2021-06-02 Nr. BB-3368 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pareiškimo Nr. DOK-2867/2021

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija

2.15.2.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

išnagrinėjo nuteistojo V. D. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiu V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš V. D. priteista nukentėjusiajai I. D. 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad V. D. terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą turtui veiką. Iš V. D. priteistas nukentėjusiajai I. D. neturtinės žalos atlyginimas padidintas nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 20 000 Lt (5792,40 Eur). Panaikinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis, kuria iš V. D. priteista Valstybinei ligonių kasai 1592,80 Lt (461,30 Eur), pripažinta Valstybinei ligonių kasai teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 15 d. nutartimi pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 12 d. nutartis – Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Kitos nuosprendžio ir nutarties dalys paliktos nepakeistos.

I. Bylos esmė

4. V. D. nuteistas už tai, kad:

4.1. 2004 m. kovo 23 d. apie 22.00 val. bute (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sutuoktine I. D. metu tyčia ją spardė, daužė kumščiais į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais padarė kraujosruvas veide, petyje ir kairėje rankoje, taip pat galvos smegenų sumušimą, taip sunkiai sutrikdė I. D. sveikatą.

4.2. 2005 m. spalio mėnesio pabaigoje (tikslesnis laikas nenustatytas) bute (duomenys neskelbtini), du kartus sudavė sutuoktinei I. D. ties smilkiniu, mušė kumščiu į veidą, išmušė priekinį dantį ir taip grasino, kad ją užmuš, jeigu ji kur nors dėl to kreipsis; nuo 2006 m. kovo 25 d. 11.00 val. iki 2007 m. balandžio 22 d., tiksliai nenustatytomis dienomis, tame pačiame bute sistemingai terorizavo ir baugino sutuoktinę I. D. nepilnamečių dukterų akivaizdoje, ją mušė ir spardė, grasino užmušti, nužudyti ar išmesti pro langą; 2008 m. sausio 11 d., tiksliau nenustatytu laiku, tame pačiame bute reikalavo, kad I. D. atsiimtų iš teismo skyrybų dokumentus, ir ėmė ją mušti, nepilnametėms dukterims užstojus nukentėjusiąją, ėmė jas stumdyti, mosikavo virtuviniu peiliu ir šaukė, kad užmuš nukentėjusiąją, abi dukteris ir pats nusižudys, taip terorizavo žmogų grasindamas padaryti žalą gyvybei ir sveikatai bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

5. Pareiškimu nuteistasis V. D. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą, kurioje Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, ištaisyti padarytus BK 63 straipsnio taikymo pažeidimus, taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas ir sumažinti paskirtą subendrintą bausmę; apsvarstyti BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d. arba 2017 m. rugsėjo 28 d.) taikymo galimybę. Pareiškėjas nurodo:

5.1. Kaip matyti iš byloje priimtų teismų sprendimų, pareiškėjas V. D. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodytas nusikaltimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir BK 145 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodytas nusikaltimas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), dėl to bausmės už šiuos nusikaltimus teisingai subendrintos ne apėmimo (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), bet sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-15-719/2019, 2A-6-976/2015). Tačiau, kaip matyti iš byloje priimtų teismų sprendimų, pareiškėjo padarytos veikos sudaro realią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Teismai neanalizavo ir nevertino, kad pareiškėjo padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes, anot jo, pagal byloje nustatytas aplinkybes jau nuo 2004 m. kovo 23 d., kai pareiškėjas padarė pirmąjį nusikaltimą, sunkų sveikatos sutrikdymą, jau buvo išreikšti jo grasinimai nukentėjusiajai. 2005 m. spalio mėnesį nukentėjusiajai vėl buvo padaryti sužalojimai ir grasinama susidoroti, vėliau nuo 2006 m. kovo 25 d. iki 2007 m. balandžio 22 d. bei nuo 2008 m. sausio 11 d. vėl buvo panaudotas smurtas ir grasinama susidoroti. Taigi sunkus sveikatos sutrikdymas 2004 m. kovo 23 d. bei vėlesni sveikatos sutrikdymai nuo pat pradžios – 2004 m. kovo 23 d. – buvo lydimi grasinimų susidoroti su nukentėjusiąja, t. y. grasinimas, susijęs su žala sveikatai ar gyvybei, buvo sistemingas, susiję bendra tiesiogine tyčia, dėl to yra idealioji nusikaltimų sutaptis. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo įgyvendinamas vienas sumanymas, jungiamas bendros tyčios. Teismai neanalizavo ir nevertino šių aplinkybių, dėl to netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bausmės pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį privalėjo būti subendrintos ne pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, o pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, taikant bausmių apėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018). Taigi pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, nenurodęs ir netaikydamas BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatų, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o aukštesnės instancijos teismai šios klaidos neištaisė.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo V. D. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkinamas.

7. Teismų praktikoje nustatyta ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms; sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus, nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms klausimas (išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2011).

8. Taigi, BPK 451 straipsnio prasme konstatavus, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (asmuo neprivalo atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą; jo veiką būtina kvalifikuoti pagal lengvesnį BK specialiosios dalies straipsnį; teismų padarytos BK 63–65 straipsniuose nurodytos bausmių subendrinimo taisyklių klaidos; suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai; netinkamai pritaikytas (ar esant sąlygoms netaikytas) amnestijos aktas), bylos atnaujinamos, priimami atitinkami BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nurodyti sprendimai.

9. Iš nuteistojo pareiškimo turinio matyti, kad jame savaip interpretuojama nusikaltimų idealiosios sutapties samprata ir panaudojamas atskirų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų įvairiose atnaujintose baudžiamosiose bylose, tekstas, nepaaiškinant, kaip nurodytose nutartyse spręsti klausimai susiję su pareiškėjo byla ir jo prašyme nurodytais teiginiais.

10. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 15 d. nutartyje aiškiai nurodyta, jog nuteistasis V. D. jam inkriminuotus sunkų ir apysunkį nusikaltimus padarė skirtingais veiksmais skirtingais laiko tarpsniais, netgi skirtingais metais, jie sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikaltimų sutaptį. Nėra pagrindo pareiškimo teiginiams, kad teismai, bendrindami už šiuos nusikaltimus V. D. paskirtas bausmes, padarė BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus ir dėl to būtina sumažinti šiam nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę. Pagal V. D. priimtame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir vėlesnėse teismų nutartyse nurodytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, jog buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to būtina baudžiamąją bylą atnaujinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. D. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas