Legislator Case Law & Legislation
32d56ccc-9f10-4963-a89e-da222c9801f1 AI generated

32d56ccc-9f10-4963-a89e-da222c9801f1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 32d56ccc-9f10-4963-a89e-da222c9801f1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

         Administracinė byla Nr. eI-2948-331/2018         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01536-2018-9         Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3                                                                            (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. M.,atsakovės atstovei Linai Jurgelevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. M. skundÄ atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

32d56ccc-9f10-4963-a89e-da222c9801f1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PraÅ¡yme pažymėta, kad Å¡i informacija padėtų identifikuoti asmenis, kurie slaptai sekdami S. B., Å¡alies teritorijoje galimai neteisėtai rinko įrodymus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjo ginamÄ jį asmenį. Taigi, pareiÅ¡kėjas prašė pateikti duomenis apie visus Baltarusijos piliečius, kurie tam tikru laikotarpiu vyko per Lietuvos ir Baltarusijos sienÄ ir, atsakovės vertinimu, informacijos apie užsienio piliečių, kurie nėra susiję su nagrinėjama baudžiamÄ ja byla, pateikimas Å¡iurkščiai pažeistų Å¡ių asmenų teises.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

         Administracinė byla Nr. eI-2948-331/2018         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01536-2018-9         Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3                                                                            (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. M.,atsakovės atstovei Linai Jurgelevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. M. skundÄ atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegijan u s t a t ė : 1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) 2018 m. balandžio raÅ¡tÄ Nr. (21)-14 bei įpareigoti atsakovę pateikti informacijÄ , nurodytÄ pareiÅ¡kėjo 2018 m. kovo 26 d. raÅ¡te, t. y. pateikti informacijÄ apie Baltarusijos Respublikos piliečius (nurodant vardÄ , pavardę ir gimimo metus), kurie per Medininkų pasienio kontrolės punktÄ kirto Lietuvos ir Baltarusijos sienÄ ir įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritorijÄ 2015 m. kovo 4 d. nuo 12.30 val. iki 15.50 val. ir 2015 m. balandžio 2 d. nuo 22.30 val. iki 01.30 val.

Lietuvos laiku bei analogiÅ¡kÄ informacijÄ apie Baltarusijos Respublikos piliečius, kurie iÅ¡važiavo iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos 2015 m. kovo 4 d. nuo 19.30 val. iki 22.30 val. ir 2015 m. balandžio 3 d. nuo 00.30 val. iki 03.30 val. Lietuvos laiku. 1.1. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad yra advokatu ir 2017 m. liepos 3 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu gina Lietuvos Respublikos pilietį G. T. Baltarusijos Respublikos Borisovo rajono teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Minėtoje byloje yra keli dokumentai, įrodantys, kad baudžiamajame procese, pradėtame prieÅ¡ G.

T., kaip įrodymai buvo panaudoti kriminalinės žvalgybos duomenys, surinkti Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. 2015 m. birželio 18 d. operatyvinės paieÅ¡kos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad G. T. nuo 2015 m. balandžio 2 d. 22.41 val. iki 2015 m. balandžio 3 d. 01.23 val. buvo susitikęs su kitu kaltinamuoju – organizuotos grupės vadovu S. B. (S. B.) Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei 2015 m. birželio 18 d. nutarimas perduoti operatyvinės paieÅ¡kos duomenis (pirmiau minėtÄ protokolÄ ) ikiteisminio tyrimo organams, kurį surašęs vyresnysis operatyvinis darbuotojas, milicijos karininkas V.

A. V. ir jo tiesioginis virÅ¡ininkas milicijos karininkas A. E. V., apklausti teisme kaip liudytojai, nurodė, kad operatyvinės paieÅ¡kos protokole panaudotÄ informacijÄ â€“ vieno iÅ¡ Vilniaus miesto greito maitinimo restoranų „McDonalds“ apsaugos kamerų padarytÄ vaizdo įraÅ¡Ä â€“ gavo iÅ¡ Lietuvos Respublikos kompetentingų teisėsaugos institucijų, nukreipę paklausimÄ Lietuvos ir Baltarusijos pasiraÅ¡ytame susitarime nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad 2007 m. liepos 17 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos susitarimas „Dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais“ (toliau – Susitarimas), kuris yra vieninteliu norminiu teisės aktu, leidžiančiu ir reglamentuojančiu keitimÄ si kriminalinės žvalgybos informacija tarp Lietuvos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų. Susitarimo 1 straipsnyje nurodyta, kad susižinojimas tarp valstybių vyksta per Å¡alių centrines kompetentingas institucijas.

Atsižvelgdamas į tai, kad Borisovo rajono teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada, kokiu pagrindu ir su kokiais paklausimais Baltarusijos Respublikos teisėsaugos organai kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas dėl pirmiau minėtos kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo ir perdavimo, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į visas susitarime nurodytas Lietuvos centrines kompetentingas institucijas, praÅ¡ydamas suteikti informacijÄ apie Baltarusijos specialiųjų tarnybų kreipimÄ si dėl kriminalinės žvalgybos informacijos surinkimo ir pateikimo susitarime nustatyta tvarka, jei toks buvo, tačiau iÅ¡ gautų atsakymų paaiÅ¡kėjo, kad Baltarusijos Respublikos kompetentingos institucijos Å¡iuo klausimu į Lietuvos Respublikos institucijas nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas padarė prielaidÄ , kad Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos be Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų žinios Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus, kurių metu rinko informacijÄ apie G. T. privatų gyvenimÄ , ir Å¡iÄ informacijÄ kaip įrodymus panaudojo baudžiamojoje byloje. Norėdamas patikrinti Å¡iÄ prielaidÄ , pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VSAT, praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ apie Baltarusijos piliečius, vykusius per Lietuvos ir Baltarusijos sienÄ nurodytu laikotarpiu.

PraÅ¡oma informacija leistų identifikuoti asmenis, kurie slaptai sekdami įtariamÄ jį S. B., kirto Lietuvos Respublikos sienÄ ir Å¡alies teritorijoje neteisėtai atlikdami kriminalinės žvalgybos veiksmus, rinko įrodymus, kuriuos vėliau panaudojo baudžiamojoje byloje, tačiau atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjui praÅ¡omus duomenis. PareiÅ¡kėjo vertinimu, atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, suteikiančiu teisę advokatui gauti iÅ¡ valstybės institucijų jų tvarkomÄ informacijÄ , reikalingÄ teisinių paslaugų teikimui, ir atsižvelgdama į tai, kad VSAT praÅ¡omus pateikti duomenis tvarko įgaliota įstatymo ir gali teikti juos gavėjui (Å¡iuo atveju – advokatui) be asmens duomenų subjekto sutikimo, turėjo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir pateikti reikalingÄ informacijÄ , kuri turi tiesioginį ryšį su Baltarusijos teismuose nagrinėjama byla.1.2.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ patenkinti vadovaudamasis skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis.

2. Atsakovė VSAT pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 69–72), kuriame praÅ¡o skundÄ atmesti. 2.1. Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 22 straipsniu, VSAT automatizuotu bÅ«du kaupia ir tvarko duomenis apie asmenis ir transporto priemones, reikalingus VSAT funkcijoms atlikti. Asmenų, vykstančių per valstybės sienÄ , duomenys yra tvarkomi VSAT informacinėje sistemoje (toliau – VSATIS), kuri yra skirta tik tarnybos funkcijoms įgyvendinti, Å¡i sistema nėra skirta tam, kad bÅ«tų renkami ir skelbiami duomenys apie asmenų judėjimÄ per valstybės sienÄ .

VSAT pareigÅ«nai, naudodamiesi VSATIS, patikrina sienos kirtimo teisėtumÄ , sistema pagal duomenų savybes (vientisumo, konfidencialumo, prieinamumo) ir darbo pobÅ«dį padeda VSAT efektyviau vykdyti Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ kertančių asmenų, jų kelionės dokumentų ir transporto priemonių tikrinimÄ bei su sienos kirtimu susijusios informacijos saugų tvarkymÄ . Atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2018 m. balandžio 4 d. gavo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ apie visus Baltarusijos piliečius, nurodytu laikotarpiu vykusius per valstybės sienÄ .

PraÅ¡yme pažymėta, kad Å¡i informacija padėtų identifikuoti asmenis, kurie slaptai sekdami S. B., Å¡alies teritorijoje galimai neteisėtai rinko įrodymus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjo ginamÄ jį asmenį. Taigi, pareiÅ¡kėjas prašė pateikti duomenis apie visus Baltarusijos piliečius, kurie tam tikru laikotarpiu vyko per Lietuvos ir Baltarusijos sienÄ ir, atsakovės vertinimu, informacijos apie užsienio piliečių, kurie nėra susiję su nagrinėjama baudžiamÄ ja byla, pateikimas Å¡iurkščiai pažeistų Å¡ių asmenų teises.

Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad advokato teisė gauti informacijÄ nėra absoliuti, o teisės doktrinoje net nėra diskutuojama apie advokato teisę gauti trečiųjų asmenų duomenis, kurie gali bÅ«ti susiję su kitu baudžiamojo proceso dalyviu (Å¡iuo atveju – S. B.), bet ne su tuo asmeniu, kurį gina advokatas. Teisės aktai nesuteikia advokatui teisės gauti informacijÄ apie trečiuosius asmenis be jų sutikimo ir neįpareigoja duomenų valdytojo advokatui pateikti asmens duomenis, pastarajam pateikus praÅ¡ymÄ , neatitinkantį Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir AdvokatÅ«ros įstatyme nustatytų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas, turėdamas informacijos apie savo ginamojo asmens atžvilgiu galimai atliktas neteisėtas veikas (kaltinamojo sekimas ar kiti Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų neteisėti veiksmai), privalo teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡ti apie juos atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. 2.2. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundÄ atmesti, vadovaudamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

3. Byloje kilo ginčas dėl VSAT 2018 m. balandžio 10 d. raÅ¡to Nr. (21)-19-81 (b. l. 66, 96), kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta suteikti informacijÄ apie Baltarusijos Respublikos piliečius, važiavusius per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sienÄ praÅ¡yme nurodytu laikotarpiu, pagrįstumo ir teisėtumo.3.1. Baltarusijos Respublikos Borisovo rajono teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. T. kaltinamas padaręs Baltarusijos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus nusikaltimus (b. l. 17–25). 2017 m. liepos 3 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SM-69 (b. l. 5–6) pagrindu pareiÅ¡kėjas teikia teisines paslaugas G.

T., be kita ko, dalyvauja kaip jo gynėjas ar atstovas ikiteisminiuose tyrimuose ir baudžiamosiose bylose, nagrinėjamose visų instancijų teismuose. 3.2. PareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 6 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. (b. l. 26–29) raÅ¡tais kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ , 2017 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tu – į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ (b. l. 35–37), praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ , ar raÅ¡tuose nurodytu laikotarpiu Baltarusijos Respublikos teisingumo įstaigos nesikreipė dėl teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje, bei 2017 m. lapkričio 29 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tais (b. l. 43–45, 52–54) kreipėsi į Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, praÅ¡ydamas pateikti duomenis dėl Baltarusijos Respublikos centrinės kompetentingos institucijos kreipimųsi į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas dėl kriminalinės žvalgybos informacijos surinkimo.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2017 m. gruodžio 6 d. raštu (b. l. 34), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrasis departamentas 2017 m. lapkričio 24 d. raštu (b. l.

42) ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2017 m. gruodžio 11 d. raštu (b. l.

55) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad neturi duomenų apie kompetentingų Baltarusijos Respublikos institucijų kreipimÄ si pareiÅ¡kėjo nurodytais klausimais. 3.3. PareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 26 d. kreipėsi į atsakovę (b. l. 57–58), praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ apie Baltarusijos Respublikos piliečius (nurodant vardÄ , pavardę, gimimo metus), per Medininkų pasienio kontrolės punktÄ kirtusius Lietuvos ir Baltarusijos sienÄ ir nurodytu laiku įvažiavusius ir iÅ¡važiavusius iÅ¡ Lietuvos Respublikos. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad praÅ¡oma pateikti informacija padėtų identifikuoti asmenis (Baltarusijos Respublikos milicijos pareigÅ«nus), kurie, slaptai sekdami S. B., Lietuvos Respublikos teritorijoje galimai neteisėtai rinko įrodymus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjo ginamÄ jį G. T.. Atsakovė skundžiamu raÅ¡tu (b. l.

66) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad vadovaudamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, be asmens duomenų subjekto sutikimo negali pateikti informacijos trečiajam asmeniui.

4. PareiÅ¡kėjas teigia, kad praÅ¡oma pateikti informacija yra tiesiogiai susijusi su Baltarusijos teisme nagrinėjama baudžiamÄ ja byla, kurioje yra reiÅ¡kiami kaltinimai pareiÅ¡kėjo ginamam Lietuvos Respublikos piliečiui G. T., todėl vadovaudamasis AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatomis, pareiÅ¡kėjas turi teisę gauti informacijÄ , reikalingÄ teisinių paslaugų teikimui. Atsakovė teigia, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pateikti duomenis apie visus konkrečiu metu per Lietuvos ir Baltarusijos sienÄ vykusius Baltarusijos Respublikos piliečius, kurie gali bÅ«ti net nesusiję su pareiÅ¡kėjos paminėta baudžiamÄ ja byla, todėl tokios informacijos apie užsienio Å¡alies piliečius pateikimas pažeistų Å¡ių asmenų teisę į privatumÄ .5.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, o Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį gyvenimÄ . Pagal KonstitucijÄ privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo bÅ«das, Å¡eimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiÅ«ros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė bÅ«klė, sveikata, garbė, orumas ir kt.

Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumÄ . Žmogaus teisė į privatumÄ apima asmeninio, Å¡eimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumÄ , asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumÄ , draudimÄ skelbti gautÄ ar surinktÄ konfidencialiÄ informacijÄ ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).5.1.

Žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis gina Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys bÅ«tų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebÅ«tų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieÅ¡ renkant asmens duomenis, bei užtikrinti, kad asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi tiksliai, sÄ Å¾iningai ir teisėtai. Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, jeigu 1) duomenų subjektas duoda sutikimÄ ;

2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas;

3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis;

4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys;

6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Asmens duomenys Å¡io įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytÄ asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo praÅ¡ymÄ (vienkartinio teikimo atveju). PraÅ¡yme pateikti asmens duomenis turi bÅ«ti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir praÅ¡omų pateikti asmens duomenų apimtis (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnis).5.2.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atsakovės pateikti per valstybės sienÄ vykusių asmenų duomenis, vadovaudamasis AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatomis. Vadovaujantis AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, advokatas, vykdydamas advokato veiklÄ , turi teisę gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimÄ ar tvarkomÄ ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingÄ informacijÄ , duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuoraÅ¡us.

Advokato kreipimesi turi bÅ«ti pateikti duomenys, įrodantys praÅ¡omų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad praÅ¡oma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuoraÅ¡ai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. 5.3. AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas, nors ir įtvirtina advokato, vykdančio advokato veiklÄ , teisę gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingÄ valstybės ar savivaldybių institucijų turimÄ ar kontroliuojamÄ informacijÄ , dokumentus, jų nuoraÅ¡us arba motyvuotÄ atsisakymÄ juos pateikti, tačiau iÅ¡ esmės nustato ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygÄ â€“ advokatas turi pateikti praÅ¡ymÄ (kreipimÄ si), kuriame turi bÅ«ti pateikti duomenys, įrodantys praÅ¡omų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Å iÄ nuostatÄ patikslina pirmiau minėtas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad vienkartinio teikimo atveju asmens duomenys Å¡io įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų gavėjo praÅ¡ymÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir praÅ¡omų pateikti asmens duomenų apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-471-756/2017).

Kitaip tariant, advokato teisė gauti informacijÄ nėra absoliuti. Jos įgyvendinimas, kaip ir kitų asmenų teisių, yra siejamas su pareiga laikytis tokių teisių įgyvendinimÄ reglamentuojančių įstatymų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-12/2004).6. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamas pateikti duomenis apie visus Baltarusijos Respublikos piliečius (nurodant Å¡ių asmenų vardus, pavardes, gimimo metus), per Medininkų pasienio kontrolės punktÄ kirtusius Lietuvos ir Baltarusijos valstybinę sienÄ ir įvažiavusius į Lietuvos Respublikos teritorijÄ 2015 m. kovo 4 d. nuo 12.30 val. iki 15.30 val. ir 2015 m. balandžio 2 d. nuo 22.30 val. iki 2015 m. balandžio 3 d. 01.30 val. bei apie Baltarusijos Respublikos piliečius, iÅ¡važiavusius iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos 2015 m. kovo 4 d. nuo 9.30 val. iki 22.30 val. ir 2015 m. balandžio 3 d. nuo 00.30 val. iki 03.30 val.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad praÅ¡oma pateikti informacija yra reikalinga Baltarusijos Respublikoje nagrinėjamoje byloje, kurioje pareiÅ¡kėjas gina kaltinamÄ jį G. T., kadangi baudžiamojoje byloje yra Lietuvos Respublikos teritorijoje surinkta operatyvinės paieÅ¡kos (kriminalinės žvalgybos) informacija ir nėra duomenų, kurie paaiÅ¡kintų, kokiu bÅ«du Lietuvoje surinkta operatyvinės paieÅ¡kos informacija atsirado trečiosios valstybės – Baltarusijos Respublikos – teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgdamas į tai, pareiÅ¡kėjas padarė prielaidÄ , kad Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemos darbuotojai Lietuvos Respublikos teritorijoje galimai atliko slaptÄ S. B. sekimÄ , neteisėtai surinko operatyvinius duomenis ir panaudojo juos kaip įrodymus pareiÅ¡kėjo ginamojo G. T. baudžiamojoje byloje.

7. Taigi, pareiÅ¡kėjas prašė pateikti duomenis apie visus Baltarusijos piliečius, nurodytu laikotarpiu važiavusius per Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienÄ , t. y. duomenis apie neapibrėžtÄ asmenų ratÄ , be kita ko ir apie asmenis, kurie nėra susiję su pareiÅ¡kėjo minėta baudžiamÄ ja byla. Savo ruožtu poreikį gauti Å¡iÄ informacijÄ pareiÅ¡kėjas grindžia vien tik prielaida dėl galimo neteisėto S. B. sekimo, kurio metu tariamai surinkti duomenys buvo panaudoti ir baudžiamojoje byloje, iÅ¡keltoje pareiÅ¡kėjo ginamojo G.

T. atžvilgiu. Å i prielaida nėra pagrįsta absoliučiai jokiais objektyviais įrodymais, tik pareiÅ¡kėjo subjektyviu susiklosčiusios situacijos vertinimu. PareiÅ¡kėjas, pateikęs praÅ¡ymÄ dėl asmens duomenų pateikimo, remiasi vien tik hipotetinėmis aplinkybėmis, kurių egzistavimo, o kartu ir praÅ¡omų pateikti duomenų galimo ryÅ¡io su nagrinėjama byla, pareiÅ¡kėjas negali bent tikėtinai įrodyti. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omi pateikti duomenys nėra susiję su pareiÅ¡kėjo vykdomu teisinių paslaugų teikimu ir nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjui pateikti asmenų, vykusių per Lietuvos valstybės ir Baltarusijos sienÄ , duomenys gali bÅ«ti panaudoti.

Todėl atsakovė iÅ¡ esmės teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

8. Kartu pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2017 m. gruodžio 6 d. raštu (b. l.

34) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad užsienio valstybės institucijos praÅ¡ymas suteikti teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje yra Å¡ios baudžiamosios bylos, kuri yra nagrinėjama toje užsienio valstybėje, medžiagos dalis, todėl visus praÅ¡ymus, susijusius su baudžiamosios bylos medžiaga, turi teisę nagrinėti ne teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ vykdžiusi užsienio valstybė, bet Å¡iÄ bylÄ tirianti ar nagrinėjanti valstybė. Savo ruožtu Lietuvos kriminalinis policijos biuras 2018 m. sausio 30 d. raÅ¡te (b. l.

56) pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Susitarimo 11 straipsnio 8 punktu, dėl informacijos, susijusios su Baltarusijos Respublikos centrinės kompetentingos institucijos praÅ¡ymais Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Å¡ių praÅ¡ymų pagrindu vykdytų bendradarbiavimo formų, pareiÅ¡kėjas turėtų kreiptis į Baltarusijos Respublikos centrinę kompetentingÄ institucijÄ â€“ Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ , kuriai persiųsta Å¡io raÅ¡to kopija. Vadinasi, pareiÅ¡kėjui nėra užkirstas kelias gauti jam reikalingÄ informacijÄ kreipiantis į kompetentingas institucijas ir nėra apribotos galimybės tinkamai teikti teisines paslaugas ginamajam.

9. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas VSAT raÅ¡tas yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jo naikinimui nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas raÅ¡tas paliktinas galioti, nėra pagrindo tenkinti ir antrojo pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl įpareigojimo pateikti informacijÄ , nurodytÄ 2018 m. kovo 26 d. pateiktame praÅ¡te, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.10.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. M. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                Jolanta Malijauskienė                                                                               RÅ«ta Miliuvienė                                                                               Henrikas Sadauskas