2024-07-24 Nr. AB-11043-3-61-3-00487-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1887-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00487-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760218708, galiojantis iki 2025 m. sausio 18 d. (toliau – ir Leidimas), t. y. 2024 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 24S37743 (tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, jog pareiškėjas prašė panaikinti Departamento 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 760218708; ginčijamo Departamento sprendimo duomenys patikslinti pagal Departamento pateiktą metaduomenų lentelę; toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas, kuris yra Baltarusijos Respublikos pilietis, skunde nurodė, kad:

2.1. pareiškėjas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Europos saugumo garantas“ 2022 m. rugsėjo 20 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią pareiškėjas pradėjo dirbti šioje bendrovėje staliumi-montuotoju nuo 2022 m. rugsėjo 21 d., atlyginimas – 730 Eur / mėn. Departamentas 2023 m. sausio 11 d. nusprendė išduoti pareiškėjui Leidimą tuo pagrindu, jog užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo išleistas neapmokamų atostogų pagal savo prašymą;

2.2. atsakovas nepagrįstai nusprendė panaikinti Leidimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 5 p.). Sprendimas yra formalus, jis priimtas neatsižvelgiant į visas reikšmingas ir pareiškėją individualizuojančias aplinkybes, nepaisant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje išvardytų principų (pvz., proporcingumo bei objektyvumo principų), taip pat gero viešojo administravimo principo, apimančio asmens teisę būti išklausytu. Nubausti užsienietį, kuris jau gavo leidimą laikinai gyventi, pradėjo dirbti Lietuvoje ir susiejo savo ateitį su šia valstybe, nepadarė jokių kitų pažeidimų, jo net neapklausus, yra mažų mažiausiai neteisinga ir nesąžininga. Be to, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų;

2.3. darbdavys UAB „Europos saugumo garantas“ tvarkė visus dokumentus, susijusius su Leidimo išdavimu pareiškėjui. UAB „Europos saugumo garantas“ tinkamai neinformavo pareiškėjo apie sąlygas, kurių nesilaikant jam išduotas Leidimas gali būti panaikintas, be kita ko, apie tai, kad pareiškėjas turėjo reguliariai gauti pajamas. Pareiškėjas dėl savo teisinio neišprusimo padarė didelę klaidą ir dėl to labai gailisi. Pareiškėjas būtų pasirinkęs kitą būdą spręsti asmenines problemas, jei jis būtų žinojęs, kad dėl paimtų neapmokamų atostogų gali kilti tokios nepalankios pasekmės. Pareiškėjas pažadėjo, kad jis atidirbs už neapmokamose atostogose praleistus 3 mėnesius ir toliau sąžiningai dirbs Lietuvos Respublikoje, mokės visus mokesčius;

2.4. pareiškėjas paėmė neapmokamų atostogų dėl to, kad jis 2023 m. spalio mėn. pakankamai stipriai susirgo ir, manydamas, jog geriausias ir efektyviausias gydymas yra namuose, tarp šeimos narių, ten, kur gydytojai šneka jam suprantama kalba, jis išvyko į Baltarusijos Respubliką. Pareiškėjas teisėtai paprašė suteikti jam nemokamas atostogas, jis nepadarė jokio teisės aktų pažeidimo, o atlyginimas jam buvo išmokėtas pagal faktiškai išdirbtą laiką. Be to, 2023 m. lapkričio mėn. pradėjo sirgti pareiškėjo vaikai, todėl jam ir jo sutuoktinei reikėjo juos slaugyti. Per aptariamą laikotarpį pareiškėjas ne kartą buvo atvykęs į Lietuvą, nes jis čia turi daug ilgalaikių ryšių (tvarkyti su gyvenamosios vietos nuoma susijusių klausimų, aplankyti draugus ir pažystamus, nusipirkti vaistų ir pan.);

2.5. pareiškėjas yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (tai patvirtina pateikti įrodymai), jis niekada netarnavo jokioje kariuomenėje, nėra teistas. Pareiškėjo pareigos niekada nebuvo susijusios su Baltarusijos Respublikos valdžios struktūrų funkcijų vykdymu. Pareiškėjas yra savo profesijos specialistas. Jis toliau sieja savo ateitį su Lietuva, nori toliau dirbti UAB „Europos saugumo garantas“ (darbdavys net pažadėjo padidinti jam atlyginimą), užsidirbti ir sąžiningai mokėti mokesčius Lietuvos valstybei. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti pareiškėjo sąžiningais ketinimais.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. pareiškėjas dirbo UAB „Europos saugumo garantas“ nuo 2022 m. rugsėjo 21 d., bet nė vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 750 Eur, o nuo 2023 m. spalio mėn. pareiškėjas faktiškai nedirbo bendrovėje. Šios aplinkybės nustatytos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) informacinės sistemos duomenis. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog pareiškėjas neturi ir (ar) negauna reguliarių pragyvenimo lėšų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėjas, prašydamas išduoti jam leidimą laikinai gyventi, nurodė, jog jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, minėtos aplinkybės sudarė pagrindą panaikinti jam išduotą Leidimą;

4.2. pareiškėjo argumentai, jog Sprendimas buvo priimtas išsamiai neišanalizavus informacijos, t. y. negavus paaiškinimų ir papildomų duomenų iš paties pareiškėjo, yra atmestini. Teisės aktuose nėra įtvirtinta Departamento pareiga tokiais atvejais kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje;

4.3. teismų praktika patvirtina, kad, nepaistant to, jog pareiškėjas turėjo teisę pasiimti nemokamas atostogas, susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą. Pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su priimtu Sprendimu. Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 7 d. sprendime atmetė pareiškėjo V. K. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. darbdavys UAB „Europos saugumo garantas“ pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20221031-163654 dėl pareiškėjo leidimo laikinai gyventi. Šiame tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjo profesija yra stalius montuotojas; darbdavys vykdo statybos veiklą; darbo sutarties laikotarpiu įsipareigota mokėti 750 Eur mėnesinį darbo užmokestį;

6.2. UAB „Europos saugumo garantas“ 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;

6.3. Departamentas 2023 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą, galiojantį iki 2025 m. sausio 18 d.;

6.4. SODROS 2024 m. vasario 1 d. duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. negavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančių išmokų;

6.5. Departamentas 2024 m. vasario 1 d. priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, konstatavo, kad Departamentui yra Įstatymu suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ir panaikinimo, t. y. Departamentas Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

8. Teismas, patikrinęs pateiktus duomenis iš SODROS informacinės sistemos, nustatė, kad pareiškėjas UAB „Europos saugumo garantas“ įdarbintas nuo 2022 m. rugsėjo 21 d., bet 2023 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais darbo užmokestis jam nebuvo mokamas. Pareiškėjui sumokėta už 2022 m. gruodžio mėn. – 493,33 Eur, už 2023 m. sausio mėn. – 425 Eur, vasario mėn. – 268,42 Eur, gegužės mėn. – 734,09 Eur, liepos mėn. – 712,85 Eur, kitu laiku jam buvo mokama 750 Eur arba 850 Eur. Teismas akcentavo, jog byloje nėra ginčo, kad, pareiškėjui įsidarbinus UAB „Europos saugumo garantas“ nuo 2022 m. rugsėjo 21 d., jam kurį laiką nebuvo mokamas darbo užmokestis, taip pat prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis – 750 Eur. Pagal pateiktus SODROS duomenis pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) (Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730 Eur).

9. Teismas, atsakydamas į kitus skunde išdėstytus argumentus, be kita ko, jog pareiškėjas nežinojo, kad jis turi reguliariai gauti pajamas, o nemokamas atostogas pasiėmė dėl prastos savo ir savo vaikų sveikatos būklės, pažymėjo, kad Leidimas pareiškėjui buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, dirbdamas numatytoje bendrovėje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), išnyko teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas Leidimas. Preziumuojama, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatyme įtvirtinti leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui), todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galbūt išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Departamentą, informuodamas apie pasikeitusią savi teisinę padėtį. Departamentas apie tai nebuvo informuotas. Pareiškėjui išduotame Leidime nebuvo nurodyta, jog pareiškėjas dirbs ne visą darbo dieną, ir nebuvo nustatyta, kad jis gaus mažesnį darbo užmokestį. Pareiškėjas taip pat nepateikė prašymo pakeisti darbdavį. Be to, nėra pridėta įrodymų apie pareiškėjo vaikų sveikatos būklę ginčijamu laikotarpių, sveikatos kortelės išrašų, medicininių pažymų ar kitų dokumentų.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas anksčiau neprašė leidimo gyventi Lietuvoje, jis neturi kitų šeimos narių Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi sukūręs socialinių, ekonominių ryšių, kurie jį sietų ilgalaikėje perspektyvoje su valstybe. Nuomojamas būstas, surasti pažįstami bei kitos aplinkybės negali būti vertinami ilgalaikėje perspektyvoje. Tai patvirtina, kad pareiškėją su Lietuvą sieja tik išskirtinai trumpalaikiai darbo ekonominiai santykiai.

11. Teismo vertinimu, Sprendime yra aiškiai nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais Departamentas padarė išvadas dėl Leidimo panaikinimo. Iš Sprendimo motyvų suprastinos Leidimo panaikinimo priežastys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas nepažeidė VAĮ nuostatų, o pareiškėjo šiuo aspektu išdėstyti argumentai nepagrįstais.

12. Teismas pažymėjo, kad Departamentas turi teisę panaikinti jau išduotą leidimą laikinai gyventi, nustatęs, jog užsienietis neatitinka bent vienam UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėjas nepaneigė. Taigi, Departamentas tinkamai įvertino surinktą informaciją, taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas, taip pat netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 13. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

14. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir teigia, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, pavyzdžiui, dėl individualios pareiškėjo situacijos neįvertinimo ir jo teisės būti išklausytam pažeidimo, dėl priežasčių, dėl kurių pareiškėjas paėmė nemokamų atostogų, taip pat dėl galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų neišmanymo. Pareiškėjas nežinojo, jog jis neturi teisės sirgti, kurią turi Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl jis nesuvokė, jog daro pažeidimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas netyčia padarė formalų pažeidimą, dėl teisinių žinių neturėjimo ir teisės aktų neišmanymo, turėtų būti vertinama kaip svarbi ir nesuteikianti atsakovui teisės savaime panaikinti Leidimą, o priešingas vertinimas yra nesąžiningas ir neteisingas pareiškėjo atžvilgiu. Be to, pareiškėjo nuomone, teismas neįvertino, kad aptariama situacija susiklostė iš esmės dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios visiškai nepriklausiusių priežasčių: netikėtai užklupusių ligų, elementaraus Lietuvos Respublikos teisės aktų neišmanymo. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ištaisyti atsiradusius formalius trūkumus. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl nepriekaištingos jo reputacijos. Teismas taip pat tinkamai neįvertino pareiškėjo ryšių su Lietuva: pareiškėjas yra glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublika ir sieja savo ateitį su šia valstybe, jis planavo šia plėsti verslą, perkelti savo šeimą, be to, pareiškėjas Lietuvoje nuomojasi gyvenamąją vietą ir planuoja artimiausiu metu įsigyti nuosavą būstą, jis Lietuvoje turi draugų ir pažįstamų, automobilį, darbinių reikalų.

15. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Sprendime padarytas išvadas, o pareiškėjo asmeninis vertinimas dėl bylos nagrinėjimo nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 24S37743, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog atsakovas Sprendime nurodytais pagrindais teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, o pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nevertino pareiškėjo individualios situacijos, pažeidė VAĮ nuostatas, pripažinti nepagrįstais.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą formaliai, neįvertino individualios pareiškėjo situacijos, nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su teisės būti išklausytam pažeidimu, nevertino priežasčių, dėl kurių jis paėmė nemokamų atostogų, jo ryšių su Lietuvos Respublika.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Byloje nustatyta, kad Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis (50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu) ir įvertinus tai, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime Departamentas nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog nuo 2023 m. spalio mėn. (spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais) pareiškėjui iš viso nėra mokamas darbo užmokestis, nors šiuo laikotarpiu didžiąją laiko dalį jis praleido Lietuvos Respublikoje.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

23. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 punktas nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

24. Pažymėtina, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, – 1 MMA (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 Nr. „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu nustatyta, kad šiam ginčui aktualiu laikotarpiu 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur.

25. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024 ir kt.).

27. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (t. y. kad asmuo ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir pareiškėjui nereikalingas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams). SODROS duomenimis, nustatyta, kad nuo 2023 m. spalio mėn. (spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais) pareiškėjui iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis, jis bendrovėje faktiškai nedirbo, nors šiuo laikotarpiu didžiąją laiko dalį praleido Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pareiškėjui negaunant reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Departamentas privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-789/2024 ir kt.). Pareiškėjo teiginiai, kad jam stipriai susirgus buvo suteiktos neapmokamos atostogos ir jis gydėsi namuose (išvyko į Baltarusijos Respubliką), vėliau ten slaugė sergančius vaikus, yra deklaratyvūs ir nekeičia padarytos išvados. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, be to minėta, jog Departamentas patikrinimo metu nustatė, kad šiuo laikotarpiu didžiąją laiko dalį pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikoje.

28. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad prieš atsakovui priimant Sprendimą, jis nebuvo išklausytas, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas priėmė Sprendimą, turėdamas pakankamai duomenų gautų iš oficialių institucijų informacinių sistemų, Departamentas surinko visą medžiagą, reikalingą priimti Sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1811-556/2024 ir kt.).

29. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino individualios pareiškėjo situacijos, o pažeidimas buvo padarytas nežinant įstatymo nuostatų, teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį (Įstatymo 40 str. 5 d.). Vertindama pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo ryšiai Lietuvoje nėra ilgalaikiai, jį su Lietuvos Respublika sieja tik išskirtinai trumpalaikiai ekonominio pobūdžio (darbo) ryšiai.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyti ne tik Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte bet ir šios dalies 2 punkte įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), kurių pareiškėjas nepaneigė. Pažymėtina, jog Departamento Sprendime šis pagrindas nėra nurodytas ir Sprendimas juo nebuvo grindžiamas, todėl šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra pertekliniai, tačiau jų nurodymas nesudaro prielaidų pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

31. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija neturi priežasčių nesutikti su Departamento atliktu pareiškėjo atitikimo Įstatymo nustatytiems leidimo laikinai gyventi išdavimui keliamiems reikalavimas, kuriam skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas, vertinimu. Departamento Sprendime įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina išvadą, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Departamentas Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė