2025-02-19 Nr. AB-2917-3-61-3-07577-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-338-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07577-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tranzito paslaugų centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1AE-471 (toliau – ir Departamento sprendimas) ir juo patvirtintus Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno muitinė) 2024 m. spalio 4 d. sprendimus (toliau – ir Sprendimai dėl atšaukimo), kuriais atšaukti: muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTACELTKM0000-2019-IIQ46904; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTACRLTKM0000-2019-CIX51515; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTACTLTKM0000-2019-ENT46907; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTCGULTKM0000-2019-KGO45093; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTCGULTKM0000-2019-KSG49829; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTCGULTKM0000-2019-OWX38338; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTCGULTKM0000-2020-D-VDP76561; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTCGULTKM0000-2020-ZJS65240; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTCGULTKM0000-2022-D-VEG97032; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTCGULTKM0000-2023-D-NHM121884; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTCGULTKM0000-2023-D-VIE129134; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTCW1LTKM0000-2018-VIC20003; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTCW1LTKM0000-2019-SWX45521; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTCW1LTLM0000-2019-FNT49275; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTCW1LTLM0000-2022-D-OCU98971; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTSSELTKM0000-2018-SIQ22167; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTTSTLTKM0000-2019-TXI45536; muitinės sprendimas, kurio referencinis numeris LTTSTLTKM0000-2021-D-OHL80577 (toliau kartu – ir Sprendimai dėl leidimo), kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

Pareiškėjas skunde taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, kol nebus išnagrinėtas ginčas teisme, sustabdyti Kauno teritorinės muitinės Sprendimus dėl atšaukimo.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad, nesustabdžius Sprendimų dėl atšaukimo galiojimo, pareiškėjas neturės jokių galimybių ateityje atnaujinti savo veiklos ir iš gautų pajamų padengti mokestinę nepriemoką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir skolą savo darbuotojams, ir tai daro esminę žalą pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams vykdyti teisės aktų nuostatas atitinkančią jos įprastinę ekonominę veiklą; dėl tokios žalos pareiškėjas iš esmės susiduria (šiuo momentu) su esminiais ekonominiais bei finansiniais sunkumais, dėl kurių apskritai iškyla grėsmė jo egzistavimui iki teismo proceso pabaigos; nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, galutinis teismo sprendimas pareiškėjo atžvilgiu taptų beprasmis.

Atsakovas Muitinės departamentas pateikė nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nurodydamas, kad ginčijamais sprendimais Kauno teritorinė muitinė stabdė pareiškėjui išduotų leidimų galiojimą, ir šis leidimų galiojimo sustabdymo laikotarpis iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios, kuomet jis imsis priemonių susidariusiai nepalankiai situacijai ištaisyti, t. y. nurodydamas priemones, kurių imsis sąlygų vykdymui arba pareigų laikymuisi užtikrinti, ir laikotarpį, kurio jam reikia šioms priemonėms įvykdyti. Atsakovas nurodo, kad, teismui tenkinus pareiškėjo prašymą dėl Sprendimų dėl atšaukimo vykdymo sustabdymo, pareiškėjas objektyviai ilgą laiko tarpą turėtų galimybę nepagrįstai naudotis lengvatomis ir supaprastinimais, kuriuos suteikia leidimai. Pasak atsakovo, pareiškėjas visada turi teisę ir galimybę bendradarbiauti su muitine, geranoriškai rodydama iniciatyvą ištaisyti susidariusią nepalankią padėtį. Muitinės departamento prašė netenkinti Bendrovės prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė pateikė nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nurodydamas, kad pareiškėjui sustabdytų leidimų galiojimas neužkerta kelio teikti kitas atstovavimo muitinėje paslaugas, kurioms nėra būtinas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas ar kiti leidimai taikyti muitinės formalumų supaprastinimus. Pasak Kauno teritorinės muitinės, tai, kad pareiškėjui gali tekti atlikti tam tikrus pakeitimus savo ūkinės-komercinės veiklos modelyje, susijusius su turėto statuso (laikinu) praradimu, netekti dalies lėšų, klientų ir pan., savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas dėl priimtų sprendimų gali patirti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, inicijuodamas ginčus ir teikdamas teismui prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas, įvertinęs priežastis, kuriomis pareiškėjas grindžia būtinybę laikinai sustabdyti Sprendimų dėl atšaukimo galiojimą, pažymėjo, kad pareiškėjas siekia išspręsti ginčą iš esmės, nes taip iš esmės būtų patenkintas jo skundo reikalavimas ir paneigtas ginčijamas sprendimas, dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Teismas vertino, kad tokie pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai sustabdant Sprendimų dėl atšaukimo galiojimą, neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties ir tikslo, prašomų taikyti reikalavimo priemonių taikymas neatitiktų šalių pusiausvyros ir proporcingumo, nes realiai atsakovų interesai šiame ginče būtų paneigti dar iki bylos išnagrinėjimo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje.

Teismas pritarė atsakovų nurodytiems argumentams, kad pagal aktualų teisinį reglamentavimą, leidimo galiojimo sustabdymo laikotarpis priklauso nuo pareiškėjo veiksmų, kurių jis privalo imtis, be to šiuo laikotarpiu pareiškėjas gali vykdyti įprastą savo veiklą, atlikdamas įprastas muitinės procedūras, todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas pareiškėjui sukels itin didelius nuostolius. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų bei juos pagrindžiančių įrodymų dėl jam kilsiančios neatitaisomos žalos. Teismas nurodė, kad atsiradusi žala gali būti atlyginama iš kitais būdais (pvz., pateikiant ieškinį).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (padarytas aiškus rašymo apsirikimas, nes ginčijama Regionų administracinio teismo nutartis) 2025 m. sausio 17 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, kol nebus išnagrinėtas ginčas teisme, sustabdyti Kauno teritorinės muitinės 2024 m. spalio 4 d. Sprendimų dėl atšaukimo galiojimą. Taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualia teismų praktika.

Pareiškėjas teigia, kad būtent dėl ginčijamų atsakovo sprendimų jis patiria esmines neigiamas ir neproporcingas teisines pasekmes, dėl ko yra apskritai iškilusi grėsmė jo, kaip verslo subjekto, egzistavimui, ir yra užkirstas kelias užsiimti įprastine ekonomine veikla ir gauti bet kokių pajamų, kadangi pareiškėjas neteko galimybės vykdyti savo įprastinės ekonominės veiklos visa apimtimi, nes ginčijamų sprendimų pagrindu buvo panaikinta dar daugiau kaip 15-a pareiškėjo veiklos leidimų. Tokiu būdu buvo sustabdytas visų jo įprastines ekonomines veiklos leidimų galiojimas, dėl ko pareiškėjas negali jokių muitines procedūrų forminti įprasta tvarka ir atlikti muitinio sandėliavimo procedūros (7100 muitines procedūras) įprastiniu būdu. Pareiškėjas pažymi, kad jo atžvilgiu ginčijamais sprendimais yra atšaukti dar 9 papildomi leidimai, nesusiję su muitinio sandėliavimo procedūrų vykdymu, taigi pareiškėjui tampa neįmanoma vykdyti veiklą įprastai forminant muitines procedūras, pareiškėjas neturi jokių galimybių vykdyti jokios savo įprastinės ekonominės veiklos.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų bei juos pagrindžiančių įrodymų dėl jam kilsiančios neatitaisomos žalos, bei nurodo teismui pateikęs detalius paaiškinimus dėl vykdomos ekonominės veiklos, nurodęs, kad sustabdyti visi pareiškėjo ekonominės veiklos leidimai, bei pažymėjęs, kad jis negali vykdyti ekonominių operacijų, aptarnauti krovinių, negali gauti pajamų už paslaugas ir mokėti mokesčių valstybei, pateikė žalos apskaičiavimą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas gali vykdyti įprastą savo veiklą atlikdamas įprastas muitines procedūras, nes šiuo metu pareiškėjas negali nei forminti, nei iškrauti atvykstančių krovinių, ir dėl tokios padėties yra verčiamas pradėti savo įmones bankroto ir likvidavimo procedūrą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad leidimo galiojimo sustabdymo laikotarpis priklauso nuo pareiškėjo veiksmų, kurių jis privalo imtis ir pažymi, kad, jam kreipusis į Muitinės departamentą, atsakovas atsisakė jam pateikti konkretų veiksmų planą veiklos galimų trūkumų šalinimui ar sąlygų atgauti veiklos leidimus įvykdymui. Pareiškėjas nurodo, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju neturėsiąs galimybių kreiptis dėl turtines ir / ar neturtines žalos atlyginimo dėl iškilusios grėsmės Bendrovės egzistavimui.

Pareiškėjas nurodo turintis jam anksčiau išduotus muitines paslaugų teikimo leidimus, kurie buvo sustabdyti priėmus ginčijamus sprendimus, todėl, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, esama teisinė ir faktinė situacija liktų tokia, kokia ir buvo iki skundžiamų sprendimų priėmimo.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nes teismas neatliko jokio tiesioginio byloje pateiktų įrodymų tyrimo, netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, inicijuodamas ginčus ir teikdamas teismui prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes ABTĮ nustato galimybę kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir pareiškėjas turi teisę prašyti ją taikyti, be to, pareiškėjas bendravo su atsakovu dėl pažeidimų šalinimo, tačiau atsakovas nepateikė jokios informacijos.

Atsakovas Muitinės departamentas pateiktame atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Muitinės departamentas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo.

Muitinės departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nagrinėjamoje byloje atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-820-821/2024 suformuotą praktiką, nes muitinės leidimų galiojimo sustabdymas yra tiesiogiai susijęs ir su AEO sertifikato galiojimo sustabdymu.

Atsakovas Kauno muitinė pateiktame atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kauno muitinės atsiliepimas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo.

Kauno muitinė pažymi, kad pareiškėjas vykdo ir kitas paslaugas, tarp jų ir nesusijusias su muitinės procedūrų vykdymu, o pareiškėjo veikla muitinėje yra apribota tik tiek, kiek tai susiję su jai taikytais supaprastinimais, muitinės sandėliavimu ir laikinuoju saugojimu (tuo tikslu išduotų leidimų sustabdymu). Sustabdytų leidimų turėti muitinės sandėlius ir laikinojo saugojimo sandėlius bei taikyti bendrąją garantiją netrukdo Bendrovei vykdyti kitą veiklą muitinėje, t. y. teikti deklaracijas pasirinktoms muitinės procedūroms (importui, eksportui, tranzitui).

Kauno muitinė pažymi, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. vasario 4 d. Bendrovė formino muitinės procedūras (importo, eksporto, tranzito) kaip prekių siuntėjas, gavėjas, deklarantas ar procedūros vykdytojas, pareiškėjas nevykdė laikinojo saugojimo operacijų, nei sandėliavimo procedūrų. Kauno muitinė pažymi, kad, neturėdamas galiojančio leidimo naudoti bendrąją garantiją atliekant muitinės procedūras, pareiškėjas galinčių atsirasti mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali pateikti vienkartines garantijas (kaip vienkartinė garantija gali būti naudojamas piniginis užstatas, garanto elektroninis arba rašytinis įsipareigojimas), tačiau šia galimybe nesinaudoja.

Kauno muitinė akcentuoja, kad, sustabdžius leidimų turėti muitinės sandėlius bei laikinojo saugojimo sandėlius galiojimą, pareiškėjui nebuvo atimta galimybė užbaigti pradėtas muitinės sandėliavimo procedūras ar laikinąjį saugojimą prekėms, priimtoms saugojimui iki minėtų leidimų sustabdymo, įforminant joms pasirinktą muitinės procedūrą, pateikiant vienkartines garantijas galinčių atsirasti mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti. Pareiškėjas šia galimybe naudojosi ir muitinės sandėlyje KR0542 saugotos prekės, esant poreikiui, buvo išgabentos iš muitinės sandėlio ar laikinojo saugojimo sandėlio, deklaravus jas pasirinktai muitinės procedūrai.

Kauno muitinė nurodo, kad pareiškėjas, neturėdamas galiojančių leidimų naudotis įgaliotų gavėjų / siuntėjų statusu bei naudoti spec. plombas, gali teikti atstovavimo muitinėje paslaugas ir atlikti įprastines muitinės procedūras, tačiau visas prekes numatomas gabenti / gauti tranzitu privalo pateikti muitinės įstaigai; pareiškėjas gali vykdyti atstovavimo muitinėje veiklą, atlikdamas įprastas muitinės procedūras, o sustabdyti leidimai pareiškėjui neužkerta kelio teikti kitas atstovavimo muitinėje paslaugas, kurioms teikti nėra būtinas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas ar kiti leidimai taikyti muitinės formalumų supaprastinimus.

Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad pareiškėjas pradėjo turimų muitinės sandėlių likvidavimo ir atstovavimui muitinėje būtinų sutarčių nutraukimo procedūras.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartis, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato kilusio ginčo ir teikto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemones taikymo prigimties ir ginčijamų sprendimų realaus teisinio ir faktinio poveikio pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, todėl pareiškėjas norėtų posėdžio metu paaiškinti šias aplinkybes, detaliai susipažinti su esama Bendrovės finansine ir ekonomine situacija.

Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas visus argumentus, kuriais grindžiamas atskirojo skundo reikalavimas, privalėjo ir galėjo nurodyti šiame procesiniame dokumente. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Muitinės departamento 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1AE-471 ir juo patvirtintus Kauno teritorinės muitinės 2024 m. spalio 4 d. sprendimus, kuriais atšaukti Sprendimai dėl leidimo. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijami Departamento sprendimas ir Sprendimai dėl atšaukimo buvo priimti po to, kai Muitinės departamentas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1AE-407 sustabdė pareiškėjui išduoto įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo leidimo Nr. LT AEOC 1802200052 (toliau – ir AEO leidimas) galiojimą iki tol, kol pareiškėjas, vadovaudamasis 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 16 straipsnio 2 dalimi, informuos muitinę, kompetentingą priimti sprendimą, apie priemones, kurių imsis sąlygų vykdymui arba pareigų laikymuisi užtikrinti, ir laikotarpį, kurio jam reikia šioms priemonėms įvykdyti, ir kol muitinė, įvertinusi pareiškėjo pateiktą priemonių planą, atliks vertinimą ir pakartotinį pareiškėjo patikrinimą dėl jo atitikimo 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 39 straipsnio reikalavimams, arba jei prieš šio laikotarpio pabaigą susiklostytų bet kuri iš Deleguotojo reglamento 18 straipsnio 1 dalyje numatytų padėčių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas jam galinčią kilti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, jeigu nebūtų pritaikyta prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, sieja su aplinkybe, kad skundžiamais atsakovų sprendimais buvo sustabdytas visų jo įprastinės ekonominės veiklos leidimų galiojimas, dėl ko pareiškėjas negali jokių muitines procedūrų forminti įprasta tvarka ir atlikti muitinio sandėliavimo procedūros (7100 muitines procedūras) įprastiniu būdu, pareiškėjas neturi jokių galimybių vykdyti jokios savo įprastinės ekonominės veiklos ir patiria nuostolius bei gali būti priverstas likviduoti įmonę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl Klaipėdos ir Palemono sandėlių apyvartos 2023 m. 4 ketvirtį ir 2024 m. 4 ketvirtį (atskirojo skundo 5 priedas), sutinka su pareiškėjo argumentais, kad minimų sandėlių apyvarta yra sumažėjusi, tačiau iš pareiškėjo pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad pareiškėjas visiškai nevykdo veiklos ir negauna pajamų. Be to, Kauno teritorinė muitinė pateiktame atsiliepime taip pat nurodė, kad, Lietuvos Respublikos muitinės duomenų saugykloje ir informacinėse sistemose sukauptais duomenimis, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. vasario 4 d. UAB „Tranzito paslaugų centras“ formino muitinės procedūras (importo, eksporto, tranzito) kaip prekių siuntėjas, gavėjas, deklarantas ar procedūros vykdytojas. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024 ir kt.). Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje priimtus nagrinėti reikalavimus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Dėl atskirajame skunde pareiškėjo nurodytos teismų praktikos pažymėtina, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas kiekvienoje byloje yra individualus ir priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos. Pareiškėjo minima teismų praktika nėra aktuali, nes pareiškėjas neįrodė pagrįstumo bei būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar pakeisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tranzito paslaugų centras“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys