32d2cb9c-e393-4fa1-bcb9-7762f60e8015 · Panevėžio apygardos teismas

                        Civilinė byla Nr. 2A - 78 - 252 - 2012Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00555-2011-9                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                    75.4.3; 75.6.1; 78.2.1; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 29 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Zinos MickevičiÅ«tės (kolegijos pirmininkė), Ramunės Čeknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. G. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-826-356/2011 pagal ieÅ¡kovės D. G. ieÅ¡kinį atsakovui S. G. ir atsakovo S. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovė prašė: nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečio sÅ«naus K.

G., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove; padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ ir jai bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad atsakovas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui jų nuosavybėn perleistų nekilnojamÄ jį turtÄ atitinkamai: sÅ«nui 15/100 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡laikymas po 400 Lt kas mėnesį už iki pilnametystės likusius 2 m. ir 1 mėn. – 10 000 Lt bei dalis – 2 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo), o dukrai – 35/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡laikymas po 400 Lt kas mėnesį už iki pilnametystės likusius 5 metus ir 2 mėnesius – 24 800 Lt bei dalis – 2 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo); priteisti 24 800 Lt vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus praėjusius metus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos; po santuokos nutraukimo visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grÄ Å¾inimÄ , palÅ«kanų mokėjimÄ ir kt.) pagal ieÅ¡kovės su UAB Ūkio banko lizingas sudarytÄ 2008-06-05 kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T806039411 pripažinti asmenine jos prievole; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl atsakovo kaltės, nes jis vartojo alkoholį, smurtavo, neiÅ¡laikė Å¡eimos.

Vaikų gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta kartu su ja, nes atsakovas vaikais nesirÅ«pina. TurtÄ â€“ butÄ , kurį laiko priklausančiu ne asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o jiems abiems, nes taip yra įregistruota vieÅ¡ame registre, o Å¡ie duomenys nenuginčyti, be to, butui įgyti buvo panaudotos ir bendros lėšos, prašė padalyti pagal jos pasiÅ«lymÄ , t. y. lygiomis dalis, o atsakovo dalį perduoti vaikams kaip iÅ¡laikymÄ turtu, nes nėra jokių garantijų, kad atsakovas turės lėšų mokėti vaikams iÅ¡laikymÄ .

Kadangi atsakovas visiÅ¡kai neteikia iÅ¡laikymo savo nepilnamečiams vaikams, todėl priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį iki ieÅ¡kinio padavimo.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė: Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo asmeniniu turtu; vaikams, jų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius kartu su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ po 200 Lt dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės.Nurodė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas yra vienodai kalti dėl santuokos iÅ¡irimo, nes abu kartu vartodavo alkoholį, ieÅ¡kovė tapo irzli, iÅ¡ jo reikalavo vis daugiau pinigų ir turto.

Butas yra įgytas iÅ¡imtinai už jo asmenines lėšas, todėl turi bÅ«ti pripažintas atsakovo asmeniniu turtu ir nedalintinas. Jis vaikams teikė iÅ¡laikymÄ , todėl nėra skolingas. Nesutinka, kad vaikams iÅ¡laikymas bÅ«tų priteistas turtu, nes jis iÅ¡laikymÄ mokės iÅ¡ turimų darbinių pajamų.Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. SantuokÄ tarp D. G. ir S. G., sudarytÄ (duomenys neskelbtini) ir įregistruotÄ Utenos rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 303, nutraukė dėl S. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo D.

G. paliko pavardę – G., o S. G. – G. Nepilnamečių vaikų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su jų motina D. G.. Priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui K. G. periodinėmis kas mėnesį mokamomis po 225 Lt dydžio iÅ¡mokomis už laikotarpius nuo 2011-04-12 iki 2011-05-31 ir nuo 2011-11-01 iki K. G. pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , bei 125 Lt iÅ¡laikymo nepriemokÄ .

Priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai K. G. periodinėmis kas mėnesį mokamomis po 225 Lt dydžio iÅ¡mokomis už laikotarpius nuo 2011-04-12 iki 2011-05-31 ir nuo 2011-11-01 iki K. pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , bei 125 Lt iÅ¡laikymo nepriemokÄ . IÅ¡laikymo, skirto nepilnamečiams vaikams, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė D. G.. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 14 400 Lt iÅ¡laikymo skolÄ už laikotarpį nuo 2008-04-12 iki 2011-04-11 (įskaitytinai).

Padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir ieÅ¡kovei bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatė ieÅ¡kovei bei Å¡alių vaikams uzufruktÄ Ä¯ ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui, iki dukros K. G. pilnametystės, tam pačiam laikotarpiui iÅ¡keldino atsakovÄ iÅ¡ Å¡io buto.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad Å¡alių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Utenos rajono valdybos CMS.

Å alių sÅ«nus K. G. gimė (duomenys neskelbtini), o dukra K. G. gimė (duomenys neskelbtini). Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovas vartojo alkoholį, smurtavo prieÅ¡ sutuoktinę ir vaikus, be to, bÅ«damas darbingo amžiaus ir sveikatos, be pateisinamų priežasčių neprisidėjo prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, dėl ko iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK 3.27 str., 3.30 str. Teismo nuomone, tai, kad ieÅ¡kovė su atsakovu anksčiau kartu vartodavo alkoholinius gėrimus, abu mėgo eiti į svečius, negali bÅ«ti pripažinta Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi, nes ieÅ¡kovė rÅ«pinosi bendrais Å¡eimos poreikiais, dirbo, smurto nei atsakovo, nei vaikų atžvilgiu nevartojo, vaikais rÅ«pinosi tinkamai, namuose palaikė tvarkÄ .

Nustatė, kad ginčo 2-jų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1997-11-27 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Už butÄ 35 000 Lt buvo sumokėti atsakovo asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus jo asmenines (įgytas iki santuokos sudarymo) akcijas, o likusi kainos dalis – 2 000 Lt bei mokesčiai už sandorio patvirtinimÄ buvo sumokėti iÅ¡ bendrų lėšų, nes tuo metu Å¡alys jau buvo sudarę santuokÄ , vedė bendrÄ Å«kį.

Atsižvelgdamas į tai, kad butas buvo įgytas ne vien už asmenines atsakovo lėšas, jis buvo įgytas Å¡eimai, atsakovas 2008 metais sutiko ir iki Å¡io laiko neginčijo, kad butas bÅ«tų įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas sprendė, jog jis yra Å¡alių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėjo, kad ir atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, jog sutinka butÄ padalinti lygiomis dalimis. Kadangi ieÅ¡kovės piniginis indėlis buvo minimalus, o atsakovas savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo beveik visÄ buto kainÄ , tačiau Å¡alių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieÅ¡kove, teismas sprendė, jog privalu nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d.).

O bÅ«tent: atsižvelgus į atsakovo interesus, bÅ«tų pagrindas turtÄ padalyti taip, kad jam atitektų 2/3 buto, o ieÅ¡kovei – 1/3, tačiau atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir vaikų interesus, turtÄ bÅ«tų pagrindas padalyti padidinant ieÅ¡kovei tenkančiÄ dalį iki ½, o atsakovo dalį sumažinant iki ½. Be to, teismas nustatė, kad turto rinkos vertė ieÅ¡kinio pateikimo dienai yra 77 500 Lt, tačiau Å¡iuo metu nei viena iÅ¡ Å¡alių neturi realios galimybės iÅ¡mokėti kitai Å¡aliai kompensacijos.

Ä®vertinęs tai, kad dviejų skirtingų lyčių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieÅ¡kove, atsižvelgdamas į dalytino buto pobÅ«dį (dviejų kambarių butas), bei vadovaudamasis CK 3.3 str. įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, jog Å¡ioje byloje nepilnamečių vaikų interesai, taip pat ir teisė į gyvenamÄ jÄ vietÄ gali bÅ«ti pažeisti, įpareigojant ieÅ¡kovę iÅ¡mokėti atsakovui ½ dalies buto rinkos vertės kompensacijÄ , laikė, jog ieÅ¡kovė su nepilnamečiais vaikais galėtų likti be bÅ«sto.

Spręsdamas klausimÄ dėl uzufrukto nustatymo, teismas atsižvelgė į tai, kad Å¡alių vaikams bÅ«tinas gyvenamasis bÅ«stas Utenos mieste, kur jie mokosi, o ieÅ¡kovė dirba, kad netikslinga nuomotis kitÄ bÅ«stÄ , kai ½ buto priklauso ieÅ¡kovei, o ji neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių iÅ¡teklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti, be to, nors atsakovas Å¡iuo metu dirba, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, todėl nėra galimybės iÅ¡ jo priteisti tokio iÅ¡laikymo, kad užtektų vaikams kitam bÅ«stui iÅ¡sinuomoti.Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ (už trejų metų laikotarpį), atsižvelgė į tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki ieÅ¡kinio padavimo dienos – 2011-04-12 atsakovo draudžiamosios pajamos (neatskaičius mokesčių) kas mėnesį tebuvo apie 271 Lt, t. y. nepakankamos net pačiam pragyventi, nors jis buvo darbingo amžiaus ir sveikatos, tuo tarpu ieÅ¡kovės pajamos vidutiniÅ¡kai siekė 1 758 Lt, todėl tikėtina, kad vaikus iÅ¡laikė bÅ«tent ji, taip pat ieÅ¡kovė vykdė kitas prievoles, mokėdavo Ūkio banko lizingui.

Kadangi ieÅ¡kovei nustatyta didesnė turto dalis dėl to, kad su ja kartu lieka nepilnamečiai vaikai, iÅ¡laikymo skolÄ teismas skaičiavo po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, t. y. po 7 200 Lt (200 Lt x 36 mėn.) kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui.Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, jų poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad abu tėvai yra darbingo amžiaus ir sveikatos, teismas iÅ¡ atsakovo priteisė Å¡alių vaikams ne ieÅ¡kovės nurodytos formos iÅ¡laikymÄ ir mažesnio dydžio (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), t. y. periodinėmis kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis po 225 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2011-04-12 (ieÅ¡kinio padavimo) iki vaikų pilnametystės. Nustatė, kad atsakovas persiuntė vaikų iÅ¡laikymui po 400 Lt 2011 metų birželį, liepÄ , rugpjÅ«tį, rugsėjį ir spalį.

Todėl nustatė, kad atsakovas privalo mokėti iÅ¡laikymÄ (po 225 Lt kiekvienam) vaikams už laikotarpį nuo 2011-04-12 iki 2011-05-31, sumokėti po 125 Lt kiekvienam vaikui iÅ¡laikymo nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2011-10-31 ir toliau mokėti po 225 Lt kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki vaikų pilnametystės.Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ dalyse dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, skolos priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeisti, nustatant, kad: santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės; butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine S. G. nuosavybe; ieÅ¡kinys dėl 14 000 Lt skolos priteisimo yra nepagrįstas ir neįrodytas; pakeitus sprendimÄ , proporcingai paskirstyti teismo iÅ¡laidas.

Nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu kartu girtaudavo, o tuo metu maistu ir vaikais, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, rÅ«pindavosi atsakovo motina. Nors teismas konstatuoja, kad buto įsigijimui buvo panaudotos ir bendros Å¡alių lėšos, tačiau nenurodo, kiek kiekviena Å¡alis jų tam įdėjo. Byloje yra pateikti dokumentai, kad už butÄ sumokėta 35 000 Lt (atsakovo gauti pardavus akcijas, turėtas iki santuokos sudarymo) ir nei kiek daugiau. Nepagrįstas teismo motyvas, jog atsakovas neįrodinėjo, kad jis, sudarydamas buto pirkimo sutartį savo vardu, bÅ«tent ir turėjo omenyje, kad butas bus tik jo asmeninė nuosavybė.

Be to, teismas priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ne vaikams, o ieÅ¡kovei, nors pati ieÅ¡kovė to nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžių metu neprašė. PrieÅ¡ingai, įsiskolinimo net nebuvo, nes vaikus ir pačiÄ ieÅ¡kovę maisto produktais aprÅ«pindavo atsakovo motina, kuri tai patvirtino teismo posėdyje. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovė per tris metus, už kuriuos teismas pripažino skolÄ , gavo iÅ¡ valstybės 6 897 Lt iÅ¡mokų. Atsakovui nebÅ«nant darbo biržos įskaitoje, tokios paramos ieÅ¡kovė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nebÅ«tų gavusi.

Teismo motyvas, kad 2008 metais, Å¡alims susitaikius ir civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo palikus nenagrinėtÄ , butas buvo įregistruotas kaip Å¡alių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir Å¡io įraÅ¡o atsakovas neginčijo iki Å¡iol, paneigtas proceso dalyvių parodymais bylos nagrinėjimo metu. O bÅ«tent: ieÅ¡kovė pasinaudodama tuo, kad su atsakovu susitaikė, apgaulės bÅ«du butÄ perrašė kaip bendrÄ jÄ nuosavybę, nors gerai žinojo, jog tai asmeninė atsakovo nuosavybė, įgyta už iki santuokos turėtas lėšas.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes, anot jo, girtaudavo ne tik jis vienas, bet ir ieškovė.Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (CK 3.60 str. 2 d.). Ä®statymo leidėjas CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. (nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 str. 3 d. nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirÅ«pinimas Å¡eimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iÅ¡ pareigų – vienas kitÄ remti. Jie privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str., pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu Å¡is nebuvo lojalus, jeigu tÄ pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nepasitikėjimo vienu iÅ¡ sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).Nagrinėjamoje byloje Utenos rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetÄ , konstatavo atsakovo S. G. kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.

Teisėjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada sutinka. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų pažeidusi kurias nors sutuoktinio pareigas. Nors ieÅ¡kovė su atsakovu anksčiau vartodavo alkoholinius gėrimus, abu mėgo eiti į svečius, tačiau ji taip pat rÅ«pinosi bendrais Å¡eimos poreikiais, dirbo, smurto nei atsakovo, nei vaikų atžvilgiu nevartojo, namuose palaikė tvarkÄ . Tuo tarpu atsakovas vartodamas alkoholį smurtaudavo prieÅ¡ sutuoktinę bei abu vaikus, be pateisinamų priežasčių neprisidėjo prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, vaikų iÅ¡laikymo ir auklėjimo.

O bÅ«tent: dar 2007 m. ieÅ¡kovė kreipėsi dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (civ. byla Nr. 2-18-82/2008), nurodydama, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja psichologinį ir fizinį smurtÄ , Å¡eima nesirÅ«pina; buvo pateikusi specialisto iÅ¡vadÄ dėl jai 2007 m. rugpjÅ«tį padaryto kÅ«no sužalojimo, vėliau pateikė dar vienÄ specialisto iÅ¡vadÄ dėl jai atsakovo vėl padarytų kÅ«no sužalojimų; Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės sesuo, liudytoja J. P., patvirtino ieÅ¡kovės nurodytus faktus dėl to, kad atsakovas vartojo alkoholį ir smurtavo prieÅ¡ jÄ , negerbė jos ir nederamai elgėsi, savo elgesiu traumavo vaikus;

Å¡alių sÅ«nus K. G. patvirtino, kad atsakovas dažnai vartoja alkoholį, neblaivus bÅ«na piktas, konfliktuoja su ieÅ¡kove, ne kartÄ vartojo prieÅ¡ juos smurtÄ , o sesuo dažnai eina pas tetÄ , nes namuose jai nėra ramu (t. 1, b. l. 94-95). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir konstatavo, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kaltas tik atsakovas, nes jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str., 3.30 str. Dėl turto pripažinimo asmenine S. G. nuosavybe Nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais.

Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodomas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).Pagal CK 3.88 ir 3.89 str., turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikÅ¡mingi Å¡ie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005).

Sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl CK 3.88 str. 3 d. norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d. normose, 3.90 ir 3.91 str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl Å¡ios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 2-jų kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes nustatė, kad Å¡is turtas buvo įgytas ne vien už asmenines atsakovo lėšas, be to, jis buvo įgytas Å¡eimos poreikiams.

Kaip matyti, butas buvo įgytas 1997-11-27 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, nurodant buto rinkos kainÄ â€“ 40 304 Lt (t. 1, b. l. 132). Sutartyje pardavėjas yra patvirtinęs, kad gavo prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ iÅ¡ atsakovo 30 000 Lt. Pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ atsakovo sÄ skaitos, buvusios AB banke Hansabankas, patvirtina, kad į sÄ skaitÄ 1997-11-10 buvo pervesta 35 000 Lt, kurie nuraÅ¡yti 1997-12-10 (t. 1, b. l. 131), t. y. jau po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Ginčo tarp Å¡alių dėl 35 000 Lt (gauti pardavus jo asmenines (įgytas iki santuokos sudarymo) akcijas), jog tai yra asmeninės atsakovo lėšos, nėra.

Tačiau likusi buto kainos dalis – 2 000 Lt bei mokesčiai už sandorio patvirtinimÄ buvo sumokėti iÅ¡ bendrų lėšų, nes tuo metu Å¡alys jau buvo sudarę santuokÄ , vedė bendrÄ Å«kį. Liudytojai ieÅ¡kovės sesuo J. P., atsakovo motina V. G., atsakovo brolis E. G. iÅ¡ esmės taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovė, nors ir nedidele dalimi, tačiau yra prisidėjusi prie buto pirkimo (t. 1, b. l. 175-181). Ä®rodymais nepagrįstas apelianto argumentas, jog ieÅ¡kovė, pasinaudodama tuo, kad su atsakovu susitaikė, apgaulės bÅ«du butÄ perrašė kaip bendrÄ jÄ nuosavybę.

Tačiau net ir prieÅ¡ingu atveju, kaip minėta, sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ . Todėl vien ta aplinkybė, kad Å¡iuo metu Nekilnojamojo turto registre ginčo butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (t. 1, b. l. 26), nesudaro pagrindo nepripažinti turto atsakovo asmenine nuosavybe. Å iuo konkrečiu atveju esminės reikÅ¡mės turi tai, kad buto pirkimui buvo panaudotos ir bendros Å¡alių lėšos, atsakovas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliaciniame skunde, aiÅ¡kiai neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios pripažinti buto jo asmenine nuosavybe.

Ginčijamame sprendime teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės piniginis indėlis buvo minimalus, o atsakovas savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo beveik visÄ kainÄ . Tokiu bÅ«du, teismas dalindamas turtÄ nukrypo nuo turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, jog sutinka, kad po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas – butas bÅ«tų padalintas lygiomis dalimis (t. 1, b. l. 60-64). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ginčo turto teisinio režimo padaryta tinkamai taikant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl yra teisėta ir pagrįsta (CPK 185 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisimas pagal CK 3.200 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

IÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad nuo 2008 m. atsakovas tinkamai nevykdė pareigos iÅ¡laikyti savo sÅ«nų ir dukrÄ , dėl ko atsirado iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Nors teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki ieÅ¡kinio padavimo dienos – 2011-04-12 atsakovo draudžiamosios pajamos (neatskaičius mokesčių) kas mėnesį tebuvo apie 271 Lt, t. y. buvo nepakankamos net pačiam pragyventi, o ieÅ¡kovės pajamos vidutiniÅ¡kai siekė 1 758 Lt, kas leidžia pagrįstai manyti, kad vaikus iÅ¡laikė bÅ«tent ji, tačiau, kaip matyti, bylÄ nagrinėjant 2011-10-25 pirmosios instancijos parengiamojo teismo posėdžio metu tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas bei liudytojai J.

P. (ieÅ¡kovės sesuo), V. G. (atsakovo motina) ir E. G. (atsakovo brolis) iÅ¡ esmės patvirtino, kad atsakovo motina Å¡alių Å¡eimÄ rėmė tiek maistu, tiek ir pinigais (t. 1, b. l. 175-181). Taip pat Utenos darbo biržos pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo 2006 rugsėjo 22 d. buvo įregistruotas darbo biržoje, iki 2007 m. liepos 2 d. iÅ¡ viso iÅ¡mokėta 8 641,81 Lt nedarbo draudimo iÅ¡mokų (t. 1, b. l. 21). VSDFV Utenos skyriaus pažyma patvirtina, kad 2007 metais jo draudžiamosios pajamos buvo 6 344,59 Lt, tai yra kas mėnesį vidutiniÅ¡kai po 500 Lt, 2008 metais – 5 324,49 Lt, 2009 metais – 3 058,98 Lt, 2010 metais – 617,04 Lt, 2011 metais (sausį – vasarį) – 522,21 Lt (t. 1, b. l. 74-75).

Atsakovas taip pat buvo įsidarbinęs pagal terminuotÄ darbo sutartį nuo 2010-12-07 iki to paties mėnesio 31 dienos, taip pat dirbo 2011 m. sausį ir balandį, gegužę (t. 1, b. l. 70-72), 2011-09-16 terminuotai įsidarbino UAB „Lavitas“ (t. 1, b. l. 150-152), sulygo dėl minimalios algos. Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių pažymų apie pajamas matyti, kad nuo 2008 m. vasario iki 2011 m. kovo mėnesio ieÅ¡kovė D. G. iÅ¡ valstybės iÅ¡ viso gavo 6 897 Lt iÅ¡mokų vaikui, socialinės paÅ¡alpos ir paramos mokinio reikmėms įsigyti (t. 2, b. l. 24-26).

Be to, atsižvelgtina ir į tuo metu Å¡alyje susidariusiÄ ekonominę situacijÄ , nedarbo lygį, kas taip pat apsunkino atsakovui, nors ir bÅ«nat darbingo amžiaus ir sveikatos, galimybes susirasti daugiau apmokamÄ darbÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nepaneigti atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad jis, nors ir gaudamas minimalias pajamas, iÅ¡ esmės stengėsi materialiai iÅ¡laikyti savo Å¡eimÄ . Tam, kad Å¡eima gautų paramÄ iÅ¡ valstybės atsakovas neturėdamas darbo registravosi darbo biržoje, ieÅ¡kovė kreipdamasi į socialinį skyrių dėl paramos taip pat įtraukė atsakovo gaunamas pajamas į Å¡eimos pajamas ir tik todėl buvo skirta socialinė paÅ¡alpa vaikams.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, manydama prieÅ¡ingai, t. y. kad atsakovas piktybiÅ¡kai vengia mokėti iÅ¡laikymÄ , turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tačiau iki bylos iÅ¡kėlimo teisme daugiau kaip trejus metus nereiÅ¡kė atsakovui jokių pretenzijų dėl sÅ«naus ir dukters iÅ¡laikymo. Å ie ieÅ¡kovės veiksmai patvirtina atsakovo teiginį, kad jis stengėsi rÅ«pintis vaikų poreikių tenkinimu pagal tuo metu susidariusias aplinkybes, negaudamas pats pajamų, Å¡eimos poreikius tenkino paprašęs savo motinos.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenant Å¡eimoje kartu, abu sutuoktiniai sprendžia savo Å¡eimos materialinės gerovės gerinimÄ , pagal savo galimybes ir turim iÅ¡silavinimÄ stengiasi gauti kuo didesnes pajams iÅ¡ savo darbo. PrieÅ¡ingu atveju, Å¡eima kreipiasi dėl socialinės paramos. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡iÄ bylÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė iÅ¡ dalies įrodė savo reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstumÄ .

Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje keistinas, atmetant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ atsakovo priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p. ).Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 298 Lt žyminio mokesčio, už ieÅ¡kinio parengimÄ â€“ 800 Lt (t. 1, b. l. 110, 111, 113). Å ių iÅ¡laidų dydis atitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2.1 p., 2.5 p., 8.2 p., taip pat protingumo kriterijus.

Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu jos pagrįstai priteistos iÅ¡ atsakovo S. G. ieÅ¡kovei D. G.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ pakeisti : panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo 14400 Lt sumai. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį toje dalyje atmesti.Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                               Ramunė Čeknienė                                                                               Zina Mickevičiūtė                                                                                Nijolė Danguolė Smetonienė