2016-12-21 Nr. AB-24396-3-62-3-00839-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-791-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00839-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovams Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno teritorinei darbo biržai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos 2016 m. kovo 8 d. raštą Nr. S1-564 (7.5) ir 2016 m. balandžio 13 d. raštą Nr. S1-850 (7.5), Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. Sg-42; įpareigoti Kauno teritorinę darbo biržą patikslinti pareiškėjos statusą nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. iš dirbančio asmens į bedarbio.

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą 2016 m. kovo 8 d. raštui apskųsti, nurodydama, jog 2016 m. kovo 14 d. gavusi minėtą raštą, pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir apskundė jį Lietuvos darbo biržai. Gavusi Lietuvos darbo biržos sprendimą, nedelsiant kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nebuvo nurodyta tiksli apskundimo tvarka. Pareiškėja teigia, jog žodžiu pasiteiravo tiek Kauno teritorinėje darbo biržoje, tiek Lietuvos darbo biržoje, kur turėtų paduoti skundą, tačiau abiejų institucijų atstovai paaiškino, jog pareiškėja pirmiausia turi kreiptis į Lietuvos darbo biržą. Pareiškėja taip pat nurodė, jog skundžiamas sprendimas sukelia jai sunkias materialines pasekmes. Be to, paaiškino, jog yra išsituokusi, viena augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių du sunkiai sirgo tuo metu, kai pareiškėja gavo skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos manymu, ji praleido skundo padavimo terminą dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių ir prašo šį terminą atnaujinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 8 punktu.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 41 straipsnis nustato, kad ginčai dėl šio įstatymo taikymo, užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo, darbo rinkos paslaugų teikimo, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių institucijų (įstaigų) veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata perkelta į Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473, 47 punktą, kuriame detalizuota, kad ginčai dėl bedarbio statuso nesuteikimo ir darbo ieškančių asmenų registracijos teritorinėje darbo biržoje nutraukimo teisėtumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šis įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas nenumato išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Tai reiškia, kad pareiškėjos ginčijamo sprendimo apskundimo tvarką ir terminus reglamentuoja bendrosios ABTĮ įtvirtintos teisės normos dėl administracinių aktų apskundimo tvarkos ir terminų nustatymo. Pareiškėja, norėdama iškelti ginčą dėl Kauno teritorinės darbo biržos sprendimo dėl statuso pakeitimo iš bedarbio į dirbančio ir darbo ieškančio asmens, turėjo kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo šio sprendimo arba pranešimo apie minėtą sprendimą įteikimo dienos, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis. Šiuo konkrečiu atveju vieno mėnesio termino kreiptis į teismą eiga prasidėjo 2016 m. kovo 14 d., kai pareiškėja sužinojo apie priimtą sprendimą Nr. S1-564 (7.5), o baigėsi 2016 m. balandžio 14 d. Pareiškėjos skundas buvo pateiktas Kauno apygardos administraciniam teismui 2016 m. gegužės 13 d.

Vertindamas termino praleidimo priežastis, teismas konstatavo, jog pareiškėjos nurodytas motyvas, kad pirmiausia ji bandė išspręsti ginčą ne teismo tvarka, negali būti pripažįstama svarbia priežastimi, pateisinančia skundo padavimo termino praleidimą.

Teismas nustatė, kad iš pareiškėjos pateiktų duomenų (Medicinos dokumentų išrašų) matyti, kad pareiškėjos duktė U. M. ūmiai susirgo ir buvo hospitalizuota 2016 m. balandžio 17 d., t.y. jau pasibaigus ginčijamo sprendimo apskundimo terminui. Iš minėtų dokumentų taip pat negalima daryti išvados, jog pareiškėjos sūnaus I. M. skundo padavimo termino eigos metu patirtų sveikatos sutrikimų pobūdis (čiurnos raiščių plyšimas) buvo toks, kad būtų objektyviai sukliudęs pareiškėjai laiku kreiptis į teismą. Kitas traumas pareiškėjos nepilnametis sūnus patyrė dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo (galvos trauma 2016 m. vasario 4 d.) arba jau pasibaigus šio sprendimo apskundimo terminui (kaulų lūžis 2016 m. balandžio 28 d.), todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėjos argumentas, jog jos nepilnamečių vaikų sveikatos būklė objektyviai sutrukdė jai laiku paduoti skundą teismui, nelaikytini svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad terminas skundui paduoti dėl Kauno teritorinės darbo biržos 2016 m. kovo 8 d. rašto Nr.S1-564(7.5) praleistas ne dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti, o prašymas nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 34 str. 3 d.). Netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti minėtą raštą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Kauno teritorinę darbo biržą patikslinti jos statusą yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos 2016 m. kovo 8 d. sprendimą, todėl atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą dėl minėto sprendimo panaikinimo, atsisakytina priimti ir išvestinį reikalavimą.

Nustatyta, kad pareiškėja taip pat prašo panaikinti Lietuvos darbo biržos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. Sg-42, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl Kauno teritorinės darbo biržos 2016 m. kovo 8 d. rašto Nr. S1-564(7.5) panaikinimo ir įpareigojimo patikslinti pareiškėjos statusą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi skundą dėl teritorinio subjekto sprendimo, pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teisme dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovas tokiose bylose yra teritoriniai subjektai, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams (pvz., LVAT 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-265/2011). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad Lietuvos darbo birža, kaip ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija, pasisakė dėl teritorinio padalinio priimto administracinio akto teisėtumo, pareiškėjos skundo netenkino. Šiame sprendime Lietuvos darbo birža iš esmės nepasisakė dėl jokių naujų pareiškėjos pareikštų reikalavimų, t. y. tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia teritorinės darbo biržos priimtas sprendimas, o ne Lietuvos darbo biržos sprendimas, kurį pareiškėja ginčija. LVAT, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei atsisakius priimti skundą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos 2016 m. kovo 8 d. raštą Nr. S1-564(7.5), atsisakyta priimti ir reikalavimą panaikinti Lietuvos darbo biržos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. Sg-42, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja taip pat prašė panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos raštą Nr. S1-850 (7.5) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėjai dar kartą paaiškinta, kada ir kuo remiantis buvo priimtas Kauno teritorinės darbo biržos sprendimas dėl pareiškėjos statuso pakeitimo, apie kurį ji buvo informuota 2016 m. kovo 8 d. raštu Nr. S1-564(7.5), ir kuriame buvo nurodyti sprendimo priėmimo motyvai. Įvertinęs rašto Nr. S1-850(7.5) turinį ir atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas konstatavo, kad šis pareiškėjos ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia jai teisinių pasekmių. Realias teisines pasekmes pareiškėjai sukelia Kauno teritorinės darbo biržos sprendimas dėl pareiškėjos statuso pakeitimo. Taigi, pareiškėjos skundžiamas Kauno teritorinės darbo biržos raštas Nr.S1-850(7.5) negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas J. K. nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą (b. l. 50–54).

Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad realias pasekmes jau sukelia Kauno teritorinės darbo biržos sprendimas dėl pareiškėjos statuso pakeitimo, apie kurį jį buvo informuota 2016 m. kovo 8 d. raštu. Nurodo, kad šiuo raštu ji buvo informuota tik apie statuso pakeitimo faktą, o 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu jai pateikta išsami informacija, nurodytos sprendimo dėl statuso pakeitimo priėmimo aplinkybės, kartu pateikti dokumentai, kurių pagrindu buvo pakeistas pareiškėjos statusas, iš kurių galima spręsti apie pareiškėjos teisių pažeidimą. Tik gavusi šią išsamią informaciją pareiškėja teigia įgijusi realią galimybę apskųsti statuso pakeitimą, todėl mano, kad teisines pasekmes jau sukėlė būtent 2016 m. balandžio 13 d., o ne 2016 m. kovo 8 d. sprendimas.

Pareiškėjos nuomone, vertindamas pareiškėjos sąžiningumą, pareigos operatyviai kreiptis į teismą vykdymą, nepagrįstai neatsižvelgė, kad atsakovas Kauno teritorinė darbo birža 2016 m. kovo 8 d. sprendime nenurodė konkrečios apskundimo tvarkos ir suklaidino pareiškėją, kad raštas skundžiamas Lietuvos darbo biržai. Lietuvos darbo birža išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl 2016 m. kovo 8 d. sprendimo, nors pagal viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 punktą, neturėdamas įgaliojimų spręsti šį klausimą, turėjo skundą perduoti nagrinėti pagal kompetenciją arba jį grąžinti pareiškėjai nurodant, kad ji turėtų kreiptis į teismą. Pažymi, kad buvo suinteresuota laiku ir tinkamai apskųsti sprendimą dėl statuso pakeitimo ir buvo suklaidinta atsakovų, todėl terminas praleistas dėl svarbių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių ir teismo turėjo būti atnaujintas.

Taip pat pareiškėja mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos situaciją (išsituokusi, viena augina 3 nepilnamečius vaikus, neturi nekilnojamojo turto, pajamos sudaro 600 Eur per mėnesį) ir į tai, kad skundžiamas aktas sukelia jai sunkias materialines pasekmes. Pažymi, kad teismas neteisingai interpretavo jos nurodytas aplinkybes dėl vaikų ligų – visi skundžiami sprendimai pareiškėjos buvo gauti tuo metu, kai vaikai labai sunkiai sirgo, ji privalėjo prie jų budėti. Tokioje situacijoje ji neturėjo pagrindo netikėti valstybinių institucijų nurodymais dėl apskundimo tvarkos ir juos tikrinti. Mano, kad visos nurodytos priežastys sudarė jai objektyvias kliūtis laiku kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Kauno teritorinės darbo biržos 2016 m. kovo 8 d. rašto Nr. S1-564 (7.5) ir įpareigojimo Kauno teritorinei darbo biržai patikslinti jos statusą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir nesant pagrindų šį terminą atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), o skundo dalį dėl Kauno teritorinės darbo biržos 2016 m. balandžio 13 d. rašto Nr. S1-850 (7.5) ir Lietuvos darbo biržos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr.Sg-42 atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusia iki 2016 m. birželio 30 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data) (žr., pvz. 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamą 2016 m. kovo 8 d. raštą pareiškėja gavo 2016 m. kovo 14 d. Šiuo raštu atsakant į pareiškėjos kreipimąsi, pareiškėja informuota apie jos statuso pakeitimą ir jo priežastis. Atsižvelgdama į šio rašto turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad procesinis vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo jo gavimo, t. y. nuo 2016 m. kovo 14 d. Pareiškėja į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 13 d. ir praleistą terminą prašė atnaujinti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., LVAT bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pažymėtina, kad vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Nagrinėjamu atveju pareikšėja nurodė buvusi suklaidinta dėl akto apskundimo tvarkos. Kauno teritorinės darbo biržos 2016 m. m. kovo 8 d. sprendime nurodyta, kad jis skundžiamas ABTĮ bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Toks apskundimo tvarkos nurodymas nėra pakankamai aiškus.

Pagal LVAT praktiką apskundimo tvarkos nenurodymas ar nepakankamai tikslus nurodymas skundžiamame sprendime, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (žr., pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-877/2011).

Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareikšėja, 2016 m. kovo 14 d. gavusi skundžiamą 2016 m. kovo 8 d. raštą, be nepagrįsto delsimo 2016 m. kovo 23 d. kreipėsi į Kauno teritorinę darbo biržą dėl statuso patikslinimo ir į Lietuvos darbo biržą su skundu dėl 2016 m. kovo 8 d. rašto – sprendimo pakeisti pareiškėjos statusą. Aiški sprendimo dėl statuso pakeitimo apskundimo tvarka buvo nurodyta tik Lietuvos darbo biržos 2016 m. balandžio 22 d. rašte ir pareiškėja ja pasinaudojo 2016 m. gegužės 13 d. kreipdamasi į teismą. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad apskundimo terminą pareiškėja praleido dėl svarbių aplinkybių ir į teismą kreipėsi per protingą terminą nuo šių aplinkybių išnykimo, ir šį terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2016 m. kovo 8 d. raštą ir įpareigoti Kauno teritorinę darbo biržą patikslinti jos statusą, naikintina.

Pareikšėja taip pat prašė panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos 2016 m. balandžio 13 d. raštą Nr. S1-850 (7.5) ir Lietuvos darbo biržos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. Sg-42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie aktai pareiškėjai nesukelia teisinių padarinių.

Įvertinusi Kauno teritorinės darbo biržos 2016 m. balandžio 13 d. rašto turinį teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį raštą įvertino kaip informacinį ir nesukeliantį pareiškėjai teisinių pasekmių. Rašte iš esmės atkartota 2016 m. kovo 8 d. rašte pateikta informacija dėl sprendimo pakeisti pareiškėjos statusą. Su 2016 m. balandžio 13 d. raštu pareiškėjos prašymu pateiktuose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prašymuose dėl statuso patikslinimo nėra jokios informacijos, be kurios pareiškėja negalėtų kreiptis su skundu dėl statuso pakeitimo. Apie galimą savo teisių pažeidimą pakeičiant jos statusą iš bedarbio į dirbančio ir darbo ieškančio asmens pareikšėja sužinojo jau gavusi 2016 m. kovo 8 d. sprendimą ir pasinaudojo savo teise tokį sprendimą apskųsti.

Lietuvos darbo biržos 2016 m. balandžio 22 d. raštu atsakyta į pareiškėjos skundą dėl 2016 m. kovo 8 d. rašto. Nors šiuo atveju nustatyta, kad sprendimui dėl statuso pakeitimo netaikoma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka ir šis Lietuvos darbo biržos raštas nelaikytinas ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimu (nors jame yra pateikta nuomonė dėl skundžiamo teritorinės darbo biržos sprendimo teisėtumo), jo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas teismo bendra tvarka (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į šio rašto turinį negalima daryti išvados, kad tai yra vien informacinio pobūdžio raštas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą dėl šio rašto panaikinimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant skundžiamos Kauno apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos 2016 m. kovo 8 d. raštą Nr. S1-564 (7.5), Lietuvos darbo biržos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. Sg-42 ir įpareigoti Kauno teritorinę darbo biržą patikslinti pareiškėjos statusą nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. iš dirbančio asmens į bedarbio.

Kadangi pareiškėjos skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos 2016 m. kovo 8 d. raštą Nr. S1-564 (7.5), Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. Sg-42 ir įpareigoti Kauno teritorinę darbo biržą patikslinti pareiškėjos statusą nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. iš dirbančio asmens į bedarbio.

Perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė