2019-09-24 Nr. BB-5103-1-01-1-45287-2016-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-210-511/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45287-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.1.5.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nutarties.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. iki gruodžio 24 d. Transporto priemonė „VW Passat“ konfiskuota kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. UAB „S.“ civilinis ieškinys patenkintas: solidariai iš V. G. bei A. M. priteista 71,30 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. M.; dėl jo kasacinių skundų negauta.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. 3.45 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. M., išlaužę plastikinių durų spyną, įsibrovė į parduotuvę „Tau“, esančią Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą UAB „S.“ priklausantį 536,57 Eur vertės turtą: 7,29 Eur vertės 3 pakelius cigarečių „L&M Silver Blue“, 6,48 Eur vertės 3 pakelius cigarečių „L&M Loft Silver Blue“, 2,14 Eur vertės 1 pakelį cigarečių „Chesterfield Silver“, 4,28 Eur vertės 2 pakelius cigarečių „Philip Morris Royal“, 2,14 Eur vertės 1 pakelį cigarečių „Philip Morris Red 100“, 4,28 Eur vertės 2 pakelius cigarečių „Philip Morris Royal 100“, 5,14 Eur vertės 2 pakelius cigarečių „Marlboro Advance Fine“, 12,28 Eur vertės 4 pakelius cigarečių „Parlament Aqua Blue“, 7,71 Eur vertės 3 pakelius cigarečių „Marlboro Blue Ice Mint“, 6,42 Eur vertės 3 pakelius cigarečių „Chesterfield Red“, 1,98 Eur vertės 1 pakelį cigarečių „Philip Morris Red“, 2,57 Eur vertės 1 pakelį cigarečių „Marlboro Line Beyond“, 6,96 Eur vertės 3 pakelius cigarečių „L&M Loft 2 in 1“, 9,72 Eur vertės 4 pakelius cigarečių „L&M Mint 2 in 1 100“, 2,32 Eur vertės 1 pakelį cigarečių „L&M Loft Silver Blue“, 2,18 Eur vertės 1 pakelį cigarečių „Chesterfield Mint 100“, 4,36 Eur vertės 2 pakelius cigarečių „Philip Morris Gold“, 4,11 Eur vertės 2 pakelius cigarečių „Philip Morris 17“, 9,72 Eur vertės 4 pakelius cigarečių „Winston Classic“, 14,58 Eur vertės 6 pakelius cigarečių „Winston Blue“, 2,43 Eur vertės 1 pakelį cigarečių „Winston Silver“, 2,43 Eur vertės 1 pakelį cigarečių „Winston White“, 4,88 Eur vertės 2 pakelius cigarečių „Winston Silver Line“, 4,88 Eur vertės 2 pakelius cigarečių, „Winston Xspression“, 4,86 Eur vertės 2 pakelius cigarečių „Winston XS Plus Gold“, 9,76 Eur vertės 4 pakelius cigarečių „Winston Xspression Line“, 2,43 Eur vertės 1 pakelį cigarečių „Glamour Azure“, 2,43 Eur vertės 1 pakelį cigarečių „Glamour Menthol“, 4,28 Eur vertės 2 pakelius cigarečių „LD Red“, 6,42 Eur vertės 3 pakelius cigarečių „LD Blue“, 6,42 Eur vertės 3 pakelius cigarečių „LD Blue 100“, 9,24 Eur vertės 4 pakelius cigarečių „Winston Blue Soft Pack“, 3,95 Eur vertės 2 pakelius cigarečių „Philip Morris Royal“, 355,50 Eur vertės 130 pakelių cigarečių „Philip Morris Royal 100“.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Bylą nagrinėję teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus: pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą imperatyvų reikalavimą nutraukti bylą; neteisingai aiškino ir taikė BPK 170 straipsnio 5 dalį ir 217 straipsnio 2 dalį; pažeisdamas BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punktą, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties pirmosios instancijos teismas; be to, byla buvo nagrinėjama atmestinai ir neišsamiai, ignoruojant BPK 257 straipsnio reikalavimus.

2.2. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendį, kuriuo kasatorius nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, priėmė ta pati teisėja Kristina Jurevičienė, kurios 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis nutraukti baudžiamąją bylą kasatoriui BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu buvo panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi. BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte imperatyviai nurodyta, kad neleidžiama nagrinėti tą pačią bylą iš naujo dar kartą, jei aukštesnysis teismas panaikino priimtą procesinį sprendimą, todėl šią bylą išnagrinėjo ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendį priėmė neteisėtos sudėties teismas, taip padarydamas esminį BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos nuteistojo įstatymų garantuotos teisės į nešališką ir teisingą teismą. Tai yra absoliutus pagrindas panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą kasatoriui nutraukti.

2.3. Teismai taip pat neturėjo teisės nagrinėti šios baudžiamosios bylos remiantis BPK 3 straipsnio l dalies 6 punktu. Dėl kasatoriaus buvo priimtas ir įsiteisėjęs 2017 m. sausio 2 d. prokuroro nutarimas nutraukti procesą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-45287-16, kuris buvo neteisėtai atnaujintas 2017 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimu, nenustačius jokių naujų faktų ar aplinkybių. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos teismų praktikoje BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką (non bis in idem) principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Šis principas nedraudžia atnaujinti bylos proceso pagal valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą tuo atveju, kai iškyla nauji ar naujai paaiškėja faktai arba nustatomos esminės ankstesnio proceso klaidos, galėjusios turėti reikšmės bylos baigčiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226/2014). Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo. Abejonių dėl to, ar kaltinimas BPK 3 straipsnio l dalies 6 punkto prasme laikytinas tapačiu, nekilo, nes naujas (atnaujintas) procesas buvo pradėtas dėl to paties įvykio, to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens (asmenų) galimo poelgio. Taigi nagrinėjamu atveju kasatoriui inkriminuota veika jau buvo įvertinta baigiamuoju proceso sprendimu – prokuroro 2017 m. sausio 2 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45287-16. BPK 3 straipsnio l dalies 6 punktas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą prilygina baigiamajam procesiniam sprendimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010).

2.4. Nagrinėjamoje byloje 2017 m. sausio 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo įsiteisėjęs, todėl šis tyrimas galėjo būti atnaujintas tik esant BPK 217 straipsnio 2 dalyje nurodytoms naujai paaiškėjusioms esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo nustatytos priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kurios turi reikšmę bylai išspręsti teisingai. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. vasario 28 d. nutartimi pripažino, kad prokuroro 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas atnaujinti tyrimą buvo priimtas nesilaikant BPK 217 straipsnyje nustatytos tvarkos, nenustačius jokių naujų svarbių aplinkybių, lemiančių ikiteisminio tyrimo atnaujinimą, o nurodytos tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje nurodyta, kad 2017 m. sausio 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas remiantis BPK 170 straipsnio 5 dalimi, tačiau toks šios normos aiškinimas ir taikymas akivaizdžiai pažeidžia bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos principą, pagal kurį tokiu atveju turi būti taikoma specialioji norma. BPK 170 straipsnio 5 dalies norma reglamentuoja prokuroro įgaliojimus atliekant ikiteisminį tyrimą, konkrečiai – aukštesniojo prokuroro teisę esant padarytiems žemesnių prokurorų proceso įstatymų pažeidimams panaikinti neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus bei duoti prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti.

BPK 217 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas konkretus prokuroro nutarimo priėmimo atvejis – ikiteisminio tyrimo atnaujinimas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taigi BPK 217 straipsnio 2 dalies norma yra specialioji teisės norma BPK 170 straipsnio 5 dalies, suteikiančios teisę aukštesniajam prokurorui revizuoti žemesniųjų prokurorų procesinius sprendimus, atžvilgiu, todėl šiuo atveju sprendžiant 2017 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimo teisėtumo klausimą turėjo būti taikoma specialioji norma, t. y.

BPK 217 straipsnio 2 dalis, ir nenustačius jokių naujų svarbių aplinkybių, lemiančių ikiteisminio tyrimo atnaujinimą, teismai turėjo priimti sprendimą tyrimą nutraukti, o ne nagrinėti bylą iš esmės. Taigi, vadovaujantis tuo, jog baudžiamasis procesas dėl to paties kasatoriui kartą jau buvo nutrauktas, teismai nuteisdami jį pažeidė BPK 3 straipsnio l dalies 6 punktą, 170 straipsnio 5 dalį ir 217 straipsnio 2 dalį ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos nuteistojo įstatymų garantuotos teisės į teisingą ir teisėtą teismo procesą, todėl teismų sprendimai naikintini, o baudžiamoji byla kasatoriui turėtų būti nutraukta.

2.5. Be kita ko, teismams buvo pateikti prašymai ir paaiškinimai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo falsifikuojamas. Esant monochrominiam vaizdo stebėjimo kamerų įrašui, buvo surašytas protokolas, neva įraše matomos spalvos atitinka pas įtariamuosius surasto krepšio spalvas. Esant eksperto išvadai, kad vaizdo įrašas nekokybiškas ir visiškai neinformatyvus, buvo surašytas protokolas, neva įraše matomos smulkios detalės atitinka įtariamųjų aprangos detales. Taigi ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo falsifikuojamas, taip vykdant BK 228, 300 straipsniuose nustatytas veikas. Teismai šias teisingam baigiamajam teismo aktui priimti svarbias aplinkybes nutylėjo, nuslėpė, o BPK 257 straipsnio reikalavimų (nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, motyvuota nutartimi apie tai pranešti prokurorui) nepaisė; tai sutrukdė teismams priimti teisingus sprendimus byloje.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

3.1. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai ir prašymai nepagrįsti. Teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.2. Nėra pagrindo teigti, kaip mano kasatorius, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėja K. Jurevičienė, priimdama 2018 m. spalio 1 d. apkaltinamąjį nuosprendį, šią baudžiamąją bylą nagrinėjo pakartotinai, iš naujo ir taip padarė BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą. Teisėja iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo anksčiau buvo priėmusi ne nuosprendį, o 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį nutraukti baudžiamąją bylą, o tai neatitinka BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto procesinio sprendimo, be to, nutartimi buvo nutraukta tik dalis bylos – dėl kaltinimo V. G. ir A. M. padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką, o dėl kaltinimo A. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį byla buvo nagrinėjama toliau, todėl negalima laikyti, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo pasibaigęs ir byla, kai buvo grąžinta iš apeliacinės instancijos teismo, iš naujo buvo nagrinėjama tos pačios sudėties pirmosios instancijos teismo. Be to, Šiaulių apylinkės teismo teisėjos K. Jurevičienės 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi bylos dalis buvo nutraukta nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindo pažeidimą ir ši nutartis priimta ankstyvoje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijoje, nebaigus įrodymų tyrimo ir neatlikus jų vertinimo, taigi byla išnagrinėta iš esmės nebuvo, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį byla pirmosios instancijos teisme toliau buvo nagrinėjama ne tik pagal vieną kaltinimą, t. y. dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos padarymo, bet ir pagal kitą kaltinimą (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį).

3.3. Kasatorius, pateikdamas subjektyvų BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 170 straipsnio 5 dalies ir 217 straipsnio 2 dalies normų aiškinimą, iš esmės pakartoja savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, į kuriuos atsakė apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai paaiškindamas, kodėl jie atmetami, bei pateikė tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų BPK normų taikymo. Sutiktina su šio teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir jo atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi, kurioje tinkamai išaiškintos nurodytos aktualios BPK normos, susijusios su nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimu bei aukštesniojo prokuroro kompetencija (įgaliojimais). Papildomai akcentuotina tai, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad aukštesniojo prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis įstatymas ir Kompetencijos nuostatai (1 dalis); prokuroro priimtą proceso sprendimą gali išnagrinėti tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą (4 dalis); proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (6 dalis). BPK 170 straipsnio 5 dalies norma reiškia pareigą aukštesniajam prokurorui, vykdant savo įgaliojimus, kontroliuoti, ar žemesniųjų grandžių prokurorų priimti proceso sprendimai yra teisėti ir pagrįsti nepriklausomai nuo to, ar yra gautas proceso dalyvio skundas (prašymas, pareiškimas), ar jo nėra, t. y. vykdyti priimtų nutarimų prokurorinę kontrolę (patikrą) ir savo iniciatyva. Įstatymas nenurodo termino tokiai kontrolei vykdyti. Nustatęs padarytus proceso įstatymo pažeidimus (atlikto ikiteisminio tyrimo neišsamumas laikytinas BPK 1, 2 straipsnių pažeidimu), aukštesnysis prokuroras, atstovaudamas viešajam interesui, turi pareigą panaikinti tokį proceso sprendimą ir imtis priemonių, kad ikiteisminis tyrimas, kol nėra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nurodyti BK 95 straipsnyje, būtų atliekamas, kad priimti galutiniai proceso sprendimai būtų pagrįsti ir teisėti.

3.4. Iš aukštesniojo prokuroro 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo matyti, kad aukštesnysis prokuroras, susipažinęs su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatė, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas neišsamiai – nebuvo atlikti visi reikalingi veiksmai ir neišnaudotos visos galimybės, kad būtų nustatytos bylai reikšmingos įvykio aplinkybės, t. y. kad prokuroro 2017 m. sausio 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nepagrįstas. 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą privalėjo būti pripažintas neteisėtu ir naikinamas ir tuo pagrindu, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis akivaizdžiai nustatyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika (vagystė), todėl nutraukti visą ikiteisminį tyrimą nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminams (BK 95 straipsnis) nebuvo galima, baudžiamasis persekiojimas turėjo būti vykdomas, kol sueis BK 95 straipsnyje nurodyti terminai, ir tik jiems suėjus galima nutraukti visą ikiteisminį tyrimą.

3.5. Sutiktina su teismo išvada, kad aukštesnysis prokuroras 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikinti prokuroro 2017 m. sausio 2 d. nutarimą ir atnaujinti tyrimą byloje priėmė vadovaudamasis iš esmės BPK 170 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl kasatorius nepagrįstai ginčija aukštesniojo prokuroro sprendimą manydamas, kad nėra nustatyta jokių naujų esminių aplinkybių. BPK 217 straipsnis taip pat leidžia aukštesniajam prokurorui savo iniciatyva atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Aukštesniojo prokuroro nutarime nurodyti išsamūs argumentai pagrindė būtinumą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei tyrimą atnaujinti. Be to, apie panaikintą prokuroro 2017 m. sausio 2 d. nutarimą ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimą buvo informuoti ir įtariamieji išsiunčiant 2017 m. gegužės 19 d. aukštesniojo prokuroro nutarimo nuorašus, tačiau gynyba nepasinaudojo teise nutarimą apskųsti. Šis aukštesniojo prokuroro sprendimas proceso metu nebuvo panaikintas ir yra galiojantis, ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tolesnis procesas (baudžiamasis persekiojimas) yra teisėtas ir pagrįstas.

3.6. Kasacinio skundo argumentai dėl bylos nagrinėjimo neišsamumo ir BPK 257 straipsnio reikalavimų pažeidimo, kuris iš esmės siejamas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, išsamūs motyvai dėl jų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Teismas pakankamai ištyrė ir patikrino visų nuosprendyje išdėstytų įrodymų patikimumą, jų gavimo ir užfiksavimo teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pateikdamas tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų, kurie atitinka įstatymų reikalavimus, vertinimo, motyvuotai pažymėjo, kokie duomenys paneigia kasatoriaus gynybinę poziciją, ir teisingai nustatė tas pačias faktines aplinkybes, kurias konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nuteistojo V. G. kasacinio skundo pagrįstumo

4. Apskųstus teismų sprendimus kasacinės instancijos teismas patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. sprendžiama, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nuosprendis formos ir turinio prasme atitinka BPK įtvirtintus reikalavimus, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Todėl kasacinės instancijos teismas dėl kasacinio skundo argumentų pasisakys tik šiuo aspektu.

5. Kasacinio skundo argumentai dėl bylos falsifikavimo, nagrinėjimo neišsamumo ir BPK 257 straipsnio reikalavimų pažeidimo yra deklaratyvūs ir iš esmės grindžiami nesutikimu su teismų atliktu įrodymo – vaizdo įrašo vertinimu. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad skunde nurodytas vaizdo įrašas buvo betarpiškai peržiūrėtas teisiamajame posėdyje, įrašo turinys aprašytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, vaizdo įrašas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų įvertintas kartu su kitais įrodymais. Kasacinės instancijos teisme įrodymų vertinimas iš naujo neatliekamas.

6. Kasatorius teigia, kad pagal BPK 3 straipsnio l dalies 6 punktą teismai neturėjo teisės nagrinėti šios baudžiamosios bylos, nes dėl kasatoriaus buvo priimtas ir įsiteisėjęs 2017 m. sausio 2 d. prokuroro nutarimas nutraukti procesą ikiteisminiame tyrime, kuris, pažeidžiant BPK 217 straipsnio 2 dalies reikalavimus, buvo neteisėtai atnaujintas 2017 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimu, nenustačius jokių naujų faktų ar aplinkybių. Kasatoriaus nuomone, taip pažeistas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos teismų praktikoje BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką (non bis in idem) principas.

7. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

8. Nagrinėjamo klausimo kontekste tai reiškia, jog, įsiteisėjus prokuroro nutarimui nutraukti baudžiamąjį procesą, jis laikomas baigtu. Tačiau įstatymas nustato atvejus, kai prokuroro nutarimas nutraukti baudžiamąjį procesą gali būti panaikintas ir ikiteisminis tyrimas dėl tos pačios nusikalstamos veikos atnaujinamas.

9. BPK 217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas; to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas atnaujinamas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

10. Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras, prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri, be kita ko, sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Užtikrinant pirmiau paminėtos pareigos įgyvendinimą BPK ir Prokuratūros įstatymas nustato aukštesniojo prokuroro įgalinimus kontroliuoti žemesniojo prokuroro procesinę veiklą. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis nustato, kad prokuroro priimtą proceso nutarimą gali panaikinti aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant aukštesnysis prokuroras, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, privalo patikrinti šių rekomendacijų 65 punkte nurodytų prokuroro priimtų proceso sprendimų, o tarp jų ir prokurorų nutarimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

11. BPK 170 straipsnio 5 dalyje nuostatos įtvirtina, kad aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti. Taigi prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą netenka galios ir tuo atveju, kai, nustatęs prokuroro padarytus proceso pažeidimus, tokį neteisėtą ar nepagrįstą nutarimą panaikina aukštesnysis prokuroras. Šiuo atveju prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimas nesietinas su naujų bylos aplinkybių nustatymu; priešingas šios teisės normos aiškinimas prieštarautų pirmiau aptartoms įstatymų nuostatoms, įtvirtinančioms aukštesniojo prokuroro funkcijas baudžiamajame procese, kuriomis siekiama užtikrinti prokuratūrai keliamų uždavinių įgyvendinimo kontrolę.

12. Iš bylos matyti, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl 2016 m. rugsėjo 24 d. pagrobto svetimo turto iš UAB „S.“. Įtarimai padarius minėtą nusikalstamą veiką buvo pareikšti A. M. ir V. G. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. Zgierskytės-Strumilaitės 2017 m. sausio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl V. G. ir A. M. nutrauktas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų kaltę padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

13. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės L. Mušauskytės-Griciuvienės (aukštesniojo prokuroro) 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu pirmiau minėtas 2017 m. sausio 2 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl V. G. bei A. M. panaikintas ir ikiteisminis tyrimas byloje atnaujintas.

14. Iš aukštesniojo prokuroro 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo matyti, kad susipažinus su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas neišsamiai – nebuvo atlikti visi reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai ir neišnaudotos visos galimybės bylai reikšmingoms įvykio aplinkybėms nustatyti. Iš esmės tai reiškia, kad buvo pažeisti BPK 2 straipsnio nuostatų reikalavimai. Aukštesnysis prokuroras konstatuodamas, kad prokuroro 2017 m. sausio 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nepagrįstas, savo nutarime nurodė, kurie ikiteisminio tyrimo veiksmai turi būti atlikti, bei konstatavo, kad galutinį procesinį sprendimą galima priimti tik išnaudojus visas įmanomas priemones objektyvioms įvykio aplinkybėms nustatyti, įvertinus surinktų duomenų visumą ir jų tarpusavio ryšį. Taigi aukštesnysis prokuroras priimdamas 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikinti prokuroro 2017 m. sausio 2 d. nutarimą ir atnaujinti tyrimą vadovavosi BPK 170 straipsnio 5 dalies nuostatomis, be to, atnaujindamas byloje ikiteisminį tyrimą laikėsi BPK 217 straipsnyje nustatytos tvarkos apie panaikintą nutarimą ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešti įtariamiesiems, išsiųsdamas jiems 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo nuorašus. Šios aplinkybės rodo, kad buvo tęsiamas tas pats, o ne pradėtas pakartotinis procesas.

15. Pagal bylos duomenis skundų dėl pirmiau minėto aukštesniojo prokuroro nutarimo nebuvo paduota; šis nutarimas proceso metu nebuvo panaikintas ir yra galiojantis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo teiginiai, kad procesas vyko pažeidžiant pirmiau aptartus BPK 3 straipsnio l dalies 6 punkto reikalavimus ir kad teismai šiuo pagrindu neturėjo teisės nagrinėti šios baudžiamosios bylos, yra nepagrįsti.

16. Pažymėtina ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje įtvirtintos nuostatos teismų praktikoje aiškinamos kaip uždraudimas priimant galutinį sprendimą byloje ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pirmiau minėtos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.

17. Kasatorius teigia, kad, pažeisdamas BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties pirmosios instancijos teismas. Kasatorius šį teiginį argumentuoja tuo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendį, kuriuo kasatorius nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, priėmė ta pati teisėja K. Jurevičienė, kurios 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis nutraukti baudžiamąją bylą kasatoriui buvo panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi.

18. Pažymėtina, kad BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato teisėjo nušalinimo pagrindus dėl jo pakartotinio dalyvavimo procese. Taigi ši kasacinio skundo dalis faktiškai grindžiama argumentais, susijusiais su teismo nešališkumo principo pažeidimu, todėl pirmiau paminėti kasacinio skundo argumentai aptartini būtent šiuo aspektu.

19. BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tos pačios bylos, jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tos pačios bylos apeliacine ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tos bylos pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis.

20. Iš bylos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendį, kuriuo kasatorius nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, priėmė teisėja K. Jurevičienė. Iš bylos matyti, kad teisėja iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo toje pačioje byloje anksčiau buvo priėmusi ne nuosprendį, o nutartį nutraukti baudžiamąją bylą, o tai neatitinka BPK58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo pripažinti teismą šališku. Kitų argumentų dėl teismo nešališkumo principo pažeidimo kasatorius nepateikia.

21. Pagal teismų praktiką teismo kaip šališko vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar proceso dalyviams teismas gali atrodyti esąs šališkas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių, ir tuo atveju, kai kaltinamajam proceso metu nekyla abejonių dėl jo bylos nagrinėjimo objektyvumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad pirmiau priimtoje nutartyje nutraukti baudžiamąją bylą teisėja byloje surinktų įrodymų nevertino, dėl kasatoriaus kaltumo nepasisakė, o minėta nutartimi priimtas sprendimas nebuvo nepalankus kasatoriui. Svarbu ir tai, kad nušalinimų teisėjai K. Jurevičienei nei kasatorius, nei jo gynėjas, nei kiti proceso dalyviai nereiškė, kasatoriaus apeliaciniame skunde apie teisėjos šališkumą taip pat neužsimenama. Esant šioms aplinkybėms vien tik apeliacinės instancijos nutartyje konstatuotas pirmosios instancijos teismo padarytas BPK 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto pažeidimas, dėl kurio pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, šioje byloje nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas kasatoriui buvo šališkas.

22. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Jau minėta, kad nuteistasis V. G. klausimų nei dėl teismo šališkumo, nei dėl teismo neteisėtos sudėties savo apeliaciniame skunde nekėlė.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. G. kasacinis skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. G. kasacinį skundą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Eligijus Gladutis