32d08ffb-ed5d-46cb-8ff4-73dc524e02f1 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-22-485/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03517-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.3.1.2.3; 1.2.3.1.2.6.; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Ingai Mieldažytei, Tomui Žukauskui, Vidai Butiškienei, Laurai Kiškiūnaitei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Virginijui Mizarui, kaltinamajam V.

J., jo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, nukentėjusiosioms I. R., A. K., ekspertams Vyteniui Valiukui ir Antanui Klaidui Bečeliui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, turintis profesinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: - Å akių rajono apylinkės teismo 1994 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m.

BK) 90 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius 1961 m. BK 46 straipsnį, lygtinai su 4 metų bandomuoju laikotarpiu; - Šakių rajono apylinkės teismo 1998 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams su 1 000 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius BK 47 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; - Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, pagal BK 43 straipsnį, prijungus dalį neatliktos bausmės (4 mėnesius laisvės atėmimo pagal Šakių rajono apylinkės teismo 1998 m. vasario 13 d. nuosprendį), paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnį, nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės atleistas; - Šakių rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnį, nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės atleistas; - Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal 1961 m.

BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; - Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams su turto už 25 Lt konfiskavimu, subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su turto už 500 Lt konfiskavimu; - Šakių rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 m.

BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su turto už 500 Lt konfiskavimu, subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su turto už 500 Lt konfiskavimu; - Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams; - Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių; - Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių, konfiskuojant turto už 1 425,23 Lt.

Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas panaikinta; - Å akių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 7 mėnesiams, paskiriant pareigÄ per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ ; - Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atlikęs 2012 m. balandžio 18 d. (teistumas iÅ¡nykęs); - Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 8 d., bausmę atlikęs 2019 gegužės 20 d., teistumui neiÅ¡nykus, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : kaltinamasis V. J. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 19 d. 18 val. iki 2018 m. sausio 20 d. 4 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiojo V. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose ir sodybos kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V. B. metu, tyčia sudavė jam kumščiais, kojomis, kirviu ir kėde mažiausiai 18 smÅ«gių į galvÄ , kumščiais ir kojomis mažiausiai 6 smÅ«gius į nugaros deÅ¡inę pusę ir mažiausiai 2 smÅ«gius į krÅ«tinės lÄ stos apatinę dalį, grumtynių metu sužalojo du deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus, tuo padarydamas nukentėjusiajam V.

B. daugybines muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje ir veide bei masyvias tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, daugybines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje, šonkaulių lūžius X, XI, XII kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje ir IX, X dešinės mentinės linijos projekcijoje su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpšonkauliniuose raumenyse, muštines žaizdas dešinės plaštakos I piršto pamato srityje bei III piršto nugarinio paviršiaus srityje.

Dėl patirtų daugybinių kÅ«no sužalojimų iÅ¡sivysčius trauminiam Å¡okui V. B. mirė. Tokiu bÅ«du sukeldamas V. B. dideles fizines kančias ir padarydamas daug kÅ«no sužalojimų, tyčia itin žiauriai jį nužudė bei padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Kaltinamasis V. J. savo kaltės neprisipažino ir parodė, kad jis 2019 m. sausio 19 d., nuvykęs į sodybÄ ir pašėręs gyvulius, turėdamas laisvo laiko, užsuko į (duomenys neskelbtini) pas draugÄ R.

B., kuris buvo pas jį palikęs akinius. Tuo metu buvo blaivus. Bebendraudami nutarė iÅ¡gerti alkoholio. Kadangi R. B. neturėjo pinigų, jis (kaltinamasis) nupirko du butelius degtinės ir sutarė, kad liks nakvoti draugo namuose. Jie iÅ¡gėrė apie pusantro butelio degtinės. Bevartojant alkoholį, tarp jų kilo konfliktas. Galimai jo metu jis draugui kažkÄ Ä¯Å¾eidžiančio pasakė, dėl to pastarasis praeidamas iÅ¡ nugaros jam puoduku trenkė į galvÄ ir jÄ prakirto. Jis puolė gintis, tačiau draugas trenkė į Å¡onÄ .

Jie nugriuvo ant lovos, daugiau smÅ«gių draugui nesudavė ir iÅ¡trÅ«kęs bei palikęs R. B. gulintį, iÅ¡vyko. Kadangi jam grįžti reikėjo apie 65 km, nenorėjo rizikuoti, todėl užsuko į draugo V. B. namus, buvusius už 2 km ar 4–5 km, tačiau jo nerado. Po to vyko į lentpjÅ«vę ir pas Å¡io draugo seserį, kur iÅ¡gėrė kavos ir pasikalbėjo, tačiau V. B. ten taip pat nebuvo, tačiau, grįždamas link V. B. namų, jis pamatė degančiÄ Å¡viesÄ ir užsukęs rado jį namuose.

Užėjęs jis nusiėmė kepurę ir pradėjo bėgti kraujas. V. B. pasiÅ«lė jam nusiprausti, pasėmė vandens ir jis, bÅ«damas koridoriuje, nusiplovė galvÄ . V. B. papasakojo, kas nutiko. Pastarasis pasisiÅ«lė jį sutaikyti su R. B., jie nusipirko butelį degtinės ir, vairuojant jam pačiam, vyko į minėto asmens namus, tačiau R. B. jų neįsileido. V. B. su juo kalbėjo pro langÄ ir pasakė, kad R. B. iÅ¡kvietė policijÄ . V. B. iÅ¡ matymo pažinojo R. B.. Kodėl pastarasis sakė prieÅ¡ingai, nežino.

Po to jie nuvažiavo į V. B. sesers namus. Ji, jį įsileidusi, V. B. išvijo. Tuomet išėjo ir jis. Lauke pamatė „(duomenys neskelbtini)“ ir V. B.. Jie visi užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ namus, ant stalo pasistatė degtinės butelį, tačiau įbėgo sesuo ir pradėjo stumdyti, varyti V. B.. Dėl to jis su nukentėjusiuoju, paėmęs degtinės butelį, išvažiavo ir grįžo atgal į V. B. namus. Paliko automobilį ne kieme, o „ant kelio“. V. B. pavaišino užkanda.

Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad bÅ«nant V. B. namuose ir iÅ¡gėrus kelis stikliukus, pradėjo darytis bloga, skaudėjo galvÄ , todėl daugiau gerti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu jis neminėjo, kad prisigėrė, tyrėja blogai užrašė. Jis paprašė V. B. nuvesti jį atsigulti, nenusirengęs atsigulė skersai lovos, kojomis beveik siekdamas sienÄ . Pagulėjus apie 10 min., V. B. atnešė jam pagalvę ir antklodę. Nukentėjusysis pasuko jo kojas, kad galėtų praeiti, bandė užtempti ant pagalvės, tačiau jis atsakė, kad jam nieko nereikia.

V. B. jį užklojo ir jis užmigo. Ryte atsikėlęs pamatė, kad lauko durys buvo atidarytos, o kėdė, ant kurios jis anksčiau sėdėjo kambaryje, apversta. Jis nieko nelietė ir išėjo į laukÄ . Dar buvo tamsu. Jis jautė pagirias, norėjo Å¡lapintis. Pamatęs ant Å¡viežiai užsnigtos žemės takutį, juo ir pasuko, nuėjo nuo namo apie 7 žingsnius. Atsisukęs grįžti pamatė kažkÄ Ä¯tartino gulint, kaip gyvulį, todėl, iÅ¡siėmęs iÅ¡ kiÅ¡enės prožektorių, juo paÅ¡vietė.

Pamatė, kad tai buvo V. B., iki pusės nusimovęs kelnes. Tuomet jis nuėjo pas kaimynus ir paprašė iÅ¡kviesti policijÄ . PareigÅ«nai atvykę pranešė apie jo atžvilgiu paraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ , jį sulaikė ir po dviejų parų pranešė, kad V. B. buvo nužudytas. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad V. B. pažinojo apie 25 metus, taip pat pažinojo jo Å¡eimÄ . Niekada tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo kilę konfliktų. Kas nužudė V. B., nežino. Aplinkybes prisimena. Pagarsinus ekspertizės akto iÅ¡vadas (2 t., b. l. 40–41), kaltinamasis nurodė manantis, kad nukentėjusysis galėjo jį sukruvinti bandydamas užkloti, nes V.

B. pirÅ¡tas buvo sužalotas. BÅ«damas su nukentėjusiuoju, jis to nematė. Dėl panagių paaiÅ¡kino, jog buvo bandoma kirpti jo nagus, tačiau jie buvo per trumpi, braukė pirÅ¡tus. Jie kartu vartojo alkoholį, lietė butelį, todėl galėjo iÅ¡sitepti. Ant plakato jo kraujo galėjo atsirasti tada, kai prausėsi, o paskui plaukus džiovino braukdamas ranka. Jis alkoholį vartoja retai, kartÄ per tris mėnesius, apsvaigęs elgiasi normaliai, žmogaus užkabinęs nėra. Mano, kad R. B. sufabrikavo muÅ¡tynes.

Nors jis pastarajam sudavė smÅ«gį, tačiau tai padarė nesusivaldęs, po to, kai R. B. jam trenkė. Krumplius susižalojo, ranka buvo sutinusi ir galva jam buvo prakirsta besimuÅ¡ant su R. B., kuris buvo į jį įsikabinęs. Kaltinamasis teisme taip pat paaiÅ¡kino, kad po grumtynių su R. B., jis užsuko į (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, pas pažįstamÄ . Nors jo namuose nebuvo, tačiau buvo S. Å . ir jo draugė. Jis jiems papasakojo apie muÅ¡tynes su R. B.. Kadangi jis buvo su kepure, pastarieji sužalojimo nematė.

Jis tik parodė vietÄ , kurioje buvo prakirsta galva. Su A. K. yra bendravęs ir pasakojęs jai, kad susiginčijęs su draugu, jam sudavė, tačiau konflikto priežasčių neaiÅ¡kino. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. J. parodė, kad jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , pas pažįstamÄ V.

B.. Jį rado namuose. Po to abu gėrė degtinę, bet viso butelio neiÅ¡gėrė, jis pasigėrė, užsimanė miego. Pasakė V. B., kad nori gulti. V. B. jam parodė lovÄ pirmame kambaryje už virtuvės, kur gali atsigulti. Dar atnešė jam antklodę užsikloti ir pagalves, nes jų ant lovos nebuvo. Juos atnešė iÅ¡ tolimesnio kambario. Jis su rÅ«bais atsigulė į lovÄ , užsiklojo ir užmigo. Jis atsigulė ir iÅ¡ karto užmigo. KÄ veikė V. B., nežino. Atsikėlė 2018 m. sausio 20 d. iÅ¡ ryto, apie 6.30 val. ir ėjo į laukÄ nusiÅ¡lapinti.

Jam besiÅ¡lapinant, pastebėjo kažkÄ gulint. IÅ¡ pradžių galvojo, kad koks nustipęs Å¡uo. Tačiau žiebtuvėliu pasiÅ¡vietė ir pamatė, kad tai suÅ¡alęs apsnigtas V. B.. Jis jo nelietė, nejudino. IÅ¡ karto ėjo pas kaimynus kviesti pagalbos. IÅ¡ pradžių nuėjo į vienÄ sodybÄ , beldė į langÄ , ten senukė jo neįsileido, pasakė, kad neturi telefono, liepė eiti pas kitus kaimynus. Nuėjo iki kitos sodybos, ten vyriÅ¡kio paprašė iÅ¡kviesti pagalbÄ ir jis iÅ¡ savo telefono paskambino pagalbos tarnyboms.

Kai 2018 m. sausio 19 d. atvyko pas V. B., Å¡is nebuvo sumuÅ¡tas. Buvo sveikas, jokių veido sumuÅ¡imų nesimatė. Jo sodybos kieme kraujo nebuvo. Pamanė, kad V. B. gal galėjo eiti Å¡lapintis ar tuÅ¡tintis, nes buvo kažkiek nusimovęs kelnes ir gal galėjo jam kažkas nutikti su Å¡irdimi. Neįsivaizduoja, kas nutiko. IÅ¡ vakaro V. B. jam nesiskundė, kad su kuo nors konfliktuotų. Ant V. B. kÅ«no jo kraujo nebus, nes jo nelietė, nesmurtavo, nebuvo net jokio žodinio konflikto. Vienintelis fizinis kontaktas buvo rankos paspaudimas ir praeinat gal kokį kartÄ brÅ«kÅ¡telėjo Å¡velniai pečiu.

Dėl kraujo, neva rasto V. B. namų kieme, mano, kad ten galėjo bÅ«ti burokėlių sultys, kadangi V. B. 2018 m. sausio 19 d., kuomet jie iÅ¡gėrinėjo, užkandai buvo papjaustęs burokėlių, o vėliau matė, kad nešė tuos burokėlius į laukÄ . 2018 m. sausio 19 d. jis dėvėjo tuos pačius drabužius, kuriuos iÅ¡ jo 2018 m. sausio 20 d. paėmė policijos pareigÅ«nai. Kraujas, kuris buvo ant jo drabužių, rankų galėjo bÅ«ti R. B. arba jo paties. Jį policijoje apžiÅ«rėjo ir po apžiÅ«ros paėmė jo drabužius, o jis persirengė drabužiais, kuriuos jam atvežė jo brolis S. Per visÄ laikÄ , kol buvo pas V.

B., į laukÄ išėjęs nebuvo, koridoriuje nebuvo. Su V. B. tÄ vakarÄ nė menkiausio konflikto nebuvo, kai nuėjo miegoti V. B. buvo sveikas ir gyvas. Užmigo ir kas toliau vyko V. B. sodyboje, paaiÅ¡kinti negali. Lavono nelietė (4 t., b. l. 10–12, 14–16, 21–22, 25–26). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iÅ¡ esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau nesutiko su aplinkybe, jog ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog prisigėrė. Gali bÅ«ti taip, kad kažkada neatsiminė aplinkybių po pavartoto alkoholio.

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai. Nukentėjusioji A. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji pažįsta kaltinamÄ jį per brolius, asmeniÅ¡kai piktumų neturi. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o (duomenys neskelbtini) kaime, už 1,5 km nuo jos namų, gyveno jos brolis V. B.. 2018 m. sausio 19 d. apie 16 val. kaltinamasis atvyko į svečius.

Jie bendravo, kaltinamasis pasakojo (duomenys neskelbtini) sėdėjęs kalėjime, tačiau dėl ko, nenurodė. Kaltinamasis jos teiravosi, kur jos brolis, tačiau ji atsakė nežinanti. V. J. jai papasakojo, jog jis buvo pas draugÄ (duomenys neskelbtini) ir, draugui prisikalbėjus, prieÅ¡ jį pavartojo fizinį smurtÄ , matė, kad jo krumpliai buvo patinę, tačiau kitų sužalojimų, kraujo nepastebėjo. Kaltinamasis jos namuose buvo be kepurės. Jai atsisakius vartoti alkoholį, kaltinamasis iÅ¡vyko.

Jis kartu su V. B. pakartotinai į jos namus atvyko apie 18 val. V. J. tuo metu buvo išgėręs. Jai neleidus jos namuose vartoti alkoholio, jie išvyko. Iš ryto jai paskambino I. R. ir pranešė, kad jos brolis mirė. Atbėgus į brolio namus, juose jau buvo policijos pareigūnai ir greitoji. Jos prie brolio neprileido, sakė, kad įvykdyta nusikalstama veika, buvo daug kraujo. V. J. ir V. B. buvo pažįstami daugiau kaip 15 metų. Nepastebėjo, kad V. J. būtų agresyvus ar kabinėtųsi. Kad V. B. tuo metu būtų turėjęs konfliktinių santykių kaime, jai nežinoma.

Nukentėjusioji I. R. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji kaltinamojo nepažįsta. Ji yra V. B. sesuo. Ä®vykio dienÄ ji su broliu vyko į kapines, kur V. B. nukasė sniegÄ nuo jos draugo kapo. Po to marti juos parvežė į nukentėjusiosios namus, kur brolis taip pat nukasė sniegÄ kieme, ji jam davė valgyti. Po to brolis išėjo į savo namus, esančius apie 300 metrų atstumu nuo jos gyvenamosios vietos ir ji daugiau jo nebematė. KitÄ dienÄ apie 7 val. ji išėjo į kiemÄ ir prie jos priėjęs V.

J. paklausė, ar ji V. B. sesuo ir pasakė, kad jos brolis mirė. Kaltinamasis teigė, kad jie buvo nusipirkę 0,7 litro butelį degtinės, viso neiÅ¡gėrė. Jis nurodė nakvojęs V. B. namuose, tačiau nieko apie brolio nužudymÄ nežinantis. PaaiÅ¡kino, kad atsikėlęs ryte eidamas į tualetÄ pamatė juoduojantį kupstÄ , galvojo, kad Å¡uo, tačiau priėjęs pamatė V. B., jo nelietė. Anksčiau V. J. ji nebuvo mačiusi. Jos brolis buvo iÅ¡situokęs, tarp jų nebuvo jokių konfliktų.

Jis gyveno netoliese, padėdavo jai atlikti buities ir Å«kio darbus. Netoliese gyveno tėvas ir sÅ«nus V., taip pat V. B. turėjo pažįstamų (duomenys neskelbtini), tačiau jie nebuvo konfliktiÅ¡ki. Brolis iÅ¡gerdavo, tačiau tÄ dienÄ jos neprašė net įpilti jam stikliuko. 2018 m. sausio 20 d., grįžusi iÅ¡ draugo metinių, ji nuėjo į brolio namus, ten buvo daug kraujo ant kelio ir kieme. Liudytojas Č. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis kaltinamojo nepažįsta, jo nėra matęs. 2018 m. sausio 19 d. jis vyko į (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir apie 100 metrų už „(duomenys neskelbtini)“, tai yra V.

B., sodybos matė stovintį juodos spalvos „Audi“ automobilį, jo žibintai nedegė. Neatkreipė dėmesio, ar jame buvo žmonių, daug automobilių važinėja ir ten bet kas gali pasistatyti automobilį, kadangi tai ne sodybos teritorija. Ar grįždamas apsipirkęs jis taip pat matė minėtÄ automobilį, nurodyti negali. Apie 19 val. jis ėjo vakarieniauti, girdėjo lojančius link V. B. sodybos pusės Å¡unis, anksčiau jie taip nepuldavo. Apie 19.30 val., išėjęs pažiÅ«rėti, kelyje nieko nematė.

Nuo jo iki V. B. sodybos yra apie 300–400 metrų, tačiau per krÅ«mus nesimato. KitÄ dienÄ kaimynas jam papasakojo, kad V. B. buvo nužudytas. Su V. B. jis nebendravo, tik pasisveikindavo ir kartais jį paveždavo, nekonfliktuodavo. Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji dirba parduotuvėje pardavėja ir V. B. jai yra žinomas. Ar 2018 m. sausio 19 d. į parduotuvę buvo užėjęs V. B., ji neprisimena. Galimai buvo atėjęs vienas iÅ¡ vakaro, pėsčias ir pirko alaus. V. B. bendraudavo su visais, iÅ¡gėręs bÅ«davo karÅ¡takoÅ¡is, o iÅ¡gerdavo dažnai.

Vėliau sužinojo, kad jis buvo nužudytas. Nežino, ar jis buvo kam nors skolingas, ir nėra girdėjusi, kad kas nors bÅ«tų ant jo pykęs. Liudytojas K. D. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis dirba lentpjÅ«vėje. Sausio mėnesį prieÅ¡ darbo pabaigÄ , apie 16.30 val. buvo atvykęs asmuo tamsiu Audi automobiliu prailgintu galu ir ieÅ¡kojo V. B., teiravosi nepiktai. Pats jis su Å¡iuo asmeniu nebendravo, su juo kalbėjo G. K.. Po maždaug 15 minučių buvo atvykęs ir kitas automobilis, tačiau jam keliÄ užstojo miÅ¡kovežis, todėl jis apsisukęs iÅ¡važiavo.

Jokie asmenys iš jo išlipę nebuvo. Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirbo lentpjūvėje, joje buvo dviese, kai 2018 m. sausio 19 d. apie 16.20 val. atvažiavo tamsios spalvos automobilis ir priėjęs vyras paklausė, ar yra V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kurio sesuo gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Anksčiau šio asmens jis nėra matęs. Liudytojas nurodė, kad asmuo, apie kurį davė parodymus, yra kaltinamasis. Jį matė apie 3–5 minutes, jokių kaltinamojo sužalojimų jis nematė, buvo dar šviesu.

Liudytojas I. K. (I. K.) teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jam V. B. žinomas kaip sugyventinės brolis, su kuriuo bendraudavo beveik kiekvienÄ dienÄ . Taip pat jis paaiÅ¡kino seniai pažįstantis V. J.. V. B. paskutinį kartÄ matė sausio pabaigoje kartu su V. J., kai jie užėjo į jo namus. BÅ«damas pas kaimynę, kur kÅ«rė krosnį, jis iÅ¡girdo savo namuose triukÅ¡mÄ , atėjęs iÅ¡girdo kaip A. K. sakė: „čia negersit“. Jis pasiÅ«lė V. B. ir V. J. eiti pas kaimynę, tačiau A.

K. jam pasakė: „drožk namo“ ir minėti asmenys išėjo iÅ¡ laiptinės. Ar jie iÅ¡važiavo, ar išėjo pėsčiomis, nežino, automobilio savo kieme nematė. Kur jie iÅ¡vyko ir kÄ planavo veikti, nesakė. Jie buvo blaivÅ«s, nė vienas nebuvo sužalotas, bendravo su jais apie 3 minutes. V. B. skubėjo į parduotuvę. V. B. iÅ¡gerdavo dažnai, iÅ¡gėręs bÅ«davo linksmas, nepuldavo muÅ¡tis, kad bÅ«tų su kuo konfliktavęs, negirdėjo, tai bÅ«tų visi kaime žinoję.

V. J. iÅ¡gėręs taip pat bÅ«davo linksmas, muÅ¡tynių nebÅ«davo. Kaltinamojo ir V. B. santykiai buvo draugiÅ¡ki, negirdėjo, kad jie bÅ«tų pykęsi. Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis yra V. B. kaimynas, gyveno apie 50 metrų ar mažesniu atstumu, o kaltinamojo nepažįsta. Su V. B. bendraudavo, jį matė prieÅ¡ savaitę ar porÄ dienų. 2018 m. sausio 20 d. iÅ¡ ryto į jo langus baladojo žmogus, pasakė, kad užmuÅ¡tas kaimynas V. B. ir prašė paskambinti į policijÄ .

Kadangi jis neturėjo telefono, jo mama asmenį nusiuntė pas K. S.. Ä® jų kiemÄ apie savaitę po įvykio buvo įvarytas automobilis. Kieno jis, nežino, jie patys automobilio neturi, jį rado ryte po įvykio. Jis dar kurį laikÄ stovėjo, o po to atvažiavo moteris su dviem vyrais ir jį pasiėmė. Galimai ten jį liepė pastatyti V. B., nes jo kieme nėra vietos. V. B. dažnai vartodavo alkoholį, tačiau nekonfliktavo, buvo ramus. Nakties metu jis nieko negirdėjo. V. B. bendravo su moterimi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono, buvo nuvykęs į jos namus, kur prieÅ¡ jį vasarÄ smurtavo jos sÅ«nus.

Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis yra V. B. kaimynas, kuris gyveno apie 200 metrų atstumu nuo jo. Su kaimynu bendravo mažai, bet nesipyko. V. J. jis yra matęs vienÄ kartÄ , kai 2018 m. sausio 20 d. 7 val. kaltinamasis buvo atėjęs į jo namus ir pabeldė į langÄ . Jis atidarė duris ir atėjęs asmuo jam pasakė, kad V. B. galimai jau ilgÄ laikÄ guli sniege ir gali bÅ«ti suÅ¡alęs, prašė iÅ¡kviesti policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Jam paskambinus, minėtas asmuo išėjo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojo K. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas K. S. parodė, kad 2018 m. sausio 20 d. apie 7 val. į jo namų langÄ pasibeldė jam nepažįstamas vyras, kuris neprisistatė, ir paprašė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. Vyras buvo be kepurės, apie 30 metų amžiaus, apie 1,78 m Å«gio. Jis vilkėjo tamsios spalvos neblizgiÄ striukę, panaÅ¡iÄ Ä¯ paltÄ .

Jis dėvėjo tamsias kelnes, prie savęs neturėjo jokių atÅ¡vaitų. Vyras jam pasakė, kad rado kieme gulintį galimai nebegyvÄ iÅ¡gertuvių draugÄ , pasakojo, kad vakar kartu su galimai mirusiuoju iÅ¡gėrinėjo, po to užmigo ir tik ryte atsikėlęs pamatė kažkÄ gulintį kieme sniego pusnyje. Paskutinį kartÄ V. B. gyvÄ matė 2018 m. sausio 19 d. apie 16:30 val., kai jis grįžinėjo į namus su malkomis. Su juo kalbėjo, jis sakė, kad neÅ¡asi malkų krosniai užsikurti (1 t., b. l. 138–139).

Pagarsinus Å¡iuos parodymus, liudytojas juos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, paaiÅ¡kino, kad aplinkybes geriau prisiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai nurodė, kad jeigu įvykio dienÄ bÅ«tų kilęs triukÅ¡mas, jis bÅ«tų girdėjęs. V. B. namuose buvo landynė, jis kasdien daug gerdavo, tačiau iÅ¡gėręs nebÅ«davo agresyvus, muÅ¡tynių nekildavo, bÅ«davo ramu. Jis gerdavo su Veiveriu. Be to, jis prieÅ¡ penkerius metus turėjo maÅ¾Ä konfliktÄ per moterį, vardu Siga, iÅ¡ Å akių, kuomet buvo atvykęs galimai jos brolis ir po to jie nebebendravo.

Paaiškino, kad kaimynas D. V. gyvena tame pačiame name. Atsikėlęs ryte jis matė šio kaimyno kieme stovintį automobilį, kurį vėliau pasiėmė moteris. Kieno tas automobilis, nežino. Liudytojas K. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis kaltinamojo nepažįsta. V. B. pažinojo seniai, bet su juo nebendravo, jis mėgdavo išgerti. 2018 m. sausio 19 d. apie 21 val. jis važiavo pro V. B. namus ir kitoje kelio pusėje matė stovintį tamsiai žalios spalvos automobilį, kuriame galimai sėdėjo du asmenys.

Grįždamas po maždaug 2 valandų jį vis dar matė, tačiau ar jame buvo minėti asmenys, nežino. Šis automobilis galėjo būti atvykęs tik pas V. B., kadangi kitoje kelio pusėje – krūmynai. Anksčiau jokių mašinų prie V. B. namų nėra matęs. Sniegas buvo stipriai išvaikščiotas, galimai ant kelio matėsi kraujo dėmių. Kiek girdėjo, išgėręs V. B. būdavo kiek aršus. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojo K.

M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas K. M. parodė, kad 2018 m. sausio 19 d. apie 21 val. jis važiavo namo pro (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant keliu, netoli nusukimo link ten esančios lentpjūvės jis dešinėje kelio pusėje pastebėjo priekine dalimi link (duomenys neskelbtini) stovintį tamsiai žalios spalvos automobilį prailgintu galu. Tas automobilis stovėjo prie V. B. sodybos. Automobilis buvo išjungtu varikliu ir žibintais. Jis iš lėto pravažiavo automobilį iš jo kairės pusės. Priekinėse jo sėdynėse sėdėjo du asmenys.

V. B. namuose degė Å¡viesos. Jam jokių įtarimų nekilo, tik buvo keista, kad prie jo namo stovėjo automobilis, nes anksčiau prie jo namų jokių automobilių nebuvo. Jokių vaikščiojančių asmenų nebuvo. KitÄ rytÄ apie 7 val. jis vykdamas pro minėtÄ sodybÄ matė policijos pareigÅ«nus ir raudonos spalvos dėmes sniege (1 t., b. l. 173–174). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, liudytojas juos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, papildomai paaiÅ¡kino, kad nuo automobilio iki namo buvo daug pėdų žymių per žvyrkelį.

Jos buvo aplink automobilį. Pamatęs kraujo dėmes, pagalvojo, kad kilo muÅ¡tynės. Kitomis dienomis po įvykio minėto automobilio niekur nebematė. Å alia V. B. namų gyveno kiti gyventojai, prie jų namų bÅ«davo automobilių. V. B. kurį laikÄ gyveno su sugyventine, su kuria kilus konfliktui, apie metus laiko iki įvykio jis nebegyveno. Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo nepažįsta, o su V. B. nuo mažens buvo draugais, kartais kartu vartodavo alkoholį. Neblaivus V.

B. bÅ«davo visiÅ¡kai ramus, nekonfliktuodavo, apsvaigęs iÅ¡eidavo namo. Paskutinį kartÄ jį matė galimai prieÅ¡ tris dienas iki 2018 m. sausio 20 d. Jį matė prie parduotuvės. Jis kartais eidavo į puÅ¡ynÄ atsigerti alaus. Kad V. B. buvo nužudytas, jis sužinojo iÅ¡ vietinių gyventojų. Ä®tartinų automobilių prie V. B. namų, gyvendamas 2 km atstumu, jis nėra matęs. V. B. draugų su automobiliais neturėjo. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojo R.

V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas R. V. parodė, kad paskutinį kartÄ V. B. jis matė ketvirtadienį, t. y. 2018 m. sausio 18 d., galimai apie 12 val. Sutiko jį prie (duomenys neskelbtini) kaime esančios parduotuvės. V. B. bendraudavo su kaimynu D. V.. Dar sakydavo, kad vis eina pas kaimynÄ P. padėti Å«kio darbuose. Dar bendraudavo su savo seserimi I. R.. Jis nėra matęs, kad pas V. B. kas nors atvažiuotų automobiliu. Taip pat ir žaliu Audi. Kiek yra matęs, tai pas V.

B. automobiliu atvažiuodavo tik jo brolis, bet Å¡is atvažiuodavo mikroautobusu. Nežino, ar jis su kuo nors pykosi, bent jam nesiskundė. Jis dažnai iÅ¡gerdavo, bet agresyvus niekad nebuvo. Buvo gero bÅ«do (1 t., b. l. 188–189). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, liudytojas juos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, papildomai paaiÅ¡kino, kad su nukentėjusiuoju jie bendravo artimai, kartu vartodavo alkoholį, eidavo pas kaimynus atlikti Å«kio darbus. Su V. B. niekada nėra konfliktavęs. 2017 metais V. B. buvo nuvykęs pas draugę į (duomenys neskelbtini) rajonÄ , kur buvo sumuÅ¡tas, daugiau jokių konfliktų, problemų nėra turėjęs. Kiek jam žinoma, prieÅ¡ minėtÄ draugę V.

B. nėra smurtavęs. Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neprisimena savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jie yra ne jo duoti. Jį pareigūnai išvežė dėl nežinomų priežasčių ir naktį jis grįžo. 2018 m. sausio 19 d. į jo namus buvo atvykęs seniai pažįstamas V. J., jie vartojo alkoholinius gėrimus, susipyko ir V. J. jį sumušęs išvažiavo. Kas pirmas pradėjo muštynes, neprisimena. Dėl šio įvykio buvo iškelta byla, jie susitaikė.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojo R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas R. B. parodė, kad 2018 m. sausio 19 d. apie 11 val. į jo sodybÄ atvažiavo V. J.. Jis atvažiavo jam prieÅ¡ tai neskambinęs, netikėtai. Atvažiavo vienas, automobiliu „Nissan Primera“, juodos spalvos. Jis atvažiavo pas jį kaip pas pažįstamÄ , pasikalbėti bei pasiÅ«lė jam iÅ¡gerti degtinės. Jis skundėsi, kad susipyko su sugyventine, kad nori iÅ¡sikalbėti, pabÅ«ti, likti pas jį miegoti.

Jie nuvyko į netoliese esančiÄ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, ten V. J. nupirko du 0,5 litrų talpos butelius degtinės. V. J. vienas pirko degtinę, jis pats nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. Tada grįžo pas jį į namus, V. J. automobilį įvarė į jo kiemÄ ir kambaryje sėdo gerti degtinę. Geriant pirmÄ butelį jokių nesutarimų nebuvo, gėrė, kalbėjosi. Pradėjo gerti antrÄ butelį. Pamena, kad begeriant V. J. visus vadino „gaidžiais“, „p... (necenzÅ«tinis žodis)“, ta prasme, kad kiti visi blogi.

Jam pasakė, kad tegul pasižiÅ«ri pirma į save, o ne kitus kaltina. V. J. pradėjo ant jo pykti ir toliau jau nieko neprisimena. Kaip dabar galvoja, V. J. turėjo pradėti jį muÅ¡ti ir jis neteko sÄ monės, todėl neprisimena, kaip kaltinamasis jį mušė. Bet jį muÅ¡ti galėjo tik jis, nes daugiau namuose nieko nebuvo. Atsipeikėjo tik apie 20 val., gulėdamas kambaryje ant lovos. V. J. jo namuose jau nebuvo, jis buvo iÅ¡vykęs automobiliu. Mano, kad V. J. jam smÅ«gius sudavė kumščiais ir spardė.

V. J. pas jį į namus atvyko nepranešęs, bet kadangi V. J. pažinojo, jis pasiguodė dėl santykių su sugyventine, jam V. J. pagailo ir sutiko su juo iÅ¡gerti. V. J. taip pat jo atsiklausė, ar galės pernakvoti, jis sutiko. Žinojo, kad V. J. iÅ¡gėręs bÅ«na agresyvus, tačiau jie tarpusavyje anksčiau nėra turėję konfliktų, todėl galvojo, kad ramiai pasėdės, iÅ¡gers ir ryte iÅ¡siskirstys. Apie 20.57 val. jis nusiuntė trumpÄ jÄ Å¾inutę savo sÅ«nui I. B.. Po maždaug 15–20 min jis ir kitas sÅ«nus V.

B. atvyko į jo namus, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Jie atvyko sidabrinės spalvos automobiliu „Audi A6“. Jis buvo iÅ¡vežtas į gydymo įstaigÄ . SÅ«nÅ«s, marti ir mažametis vaikas liko jo namuose. Po kurio laiko jis paskambino sÅ«nui I. B., kad jį paimtų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) klinikų. Abu sÅ«nÅ«s atvyko jo paimti žalios spalvos „Audi A4“ automobiliu, priklausančiu I. B.. Å is automobilis stovėjo jo kieme, nes sÅ«nus I. B. buvo praradęs teisę vairuoti (1 t., b. l. 149–150, 151–152).

Pagarsinus Å¡iuos parodymus, liudytojas juos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, papildomai paaiÅ¡kino, kad jam apsvaigimas nuo alkoholio buvo nustatomas ligoninėje. Kai V. J. atvažiavo, tikrai nematė jokių jo sužalojimų. Jo namuose kraujas galėjo bÅ«ti po to, kai V. J. jį sumušė. Ekspertas Vytenis Valiukas teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo specialisto iÅ¡vadÄ , esančiÄ 2 t., b. l. 7–9. Jis įvykio vietoje apžiÅ«rėjo tik mirusio asmens kÅ«nÄ . Ant kaltinamojo drabužių rastas kraujas galėjo atsirasti muÅ¡tynių metu.

Negali pasakyti, ar mirusiojo ranka buvo sužalota buitinėje situacijoje, ar muštynių metų, tačiau ji buvo sužalota kontakto metu. Žaizdos po kontakto susidaro iš karto, o kraujosruvos gali išryškėti tik po kurio laiko, tai yra iki pusantros valandos jų gali ir nebūti, o paskui išryškėja iki paros laiko. Žaizdos galvoje buvo ne kirstinės, o muštinės, buvo suduota 29 kartus buku, kietabriauniu daiktu. Koks tai konkrečiai daiktas, pasakyti negali. Kadangi galvos minkštuosiuose audiniuose buvo daugybinės susiliejančios kraujosruvos, jų tiksliai išskirti negalima, galėjo būti 29, bet ir 28 trauminiai poveikiai.

Nors oda buvo nubrozdinta, bet neperkirsta kirviu, tačiau perkirsti galima ir buku daiktu ar briauna. Sužalojimų asmuo galėjo pasidaryti ir pats. Kraujosruvos galėjo susidaryti iki valandos, dviejų ar kiek daugiau iki mirties. Šokas ištinka dėl daugybinių sužalojimų sutrikus kraujotakai, jį iššaukė sužalojimų visuma. Sutrikus kraujotakai sutrinka organų veikla, jie nepakankamai aprūpinami krauju ir sustoja širdis. Šokas paprastai ištinka per dvi valandas nuo to momento, kai jis pradeda vystytis, tai yra organizmas dar apie dvi valandas sugeba palaikyti gyvybines funkcijas, taigi mirtis V.

B. galėjo ištikti per maždaug dvi valandas nuo sužalojimų. Tai yra skausminga, vienam asmeniui skauda daugiau, kitam – mažiau, o alkoholis šiuo atveju veikė kaip anestetikas. Ligos, kurios buvo nustatytos V. B., jokio poveikio neturėjo, buvo nedideli sklerotiniai pakitimai. Ekspertizėje išvardyti sužalojimai buvo padaryti artimu vienas kitam, galimai vieno įvykio metu. Sužalojimai, kurie suduoti kėde ir kumščiu, skiriasi, tačiau išskirti kiekvieno sužalojimo mechanizmo, galimybės nėra.

Ekspertas A. K. Bečelis teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad byloje atliko specialisto iÅ¡vadÄ ir papildomÄ histologinį tyrimÄ , kuriuos tvirtina visiÅ¡kai. Ar asmuo vartojo narkotikus, atsakyti negali, nes nėra ekspertas chemikas. Kad V. B. psichika turėjo įtakos tam, kad jis žalotųsi, objektyvių duomenų nebuvo. IÅ¡ 2018 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – sodybos teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas.

ApžiÅ«ros metu, ant žvyrkelio, ties V. B. sodyba, ant takelio, vedančio nuo žvyrkelio link V. B. lavono, taip pat sodybos kieme ir ant jame buvusių trijų Å¡iukÅ¡lių konteinerių rasta raudonos spalvos skysčio, panaÅ¡aus į kraujÄ . Netoliese minėtų konteinerių rastas kirvis, ant kurio galvos matomos rausvos spalvos dėmės, susimaišę su sniegu. Taip pat Å¡ioje vietoje ant žemės rastas apsnigtas ant Å¡ono gulintis medinės taburetės rėmas be sėdimosios dalies. Vienas jo skersinis sulūžęs, ant jos kojų matomos raudonos dėmės, jos matomos ir aplink kėdės rėmo radimo vietÄ .

Netoli kėdės rasta jos sėdimoji dalis, ant kurios apatinės dalies matomos raudonos dėmės. Netoliese rasta dešinės kojos guminė šlepetė (tokia pati kairės kojos rasta namo virtuvėje). Sodybos kieme, priešais gyvenamojo namo lauko duris rastas gulintis vyriškos lyties lavonas. Apžiūrint lavono paviršių matomos nelygiais kraštais žaizdos pakaušyje ir kaktoje, kairėje rankoje. Matomos kraujosruvos veide, daugybinės kraujosruvos nugaroje. Gyvenamojo namo koridoriuje rastos šešios raudono skysčio dėmės (lašai), apie 10 cm nuo virtuvės durų ant grindų koridoriuje rasta nešvari lėkštė, ant kurios rausvos spalvos dėmė.

Durų iÅ¡ koridoriaus į virtuvę vidinėje pusėje apie 110 cm aukÅ¡tyje 22 cm atstumu nuo kraÅ¡to rasta raudona dėmė. Virtuvėje ant plakato randama raudonos spalvos dėmė, susidariusi galimai trykÅ¡tant rausvam skysčiui. Kambaryje ant lovos, jos Å¡iaurinėje pusėje yra dvi pagalvės. Ant virÅ¡utinės pagalvės, kuri yra su margu užvilkimu, jos virÅ¡utinėje pusėje, ant pagalvės užvilkimo, per visÄ pagalvės Å¡onÄ matomos raudonas dėmės, panaÅ¡ios į kraujo (1 t., b. l. 10-18).

IÅ¡ POLIS duomenų bazėje užfiksuoto praneÅ¡imo matyti, jog buvo gauta informacija apie tai, jog namuose mirė V. B.. Mirties priežastis neaiÅ¡ki. Jis su pažįstamais asmenimis namuose vartojo alkoholį. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas 2018 m. sausio 20 d. 7.12 val. Pranešėjas K. S. (1 t., b. l. 73-78) Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu R. B. parodė, kad su V. J. gėrė savo gyvenamojo namo kambaryje, abu sėdėjo prie stalo, atskiruose foteliuose. Taip pat parodė koridoriaus sienoje esančiÄ raudonos spalvos dėmę.

Paaiškino, kad prieš atvykstant V. J. šios dėmės nebuvo, todėl ji atsirado V. J. jį mušant. Prieš atvykstant V. J., dėmių ant žemės ir gyvenamojo namo sienos taip pat nebuvo, jos turėjo atsirasti V. J. jį mušant (1 t., b. l. 153-155). Iš specialisto išvados Nr. M 16/2018 (09) matyti, kad V. B. mirtis įvyko nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis muštinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje ir veide, dešinės plaštakos I piršto pamato srityse bei II, III pirštų nugariniuose paviršiuose, daugybinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje pusėje, X, XI, XII šonkaulių lūžimais kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje ir IX, X šonkaulių lūžimais dešinės mentinės linijos projekcijoje su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpšonkauliniuose raumenyse, masyvios tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose bei smilkininiuose raumenyse. Tai komplikavosi trauminiu šoku.

Tai patvirtina konstatuoti morfologiniai pokyčiai. V. B. lavone konstatuotos daugybinės muÅ¡tinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje ir veide bei deÅ¡inės plaÅ¡takos I pirÅ¡to pamato srityse bei II, III pirÅ¡tų nugariniuose pavirÅ¡iuose, daugybinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, X, XI, XII Å¡onkaulių lūžimas kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje ir IX, X Å¡onkaulių lūžimas deÅ¡inės mentinės linijos projekcijoje su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpÅ¡onkauliniuose raumenyse, masyvios tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos galvos minkÅ¡tuose audiniuose bei smilkininiuose raumenyse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai ne mažiau kaip dviejų valandų laikotarpiu iki mirties ir gyviems asmenims, visus sužalojimus bendrai paėmus, vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų iÅ¡sivystė trauminis Å¡okas, sÄ lygojęs mirtį.

V. B. lavone konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dvideÅ¡imt devyniais trauminiais poveikiais (2 t., b. l. 7-11). IÅ¡ eksperto Vytenio Valiuko paaiÅ¡kinimo protokolo matyti, jog jis patikslino savo specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 16/2018 (09) ir paaiÅ¡kino, kad V. B. lavone deÅ¡inėje rankoje buvo sužaloti du pirÅ¡tai: I ir III. Specialisto iÅ¡vadoje pažymėta, kad sužaloti trys deÅ¡inės rankos pirÅ¡tai, padaryta techninė klaida, II pirÅ¡tas nesužalotas. I ir III pirÅ¡te buvo muÅ¡tinės žaizdos.

I piršto muštinė žaizda buvo I piršto pamato srityje. III piršto muštinė žaizda – nugariniame paviršiuje. Viso dešinėje rankoje nustatyti du sužalojimai, padaryti dviem trauminiais poveikiais. Kairėje rankoje sužalojimų nekonstatuota. Dešinės rankos sužalojimai galėjo būti padaryti tiek ginantis, ranka užsidengiant nuo smūgių, tiek grumiantis, tai yra pačiam V. B. dešine ranka suduodant smūgius. V. B. lavono galvoje nustatyta 18 žaizdų. Jos buvo padarytos kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais.

Pagal jų susidarymo mechanizmÄ , gali paaiÅ¡kinti, kad jos galėjo bÅ«ti padarytos tiek suduodant smÅ«gius kumščiais, tiek spiriant kojomis, apautomis batais, tiek suduodant smÅ«gius kojų keliais, tiek suduodant smÅ«gius kirviu ar kėde. Labiausiai tikėtina, kad dauguma muÅ¡tinių žaizdų padarytos suduodant smÅ«gius kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, tai yra kėde ar kirviu. Galvoje konstatuoti sužalojimai yra bÅ«dingi tiesioginiam kontaktui, tačiau Å¡is kontaktas galėjo bÅ«ti tiesiogiai suduodant V.

B. smÅ«gius arba jam krentant, kontaktuojant su kitais daiktais. Ta prasme, tiek žalojančiam įrankiui judant su pagreičiu į V. B. galvÄ , tiek V. B. galvai judant į žalojantį daiktÄ , tiek jiems abiem judant. Specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje užraÅ¡yta, kad V. B. lavono nugaros deÅ¡inės pusės virÅ¡utinėje ir vidurinėje dalyje yra 6 tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos, o pačioje iÅ¡vadoje konstatuotos kraujosruvos kairėje pusėje. IÅ¡vadoje padaryta klaida, iÅ¡ tiesų V.

B. nugaros dešinėje pusėje konstatuotos 6 tarpusavyje susiliejančios daugybinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos 6 poveikiais. Šios 6 kraujosruvos galėjo būti padarytos kontaktuojant su kietais, bukais daiktais, tiek suduodant smūgius kumščiu, tiek spiriant koja. Mažai tikėtina, kad šie sužalojimai buvo padaryti smūgiuojant kirviu ar suduodant smūgius kėde. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiesiogiai paveikiant žalojančiam paviršiui nugaros sritį. V. B. lavone buvo nustatyti 5 lūžę šonkauliai dviejose atskirai lokalizuotose srityse, t. y. tarp kairiųjų vidurinės raktikaulinės ir priekinės pažastinės linijų X, XI, XII ir dešinės mentinės linijos projekcijoje IX, X.

Viso V. B. lavone konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 28 trauminiais poveikiais, t. y. 18 – į galvos sritį, 6 – į nugaros deÅ¡inės pusės sritį, 2 – į krÅ«tinės lÄ stos apatinę dalį ir 2 – į deÅ¡inės plaÅ¡takos sritį. Ä®vykus trauminiam Å¡okui, dėl sužalojimų visumos suaktyvėja organizmo apsauginės funkcijos, kurios su laiku perkrauna organų veiklÄ ir dėl to pradeda trikti organizmo gyvybinės funkcijos – iÅ¡sivysto su gyvybe nesuderinama organizmo bÅ«sena (1 t., b. l. 118-120).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 25/2018(01), konstatuota, kad:

1. Ant V. J. striukės (2 mėg.), deÅ¡inio bato (4 mėg.), kairio bato (6 mėg.), kelnių (7 mėg.), nuoplovose nuo V. B. deÅ¡inės rankos panagių (14 mėg.), nuo deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos delno (16 mėg.), nuo kairės rankos panagių (17 mėg.), nuo kairės rankos plaÅ¡takos iÅ¡orės delno (18 mėg.), nuo kairės rankos plaÅ¡takos delno (19 mėg.) rastas žmogaus kraujas; nuoplovoje nuo V. B. deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos iÅ¡orės delno (15 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. B. DNR profiliu su 99,9999999999999 % tikimybe.

2. Ant V. J. striukės (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. B. DNR profiliu su 99,9999999999999 % tikimybe, su DNR priemaiÅ¡a, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui.

3. Ant V. J. džemperio (9 mėg.) rastas žmogaus kraujas, nuoplovoje nuo V. J. kairės rankos panagių (10 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. J. DNR profiliu su 99,9999999999999 % tikimybe, su DNR priemaiÅ¡a, kuri sutampa su V. B. DNR profiliu.

4. Ant V. J. striukės (1 mėg.), megztinio (8 mėg.), nuoplovoje nuo V. J. deÅ¡inės rankos krumplių (13 mėg.) rastas žmogaus kraujas; nuoplovose nuo V. J. kairės rankos delno (11 mėg.), nuo deÅ¡inės rankos panagių (12 mėg.), rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. J..

5. Ant V. J. deÅ¡inio bato (5 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas nepilnas miÅ¡rus ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris nėra tinkamas asmenų identifikavimui (2 t., b. l. 20-41). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(1026)-IS1-2577 konstatuota, kad:

1. Ant tirti pateiktų penkių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2018 m. sausio 20 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), rasta: - ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova (voke Nr. 1), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų V. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000003 proc.; - ant tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 2-5, su nuoplovomis (vokuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 16, Nr. 17), rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V.

B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų V. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000004 proc.; - ant pateiktų tirti vienuolikos Å¡luosčių su nuoplovomis, padarytomis 2018 m. sausio 20 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini), rasta: - ant Å¡luosčių, tiriant pažymėtų Nr. 1-7, Nr. 9-11, su nuoplovomis (vokuose Nr. 4-8, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 13-15), rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V.

B. genotipu; - ant šluostės, tiriant pažymėtos Nr. 8, su nuoplova (voke Nr. 12), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

2. IÅ¡ tirti pateiktų dviejų geltonos spalvos dėmių ėminių, paimtų 2018 m. sausio 20 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini), žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta.

3. Ant pateikto tirti kirvio, paimto 2018 m. sausio 20 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini) (mėg. Nr.

19) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 22 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai arba kraujas. Negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 22 rastas žmogaus kraujas; mėg. Nr. 20, Nr. 21 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant kirvio mėginyje Nr. 19 rasta vyro kraujo ir mėg. 22 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų arba kraujo genotipai sutampa su V. B. genotipu.

4. Ant pateikto tirti kėdės rėmo, paimto 2018 m. sausio 20 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 30, Nr. 31), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu.

5. Ant pateiktos tirti kėdės sėdimosios dalies, paimtos 2018 m. sausio 20 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 23, Nr. 24), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu.

6. Ant pateiktos tirti lėkÅ¡tės, paimtos 2018 m. sausio 20 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr.

25) tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu.

7. Ant pateiktos tirti plakato skiautės, paimtos 2018 m. sausio 20 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 3), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu.

8. Ant pateikto tirti pagalvės užvalkalo, paimto 2018 m. sausio 20 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini), mėg. Nr. 26 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu; mėg. Nr. 27 rasta dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų (iÅ¡ jų ir kraujo), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti, iÅ¡ kurių vieno asmens genotipas sutampa su V. J. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su V. B. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 27 rastas žmogaus kraujas.

9. Ant pateikto tirti antklodės užvalkalo, paimto 2018 m. sausio 20 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 28, Nr. 29), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu (2 t., b. l. 51-57). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 61/2018 (09) konstatuota, kad V. J. nustatyti sužalojimai- muÅ¡tinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimai ir kraujosruva deÅ¡inės plaÅ¡takos srityse, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip deÅ¡imt dienų laikotarpiui.

V. J. konstatuoti kÅ«no sužalojimai deÅ¡inės plaÅ¡takos srityje galėjo bÅ«ti padaryti tiek grumtynių metu, tiek smÅ«giuojant ir kontaktuojant su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais (2 t., b. l. 61). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2018 konstatuota, kad V. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 84). IÅ¡ 2018 m. vasario 21 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, jog buvo apžiÅ«rėti iÅ¡ įvykio vietos paimti daiktai. ApžiÅ«ros metu nustatyta , kad ant kirvio ir kėdės yra dėmių panaÅ¡ių į kraujÄ (2 t., b. l. 87-89).

IÅ¡ 2018 m. gegužės 21 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, jog buvo apžiÅ«rėti V. B. drabužiai. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad ant kelnių yra neÅ¡varumų, ypač daug jų fiksuojama ties deÅ¡ine kleÅ¡ne, žemiau kelio, labiau ties kleÅ¡nės Å¡onu. Ties juosmeniu yra dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ (2 t., b. l. 94-96). IÅ¡ 2018 m. gegužės 24 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas kompaktinis diskas, pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto Vytenio Valiuko, iÅ¡ kurio matyti, kad jame yra trys nuotraukos su vyriÅ¡kos lyties lavono vaizdu.

Nuotraukos užfiksuotos fotolentelėje (2 t., b. l. 110-111). Iš 2018 m. gegužės 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti V. J. drabužiai: striukė, džemperis, megztinis, kepurė, kelnės, kojinės, batai. Apžiūros metu nustatyta, kad ant striukės nugarinėje pusėje 11 cm nuo apykaklės prisiuvimo siūlės ir 21 cm nuo dešinės rankovės prisiuvimo siūlės yra rusvas, netaisyklingas, nevienodo intensyvumo 1 x 1,5 cm dydžio sutepimas. Ant kairės rankovės 6,5 cm nuo galo ir 6,0 cm nuo rankovės susiuvimo siūlės yra rusvas, netaisyklingas, nevienodo intensyvumo 2 x3 cm dydžio sutepimas.

Priekyje kairėje pusėje 7,5 cm nuo apačios ir 1,5 cm nuo užsegimo yra rusvas, pailgas, neintensyvus 0,5x2,0 cm dydžio sutepimas. Ties apykakle, iÅ¡ vidaus ir iÅ¡ iÅ¡orės yra dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ . Tokių dėmių yra ir striukės priekinėje dalyje, ant kairės rankovės. Ant džemperio priekyje deÅ¡inėje pusėje, 37,5 cm nuo apačios ir 3,0 cm nuo užtrauktuko yra rudas, netaisyklingas, intensyvus 2 x3 cm dydžio sutepimas. Ties apykakle, ant gobtuvo deÅ¡iniau yra intensyvi dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ .

Džemperio priekyje yra dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , iÅ¡ dėmių iÅ¡sidėstymo galima spręsti, kad jos susidarė tyÅ¡kant. Ant kelnių priekyje ant kairės kleÅ¡nės 35 cm nuo apačios ir prie pat iÅ¡orinės Å¡oninės siÅ«lės yra rusvas, pailgas, nevienodo intensyvumo, susiliejantis su kitais plotais 1 x2 cm dydžio sutepimas. Ant kojinių virÅ¡utinės dalies, ties keltimi, pirÅ¡tais fiksuojama intensyvių dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , kurios susilieja viena su kita. Ant bato deÅ¡inio suvarstyto raiÅ¡telio yra rudas pailgas, intensyvus 0,3 x 2 cm dydžio sutepimas.

Ant bato iÅ¡orinio Å¡ono prie pat virÅ¡aus ir 11 cm nuo užkulnio yra rusvas, pailgas, nevienodo intensyvumo 0,5 x2 cm dydžio sutepimas. Ant kairio bato suvarstyto raiÅ¡telio yra rudas, pailgas, intensyvus 0,3 x 2,3 cm dydžio sutepimas. Batų vidinėje pusėje, ant Å¡viesių jos dalių matyti dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , susiliejančios viena su kita (2 t., b. l. 115-117). IÅ¡ 2018 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta ir automobilis Nissan, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) adresu, (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietÄ kelio kairėje pusėje, žiÅ«rint link (duomenys neskelbtini) matoma iÅ¡ dalies aptverta sodyba. Sodybos tvora yra medinė, rudos spalvos, nuo iÅ¡važinėto kelio ruožo nutolusi 2 metrų atstumu. Kiemas aptvertas tik iÅ¡ dalies nuo kelio pusės. Tvoroje yra tuščia vartų ertmė, pro kuriÄ patekus į kiemo teritorijÄ rastas apsnigtas tamsios spalvos automobilis Nissan, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis 8 m atstumu nutolęs nuo deÅ¡inėje įvažiavimo pusėje, žiÅ«rint nuo kelio, esančio metalinio stulpo.

Automobilis užrakintas, penkių durų, variklis iÅ¡jungtas. Nuvalius nuo automobilio ant jo esantį sniegÄ , buvo pastebėta, kad automobilio galinių durelių stiklas yra apgadintas. ApžiÅ«rėjus buvo rasta galinio stiklo apatiniame kairės pusės kampe esanti 0,18 m x 0,10 m ertmė. Taip pat nuo minėtos ertmės, buvo pastebėtas įtrÅ«kimas, kuris kyla aukÅ¡tyn iki pat stiklo virÅ¡utinio kraÅ¡to. ApžiÅ«rint automobilį rakteliu buvo atrakintas automobilis ir atidarytos kairės pusės priekinės ir galinės durelės. Nuo rasto įvažiavimo į kiemÄ deÅ¡inėje pusėje, žiÅ«rint nuo kelio, iki kitos sodybos tolimesnio namo kampo yra 50,6 m atstumas (2 t., b. l. 127-129).

Iš 2018 m. gegužės 24 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonai „Samsung“ ir „Nokia“, kurie 2018 m. sausio 20 d. kratos metu buvo paimti iš V. J.. Apžiūros metu nustatyta, kad telefone „Samsung“ yra iš adresato „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 19 d. 20.49 val. gauta žinutė, kurios turinys: „Nu nukamoras kur esi atekem“ (2 t., b. l. 139-141). Iš 2018 m. sausio 20 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta V.

J. apžiÅ«ra. ApžiÅ«rėjus kÅ«nÄ vizualiai pastebėti sužalojimai. Asmens galvoje matomos žaizdos: viena virÅ¡ kairiojo smilkinio, kita – virÅ¡ pakauÅ¡io. Asmens galvos virÅ¡utinėje dalyje matomas nubrozdinimas. Kairiosios rankos plaÅ¡takos dalis yra iÅ¡tinusi. Ant kairiojo nykščio matomas sužalojimas. Ant deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų matomi sužalojimai, nubrozdinimai. Ant abiejų pėdų matyti galimai įsigėrusio raudonos spalvos skysčio (4 t., b. l. 37-40). V. J. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, jo veiksmuose nustatytas Å¡io straipsnio 6 punkte numatytas jo veikÄ kvalifikuojantis požymis, tai yra, kad jis itin žiauriai nužudė V. B.. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. M 16/2018 (09) ir jÄ pateikusio eksperto Vytenio Valiuko paaiÅ¡kinimų matyti, kad V. B. mirtis įvyko nuo stipraus kÅ«no sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio daugybinėmis muÅ¡tinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje ir veide bei masyviomis tarpusavyje susiliejančiomis kraujosruvomis galvos minkÅ¡tuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, daugybinėmis kraujosruvomis nugaros deÅ¡inėje pusėje, Å¡onkaulių lūžiais X, XI, XII kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje ir IX, X deÅ¡inės mentinės linijos projekcijoje su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpÅ¡onkauliniuose raumenyse, muÅ¡tinėmis žaizdomis deÅ¡inės plaÅ¡takos I pirÅ¡to pamato srityje bei III pirÅ¡to nugarinio pavirÅ¡iaus srityje.

Specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas konstatavo, jog Å¡ie sužalojimai V. B. buvo padaryti ne mažiau kaip 28 trauminiais poveikiais. Kaltinamasis V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo neigė. Jis tvirtino, jog bÅ«damas V. B. namuose, su juo kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir, pasijutęs blogai, nuėjo miegoti pastarojo gyvenamojoje vietoje buvusiame kambaryje. Kaltinamojo teigimu, jis V. B. negyvÄ rado kitos dienos rytÄ , kuomet dar buvo tamsu, išėjęs į laukÄ , ir nieko apie įvykį, kurio metu buvo smurtaujama prieÅ¡ V.

B., nežino. Tokie kaltinamojo parodymai vertinami kaip jo gynybinė versija siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jÄ paneigia kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. sausio 19 d. apie 11 val. kaltinamasis atvyko į savo pažįstamo asmens R. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis Å¡iam pažįstamam pasakė, kad susipyko su sugyventine, ir abu sutarė vartoti alkoholį.

Ä®sigiję degtinės, jÄ vartojo R. B. namuose. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio įsiteisėjusio Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio ir kaip nurodė liudytojas R. B., V. J., apsvaigęs nuo alkoholio, tapo agresyvus, visus asmenis vadino necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėjo ir jį. Kaltinamasis apie 16 val. prieÅ¡ R. B. panaudojo fizinį smurtÄ , taip nežymiai sutrikdydamas sveikatÄ , ir iÅ¡ jo namų iÅ¡vyko. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos V.

J. buvo nuteistas minėtu 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu. Kaip patvirtino pats kaltinamasis, jis po įvykusio konflikto iÅ¡ R. B. namų iÅ¡vyko savo automobiliu. Kadangi namo vykti jam buvo per toli ir jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nusprendė užsukti pas netoliese gyvenusį V. B.. Pastarojo namuose neradęs, ieÅ¡kojo jo Å¡alimais buvusioje lentpjÅ«vėje bei pas nukentėjusiÄ jÄ A. K. (V. B. seserį) namuose. Å iuos jo teiginius patvirtina liudytojo G. K. parodymai, jog jam dirbant lentpjÅ«vėje apie 16.20 val. atvažiavo tamsios spalvos automobilis ir priėjęs vyras paklausė, ar yra V.

B.. Teisiamojo posėdžio metu Å¡is liudytojas kategoriÅ¡kai patvirtino, jog asmuo, su kuriuo jis bendravo lentpjÅ«vėje dėl V. B., buvo bÅ«tent kaltinamasis. Kaip teigė pats V. J., neradęs V. B. lentpjÅ«vėje, jis nuvyko į jo ieÅ¡koto asmens sesers namus, esančius (duomenys neskelbtini), apie 1,5 km atstumu nuo V. B. namų (duomenys neskelbtini) kaime. Tai patvirtino nukentėjusioji nužudytojo sesuo A. K., kuri paaiÅ¡kino, jog į jos namus V. J. atvyko apie 16 val. ir teiravosi, kur jos brolis. Kurį laikÄ pabuvęs, iÅ¡gėręs kavos, kaltinamasis iÅ¡ jos namų iÅ¡vyko.

V. J. paaiÅ¡kino, jog iÅ¡vykęs iÅ¡ A. K. namų, jis, vėl važiuodamas automobiliu pro V. B. namus, pamatė degančias Å¡viesas, todėl užsuko į svečius. Tai, kad V. B. tuo metu buvo grįžęs namo, patvirtino jo kaimynas liudytojas K. S., ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kinęs, jog nukentėjusįjį paskutinį kartÄ matė 2018 m. sausio 19 d. apie 16.30 val., einantį namo. Kaltinamasis teigė, jog radęs V. B. namuose, su juo sutarė vykti į R. B. namus. Nuvykę ten ir sužinoję, kad pastarasis po tarp jo ir kaltinamojo įvykusio konflikto iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kaltinamasis ir V.

B., įsigiję degtinės butelį, apie 18 val. dviese nuvyko į nukentėjusiosios A. K. namus. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji A. K. bei liudytojas I. K.. Nukentėjusiajai nesutikus, kad jos namuose bÅ«tų vartojamas alkoholis, kaltinamasis bei V. B. iÅ¡vyko į pastarojo namus. Tai, kad kaltinamasis vakare buvo V. B. namuose, objektyviai patvirtina apklaustų liudytojų – nukentėjusiojo kaimynų parodymai. Liudytojas D. V. paaiÅ¡kino, jog 2018 m. sausio 20 d. iÅ¡ ryto kieme matė įvarytÄ automobilį, kurio anksčiau ten nebuvo.

Be to, D. V. paaiÅ¡kino, jog 2018 m. sausio 20 d. iÅ¡ ryto į jo langus pasibeldė asmuo, kuris pasakė, kad užmuÅ¡tas kaimynas V. B.. Liudytojas K. S. taip pat patvirtino, kad į jo namus minėtos dienos rytÄ , apie 7 val. buvo atėjęs V. J., kuris paprašė iÅ¡kviesti policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ asmeniui, su kuriuo iÅ¡ vakaro iÅ¡gėrinėjo. Å ios aplinkybės neneigia ir pats V. J., todėl daroma iÅ¡vada, jog tiek 2018 m. sausio 19 d. vakare, tiek ir 2018 m. sausio 20 d. iÅ¡ ryto kaltinamasis, bÅ«damas V.

B. namuose (duomenys neskelbtini), turėjo objektyviÄ galimybę įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ , sukėlusiÄ negrįžtamas pasekmes V. B. atžvilgiu. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėstė versijÄ , jog liudytojai prie V. B. namų 2018 m. sausio 19 d. vakare matė paÅ¡alinį automobilį, taigi juo galėjo atvykti asmenys, kurie ir nužudė V. B., tačiau Å¡i versija nepagrindžiama jokiais objektyviais duomenimis. Liudytojai K. M. ir Č. A. iÅ¡ tiesų patvirtino prie V. B. namų kitoje kelio pusėje matę tamsiai žalios spalvos automobilį „Audi A4“ prailgintu galu, kuriame galimai buvo du asmenys.

Tačiau, kaip pažymėjo liudytojas Č. A., kelias, kuriame buvo pastebėta minėta transporto priemonė, buvo vieÅ¡as, jis nepriklausė jokiai sodybai ir juo bet kas galėjo važinėti. Juo pravažiuodavo daug automobilių. Be kita ko, analogiÅ¡ku automobiliu – tamsiai žalios spalvos „Audi A4“. įvykio vakarÄ važinėjo ir R. B. sÅ«nÅ«s, vakaro metu vykę pasiimti pastarojo iÅ¡ gydymo įstaigos. Ikiteisminio tyrimo metu duomenų, kad bÅ«tent Å¡iuos asmenis K. M. ir Č. A. matė netoli nuo V.

B. sodybos, nesurinkta, tačiau Å¡i aplinkybė patvirtina tikimybę, jog kelyje tuo metu galėjo važiuoti bei jame sustoti bet kurie paÅ¡aliniai asmenys. Tai paneigia kaltinamojo teiginius, jog V. B. buvo nužudytas į sodybÄ atvykusių kitų asmenų. Juolab, kad liudytojai, gyvenę netoli nužudytojo jau kurį laikÄ , apklausti teisme, V. B. apibÅ«dino kaip ramaus bÅ«do asmenybę, nenurodė jokių asmenų, su kuriais pastarasis galėjo konfliktuoti, o asmenys su automobiliais į jo namus neatvykdavo, iÅ¡skyrus brolį, kuris vairuodavo autobusiukÄ .

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme siekdamas patvirtinti savo versijÄ , kad prieÅ¡ V. B. jis nesmurtavo, teigė, jog jis pats buvo sužalotas konflikto su R. B. metu ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties V. B. namuose buvo rasta jo kraujo. Å iÄ aplinkybę aiÅ¡kindamas teisme, jis papildomai nurodė asmenis, gyvenančius (duomenys neskelbtini), pas kuriuos jis neva nuvyko iÅ¡ karto po grumtynių su R. B., ir jiems papasakojo apie kilusį konfliktÄ bei parodė vietÄ , kurioje buvo prakirsta jo galva.

Iš specialisto išvados Nr. G61/2018(09) matyti, jog V. J. buvo nustatyti sužalojimai: muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimai ir kraujosruva dešinės plaštakos srityje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 25/2018(01) nurodyta, jog ant V. J. striukės, megztinio, nuoplovose nuo jo dešinės rankos krumplių, nuo kairės rankos delno, dešinės rankos panagių rastas žmogaus kraujas sutampa su V. J. DNR profiliu. Kaip matyti iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(1026)-IS1-2577, kaltinamojo kraujo rasta ir V.

B. namuose 2018 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu. Atvykę pagal liudytojo K. S. iÅ¡kvietimÄ policijos pareigÅ«nai konstatavo, jog V. J. galvoje buvo matoma kirstinė žaizda, iÅ¡ kurios nežymiai tekėjo kraujas. Nepaisant to, nė vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų, mačiusių kaltinamÄ jį iki momento, kuomet jis apie 18 val. su V. B. nuvyko į Å¡io nukentėjusiojo namus, nepatvirtino matę V. J. sužalojimus galvos srityje. Liudytojas R. B. paaiÅ¡kino, kad nuo V. J. smÅ«gių jis neteko sÄ monės ir prieÅ¡ šį asmenį jis pats nesmurtavo.

Liudytojas G. K., matęs kaltinamÄ jį apie 3–5 minutes lentpjÅ«vėje, maždaug 16.20 val., kuomet, pasak liudytojo, dar buvo Å¡viesu, paaiÅ¡kino, jog jokių V. J. sužalojimų jis nematė. Nukentėjusioji A. K. nurodė, kad atvykus į jos namus V. J., ji matė sutinusį jo rankos krumplį (kurį, kaip nurodė pats kaltinamasis, jis susižalojo smurtaudamas prieÅ¡ R. B.), tačiau jokių kitų sužalojimų nenurodė. Nukentėjusioji, tvirtai įsitikinusi, paaiÅ¡kino, jog bÅ«damas jos namuose V.

J. buvo be kepurės ir jokio kraujo jo galvos srityje nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios namuose kaltinamasis, kaip pats teigė, iÅ¡gėręs kavos ir pabendravęs, praleido kurį laikÄ , akivaizdu, jog A. K. turėjo objektyvias galimybes pastebėti V. J. sužalojimus, jei tokie tuo metu jau bÅ«tų buvę. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir I. K., matęs tiek V. B., tiek kaltinamÄ jį 2018 m. sausio 19 d. apie 18 val. vakare. Jis paaiÅ¡kino, jog abu Å¡ie į jo namus atvykę asmenys buvo sveiki, nesužaloti.

Tuo tarpu, kaip minėta, į 2018 m. sausio 20 d. į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai pastebėjo akivaizdžias kraujo dėmes ant V. J. vilkėtų drabužių bei sužalojimus V. J. galvoje. Aptarti liudytojų parodymai, juos vertinant ryÅ¡ium su raÅ¡ytiniais įrodymais nustatytais V. J. sužalojimais, patvirtina, jog iki to laikotarpio, kuomet jis apie 18 val. atvyko į V. B. namus kartu su Å¡iuo nukentėjusiuoju, kaltinamasis sužalotas tokiu bÅ«du, kad ant jo rÅ«bų ar kitų aplinkos daiktų galėtų likti kraujo, nebuvo.

Dėl to atmestini kaip nepagrįsti V. J. argumentai, kad jo kraujo ant V. B. sienų galėjo patekti jam atvykus į V. B. namus, prausiantis kraujÄ dėl galvoje po grumtynių su R. B. buvusio sužalojimo. Kaip matyti iÅ¡ eksperto V. Valiuko paaiÅ¡kinimų ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo deÅ¡inės rankos sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek ginantis, tiek ir grumiantis, pačiam suduodant smÅ«gius. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes tikėtina, jog besigindamas nuo V.

J. puolimo, nukentėjusysis galėjo padaryti kaltinamajam sužalojimus, kurie užfiksuoti jau aptartoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G61/2018(09). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti kaip liudytojai V. B. kaimynai iÅ¡ esmės patvirtino, kad V. B. net ir iÅ¡gėręs nebÅ«davo agresyvus, nekonfliktuodavo su aplinkiniais. Tuo tarpu V. J. apibÅ«dinamas kaip konfliktiÅ¡ka asmenybė. Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio dienÄ po konflikto su sugyventine bei iÅ¡gėręs stipriųjų alkoholinių gėrimų, V.

J. tapo agresyvus aplinkos atžvilgiu, prieÅ¡ jį panaudojo fizinį smurtÄ . Aptartos aplinkybės, tiek kaltinamÄ jį, tiek V. B. charakterizuojantys liudytojų paaiÅ¡kinimai sudaro pagrindÄ spręsti, jog V. J. ir V. B. dviese bÅ«nant pastarojo namuose ir vartojant alkoholinius gėrimus, tarp jų galimai kilo konfliktas, kurio metu buvo pavartotas fizinis smurtas ir to pasėkoje dėl daugybinių kÅ«no sužalojimų visumos iÅ¡sivysčius trauminiam Å¡okui, V. B. po kurio laiko mirė. Ekspertas V. Valiukas paaiÅ¡kino, jog V.

B. galvoje nustatyta 18 sužalojimų, kurie, labiausiai tikėtina, galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis, spiriant, taip pat smūgiuojant kėde ar kirviu. Tuo tarpu šešiais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai žuvusiojo nugaros dešinėje pusėje galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu ar spiriant. V. B. lavone taip pat konstatuoti penkių šonkaulių lūžiai, dviem trauminiais poveikiais į krūtinės sritį, bei dviejų pirštų sužalojimai.

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados, ant tirti pateikto kirvio, taip pat kėdės rėmo ir jos sėdimosios dalies, paimtų įvykio vietoje, rasta asmens DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu. Taigi, aptarti įrodymai sudaro pagrindÄ spręsti, jog, be kita ko, Å¡iais daiktais naudojantis nukentėjusiajam buvo padaryti specialisto iÅ¡vadoje bei paaiÅ¡kinimuose nurodyti sužalojimai. Pažymėtina, kad ant minėto kirvio rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų arba kraujo.

Nors jie tinkami tik vieno asmens – V. B. tapatybei nustatyti, tačiau, įvertinus aplinkybę, jog nužudytojo namuose įvykio metu buvo tik jis pats bei V. J., tai nepaneigia, jog bÅ«tent kaltinamasis, naudodamas Å¡iuos daiktus, padarė V. B. konstatuotus sužalojimus. Tokį manymÄ patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 25/2018(01) užfiksuotos aplinkybės, jog ant V. J. striukės, deÅ¡inio ir kairio batų, kelnių, megztinio, taip pat ant įvykio vietoje rastų buities daiktų, rasta V.

B. kraujo. PrieÅ¡ingai nei teigė kaltinamasis, logiÅ¡kai nepagrindžiama aplinkybė, jog nužudytojo kraujo galėjo atsirasti V. B. susižalojus dar iki 18 val., kadangi, įvertinus kraujo dėmių intensyvumÄ ant V. J. drabužių, akivaizdu, jog tokius V. B. sužalojimus asmenys, kontaktavę su juo iki 18 val., kuomet jis su V. J. grįžo į gyvenamÄ jÄ vietÄ , neabejotinai bÅ«tų pamatę. Be to, nuoplovoje nuo kaltinamojo kairės rankos panagių rasta žmogaus kraujo, kurio dominuojantis profilis sutampa su V.

J. DNR profiliu ir su V. B. DNR pėdsakais. Kaltinamasis nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad nei V. B. lavono, nei namuose buvusių daiktų 2018 m. sausio 20 d. iÅ¡ ryto jis nelietė. Kaip minėta, liudytojas I. K., apie 18 val. matęs tiek kaltinamÄ jį, tiek V. B., patvirtino nematęs jokių V. B. sužalojimų. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia kaltinamasis, daroma iÅ¡vada, jog Å¡ios kraujo žymės negalėjo atsirasti niekaip kitaip, kaip tik jam tiesiogiai kontaktuojant su V. B. jo atžvilgiu suduodamų daugybinių trauminių poveikių metu.

Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Aptarti įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent kaltinamasis padarė daugybinius sužalojimus V. B. į įvairias, be kita ko, ir gyvybiÅ¡kai svarbias, kÅ«no vietas – krÅ«tinę, galvÄ , nugarÄ . Atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadoje nurodomus V.

B. mirčiai lemiamÄ Ä¯takÄ turėjusius sužalojimus bei nuo jų patirtÄ trauminį Å¡okÄ , darytina iÅ¡vada, kad V. J. atliko veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su V. B. mirtimi. Kolegija, įvertinusi visumÄ aptartų duomenų, daro iÅ¡vadÄ , jog ne atskiri aptarti įrodymai, o jų visuma, gretinant kiekvienÄ jų tarpusavyje, patvirtina, kad bÅ«tent V. J. turėjo objektyvias galimybes nužudyti V. B. ir savo nusikalstamus ketinimus įgyvendino. Sprendžiant, ar kaltinamojo veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip itin žiaurÅ«s, svarbu įvertinti, ar jo veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.

Teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas itin žiauriu tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du (pvz. nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iÅ¡ didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ . Ä®statymų leidėjo vartojama sÄ voka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumÄ , remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis.

Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011). Nustatyta, kad kaltinamasis pakankamai trumpu laikotarpiu ne mažiau kaip 18 kartų rankomis, kojomis, kėde ir kirviu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, mažiausiai Å¡eÅ¡is kartus kumščiais ir kojomis sudavė smÅ«gius į nugaros deÅ¡inę pusę ir mažiausiai 2 smÅ«gius – į krÅ«tinės lÄ stos apatinę dalį bei grumtynių metu sužalojo du deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus.

Tai, kad V. B. tiek smÅ«gių jam sudavimo metu, tiek ir po to jautė fizinį skausmÄ , patvirtina eksperto V. Valiuko teisme duoti parodymai, jog trauminis Å¡okas asmenį paprastai iÅ¡tinka per dvi valandas, dėl daugybinių sužalojimų sutrikus organų veiklai, kai jie nepakankamai aprÅ«pinami krauju, po ko sustoja Å¡irdis ir žmogus mirÅ¡ta. Žmogaus organizmas gyvybines funkcijas gali palaikyti apie dvi valandas po tokių sužalojimų padarymo momento, tačiau tai yra skausminga. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , taip pat bÅ«tina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo bÅ«du, tai yra, ar jis suvokė, jog daro nužudymÄ itin žiauriai.

V. J. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusį, tikslingai panaudodamas savu smurtiniams veiksmams įgyvendinti buityje rastus daiktus, be kita ko, kirvį, suduodamas daugybinius smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias vietas, daugiausia – į galvos sritį. Nors smurtinių veiksmų kaip itin žiaurių kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ aptartų bylos aplinkybių, jis po padaryto sveikatos sutrikdymo dar buvo sÄ moningas.

Jis rastas basas, iÅ¡ dalies nusivilkęs rÅ«bus žiemos metu lauke, užsnigtas sniegu. Tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(1026)-IS1-2577, ant tirti pateikto pagalvės užvalkalo, antklodės užvalkalo be V. J. kraujo rastas ir V. B. kraujas, kas patvirtina, kad kaltinamasis į lovÄ atsigulė ir, kaip pats teigė, užmigo, jau Å¡ių asmenų DNR profiliams susiliejus, tai yra po to, kai prieÅ¡ V. B. buvo panaudotas fizinis smurtas. Pagalbos kaltinamasis nuėjo kviesti tik kitos dienos ryte, apie 7 val.

IÅ¡ aptartų duomenų akivaizdu, jog V. J. buvo visiÅ¡kai abejingas ir nekritiÅ¡kas savo veiksmais, nedėjo maksimalių ir savalaikių pastangų paÅ¡alinti jais kilsiančius itin sunkius padarinius. Brutalus ir įžūlus kaltinamojo elgesys bei padarytų sužalojimų iÅ¡sidėstymas ant V. B. kÅ«no, teisėjų kolegijos vertinimu, peržengia paprasto (nekvalifikuoto) nužudymo ribas ir leidžia spręsti, kad nužudymas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojamojo požymio „itin žiauriai“ turinį, todėl padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

Duomenų, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos metu nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų vertinti, byloje nėra. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ kito asmens atžvilgiu artimu nagrinėjamam įvykiui metu. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičių, padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį (fizinis smurtas panaudotas prieÅ¡ seniai pažįstamÄ asmenį, pakartotiniai smÅ«giai suduoti į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas), smurto intensyvumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltininkas turėjo suvokti, jog paminėtų smurtinių veiksmų atlikimas sukelia didelę fizinę kančiÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis nužudė V. B., veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis, atlikdamas sistemingus nukentėjusįjį žalojančius veiksmus, suvokė, kad savo veiksmais gali sutrikdyti Å¡io asmens sveikatÄ ar atimti jam gyvybę, norėjo taip veikti ir kryptingai to siekė. IÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų Å¡altiniai, gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, itin žiauriai nužudė V. B., jo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto nusikaltimo požymius. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Nesant įstatyminių sÄ lygų, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje, nėra objektyvaus pagrindo skirti V. J. Å¡velnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytoji bausmė. Kaltinamasis yra teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , todėl BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , jam netaikytinos. V. J. padarė vienÄ labai sunkų baigtÄ nusikaltimÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados ir jo paaiÅ¡kinimų, V.

B. konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 28 trauminiais poveikiais į gyvybei svarbias kÅ«no vietas – galvos, krÅ«tinės, nugaros sritis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apibÅ«dinančias V. B. padarytų sužalojimų mastÄ ir lokalizacijÄ , pasirinktÄ nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ , teismas sprendžia, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis V. J. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Nesant kitų BK 59 straipsnyje numatytų sÄ lygų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

NusikalstamÄ veikÄ V. J. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip patvirtino pats kaltinamasis, jis, atvykęs į liudytojo R. B. namus, laikotarpiu nuo 11 val. iki apytiksliai 16 val. vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Juos vartojo ir bÅ«damas V. B. namuose. Liudytojas R. B., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisme, nurodė, jog jam ir kaltinamajam pradėjus gerti antrÄ degtinės butelį, V. J. tapo agresyvus, pradėjo plÅ«sti visus asmenis necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėti.

Be to, kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO esančio įsiteisėjusio 2018 m. rugpjūčio 3 d. apkaltinamojo nuosprendžio V. J. atžvilgiu, aplinkybė, jog 2018 m. sausio 19 d. apie 16 val. fizinį smurtÄ prieÅ¡ R. B. jis pavartojo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažinta turėjusia įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir sunkinanti jo atsakomybę. 2018 m. sausio 20 d. tarnybinis praneÅ¡imas bei prie jo esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 20 d. 7.30 val. jam buvo nustatytas 0,45 prom. girtumas.

Duomenų, kad alkoholinius gėrimus jis bÅ«tų vartojęs iÅ¡ ryto, nėra. BÅ«tent girtumas, kolegijos nuomone, iÅ¡Å¡aukė ir kaltinamojo agresyvų bei nekritiÅ¡kÄ savo veiksmams elgesį nagrinėjamoje byloje, kas turėjo įtakos jo nusikaltimo padarymui. Todėl aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė asmuo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas trylika kartų teistas, be kita ko, ir už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas. Be to, jis du kartus teistas užsienyje ir naujÄ labai sunkų baigtÄ nusikaltimÄ jis įvykdė bÅ«damas neseniai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos užsienio valstybėje. Dar iki Å¡io nuosprendžio priėmimo jis įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, kuriÄ jis padarė tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir V.

B. atžvilgiu. Jis baustas administracine tvarka, be kita ko ir už Å¡iurkščių administracinių teisės pažeidimų darymÄ , bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, kas patvirtina, jog jo teisei prieÅ¡ingiems veiksmams neabejotinai įtakos turi žalingas psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimas, tačiau kaltinamasis priklausomybės ligų centre ir psichikos sveikatos centro įskaitoje neužregistruotas. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija V.

J. charakterizuojančių duomenų nepateikė, tačiau kaltinamasis, turėdamas dvi nepilnametes dukras, kurias privalo iÅ¡laikyti, niekur nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, taigi nesiekia įgyti legalaus pragyvenimo Å¡altinio, o nuo 1994 m., kuomet jam buvo priimtas pirmasis apkaltinamasis nuosprendis, sistemingai daro nusikalstamas veikas. AptariamÄ labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamas pasekmes, V. J. padarė prieÅ¡ asmenį, kurį, kaip pats teigė, pažinojo apie 25 metus, taip pat pažinojo ir jo Å¡eimÄ , bÅ«damas V.

B. namuose. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat į aptartÄ kaltinamojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pobÅ«dį ir kitas aptartas svarbias aplinkybes, nustatytinas artimas BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. V. J. įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Å iÄ bausmę jis yra atlikęs, tačiau nusikalstamÄ veikÄ , kuri jam inkriminuota nagrinėjamoje byloje, jis padarė iki minėto nuosprendžio priėmimo. Esant nusikalstamų veikų sutapčiai (daugetui), Å¡iuo ir aptariamu ankstesniu nuosprendžiais V. J. paskirtos bausmės turi bÅ«ti bendrinamos BK 63 straipsnyje numatyta tvarka. Kaip formuojama teismų praktikoje, visų pirma turi bÅ«ti įvertinama galimybė kaltinamajam bausmes bendrinti taikant apėmimo bÅ«dÄ . BK 63 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 2 punkte numatyti atvejai, kuomet bausmės nuteistajam gali bÅ«ti bendrinamos apėmimo bÅ«du.

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas taikomas konstatavus, jog asmens įvykdytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas.

Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo bÅ«du (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2010), tačiau Å¡ių veikų pavojingumÄ kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismai (palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo bÅ«dai, sukelti padariniai ir pan.). Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog V. J. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nesunkų nusikaltimÄ .

Nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, aptariamas nesunkus nusikaltimas nežymiai sutrikdžius asmens sveikatÄ , lyginant su labai sunkiu nusikaltimu, kuriuo sukeliamos negrįžtamos pasekmės asmens sveikatai, yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų grupėms ir kategorijoms. Å ios grupės, įvertinus aptartÄ teismų praktikÄ , labai skiriasi pagal pavojingumÄ . Aptartos aplinkybės atitinka bausmių bendrinimo apėmimo bÅ«du sÄ lygas, nurodytas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, kaltinamajam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ paskirta bausmė su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme bendrinamos apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, V. J. visiÅ¡kai atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį. Kaltinamasis V. J. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2018 m. sausio 20 d.

Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. sausio 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 20 d. Å ios kardomosios priemonės terminas jam buvo tęsiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme. Paskutinį kartÄ Å¡ios kardomosios priemonės terminas kaltinamajam pratęstas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi. Kadangi suėmimo skyrimo pagrindas neiÅ¡nykęs, o kaltinamajam Å¡iuo nuosprendžiu skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kardomoji priemonė – suėmimas iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina (pratęstina) (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalis 6 punktas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 66 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡tas. Proceso iÅ¡laidų byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 308, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme (laisvės atėmimu 6 mėnesiams), griežtesnei Å¡iuo nuosprendžiu paskirtai bausmei apimant Å¡velnesnę, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti V.

J. pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį visiÅ¡kai atliktÄ bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. J. kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. sausio 20 d. iki Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistÄ , pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - 17 vnt. raudonų dėmių pavyzdžių, 2 vnt. gelsvo skysčio pavyzdžių, kirvį, kėdės rėmÄ , kėdės sėdimÄ jÄ dalį, degtukų pakelį, 2 vnt. megztinių, lėkÅ¡tę su raudona dėme, cigarečių pakelį, 3 nuorÅ«kas, alaus butelį „Rago“, stikliukÄ , stiklinį butelį, plakato skiautę su raudona dėme, pagalvės užvilkimÄ su dėmėmis, antklodės užvilkimÄ su dėmėmis, saugomus Marijampolės apskr.

VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitÄ B, serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l.

92) ir serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 25); saugotų drabužių ir daiktų iÅ¡davimo kortele Nr. 1 sanitaro G. N. iÅ¡duotus V. B. drabužius, t. y. žaliÄ golfÄ , juodas kelnes ir mėlynas trumpikės, saugomus Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitÄ BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t, b. l. 104); 2018 m. sausio 22 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto Vytenio Valiuko pateiktus V. B. kraujo pavyzdį, deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų nagus, kairės rankos pirÅ¡tų nagus, plaukus iÅ¡ virÅ¡ugalvio vidurinės dalies, iÅ¡ deÅ¡inio smilkinio srities, iÅ¡ kairio smilkinio srities, iÅ¡ virÅ¡ugalvio priekinės dalies, iÅ¡ pakauÅ¡io srities, saugomus Marijampolės apskr.

VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitÄ B, serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t, b. l. 109), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; - V. B. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žDoro“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti nukentėjusiajai A. K.; - kompaktinį diskÄ prie 2018 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su fotonuotraukomis ir kompaktinį diskÄ su vaizdo medžiaga; 2018 m. sausio 22 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto Vytenio Valiuko pateiktÄ kompaktinį diskÄ , saugomus prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos; - 2018 m. sausio 20 d. asmens apžiÅ«ros protokolu iÅ¡ V.

J. paimtus jo dėvėtus drabužius: striukę, džemperį, megztinį, kepurę, kelnes, kojines, batus, kurie saugomi Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitÄ BB Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 126), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti V. J.; - automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 20 d. apžiÅ«ros protokolu paimtus automobilio užvedimo raktelius su pakabuku ir dar vienu papildomu raktu, pakvitavimu atiduotus savininkei R. Z. (2 t., b. l. 138), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R.

Z.; - 2018 m. sausio 20 d. asmens kratos protokolu iÅ¡ V. J. paimtus du mobiliojo ryÅ¡io telefonus „Samsung“ su „TELE2“ SIM kortele ir „Nokia“ su „Pildyk“ SIM kortele, saugomus Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitÄ B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 148), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti V. J., perduodant juos saugoti pataisos įstaigos administracijai iki bausmės atlikimo pabaigos; - 2018 m. sausio 20 d. asmens kratos protokolu iÅ¡ V. J. paimtus daiktus: juodos spalvos piniginę, 50 eurų nominalo banknotÄ , degalinės „Neste“ nuolaidų kortelę, AB „Swedbankas“ informacinę kortelę su sÄ skaitos numeriu, AB „Swedbankas“ informacinę kortelę su sÄ skaitos numeriu, „Baltic Petroleum“ lustinę kortelę, „Aibė“ nuolaidų kortelę, „Camelia vaistinė“ nuolaidų kortelę, „Maxima ačiū“ kortelę, euro monetas ir centus (6,08 eur), įleidžiamų spynų raktus, žibintuvėlį, žirkles, žiebtuvėlį, spynos raktÄ , pagal V.

J. praÅ¡ymÄ pakvitavimu grÄ Å¾intus jo sugyventinei R. Z. (3 t., b. l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. Z.; - Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių skyriaus virÅ¡ininko G. R. 2018 m. sausio 30 d. tarnybiniu praneÅ¡imu pateiktas kompiuterines laikmenas su iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefonų („Nokia Asha 206.1“, „Samsung GT-i9301I Galaxy S3 Neo“, „Nokia 6060“) nuskaityta informacija (DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-23, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-24, DVD+R diskas reg.

Nr. 64-LK-25, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-26, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-27, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-28), saugomas Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitÄ B, serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 25), Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių skyriaus virÅ¡ininko G. R. 2018 m. sausio 26 d. tarnybiniu praneÅ¡imu pateiktas kompiuterines laikmenas su iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefonų („Coolpad E570“, „Samsung SM-A300FU“, „Samsung SM-A510F“) nuskaityta informacija (DVD+R diskas reg.

Nr. 64-LK-19, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-20, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-21, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-22) saugomas Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitÄ B, serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; - 2018 m. sausio 20 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas mirusiojo V. B. rankų nuoplovas, viso 6 Å¡luoteles; 2018 m. sausio 24 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtÄ V. J. seilių ėminį; 2018 m. sausio 20 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas V.

J. rankų nuoplovas, viso 6 Å¡luoteles; 2018 m. sausio 24 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtÄ R. B. seilių ėminį ir pirÅ¡tų atspaudus daktiloskopinėje kortelėje; 2018 m. sausio 20 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas I. B. rankų nuoplovas, viso 6 Å¡luoteles, 2018 m. sausio 20 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas V. B. rankų nuoplovas, viso 6 Å¡luoteles, kurie saugomi Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje iÅ¡duodant kvitÄ B, serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, suimtam nuteistajam šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Algirdas Remeika