2016-02-03 Nr. AB-2697-3-61-3-00076-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-139-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00076-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas I. L. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. sausio 7 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. AP-447 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“; 2) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (16)-A4-13846 „Dėl sprendimo“ ir įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime, 2015 m. gruodžio 3 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo bei 2015 m. gruodžio 6 d. papildomoje informacijoje prie 2015 m. gruodžio 3 d. paaiškinimo ir prašyme paminėtų aplinkybių; 3) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės J. K. pasirašytą dokumentą, kuriuo ji nusišalino nuo šiame skunde minimo tarnybinio nusižengimo tyrimo, ir kitus su tuo susijusius dokumentus (Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymą ir pan.), o galiojančiu palikti pareiškėjo pareikštą nušalinimą. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (16)-A4-13846 sustabdymą iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus. Teigė, jog, užsitęsus teismo procesui, tarnybinė nuobauda J. K. negalės būti paskirta, nes bus praėjęs įstatymo nustatytas terminas skirti nuobaudą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. nutarties dalimi nepatenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Teismas nurodė, kad, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas vienu iš skundo reikalavimu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (16)-A4-13846 ir įpareigoti pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjo 2015 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime, 2015 m. gruodžio 3 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo bei 2015 m. gruodžio 6 d. papildomoje informacijoje prie 2015 m. gruodžio 3 d. paaiškinimo ir prašyme paminėtų aplinkybių. Teismo nuomone, jei nuspręstų patenkinti šį reikalavimą, atsakovas būtų įpareigotas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, taigi ir skirti nuobaudą, jei tyrimo metu bus nustatyta, jog buvo padarytas pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties dalimi dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (16)-A4-13846 sustabdymą iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimu, teigia, jog, įsigaliojus teismo sprendimui administracinėje byloje, nuo nusižengimo padarymo dienos beveik užtikrintai bus praėję daugiau nei 6 mėnesiai, teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas liks neįgyvendintas, už netinkamą funkcijų vykdymą atsakingi pažeidėjai nebus nubausti, nefunkcionuos tarnybos pažeidimų prevencija, suprastės Lietuvos valstybės tarnybos įvaizdis visuomenėje, sumažės žmonių, tarp jų ir jo, pasitikėjimas ja, bus sudarytos sąlygos vykdyti tyčinius nusižengimus, už kuriuos niekas nenubaus, kartu bus skatinamas tokių (tyčinių) pažeidimų skaičiaus didėjimas ir apskritai bus pažeista tiek jo, tiek ir visos visuomenės teisė į tinkamai funkcionuojančią Lietuvos valstybės tarnybą. Ir, skirtingai negu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, valstybės tarnybos sistema, bent jau šiuo konkrečiu atveju, neveiks taip, kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn. Pažymi, jog tarnybinę nuobaudą turintis teisę skirti asmuo tikrai nėra laisvas elgtis kaip tik nori ir, pavyzdžiui, neįtikusiam, bet pažeidimo nepadariusiam tarnautojui skirti tarnybinę nuobaudą, o patinkančiam, bet nusižengimą padariusiam tarnautojui tarnybinės nuobaudos neskirti arba skirti mažesnę. Šitaip besielgiantis valstybės tarnautojas pats gali būti pagrįstai traukiamas tarnybinėn atsakomybėn.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tik prielaida, hipotetinio pobūdžio aiškinimu. Ginčijamas Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas nesuteikia pareiškėjui teisių ir neužkerta jam kelio realizuoti savo teises, nesukelia (nėra tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog, nepritaikius prašomos priemonės ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inter alia inicijavo ginčą dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (16)-A4-13846 „Dėl sprendimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu, konstatavus, jog Teisės skyriaus vyriausioji specialistė J. K. Pranešimą Nr. 11TP-21 surašė ir supažindino pareiškėją su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą ir turima informacija apie tarnybinį nusižengimą, laikydamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7 punkto ir šių taisyklių priedo reikalavimų, nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą. Pareikštam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (16)-A4-13846 galiojimo laikiną sustabdymą (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, kurios iš esmės siejamos su teisinės atsakomybės neišvengiamumo principo neįgyvendinimu, negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo grindžia prielaidomis ir spėjimais. Hipotetiniai aiškinimai negali būti pagrindas užtikrinti reikalavimą. Nenustatyta reali grėsmė imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių. Kaip paminėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visuomet turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo I. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė