32ce3144-5c02-4916-b00a-cfa2ca309b7d · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1848-450/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01125-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.11; 3.4.3.7.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutuojančios individualios įmonės „Tik rytoj“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos kreditorės akcinės bendrovės „Swedbank“ pareiÅ¡kimÄ atsakovei bankrutuojančiai individualiai įmonei „Tik rytoj“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti bankrutuojančios individualios įmonės (toliau – BIÄ®) „Tik rytoj“ kreditorių 2020 m. rugpjūčio 27 d. susirinkime priimtus nutarimus: 1.1. 1–uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as; 1.2. 3–uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta nesvarstyti įmonės likvidavimo klausimo iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl taikos sutarties bankroto byloje; 1.3. 4–uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtina administravimo iÅ¡laidų sÄ mata.

2. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. įvyko BIÄ® „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti ginčijami nutarimai. Nemokumo administratorės pateikti tvirtinti finansiniai reikalavimai nepagrįsti, be to, siÅ«lymas balsuoti dėl taikos sutarties, kai tai priklauso tik nuo vienos kreditorės I. R. valios, neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) tikslų. Kartu su siÅ«lymu keisti administravimo iÅ¡laidų sumÄ nebuvo pateikta jokių šį siÅ«lymÄ pagrindžiančių įrodymų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi panaikino 2020 m. rugpjūčio 20 d. įvykusio BIÄ® „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo sprendimÄ 1–uoju darbotvarkės klausimu dalyje, kuria patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemės grÄ Å¾inimas“, UAB „Aemulus“, UAB „Goldera“, I. R. ir V. R. finansiniai reikalavimai; sprendimÄ 3–uoju klausimu, kuriuo priimtas sprendimas likvidavimo klausimo nesvarstyti iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl taikos sutarties bankroto byloje; sprendimÄ 4–uoju klausimu, kuriuo priimtas sprendimas patvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ pagal administratoriaus pateiktÄ siÅ«lymÄ .

4. Teismas dėl kreditorės UAB ,,Žemės grÄ Å¾inimo“ 997 414,63 Eur reikalavimo, nustatė, kad UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ įgijo reikalavimo teises į BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ 2017 m. liepos 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, tačiau, pasak teismo, nepateikti likę bÅ«tini dokumentai, kurių pagrindu galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas finansinis reikalavimas V. R., kaip laiduotojui, t. y. nebuvo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ perleidžia V.

R. į BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ įsigytas reikalavimo teises, bei UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ raÅ¡tiÅ¡kas kreipimasis (reikalavimas) į laiduotojÄ . Teismas sprendė, kad nesant minėtų dokumentų, UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ finansinis reikalavimas negalėjo bÅ«ti tvirtinimas, nes jis nėra pagrįstas ir nėra įvykdytos sÄ lygos, kurių pagrindu galėtų atsirasti UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ reikalavimas į laiduotojÄ . Teismas sutiko su pareiÅ¡kėja, kad abejonių kelia ir laidavimo sandorio sudarymo aplinkybės, t. y. skolininkei, už kurios prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ laidavo V.

R., laidavimo sutarties sudarymo metu buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir abiems sutarties Å¡alims turėjo bÅ«ti žinoma BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ turtinė padėtis bei galimybės įvykdyti prievoles reikalavimo teisę įgijusiai trečios eilės kreditorei UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“. Teismas taip pat sprendė, kad nemokumo administratorei turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl laiduotojo V. R. įsipareigojimo atlyginti UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ pusę finansinio reikalavimo BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ sumos.

5. Teismas, pasisakydamas dėl UAB „Aemulus“ 8 688,60 Eur finansinio reikalavimo, atkreipė dėmesį, kad UAB „Aemulus“ finansinis reikalavimas kildinamas iÅ¡ 2013 m. balandžio 25 d. sudarytos paskolos sutarties, tačiau į bylÄ pateiktas tik 2020 m. kovo 30 d. UAB ,,Aemulus“ raÅ¡tas dėl finansinio reikalavimo, nepateikta reikalavimÄ pagrindžiantys dokumentai, t. y. paskolos sutartis, vekselis ir taikos sutartis, todėl, teismo vertinimu, toks UAB ,,Aemulus“ reikalavimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.

6. Teismas, nagrinėdamas UAB „Goldera“ 59 935,90 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumÄ , nustatė, kad UAB „Goldera“ finansinis reikalavimas kildinamas iÅ¡ UAB „Goldera“ ir V. R. 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytos paskolos sutarties. Teismas taip pat nustatė, kad nėra pateikta įrodymų, jog sutartyje nurodytÄ sumÄ UAB ,,Goldera“ sumokėjo V. R., nepateikti ir įrodymai, ar buvo vykdomi suteikto kredito grÄ Å¾inimai, o jei ne, kokių veiksmų kreditorė ėmėsi, kad skola bÅ«tų grÄ Å¾inta.

Teismas pastebėjo, kad tokia paskolos sutartis, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalimi, 1.93 straipsnio 3 dalimi, turėjo bÅ«ti notarinės formos. Teismo vertinimu, nemokumo administratorei turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl tokio sandorio realumo, taip pat dėl sutikimo tvirtinti tokį finansinį reikalavimÄ , juolab, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad dalis kreditorių ir bankrutuojanti įmonė yra glaudžiai susiję per juos atstovaujančius asmenis.

7. Teismas nustatė, kad I. R. finansinis reikalavimas kildinamas iÅ¡ dviejų susitarimų su V. R.. Pasisakydamas dėl 117 172,13 Eur reikalavimo, teismas pažymėjo, kad jis kildinamas iÅ¡ I. R. ir V. R. 2016 m. rugpjūčio 4 d. sudarytos paskolos sutarties, kuria ji V. R. paskolino 55 000 Eur. IÅ¡ I. R. pateiktos skolos detalizacijos teismas nustatė, kad negrÄ Å¾into kredito suma atitinka sumÄ , kuri buvo paskolinta, t. y. darė iÅ¡vadÄ , jog ketverius metus kreditas nebuvo grÄ Å¾inamas ir nėra aiÅ¡ku kokių veiksmų kreditorė ėmėsi, kad skola bÅ«tų grÄ Å¾inta.

Teismas atkreipė dėmesį, kad vienu metu skaičiuojami ir delspinigiai, ir bauda, todėl turėtų bÅ«ti mažinama netesybų suma. Pažymėjo, kad nepateikta delspinigių skaičiavimo detalizacija, t. y. nėra galimybės įsitikinti, ar delspinigiai nėra skaičiuojami už ilgesnį nei 6 mėnesių terminÄ , o jei taip, tuomet turėtų bÅ«ti taikomas senaties terminas. Pasisakydamas dėl I. R. 576 338,06 Eur reikalavimo teismas pažymėjo, kad jis kildinamas iÅ¡ AB „Swedbank“ naudai priteistos skolos.

Teismas pažymėjo, kad į bylÄ nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog I. R. yra įvykdžiusi kokius nors įsipareigojimus AB „Swedbank“ atžvilgiu, todėl sprendė, kad ji neturi atgręžtinės reikalavimo teisės į V. R. ir atitinkamai teisės reikÅ¡ti jam finansinius reikalavimus.

8. Teismui buvo neaišku, kokiu pagrindu buvo patvirtintas V. R. finansinis reikalavimas, nes nemokumo administratorė jokių įrodymų nepateikė.

9. Teismas nustatęs, kad nebuvo pagrindo tvirtinti UAB ,,Žemės grÄ Å¾inimas“, UAB ,,Aemulus“, UAB ,,Goldera“, I. R., V. R. finansinių reikalavimų, kurių suma procentine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro beveik 59 procentus visų 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkime patvirtintų finansinių reikalavimų, sprendė, kad ir kiti skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai naikintini. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliantė BIÄ® „Tik rytoj“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Idolus“, atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – kreditorės skundÄ atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ pateikė finansinį reikalavimÄ patvirtinančius įrodymus – praÅ¡ymÄ dėl kreditorės įtraukimo į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei laidavimo sutartį, kuria Å¡alys susitarė dėl atlygintinio laidavimo. Finansinis reikalavimas kildinamas ne iÅ¡ reikalavimo perleidimo sutarties, kuriÄ pagal laidavimo sutarties 1.3 punktÄ Å¡alys turėjo sudaryti (kaip atsiskaitymo už laidavimÄ bÅ«dÄ ), o iÅ¡ laidavimo sutarties.

Skolininkė BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro 2019 m. gruodžio 12 d., todėl akivaizdu, kad neįvykdė prievolių kreditorei UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“, todėl UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ laiduotojo V. R.. Laidavimo sutarties 2.1 punktu laiduotojas V. R. įsipareigojo atsakyti UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ už dalies pagrindinės skolininkės prievolės, t. y. ne mažiau kaip 50 procentų prievolės, įvykdymÄ , todėl 996 414,62 Eur finansinis reikalavimas (1 992 829,24 Eur / 2), kildinamas iÅ¡ laidavimo sutarties 1.1, 2.1 punktų, yra pagrįstas. 10.2.

PareikÅ¡tas UAB „Aemulus“ reikalavimas yra pagrįstas, nes kreditorė pateikė 2013 m. balandžio 25 d. paskolos sutartį, 2013 m. balandžio 25 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ir 2015 m. balandžio 24 d. Taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/04517/PRV-V. 10.3. UAB „Goldera“ 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartimi suteikė įmonės savininkui 57 000 Eur dydžio paskolÄ , kuriÄ iÅ¡mokėjo grynais pinigais. Nemokumo administratorei pateiktas paskolos iÅ¡mokėjimÄ pagrindžiantis kasos iÅ¡laidų orderis. 10.4.

Aplinkybė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta nesilaikant nustatytos formos reikalavimų (sudaryta ne notarine tvarka), pati savaime nepaneigia, kad piniginės lėšos (paskola) buvo suteiktos paskolos gavėjui, tačiau net ir vertinant, kad paskolos sutarties formos nesilaikymas daro paskolos sutartį negaliojančia, V. R. turėtų grÄ Å¾inti jam UAB „Goldera“ perduotas pinigines lėšas remiantis nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatomis, dėl to UAB „Goldera“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas. 10.5.

Nemokumo administratorė pateikė įrodymus, kad įmonės savininkas V. R. sumokėjo mokesčius (Sodros įmokas) už įmonę, todėl pagrįstai įtrauktas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä . 10.6. Dalis kreditorės I. R. pareikÅ¡to reikalavimo (117 172,13 Eur) kildinamas iÅ¡ Å¡alių sudarytos 2016 m. rugpjūčio 4 d. Paskolos sutarties, pagal kuriÄ kreditorė V. R. mokėjimo pavedimu paskolino 55 000 Eur. Pagal paskolos sutartį įmonės savininkui buvo paskaičiuotos 20 312,33 Eur palÅ«kanos, todėl neginčytinas finansinis reikalavimas (be paskaičiuotų delspinigių) sudaro mažiausiai 75 312,33 Eur, todėl teismas neturėjo pagrindo naikinti kreditorės finansinio reikalavimo visoje apimtyje (693 510,19 Eur). 10.7.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamų kreditorių finansiniai reikalavimai (didžiÄ ja dalimi) buvo patvirtinti pagrįstai, o kitų argumentų (iÅ¡skyrus kvorumo nebuvimÄ ), pagrindžiančių įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų 3–uoju ir 4–uoju darbotvarkės klausimais neteisėtumÄ teismas nenurodė, vertina, kad įmonės kreditorių susirinkimo nutarimai 3–uoju ir 4–uoju darbotvarkės klausimais priimti teisėtai.

11. PareiÅ¡kėja AB „Swedbank“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 11.1. Kreditoriams buvo pateikti dokumentai, iÅ¡ kurių turinio galima spręsti, kad UAB „Žemės grÄ Å¾inimas” galimai įgijo reikalavimo teises į BUAB „HOMBURG MERKURIJUS” 2017 m. liepos 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, tačiau nebuvo pateikti likę bÅ«tini dokumentai, kurių pagrindu galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas finansinis reikalavimas V.

R., kaip laiduotojui, t. y. reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Žemės grÄ Å¾inimas” perleido V. R. į BUAB „HOMBURG MERKURIJUS” įsigytas reikalavimo teises, bei UAB „Žemės grÄ Å¾inimas” raÅ¡tiÅ¡kas kreipimasis (reikalavimas) į laiduotojÄ . Be to, kelia abejonių paties laidavimo sandorio sudarymo aplinkybės, t. y. skolininkei, už kurios prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ laidavo V. R., laidavimo sutarties sudarymo metu jau buvo iÅ¡kelta bankroto byla. 11.2.

PareiÅ¡kėjai nebuvo pateikti reikalavimÄ pagrindžiantys priedai – paskolos sutartis, vekselis ir taikos sutartis, todėl ji neturėjo galimybės įvertinti UAB „Aemulus“ reikalavimo pagrįstumo. Å ie dokumentai pateikti su atskiruoju skundu. IÅ¡ 2015 m. balandžio 24 d. taikos sutarties matyti, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . 2013 m. balandžio 25 d. vekselis yra iÅ¡duotas skolininko V. R., kai tuo tarpu 2015 m. balandžio 24 d. taikos sutartis pasiraÅ¡yta V.

R. ir I. R.. Nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu taikos sutartį pasirašė I. R., nėra pateikta duomenų ar taikos sutartis buvo pateikta antstolei jÄ tvirtinti. Skola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2017 m. balandžio 24 d., tačiau duomenų apie UAB „Aemulus“ teiktus reikalavimus skolininkams ir pastangas susigrÄ Å¾inti skolÄ , nepateikta. 11.3. Kreditoriams nebuvo pateikti UAB „Goldera“ suteikto kredito iÅ¡mokėjimÄ patvirtinantys įrodymai. Taip pat nepateikti įrodymai, ar buvo vykdomi suteikto kredito grÄ Å¾inimai, o jei ne, kokių veiksmų kreditorė ėmėsi, kad skola bÅ«tų grÄ Å¾inta.

Be to, paskolos sutartis turėjo bÅ«ti patvirtinta notaro, todėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. 11.4. Dėl I. R. 117 172,13 Eur reikalavimo: iÅ¡ skolos detalizacijos matyti, kad negrÄ Å¾into kredito suma atitinka sumÄ , kuri buvo paskolinta, t. y. ketverius metus kreditas nebuvo grÄ Å¾inamas ir nėra aiÅ¡ku kokių veiksmų kreditorė ėmėsi, kad skola bÅ«tų grÄ Å¾inta. Skaičiuojami delspinigiai ir bauda, todėl turėtų bÅ«ti mažinama netesybų suma.

Nepateikta delspinigių skaičiavimo detalizacija, negalima įsitikinti, ar delspinigiai nėra skaičiuojami už ilgesnį nei 6 mėnesių terminÄ , o jei taip, turėtų bÅ«ti taikomas senaties terminas. 11.5. I. R. nėra įvykdžiusi finansinių įsipareigojimų pareiÅ¡kėjai, todėl ji neturi atgręžtinės reikalavimo teisės 576 338,06 Eur sumai į V. R. ir teisės reikÅ¡ti jam finansinius reikalavimus. 11.6. Už neribotos civilinės atsakomybės individualios įmonės prievoles, remiantis CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, atsako juridinio asmens dalyvis – V.

R., todėl jis negali būti skolingas sau pačiam bei būti neribotos civilinės atsakomybės individualios įmonės „Tik rytoj“ kreditoriumi. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl pridėtų prie atskirojo skundo įrodymų bei papildomų paaiÅ¡kinimų priėmimo 13.

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2013 m. balandžio 25 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp UAB „Aemulus“ ir V. R. bei I. R., 2013 m. balandžio 25 d. paprastojo neprotestuotino vekselio bei 2015 m. balandžio 24 d. Taikos sutarties vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/04517/PRV-V kopijas, taip pat UAB „Goldera“ 2019 m. gruodžio 31 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 2019-058 kopijÄ , kurie, anot apeliantės, įrodo UAB „Aemulus“ bei UAB „Goldera“ finansinių reikalavimų pagrįstumÄ .

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktÄ ).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 54–55 punktus).

16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantės kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai egzistavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgus į dokumentų apimtį ir pobÅ«dį, nėra pagrindo spręsti, kad pateikti įrodymai užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimÄ , byloje taip pat nėra duomenų, jog apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ turinio matyti, kad pareiÅ¡kėja, savo nuožiÅ«ra disponuodama procesinėmis teisėmis, iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl teikiamų įrodymų vertinimo, t. y. pareiÅ¡kėjai buvo suteikta galimybė pateikti savo pozicijÄ ir argumentus dėl teikiamų įrodymų.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės kartu su atskiruoju skundu teikiamus dokumentus (nutarties 13 punktas) priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Minėta, kad CPK 314 straipsnis neturi bÅ«ti taikomas formaliai ir negali bÅ«ti vertinamas kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (nutarties 16 punktas).

18. Nemokumo administratorė 2020 gruodžio 9 d. pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose paaiÅ¡kino Laidavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ ir V. R., sudarymo aplinkybes bei pateikė jas pagrindžiantį įrodymÄ (Nekilnojamojo turto, priklausiusio BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“, iÅ¡raÅ¡Ä ), taip pat iÅ¡samiau paaiÅ¡kino dėl kreditorių UAB „Aemulus“ bei I. R. finansinių reikalavimų.

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės atstovės teikiamais papildomais paaiÅ¡kinimais, sprendžia, kad juose nėra iÅ¡dėstyta naujų atskirÄ jį skundÄ pildančių argumentų, o tik plačiau paaiÅ¡kinta dėl dalies kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, todėl juos priima. Dėl bylos esmės 20. Byloje nustatyta, kad atsakovės BIÄ® „Tik rytoj“ kreditoriai 2019 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkime nutarė neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui iÅ¡kelti neteisminę bankroto bylÄ . 2020 m. rugpjūčio 20 d.

įvyko BIÄ® „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti sprendimai keturiais darbotvarkės klausimais: 1–uoju – dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo; 2–uoju – dėl administratoriaus veiklos ataskaitos; 3–uoju – dėl įmonės likvidavimo (taikos sutarties); 4–uoju – dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos. Su 1–uoju, 3–uoju bei 4–uoju kreditorių susirinkimo nutarimais nesutiko bendrovės kreditorė – pareiÅ¡kėja. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi konstatavo, kad nebuvo pagrindo tvirtinti UAB ,,Žemės grÄ Å¾inimas“, UAB ,,Aemulus“, UAB ,,Goldera“, I.

R. ir V. R. finansinių reikalavimų. Teismas taip pat nustatė, kad nepagrįstai patvirtintų kreditorių reikalavimų suma procentine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro beveik 59 procentus visų 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkime patvirtintų finansinių reikalavimų, todėl sprendė, kad ir kiti skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai naikintini. Su Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytomis nuostatomis nesutiko atsakovės nemokumo administratorė ir pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ . Taigi, apeliacijos objektÄ sudaro Å¡ios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1–uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo 21. Nagrinėjamu atveju BIÄ® „Tik ryto“ neteisminė bankroto byla iÅ¡kelta galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – Ä®BÄ®), ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas 1–uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtintas BIÄ® „Tik rytoj“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, priimtas galiojant JANÄ®, skundžiama teismo nutartis priimta taip pat galiojant JANÄ®, tačiau kreditorių reikalavimų dydžio ir eilės tenkinimo tvarka patenka į JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, numatytÄ taikymo iÅ¡imtį, todėl Å¡iuo atveju nagrinėjam klausimui dėl BIÄ® „Tik rytoj“ kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo taikytinos Ä®BÄ® nuostatos.

22. Bankroto procedÅ«ros ne teismo tvarka vykdomos vadovaujantis ĮBĮ normomis. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Ä®BÄ® 13 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomÄ bankrotÄ nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016).

23. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo iÅ¡raiÅ¡ka. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Ä®BÄ® 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiÅ¡kas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiÅ¡kia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai turi neribotÄ ir nenuginčijamÄ galiÄ . Susirinkimo priimti nutarimai privalo atitikti ĮBÄ®, kitų su bankroto teisiniais santykiais susijusių teisės aktų reikalavimus, nepažeisti kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo ir teisėtų interesų.

24. Nors teismas nėra įmonės bankroto procedÅ«rų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas, tačiau kilus ginčui, teismas gali patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimų atitiktį ĮBĮ nustatytai bankroto bylų nagrinėjimo tvarkai ir sÄ lygoms. Spręsdamas ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese kilusius klausimus teismas, kitaip nei vykdant bankroto procedÅ«rÄ teismo tvarka, neturi iniciatyvos teisės, neturi bÅ«ti aktyvus. Teismas ne teismo tvarka vykdomo proceso metu kilusius ginčus nagrinėja bendrÄ ja civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017).

25. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali bÅ«ti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedÅ«rinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtÄ tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiÅ¡kia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieÅ¡taravimu teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2096-370/2016).

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nebuvo pagrindo tvirtinti UAB ,,Žemės grÄ Å¾inimas“, UAB ,,Aemulus“, UAB ,,Goldera“, I. R., V. R. finansinių reikalavimų. Toliau apeliacinės instancijos teismas aptars kiekvieno minėto kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne) pagrįstumÄ . Dėl UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ finansinio reikalavimo (ne) pagrįstumo 27. Ä®rodinėdama UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ finansinio reikalavimo pagrįstumÄ , apeliantė teigia, kad Å¡is finansinis reikalavimas kildinamas ne iÅ¡ reikalavimo perleidimo sutarties, kuriÄ pagal laidavimo sutarties 1.3 punktÄ Å¡alys turėjo sudaryti (kaip atsiskaitymo už laidavimÄ bÅ«dÄ ), o iÅ¡ laidavimo sutarties.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi „Nova Mercurius“ B. V. perleido UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ visas reikalavimo teises ir pareigas į skolininkę BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“. 2017 m. liepos 14 d. laidavimo sutartimi V. R. įsipareigojo už sutarties 1.3 punkte numatytÄ atlyginimÄ atsakyti UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“, jeigu pastaroji įsigis visas ar dalį reikalavimo teisių į BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ ir BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ neįvykdys savo prievolių (1.1 punktas).

Laidavimo sutarties 1.3 punkte Å¡alys susitarė, kad jeigu UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ įsigys visas ar dalį reikalavimo teisių į BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ ir BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ pagal turimas prievoles neatsiskaitys (iÅ¡ jos nebus iÅ¡ieÅ¡koma ar pan.), V. R. už prievolės įvykdymo užtikrinimÄ UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ atlygins perleisdama į BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ įsigytas reikalavimo teises, o V. R. įsipareigojo už jas sumokėti UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ 50 procentų sumÄ nuo bendros reikalavimo teisių į BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ vertės per 30 dienų po UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ raÅ¡tiÅ¡ko kreipimosi (reikalavimo), t. y.

Å¡alys susitarė dėl atlygintinio laidavimo. Tačiau tuo atveju, jei skolininkė neįvykdys visos ar dalies prievolės, laiduotojas įsipareigojo atsakyti kreditorei už dalies skolininkės prievolės, t. y. ne mažiau nei 50 procentų prievolės įvykdymÄ (2.1 punktas).

28. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas bankroto byloje Nr. eB2-643-640/2019 nutarė pripažinti BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ pasibaigusia ir iÅ¡registruoti jÄ iÅ¡ juridinių asmenų registro; įmonė iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡registruota 2019 m. gruodžio 12 d. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad galimybių gauti pajamų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti nėra; nepatenkintų finansinių reikalavimų bendra suma sudaro – 4 054 580,42 Eur (nutarties 7 punktas), t. y. tame tarpe liko nepatenkintas UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ 1 992 829,24 Eur finansinis reikalavimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 27–28 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, o bÅ«tent, kad BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ neįvykdė savo prievolių UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ (nutarties 28 punktas), remdamasis Laidavimo sutarties 1.1, 2.1 punktais (nutarties 27 punktas), sprendžia, jog apeliantė pagrįstai teigia, kad UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ laiduotojo V. R.. Kitokios apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados nelemia ir tai, kad nebuvo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ perleidžia V.

R. į BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ įgytas reikalavimo teises bei UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ raÅ¡tiÅ¡kas kreipimasis (reikalavimas) į laiduotojÄ . Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ finansinis reikalavimas BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ bankroto byloje liko nepatenkintas, o remiantis Laidavimo sutarties 2.1 punktu, laiduotojas V. R. įsipareigojo atsakyti UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“ už dalies pagrindinės skolininkės prievolės, t. y. ne mažiau kaip 50 procentų prievolės, įvykdymÄ , todėl 996 414,62 Eur finansinis reikalavimas (1 992 829,24 Eur / 2), kildinamas iÅ¡ Laidavimo sutarties 1.1, 2.1 punktų, yra pagrįstas.

30. Papildomai pažymėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas kreditorės UAB „Žemės nepagrįstumas“ finansinio reikalavimo nepagrįstumÄ grindė ir ta aplinkybe, kad Laidavimo sutarties sudarymo metu BUAB „HOMBURG MERKURIJUS“ jau buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl tiek UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“, tiek laiduotojui V. R. turėjo bÅ«ti žinoma skolininkės turtinė padėtis ir galimybės įvykdyti prievoles, tačiau byloje duomenų, kad tiek 2017 m. liepos 14 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tiek ir 2017 m. liepos 14 d. Laidavimo sutartis bÅ«tų nuginčytos ar negaliojančios, nėra. Dėl UAB „Aemulus“ finansinio reikalavimo (ne) pagrįstumo 31. Pirmosios instancijos teismas kreditorės UAB „Aemulus“ 8 688,60 Eur finansinio reikalavimo nepagrįstumÄ grindė tuo, kad teismui nepateikti paskolos sutartis, vekselis ir taikos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nesant pateiktų minėtų dokumentų, pagrįstai sprendė, jog UAB „Aemulus“ finansinis reikalavimas yra nepagrįstas.

Tačiau apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2013 m. balandžio 25 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Aemulus“ ir V. R. bei I. R. dėl 30 000 Lt paskolos suteikimo, 2013 m. balandžio 25 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį dėl 30 000 Lt sumos bei 2015 m. balandžio 24 d. Taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/04517/PRV-V kopijas, kuria UAB „Aemulus“ ir V. R. bei I. R. susitarė dėl 30 000 Lt paskolos sumokėjimo dalimis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs BIÄ® „Tik rytoj“ nemokumo administratorės pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, kad jie pagrindžia UAB „Aemulus“ 8 688,60 Eur finansinį reikalavimÄ .

32. Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2013 m. balandžio 25 d. vekselis yra išduotas tik skolininko V. R., kai tuo tarpu 2015 m. balandžio 24 d. taikos sutartis pasirašyta V. R. ir I. R., todėl nėra aišku, kokiu pagrindu taikos sutartį pasirašė I. R., taip pat nėra pateikta duomenų, ar minėta taikos sutartis buvo pateikta antstolei tvirtinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais. Pirma, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio.

Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

Antra, nagrinėjamos bylos atveju UAB „Aemulus“ finansinis reikalavimas kildinamas ne iš vekselio, o iš paskolos sutarties. Trečia, iš pateiktos 2013 m. balandžio 25 d. paskolos sutarties matyti, kad ji sudaryta ne tik tarp UAB „Aemulus“ ir V. R., bet ir tarp I. R., todėl taikos sutartis pagrįstai sudaryta tarp kreditorės ir abiejų skolininkų. Dėl UAB „Goldera“ finansinio reikalavimo (ne) pagrįstumo 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Goldera“ finansinis reikalavimas kildinamas iš UAB „Goldera“ ir V.

R. 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytos paskolos sutarties. Sprendžiant dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, pažymėtina, kad pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatÄ paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Pirmosios instancijos teismas UAB ,,Goldera“ finansinio reikalavimo nepagrįstumÄ grindė tuo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sutartyje nurodytÄ sumÄ UAB ,,Goldera“ sumokėjo V. R., bei tuo, kad paskolos sutartis turėjo bÅ«ti patvirtinta notaro, todėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

34. Sandorio forma – tai sandorį sudarančių Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka tam tikru bÅ«du. Ä®statymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikÅ¡mė, sandorio dalyko pobÅ«dis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta raÅ¡ytine forma (CK 1.71–1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, iÅ¡skyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus Å¡alių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

35. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma virÅ¡ija tris tÅ«kstančius eurų ir Å¡is sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos. Kadangi nagrinėjamu atveju paskolos sutartis buvo sudaryta paprastÄ ja raÅ¡ytine forma, o sandoris, virÅ¡ijantis tris tÅ«kstančius eurų, įvykdytas grynaisiais pinigais, konstatuotina, kad Å¡alys nesilaikė įstatymo leidėjo nustatyto sandorio formos reikalavimo. Pažymėtina, kad sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimÄ , nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios Å¡alys. Paskolos sutartis, kuria UAB „Goldera“ grindžia savo reikalavimÄ , sudaryta pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimÄ .

36. Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Goldera“ 2019 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2019-058, iš kurio matyt, kad 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Goldera“ išmokėjo V. R. grynais pinigais 57 000 Eur pagal paskolos sutartį.

37. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau ir – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti.

Pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį, o priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 3 punktas). Kasos pajamų orderiai yra pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, kurie patvirtina įvykusias Å«kines operacijas. Pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais yra grindžiami buhalterinės apskaitos registrai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis), todėl bÅ«tent pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai patvirtina ar paneigia tam tikrÄ teisinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

38. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimÄ tik tokiu atveju, jei byloje galima prieiti iÅ¡vadÄ , kad reikalavimas pagrįstas įrodymais. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindÄ â€“ sandorius, Å«kines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančiÄ Ä¯monę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pateiktas UAB „Goldera“ 2019 m. gruodžio 31 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 2019-058 yra pakankamas pagrįsti pinigų perdavimo V. R. faktÄ , todėl įrodo UAB „Goldera“ finansinio reikalavimo pagrįstumÄ . Dėl I. R. finansinio reikalavimo (ne) pagrįstumo 39. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. R. finansiniai reikalavimai kildinami iÅ¡ I. R. ir V. R. 2016 m. rugpjūčio 4 d. sudarytos paskolos sutarties, kuria ji V. R. suteikė 55 000 Eur paskolÄ (117 172,13 Eur finansinis reikalavimas), bei iÅ¡ AB „Swedbank“ naudai priteistos sumos (576 338,06 Eur finansinis reikalavimas).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visas I. R. finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.

40. IÅ¡ byloje esančio kreditorės praÅ¡ymo nemokumo administratorei dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo matyti, kad I. R. teigia, jog 117 172,13 Eur finansinis reikalavimas susideda iÅ¡ 55 000 Eur paskolos, 20 312,33 Eur palÅ«kanų, 14 359,80 delspinigių bei 27 500 Eur baudos. Byloje pateiktas kreditorės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pastaroji V. R. 2016 m. rugpjūčio 4 d. pervedė 55 000 Eur paskolÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo nesutikti su pareiÅ¡kėjos teiginiais, jog iÅ¡ I.

R. pateiktos skolos detalizacijos matyti, jog negrÄ Å¾into kredito suma atitinka sumÄ , kuri buvo paskolinta, tačiau darė iÅ¡vadÄ , kad ketverius metus kreditas nebuvo grÄ Å¾inamas ir nėra aiÅ¡ku kokių veiksmų kreditorė ėmėsi, kad skola bÅ«tų grÄ Å¾inta. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl paskolos suteikimo fakto bei negrÄ Å¾intos paskolos dydžio, tačiau, nepaisant nustatytų aplinkybių, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti kreditorės reikalavimÄ dėl pagrindinės skolos.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka ir pažymi, kad nesant abejonių dėl suteiktos paskolos fakto, kÄ patvirtina byloje esantis kreditorės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, bei negrÄ Å¾intos paskolos dydžio, kurio neginčija nė viena bylos Å¡alis, I. R. finansinis reikalavimas dalyje dėl pagrindinės skolos – 55 000 Eur paskolos yra pagrįstas.

41. Paskolos sutarties 2.1 punktu Å¡alys susitarė, kad paskolos gavėjas įsipareigoja suteiktÄ paskolÄ visÄ ar dalimis grÄ Å¾inti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo paskolos gavimo dienos. Å alys 2.2 punkte taip pat susitarė, kad už suteiktÄ paskolÄ skaičiuojamos 10 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos. Minėta, kad kreditorė, kaip dalį finansinio reikalavimo, praÅ¡o patvirtinti ir 20 312,33 Eur palÅ«kanų sumÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas, spręsdamas ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese kilusius klausimus, neturi iniciatyvos teisės, neturi bÅ«ti aktyvus (nutarties 24 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika), taip pat į tai, kad nei pareiÅ¡kėja, nei apeliantė, nei kiti kreditoriai neginčijo palÅ«kanų dydžio, sprendžia, kad I. R. finansinis reikalavimas dalyje dėl 20 312,33 Eur palÅ«kanų yra pagrįstas.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuspręsta, jog I. R. finansinis reikalavimas dėl delspinigių ir baudos pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį bei dėl AB „Swedbank“ naudai priteistos sumos (576 338,06 Eur) yra nepagrįstas, neskundžia (2020 m. gruodžio 9 d. papildomuose paaiÅ¡kinimuose tik patikslina kreditorės I. R. finansinio reikalavimo pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį sudėtį, tačiau jokių nesutikimo motyvų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties Å¡ioje dalyje nenurodo), todėl, nesant pagrindų peržengti apeliacijos ribų, dėl Å¡ios reikalavimo dalies plačiau nepasisakytina. Dėl V. R. finansinio reikalavimo (ne) pagrįstumo 43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu buvo patvirtintas V. R. finansinis reikalavimas, nes nemokumo administratorė tokių įrodymų į bylÄ nepateikė.

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad nemokumo administratorė 2020 m. spalio 2 d., bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė Perlas Finance mokėjimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad sumokėta Sodros 113 Eur įmoka, įmokos kodas nurodytas 340, įmokos mokėtojo (įmonės) kodas – 303505377, kurio grindžia V. R. finansinio reikalavimo pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ pateikto mokėjimo nurodymo nėra galimybių nustatyti, kad aptariamÄ Ä¯mokÄ sumokėjo bÅ«tent V. R., o ne pati BIÄ® „Tik rytoj“. Juo labiau kad pačiame mokėjimo nurodyme nurodyta, jog įmokos mokėtojo (įmonės) kodas yra 303505377, t. y. BIÄ® „Tik rytoj“ juridinio asmens kodas.

45. PareiÅ¡kėja nesutikimÄ su V. R. finansiniu reikalavimu reiÅ¡kia ir tuo pagrindu, kad už neribotos civilinės atsakomybės individualios įmonės prievoles, remiantis CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, atsako juridinio asmens dalyvis, t. y. V. R., todėl jis negali bÅ«ti skolingas sau pačiam bei bÅ«ti neribotos civilinės atsakomybės individualios įmonės „Tik rytoj“ kreditoriumi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais sutinka ir pažymi, kad atsakovė individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CK 2.50 straipsnio 4 dalis), kurios turtÄ sudaro individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad individualios įmonės bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirumas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl V. R. finansinio reikalavimo nepagrįstumo yra teisinga.

46. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1–uoju darbotvarkės klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl BIÄ® „Tik rytoj“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡o tvirtinimo pagrįsta tik iÅ¡ dalies (tik dėl V. R. finansinio reikalavimo bei dalyje dėl I. R. finansinio reikalavimo), todėl yra pagrindas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta dėl kreditorių UAB „Žemės grÄ Å¾inimas“, UAB „Aemulus“, UAB „Goldera“ finansinių reikalavimų bei I.

R. 75 312,33 Eur dalies finansinio reikalavimo nepagrįstumo, o likusioje dalyje dėl V. R. finansinio reikalavimo bei 618 197,86 Eur I. R. finansinio reikalavimo palikti nepakeistÄ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 3–uoju ir 4–uoju darbotvarkės klausimais, teisėtumo 47. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nebuvo pagrindo tvirtinti UAB ,,Žemės grÄ Å¾inimas“, UAB ,,Aemulus“, UAB ,,Goldera“, I. R. ir V. R. finansinių reikalavimų, kurių suma procentine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro beveik 59 procentus visų kreditorių susirinkime patvirtintų finansinių reikalavimų, vertino, kad kiti skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai naikintini.

Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamus nutarimus, priimtus 3–uoju ir 4–uoju darbotvarkės klausimais, vertino tik procedÅ«rinių pažeidimų aspektu, t. y. nustatė kvorumo nebuvimÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės netikrino apskųstų nutarimų materialiniu aspektu (turinio) (ne) teisėtumo, kuris pasireiÅ¡kia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieÅ¡taravimu teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (nutarties 25 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

48. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). Teismas ne teismo tvarka vykdomo proceso metu kilusius ginčus nagrinėja bendrÄ ja civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017), todėl sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės.

49. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo neiÅ¡tirtų ir teisiÅ¡kai neįvertintų aplinkybių pobÅ«dį dėl skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 3–uoju ir 4–uoju darbotvarkės klausimais, daro iÅ¡vadÄ , kad dėl iÅ¡kilusio ginčo yra bÅ«tina atlikti iÅ¡samų įrodymų tyrimÄ visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, byla dėl ginčijamų nutarimų, priimtų 3–uoju ir 4–uoju darbotvarkės klausimais, apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikÅ¡tų jos iÅ¡nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ) bei apriboja Å¡alių teisę į apeliacijÄ .

50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl neatskleistos klausimų (nutarimų, priimtų 3–uoju ir 4–uoju darbotvarkės klausimais) esmės egzistuoja nutarties panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo pagrindas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria panaikintas 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio bankrutuojančios individualios įmonės „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo sprendimas 1–uoju darbotvarkės klausimu dalyje, kuria patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Žemės grÄ Å¾inimas“, uždarosios akcinės bendrovės „Aemulus“, uždarosios akcinės bendrovės „Goldera“, I.

R. ir V. R. finansiniai reikalavimai, pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „Panaikinti 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio bankrutuojančios individualios įmonės „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo sprendimÄ 1–uoju darbotvarkės klausimu dalyje, kuria patvirtinti I. R. 618 197,86 Eur finansinis reikalavimas bei V. R. finansinis reikalavimais.“ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį dalyje, kuria panaikinti 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio bankrutuojančios individualios įmonės „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo sprendimai 3–uoju (priimtas sprendimas likvidavimo klausimo nesvarstyti iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl taikos sutarties bankroto byloje) bei 4–uoju (priimtas sprendimas patvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ pagal administratoriaus pateiktÄ siÅ«lymÄ ) darbotvarkės klausimais, panaikinti ir klausimus grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja Asta Radzevičienė