Legislator Case Law & Legislation
32ce2764-b2ab-4379-9cec-b643e6255b8d AI generated

32ce2764-b2ab-4379-9cec-b643e6255b8d · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 32ce2764-b2ab-4379-9cec-b643e6255b8d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 229,19 Eur skolÄ , 555,68 Eur delspinigius ir 22,92 Eur baudÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, priimti sprendimÄ už akių. Nurodo, kad pradinė uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ ir I.

Legislator headnote

AI generated

32ce2764-b2ab-4379-9cec-b643e6255b8d · Klaipėdos apygardos teismas: Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nesirÅ«pina skolos grÄ Å¾inimu, vengia bendradarbiauti, nė karto nebuvo susisiekęs su pradiniu kreditoriumi ar apeliante.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-209-459/2021 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01241-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.11.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)  KLAIPĖDOS apygardos teismas  N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2021 m. kovo 18 d. Klaipėda  Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

K. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 229,19 Eur skolÄ , 555,68 Eur delspinigius ir 22,92 Eur baudÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, priimti sprendimÄ už akių. Nurodo, kad pradinė uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ ir I.

K., bÅ«dama santuokoje su V.K., jam žinant ir sutinkant, Å¡eimos interesams tenkinti 2007 m. kovo 26 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, kuria įsigijo prekę – televizorių. Sutartimi I. K. kartu su V. K. įsipareigojo per 12 mėnesių turto iÅ¡pirkimo laikotarpį pagal sutartimi suderintÄ mokėjimų grafikÄ sumokėti pradinei ieÅ¡kovei visas sutarties mokėjimo grafike numatytas įmokas, tačiau įmokų nuo 2007 m. liepos 20 d. nemokėjo ir daugiau jokių įsipareigojimų nebevykdė.

Pradinei ieÅ¡kovei 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleidus reikalavimo teisę į atsakovus ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovams praneÅ¡imÄ apie kreditoriaus pasikeitimÄ ir pareikalavo įvykdyti neįvykdytÄ prievolę. Kadangi vienas iÅ¡ solidariųjų atsakovų – I. K. mirė, todėl ieÅ¡kinį reiÅ¡kia atsakovui V. K.. Teigia, kad turtas buvo įsigytas bendriems Å¡eimos poreikiams (reikmėms) tenkinti, sutuoktiniams bÅ«nant santuokoje (solidarioji atsakomybė).

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Tinkamai apie iÅ¡keltÄ bylÄ informuotas atsakovas per nustatytÄ keturiolikos dienų terminÄ atsiliepimo nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė  3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 229,19 Eur skolÄ , 20,63 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo už akių motyvai: 3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl skolos priteisimo nurodė, kad iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įgytas turtas (televizorius) buvo įgytas santuokoje, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įgytas daiktas buvo panaudotas atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės Å¡eimos interesams tenkinti ir tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Teismas nustatė, kad, pradinei kreditorei perleidus reikalavimÄ ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikÅ¡ti visus reikalavimus sutarties pagrindu, todėl atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį prieÅ¡prieÅ¡inių įrodymų, mirus skolininkei I.

K., nusprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 229,19 Eur skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkinamas. 3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl delspinigių priteisimo nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 229,19 Eur skolos sumos apskaičiavo 555,68 Eur delspinigių. Teismas nurodė, kad I. K. sudarydama iÅ¡perkamosios nuomos sutartį neturėjo galimybių derėtis dėl sutarties sÄ lygų, be to, ieÅ¡kovė, perėmusi reikalavimo teisę 2009 m. kovo 4 d., delsė kreiptis į teismÄ .

Teismas nustatė, kad delspinigiai apskaičiuoti už 4849 pradelstų dienų laikotarpį, o tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktui, nustatančiam Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ dėl netesybų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė mažinti delspinigių dydį už 180 dienų laikotarpį iki 20,63 Eur sumos, kitÄ reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė. 3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl baudos priteisimo nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 22,92 Eur baudÄ už sutarties 5.2, 5.5 punktų pažeidimus, nes atsakovas nepranešė apie savo telefono numerio, gyvenamosios vietos adreso pasikeitimÄ .

Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad pradinė ieÅ¡kovė, remdamasi sutarties 5.2 punktu, kreipėsi į atsakovÄ , be to, ieÅ¡kovė siuntė praneÅ¡imus dėl reikalavimo perėmimo, o duomenų apie Å¡ių dokumentų neįteikimÄ nėra. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir vartotojų, į tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad nebuvo vykdomos pareigos pagal sutarties 5.2 ir 5.5 punktus, nusprendė reikalavimo dėl 22,92 Eur baudos priteisimo netenkinti.

III. Apeliacinio skundo argumentai  4. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieÅ¡kovė) praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir baudos priteisimo – iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistÄ 20,36 Eur dydžio delspinigių sumÄ padidinti iki 555,68 Eur, priteisti 22,92 Eur dydžio baudÄ , patikslinti, kad priteistos procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo visos sumos (229,19 Eur dydžio skolos, 555,68 Eur dydžio delspinigių, 22,92 Eur dydžio baudos, kitų sumų), likusiÄ Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo apeliantės naudai 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Apeliantė dėl netinkamo ieÅ¡kinio senaties taikymo ir nepagrįsto delspinigių apskaičiavimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė ieÅ¡kinio senatį, nors nagrinėjamoje byloje atsakovas tokio reikalavimo nepareiÅ¡kė, nors jam žinoma apie vykstantį teismo procesÄ . Teigia, kad, atsakovui nepateikus reikalavimo taikyti sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams priteisti delspinigius pareikÅ¡ti, teismas, apskaičiuodamas iÅ¡ atsakovo priteistinų delspinigių dydį, nepagrįstai taikė nurodytÄ senaties terminÄ savo iniciatyva, todėl nepagrįstai sumažino apskaičiuotinÄ delspinigių dydį. 4.2.

Apeliantė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad teismas sumažino praÅ¡omų priteisti delspinigių sumÄ , nepriteisė baudos, motyvuodamas ir tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties Å¡alis. Apeliantės teigimu, iÅ¡perkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovÄ laikyti vartotoju. Pažymi, kad ieÅ¡kiniu prašė ne visų numatytų delspinigių, o juos pati sumažino keturis kartus. 4.3. Apeliantė dėl baudos priteisimo nurodo, kad nuo reikalavimo į atsakovÄ atsiradimo ėmėsi veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovo ikiteisminiu bÅ«du, abiem Å¡alims patiriant kuo mažiau iÅ¡laidų. 2009 m. kovo 23 d. atsakovui pateikta informacija apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimÄ ir reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus arba kreiptis į apeliantę nurodytais kontaktais.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nesirÅ«pina skolos grÄ Å¾inimu, vengia bendradarbiauti, nė karto nebuvo susisiekęs su pradiniu kreditoriumi ar apeliante.

5. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsakovas nepateikė. Apeliacinio skundo kopija atsakovui įteikta 2020 m. gruodžio 18 d. asmeniÅ¡kai ir pasiraÅ¡ytinai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  Dėl bylos nagrinėjimo ribų 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Faktinės bylos aplinkybės 8. Byloje esantys įrodymai, tai yra - išperkamosios nuomos sutartis, reikalavimo perleidimo sutarties išrašas įrodo, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ ir I. K. 2007 m. kovo 26 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703592383 (toliau – ir Sutartis), kuria išperkamosios nuomos būdu įsigijo televizorių ir įsipareigojo už jį iki 2008 m. kovo 20 d. sumokėti mokėjimo grafike nurodytas įmokas, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga 229,19 Eur.

Gyventojų registro centro duomenimis nustatyta, kad I. K. ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . I. K., Gyventojų registrų centro duomenimis, mirė (duomenys neskelbtini). 9. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 pagrindu pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido apeliantei reikalavimo teisę į skolÄ pagal sutartį Nr. 703592383 (nutarties 8 punktas). 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 612 nustatyta, kad atsakovo nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 229,19 Eur (791,36 Lt) ir 82,50 Eur (284,89 Lt) delspinigių.

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo skolÄ sudaro 229,19 Eur skola, 555,68 Eur delspinigiai ir 22,92 Eur bauda. Dėl apeliacinio skundo argumentų 10. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ir delspinigių dydžio apskaičiavimo (nutarties 4.1–4.2 punktai) nurodo, kad teismas nepagrįstai pritaikė ieÅ¡kinio senatį praÅ¡omiems priteisti delspinigiams. Apeliantės teigimu, teismas neturi teisės savo iniciatyva, nesant atsakovo reikalavimo, taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ , be to, teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nusprendė, jog atsakovas yra silpnesnioji sutarties Å¡alis – vartotojas.

11. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. IÅ¡perkamosios nuomos sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.1 punkte numatyta 0,2 procento delspinigių norma už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos. Apeliantė už sutartinės prievolės nevykdymÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 555,68 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2020 m. spalio 28 d., tai yra už 4849 dienas. Pažymi, kad, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normÄ iki 0,05 procento. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė sumažinti delspinigius iki 20,63 Eur sumos už 180 dienų laikotarpį, remdamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nustatančiu Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ dėl netesybų.

12. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad prievolė nevykdoma nuo 2007 m. liepos 20 d. (nutarties 11 punktas), pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d. (nutarties 9 punktas), apeliantės ieškinys teisme gautas 2020 m. birželio 3 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje yra nurodęs, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio Å¡alis, prieÅ¡ kurios interesus nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas. 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, atsakovui nepateikus reikalavimo taikyti sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams priteisti delspinigius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), teismas, apskaičiuodamas iÅ¡ atsakovo priteistinų delspinigių dydį, negali taikyti nurodyto senaties termino savo iniciatyva (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

13. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta nutarties 11 ir 12 punktuose, sutinkama su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovo reikalavimo, nepagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatÄ apskaičiuodamas praÅ¡omÄ priteisti delspinigių dydį, tačiau įvertinus faktines bylos aplinkybes (nutarties 8 ir 9 punktai) nesutinkama su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti apeliantės reikalavimÄ iÅ¡ esmės ir priteisti 555,68 EUR delspinigius toliau nurodytais argumentais.

14. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis ir negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimÄ , pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas mažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ .

Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sÄ raÅ¡as, į kurį atsižvelgiant bÅ«tų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi bÅ«ti mažinamos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes ir priklausomai nuo situacijos teismas netesybas gali mažinti ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

15. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis. SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nėra sukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

16. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iÅ¡ dalies pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 555,68 Eur delspinigių suma, apskaičiuota už 4849 dienas, yra aiÅ¡kiai per didelė. Aplinkybės, kad praÅ¡oma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus virÅ¡ija pagrindinę skolÄ (229,19 Eur), ieÅ¡kovė nepagrįstai ilgÄ laikÄ (daugiau kaip 10 metų) delsė kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo, sudaro pagrindÄ spręsti, kad praÅ¡omų priteisti delspinigių sumažinimas iki 229,19 Eur Å¡iuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl Å¡i apeliacinio skundo dalis tenkinama iÅ¡ dalies, apeliantei priteisiant 229,19 Eur delspinigių.

17. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovÄ laikė vartotoju, nes tarp pradinės kreditorės ir I. K. sudaryta sutartis buvo iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo sutartis (nutarties 4.3 punktas).

18. Sandorio sudarymo metu galiojusioje CK 1.39 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, tai yra vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir Å¡iuo metu galiojančiame CK 6.2281 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvusios sutuoktinės I. K. sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis. Pagal įsigytÄ prekės pobÅ«dį (televizorius) bei tai, kad televizorių įsigijo asmeniÅ¡kai fizinis asmuo iÅ¡ juridinio asmens, tai yra verslo subjekto, yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai yra kilę iÅ¡ vartojimo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog stiprioji sandorio Å¡alis yra apeliantė.

19. Sandorio sudarymo metu galiojusioje CK 6.503 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad įstatymuose arba nuomos sutartyje gali bÅ«ti numatyta, jog iÅ¡nuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki Å¡io pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ (iÅ¡perkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai (iÅ¡perkamosios nuomos) ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per Å¡ioje sutartyje nustatytÄ terminÄ sumokėjus daikto kainÄ , kredito palÅ«kanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma, kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovÄ laikė silpnesniÄ ja sutarties Å¡alimi.

20. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi dėl baudos priteisimo (nutarties 4.3 punktas) nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas nesirÅ«pina skolos grÄ Å¾inimu, nepraneÅ¡a apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengia bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdo ilgÄ laikÄ ir nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su apeliante, elgiasi nesÄ Å¾iningai vengdamas vykdyti prievolę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iÅ¡ atsakovo 22,92 Eur baudÄ .

21. Kaip nurodyta nutarties 14 ir 15 punktuose, teismas turi teisę spręsti dėl netesybų, baudų, delspinigių priteisimo iÅ¡ vartotojo, kuris yra silpnesnioji Å¡alis vartojimo teisiniuose santykiuose (nutarties 19 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei priteisti 229,19 Eur dydžio delspinigiai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei papildomai priteisti baudÄ nėra pakankamo pagrindo – priteisti delspinigiai yra protinga ir pakankama sankcija už visus padarytus iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pažeidimus.

Pažymėtina, kad nors apeliantė ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovui dokumentai buvo siunčiami, apeliantė buvo aktyvi iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ , tačiau apeliantė nei su ieÅ¡kiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė siųstų ir neįteiktų laiÅ¡kų, raginimų ar panaÅ¡ių dokumentų. Vadinasi, apeliantė neįrodė, kad pareikalavo iÅ¡ atsakovo pateikti dokumentus ar informuoti apie turto laikymo vietÄ , taip pat neįrodinėjo, kad dėl pasikeitusių kontaktinių duomenų patyrė su teismo procesu nesusijusių iÅ¡laidų, kurių teismo priteisti delspinigiai nekompensuoja (CPK 185 straipsnis).

22. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija nutaria, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies ir pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo, iÅ¡ atsakovo apeliantės naudai priteisiant 229,19 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimÄ už akių, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

Nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių ir iÅ¡ dalies patenkinus apeliantės reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme sudaro 18 Eur žyminis mokestis ir 5,80 Eur už valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymÄ , iÅ¡ viso 23,80 Eur. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių, apeliantės ieÅ¡kinio patenkintų materialinių reikalavimų dalis sudaro 56,74 procento, todėl apeliantei iÅ¡ atsakovo priteisiama 13,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties 24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatė bylos aplinkybes, kurių pagrindu netinkamai nustatė delspinigių dydį, tai sudaro pagrindÄ pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl priteistinų delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų dydžio ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 26. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliantė patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

27. IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ (patenkinta 41,06 procento apeliacinio skundo reikalavimų), apeliantei bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, apeliantei iÅ¡ atsakovo priteisiama 6,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

 Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ už akių pakeisti ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 229,19 Eur skolÄ , 229,19 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 458,38 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 13,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“ Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

K. 6,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas