2022-08-10 Nr. AB-20066-3-62-3-00787-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3491-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00787-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 21S53380 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai, be pakankamo pagrindo nusprendė, jog tariama seksualinė orientacija kelia pagrįstų abejonių ir, vertinant prieglobsčio prašymą, yra laikytina tikrovės neatitinkančia. Pareiškėjo teigimu, būtina atlikti kompleksinį įvertinimą, kilus abejonių pasitelkti ir ekspertinį vertinimą, vadovautis tarptautinėmis rekomendacijomis. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes, grėsmes jo gyvybei, persekiojimo baimes ir pagrindė savo prašymą. Asmenys, dėl savo faktinės ar numanomos seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės bėgantys nuo persekiojimo, gali būti laikomi pabėgėliais pagal 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir (arba) jos 1967 m. protokolo (toliau – 1951 m. konvencija) 1A straipsnio 2 dalį.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas jo priklausymo LGBT bendruomenei nevertino pagal papildomą Jungtinių Tautų Pabėgėlių Agentūros (toliau – ir JTPA) parengtą (angl. Difference, Stigma, Shame and Harm, toliau – ir DSSH) modelį, nors nurodė, kad pareiškėjas neįvardijo nei kitoniškumo, nei stigmos, nei gėdos elementų. Naujausias 2022 m. tarptautinės organizacijos Human Rights Watch tyrimas atskleidžia apie ginkluotųjų grupuočių (duomenys neskelbtini) smurtą prieš LGBT bendruomenės asmenis. Jame teigiama, kad šios ginkluotosios grupuotės, oficialiai pavaldžios ministrui pirmininkui, visame (duomenys neskelbtini) prievartavo, žudė ir grobė LGBT asmenis. Pareiškėjo baimes dėl jo lytinės orientacijos iliustruoja, kad toks persekiojimas grėstų ir pareiškėjas negali tikėtis būti apsaugotas kilmės valstybėje. Pareiškėjas nurodė, kad grasinimus ir prievartą patyrė iš savo brolio, kuris tęsė grasinimus net ir pareiškėjui išvykus į Turkiją, turėjo ginkluotąjį konfliktą su vyresniuoju broliu. Pareiškėjo nuomone, Sprendime tokio persekiojimo motyvai bei tikslai neatskleisti, nesigilinta į konkrečias brolių nesantaikos priežastis. Nevalstybiniai subjektai, įskaitant šeimos narius, kaimynus ar platesnę bendruomenę, gali tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauti baudžiamojo persekiojimo veiksmuose, įskaitant bauginimą, priekabiavimą, smurtą šeimoje ar kitų formų fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjas turi pagrįstą persekiojimo baimę ir yra priežastinis ryšys tarp jo priklausymo socialinei grupei ir galimo persekiojimo (arba apsaugos nuo tokio persekiojimo nebuvimo).

4. Pareiškėjas nurodė, kad jis bendradarbiavo su institucijomis nustatant prieglobsčio motyvus, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, atsakovas nepateikė duomenų apie jo padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, jog jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nustatė neproporcingai ilgą draudimo atvykti terminą. Tai, jog pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis, negali automatiškai lemti ir maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino nustatymo.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, jo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai.

7. Atsakovas pažymėjo, jog prieglobsčio prašytojo teiginiai apie jo orientaciją kelia pagrįstų abejonių. Apie savo lytinę orientaciją ir su ja susijusias patirtis prieglobsčio prašytojas kalbėjo be jausmų, pabrėžė išskaičiavimą: už seksą jam sumokėjo, partneris davė jam visko, ko tik jis norėjo.

8. Atsakovas teigė, jog brolio priekabiavimo ir prievartinių lytinių santykių pasakojimo dalis yra nenuosekli, abstrakti, prieštaraujanti. Prieglobsčio prašytojas pirmiau teigė, kad jis atsisakė turėti lytinius santykius ir už tai buvo sumuštas, o vėliau teigė, kad lytinių santykių turėjo ir jam už tai buvo sumokėta. Pareiškėjas nurodo grasinimus jam kaip realią buvusią grėsmę, o tai yra fakto klausimas, kurį gali lemti ir prieglobsčio prašytojo suvokimas, informacijos apie galimybes išvengti grasinimų ir pranešti apie juos kompetentingoms kilmės valstybės institucijoms trūkumas, tokio pranešimo pasekmės, bendra saugumo situacija valstybėje.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo M. M. A. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėjo skunde, nei teismo posėdžio metu nebuvo pateikti konkretūs atlikto vertinimo netinkamumo, jo metu nustatytų aplinkybių nepagrįstumo, neatitikties faktinei situacijai argumentai ir įrodymai. Teismo vertinimu, nesutikimas su skundžiamu Sprendimu iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio argumentais. Pareiškėjas apklausos Migracijos departamente metu nurodė, jog turi telefone įrodymų, pagrindžiančių skunde nurodytas aplinkybes (vaizdo įrašų, pagrindžiančių smurtą), fotonuotraukų, tačiau negali jų pateikti dėl to, kad telefonas iš jo yra paimtas. Iš apklausos transkripcijos matyti, jog Migracijos departamento specialistas pareiškėjui išaiškino teisę pateikti visus įrodymus, tačiau institucijai jie nebuvo pateikti. Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, pateikė fotonuotraukų, vaizdo įrašų, dokumentą iš teismo, susirašinėjimo socialiniuose tinkluose duomenis. Tačiau teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog jie įrodo pareiškėjui grėsmę kilmės valstybėje dėl kitokios seksualinės orientacijos ir su tuo susijusio smurto. Filmuotoje medžiagoje užfiksuotas ginkluotasis konfliktas, tačiau tai niekaip neįrodo, kad būtent šis konfliktas susijęs su pareiškėjo seksualine orientacija ir jam kilusiu smurtu, nes įrašai yra neaiškūs ir juos susieti su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Teismo įsitikinimu, pateikta medžiaga nepatvirtina pareiškėjo kitoniškumo, jo priklausymo homoseksualų bendruomenei ir nepagrindžia grėsmės kilmės šalyje.

11. Pareiškėjas pasakojime nurodė, jog grėsmė dėl jo kitokios seksualinės orientacijos kilo dėl vieno brolio, kuris smurtavo prieš jį, o kitas, t. y. vyresnis, brolis yra pareigūnas ir jį užstojo. Vieną dieną tarp pareiškėjo ir jo brolio įvyko ginkluotasis konfliktas. Pastarasis parašė skundą policijoje, kad būtent brolis jį pašovė. Dėl susišaudymo į kalėjimą buvo pasodintas brolis, kuris dirbo pareigūnu. Kadangi nebuvo kam prieglobsčio prašytoją apginti, jo sesuo jam patarė bėgti į Turkiją, o jis 2021 m. liepos mėn. pabėgo į Lietuvos Respubliką. Tačiau iš į bylą pareiškėjo iniciatyva pateikto 2021 m. gruodžio 15 d. teismo dokumento, kuris buvo išverstas posėdžio metu, matyti, jog asmeniui, kurio pavardė nesutampa su pareiškėjo pavarde, panaikintas prieš terminą teistumas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Taigi šis įrodymas, kuriuo pareiškėjas galbūt siekia įrodyti brolio pareigūno įkalinimą, šių aplinkybių niekaip nepatvirtina. Pareiškėjas jokių argumentų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, nei Migracijos departamente, nei teisme neišdėstė. Pateiktos fotonuotraukos, iš kurių vienoje jis nufotografuotas kartu su mergina, skunde nurodytų aplinkybių dėl kitokios seksualinės orientacijos nepatvirtina. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog minėta mergina iš tiesų yra vyras, tačiau Migracijos departamente tokių aplinkybių (kad palaikė ryšius su tokiu asmeniu) apskritai nenurodė. Iš į bylą pateiktų iš socialinių tinklų susirašinėjimo duomenų matyti, jog pareiškėjas susirašinėjo su asmeniu, kurio vardas Edress. Apie tokį asmenį ir ryšius su juo Migracijos departamente pareiškėjas taip pat nieko nenurodė, be to, minėti įrašai daryti 2021 m. liepos 6–7 d., jau pareiškėjui būnant Lietuvoje, taigi jais negali būti įrodomos aplinkybės dėl kylančios grėsmės jo kilmės šalyje.

12. Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad LGBT atstovams (duomenys neskelbtini) teisiniai įstatymai nenumato baudžiamosios atsakomybės už tos pačios lyties seksualinį elgesį tarp suaugusiųjų. Tačiau Sprendime pažymėta, jog homoseksualūs asmenys (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami. Nepaisant pasikartojančios diskriminacijos, nukreiptos prieš LGBT atstovus, vyriausybė nesugebėjo įvertinti ar suimti, ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn nevyriausybinių persekiotojų ar asmenų, virtusių užpuolikų taikiniu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nenustatytas pareiškėjo teiginių nei apie kilusį smurtą, nei apie jo homoseksualumą patikimumas, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kilmės valstybėje susiduria su grėsme, kylančia LGBT nariams.

13. Atsižvelgęs į pareiškėjo pasakojimo painumą, abstraktumą ir nenuoseklumą, pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad prieglobsčio prašytojo teiginiai apie jo orientaciją ir keliamą grėsmę kilmės šalyje kelia pagrįstų abejonių. Be to, apie savo lytinę orientaciją ir su ja susijusias patirtis prieglobsčio prašytojas kalbėjo be jausmų, pabrėžė išskaičiavimą: už seksą partneris jam sumokėjo. Emocijas apibūdino tik dar kartą paprašius jas įvardyti. Dėl bendro visuomenės nepakantaus požiūrio pareiškėjo kilmės šalyje atkreiptinas dėmesys, kad pats prieglobsčio prašytojas nurodė bijantis, kad policija jį uždarys į kalėjimą, o gatvėje žmonės užmėtys akmenimis iki mirties, tačiau vis tiek gatvėje drąsiai užkalbindavo potencialius partnerius. Taigi jo pasakojimas prieštarauja visuomenės požiūriui į homoseksualius asmenis ir jo paties elgesiui.

14. Teismo vertinimu, pagrįstai atsakovo tyrimo metu padaryta išvada, jog nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė jam pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.

15. Atsižvelgęs į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, teismas sprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų kriterijų. Be to, nenustatyta duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas ar žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Todėl pagrįsta išvada, kad pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

16. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti į kilmės valstybę ir įvesti persėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra teisėta ir pagrįsta, tačiau laikė, jog maksimalus draudimo atvykti laikotarpis nėra proporcingas, todėl šį terminą sutrumpino iki 3 metų.

III. 17. Pareiškėjas M. M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

18. Pareiškėjas teigia, jog teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl priklausymo LGBT bendruomenei.

19. Pareiškėjas tvirtina, kad prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia padaryti išvadą, jog jam realiai grėsė persekiojimo ir/ar susidorojimo pavojus, o, įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia ir iki šiol. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei jam kylančią ir tos situacijos lemiamą pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią pareiškėjo baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų.

20. Nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Taigi, pareiškėjo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta ir jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pareiškėjas pajutęs realią grėsmę savo gyvybei nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdamas nuo persekiojimų, išvyko į Lietuvą. Jei pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia mirtis ir susidorojimas.

21. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl brolio grasinimų ir dėl to, kad yra homoseksualus. Vis dėlto, prieglobsčio prašytojo teiginiai apie jo orientaciją kelia pagrįstų abejonių. Apie savo lytinę orientaciją ir susijusias patirtis prieglobsčio prašytojas kalbėjo be jausmų, pabrėžė išskaičiavimą: už seksą jam sumokėjo, partneris Mohamed davė jam visko, ko tik jis norėjo. Paprašius nurodyti įsimintiniausią santykių su Mohamed – asmeniu, kurį teigia mylįs, – momentą, jis nurodė seksą, o apie emocijas nekalbėjo. Emocijas apibūdino tik dar kartą paprašius jas įvardinti. Taigi, įvertinus pareiškėjo pasakojimą pagal DSSH modelį, Migracijos departamentas nustatė, kad be žalos elementų, prieglobsčio prašytojas neįvardino nei kitoniškumo, nei stigmos, nei gėdos elementų. Atvirkščiai, prieglobsčio prašytojas teigė, kad jam nesunku rasti naujų partnerių, su kuriais bendrauja ir keičiasi nuotraukomis, atsirenkant asmenis pagal jų charizmą, charakterį ir kūną; kad gali prie jam patinkančių asmenų prieiti gatvėje ir juos užkalbinti, siųsdamas tam tikrus ženklus. Pats prieglobsčio prašytojas nurodė bijantis, kad policija jį uždarys į kalėjimą, o gatvėje užmėtys akmenimis iki mirties, tačiau vis tiek gatvėje drąsiai užkalbindavo potencialius partnerius. Vienas asmuo matė prieglobsčio prašytoją vaikščiojantį su kitu žmogumi, bet tai apsiribojo tik žodiniu komentaru: „Fu, tu vaikštai su šituo žmogumi“. Dėl visų šių išvardintų argumentų prieglobsčio prašytojo tariama seksualinė orientacija kelia pagrįstų abejonių ir, vertinant prieglobsčio prašymą, yra laikytina tikrovės neatitinkančia. Taigi, prieglobsčio prašytojo pasakojimo kontekste įvertinus „kitoniškumo“, „stigmos“, „gėdos“ bei „žalos“ elementus, nustatyti rimti prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumai. Jo pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės nario, patirtis yra prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu.

24. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko aktualiausią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą sprendimą, o informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas. Migracijos departamentas, vadovaudamasis naujausiais duomenimis (2021 m. parengtomis gairėmis), konstatavo, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Pareiškėjas M. M. A. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

27. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui M. M. A. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytą laikotarpį iki 3 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovui nesurinkus aktualios būtinos informacijos apie pareiškėjo individualaus pobūdžio aplinkybes bei Migracijos departamentas nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų.

31. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1–2 dalyse.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindžia tuo, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) patiria persekiojimą dėl savo netradicinės lytinės orientacijos, t. y. jis yra homoseksualus. Pareiškėjas nurodo, kad dėl seksualinės orientacijos bei brolio nurodymų nevykdymo permiegoti su jo draugais patyrė persekiojimą ir grasinimus jį nužudyti iš savo brolio.

35. (duomenys neskelbtini) Konstitucijoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra lygūs prieš įstatymą, nediskriminuojant jų pagal lytį, rasę, etniškumą, tautybę, kilmę, spalvą, religiją, sektą, įsitikinimus ar nuomonę ar ekonominį arba socialinį statusą (14 straipsnis). Tačiau, anot USDOS, (duomenys neskelbtini) baudžiamasis kodeksas kriminalizuoja bendru sutarimu lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų, jei jie yra jaunesni nei 18 m., tačiau nekriminalizuoja jokios kitos veiklos tarp tos pačios lyties suaugusiųjų. Remiantis Human Rights Watch, (duomenys neskelbtini) baudžiamasis kodeksas draudžia užsiimti nesantuokiniais lytiniais santykiais ir tuo pažeidžia laisvę į privatumą, taip pakenkiant LGBT asmenims. Kaip pažymėta USDOS 2020 m. ataskaitoje, kad nepaisant pasikartojančių grasinimų, smurto prieš LGBT bendruomenės individus, ypač prieš gėjus vyrus, vyriausybei nepavyko identifikuoti, areštuoti ar nubausti užpuolikų ar apsaugoti užpultuosius. LGBT aktyvistai pareiškė (2020 m. kovo 27 d.) bijantys sulaukti smurto iš valstybės saugumo pajėgų, jei atvirai išreikš savo seksualinę orientaciją. Visuomenė taip pat yra neigiamai nusiteikusi prieš LGBT bendruomenę.

36. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas išsamiai įvertino pareiškėjo pasakojimą apie jo brolio grasinimus ir prievartinius lytinius santykius bei padarė teisingą išvadą, kad brolio priekabiavimo ir prievartinių lytinių santykių pasakojimo dalis yra nenuosekli, abstrakti ir prieštaringa. Visų pirma, jis teigė, kad 2016 m. brolis jam siūlė miegoti su jo draugais, tačiau jis atsisakė, todėl tie draugai paprašė, kad brolis sumuštų prieglobsčio prašytoją. Taip pat prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jis turėjo lytinių santykių su savo broliu. Jau vėliau prieglobsčio prašytojas pasakojo, kad jo pirmieji lytiniai santykiai su draugu vyru buvo 2016 m. už materialinį atlyginimą. Taigi, prieglobsčio prašytojas pirmiau teigė, kad atsisakė turėti lytinius santykius ir už tai buvo sumuštas, o vėliau teigė, kad lytinius santykius turėjo ir jam už tai buvo sumokėta. Be to, pirmiau nurodė, kad kai dar buvo vaikas (pastaba – amžiaus užsienietis nenurodė) permiegojo su savo broliu, tačiau vėliau nurodė, kad jo pirmieji lytiniai santykiai su vyru – draugu iš to paties miestelio – buvo 2016 m.

37. Kitas pasakojimo nenuoseklumas išryškėjo epizoduose apie brolio smurtą. Paklausus, kaip brolis grasino prieglobsčio prašytojui, jis atsakė, kad dar 2018 m. brolis jam sulaužė ranką, nes sužinojo, kad prieglobsčio prašytojas yra homoseksualus ir miega su kitais. Tačiau toks argumentas prieštarauja prieglobsčio prašytojo nurodytam teiginiui, kad pats brolis vertė jį miegoti su savo vyriškos lyties draugais už pinigus bei, kad dar vaikystėje jis permiegojo su savo broliu. Taip pat prieštaringumu pasižymi ir pareiškėjo pasakojimo apie susišaudymą, kilusį tarp brolių, dalis.

38. Atlikdamas tyrimą, atsakovas rėmėsi JTVPK parengtu DSSH modeliu. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad be žalos elementų, prieglobsčio prašytojas neįvardino nei kitoniškumo, nei stigmos, nei gėdos elementų.

39. Taigi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas teisingai vertino, kad prieglobsčio prašytojo teiginiai apie jo lytinę orientaciją ir grėsmę kilmės šalyje kelia pagrįstų abejonių, todėl vertinti jo kaip patikimo nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų pabėgėlio statusui gauti.

40. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

41. Pareiškėjo teigimas patirtį smurtą iš policijos ir visuomenės taip pat preštarauja jo pasakojimui, elgesiui ir informacijai apie kilmės valstybę (apie asmenų kalbinimą gatvėje, siunčiant tam tikrus ženklus ir pan.). Jokia informacija nepatvirtina, kad grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę jam gresia mirtis ar žiaurus susudorojimas su juo. Pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos, vaizdo įrašai, 2021 m. gruodžio 15 d. dokumentas iš teismo ir susirašinėjimo socialiniuose tinkluose duomenys taip pat neįrodo grėsmės pareiškėjui kilmės valstybėje dėl kitokios jo seksualinės orientacijos ir su tuo susijusio smurto.

42. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam yra hipotetinio pobūdžio, subjektyvus vertinimas, nepatvirtinantis visiškai pagrįstos pareiškėjo baimės. Atsižvelgiant į „visiškai pagrįstos baimės“ sąlygos nebuvimą, neidentifikavus konkrečių persekiotojų, konstatuotina, kad nėra pagrindo suteikti pareiškėjui tarptautinę teisinę apsaugą Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindais.

43. Pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) 2021 m. paskelbtą ataskaitą, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Ataskaitoje nurodoma, jog įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Taigi, nors (duomenys neskelbtini) provincijoje egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

44. Vertinant, ar yra pagrindas suteikti papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu), pažymėtina, kad nenustatyti tokio lygio tarptautiniai ar vidaus ginkluoti konfliktai, dėl kurių jis galėtų jausti grėsmę. Migracijos departamentas nustatė, kad saugumo situacija mieste (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno pareiškėjas, yra minimali. Todėl sutiktina su atsakovu ir pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto kriterijų.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo pareiškėjas, byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo individualaus persekiojimo dėl konvencinių priežasčių tikimybę. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šių išvadų nepaneigia.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstais laikytini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas trejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, nesurinko informacijos iš įvairių šaltinių, informacija neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją arba ją papildytų. Pažymėtina, kad ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl anksčiau minėtas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai sprendė dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjui.

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė