Legislator Case Law & Legislation
32cb278b-673f-45ca-9654-e4a2b4e9c015 AI generated

32cb278b-673f-45ca-9654-e4a2b4e9c015 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 32cb278b-673f-45ca-9654-e4a2b4e9c015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

              Baudžiamoji byla Nr. 1-455-311/2013Proceso Nr. 1-06-1-01036-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.4.5.; 1.1.4.5.2.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.; 1.1.4.5.1.; 2.1.10.1.; (N) KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 17 d.                                                                           Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant: prokurorams Arūnui Purvainiui, Linai Svidinskaitei-Ridikei, gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui, vertėjai Violetai Dobrovolskienei, civilinių ieškovų- DK „ZU Lietuva“ atstovui Jonui Masiokui, Danske banko atstovei advokatei Linai Balčiūnei, kaltinamajam A.

Legislator headnote

AI generated

32cb278b-673f-45ca-9654-e4a2b4e9c015 · Kauno apylinkės teismas: Ji rašė, kad vienas padėklas sugadintas.              Faktas lieka faktu, kad sandėlyje buvo kilimų tik už 4 mln. Apdrausta buvo už 4 mln. Å is (sugadintas) padėklas neįėjo į tų 4 mln. sumÄ . Savo prekių A. M. nedraudė. 4 mln Lt sumai buvo apdrausta prekių, bet sandėlyje buvo prekių už 4.500000-4.600000 Lt. A. M. reikėjo daryti apyvartÄ už 0.6 mln. Jis kreipėsi į antstolį, kad bÅ«tų suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, kai bėgo vanduo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

              Baudžiamoji byla Nr. 1-455-311/2013Proceso Nr. 1-06-1-01036-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.4.5.; 1.1.4.5.2.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.; 1.1.4.5.1.; 2.1.10.1.; (N) KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 17 d.                                                                           Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant: prokurorams Arūnui Purvainiui, Linai Svidinskaitei-Ridikei, gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui, vertėjai Violetai Dobrovolskienei, civilinių ieškovų- DK „ZU Lietuva“ atstovui Jonui Masiokui, Danske banko atstovei advokatei Linai Balčiūnei, kaltinamajam A.

M.,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Indijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Indijos pilietis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas vienÄ kartÄ : 2003-10-29 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 183 str. 1 d. 25 MGL (3125 Lt) bauda (bauda sumokėta 2003-11-21) (4 t, b.l. 110), teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., n u s ta t ė :Kaltinamasis A.

M., bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (toliau -UAB) „Aritėja“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) administracijos vadovu – direktoriumi, 2007-08-20 uždarosios akcinės draudimo bendrovės brokeriui „Eksporto kreditų draudimo brokeris“, esančios Kaune, R. Kalantos g. 83, iÅ¡ anksto žinodamas, kad ketinamas apdrausti turtas (kilimai) yra sugadintas dar 2006-07-28, jis draudimo brokeriui pateikė praÅ¡ymÄ performinti įmonių draudimo sutartį, kad bÅ«tų apdraustos UAB „Aritėja“ apyvartoje esančios turto atsargos (kilimai), nurodydamas iÅ¡ anksto žinomai melagingus duomenis apie apdraudžiamo turto atsargų (kilimų) bÅ«klę ir laikymo sÄ lygas (pastatÄ , kur laikomi kilimai), tai yra praÅ¡yme melagingai nurodydamas, kad iÅ¡ UAB „Bras Lit“ nuomojamame sandėliavimo pastate, esančiame Kauno r., Domeikava, VoÅ¡konių k., laikomo apdraudžiamo turto (kilimų) bÅ«klė gera ir jam ten laikyti esančios sÄ lygos (pastato, kur laikomi kilimai, bÅ«kle) yra geros, tarp atstovaujamos UAB „Aritėja“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų draudimo sutartį ITU Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje naudos gavėjais nurodė jo vadovaujamos UAB „Aritėja“ kreditorius- akcinę bendrovę (toliau - AB) „Sampo bankas“ ir UAB „Medicinos bankas“, kuriems pagal Å¡iÄ sutartį, įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo iÅ¡moka (4 000 000,00 Lt) bus mokama per pusę, tai yra lygiomis dalimis, AB „Sampo bankas“, įmonės kodas 112020289, Vilnius, Geležinio Vilko g, 18A (naudos gavėjas iki 2 000 000,00 Lt) ir UAB „Medicinos bankas“, įmonės kodas 112027077, Vilnius, Pamėnkalnio g. 40 (naudos gavėjas iki 2 000 000,00 Lt). Po ko 2008-05-29 AB „Sampo bankui“ (dabartinis pavadinimas Danske Bank A/S Lietuvos filialas), Vilnius, Geležinio Vilko g. 18A, nustačius, kad apdraustas turtas (kilimai), esantis Kauno r., Domeikavoje.

VoÅ¡konių k., yra sugadintas vandens, tai yra kad įvyko draudiminis įvykis pagal ankščiau nurodytÄ draudimo sutartį ITU Nr. 110523, kas buvo pagrindas naudos gavėjams: UAB „Aritėja“ kreditoriams AB „Sampo bankas“ ir UAB „Medicinos bankas“ pagal Å¡iÄ sutartį kreiptis į UAB DK „PZU Lietuva“ dėl priklausančių draudimo iÅ¡mokų, tokiu bÅ«du jis apgaule pasikėsino iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės, tai yra grÄ Å¾inti 2 648 979,96 Lt įsiskolinimÄ bankui AB „Sampo bankas“ (dabartinis pavadinimas Danske Bank A/S Lietuvos filialas), įmonės kodas 112020289, pagal 2006-09-25 kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-09-27 faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 585 000,00 Lt įsiskolinimÄ UAB „Medicinos bankas“, įmonės kodas 112027077 pagal 2007-08-17 kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes UAB DK „PZU Lietuva“ po to, kai AB „Sampo bankas“ (dabartinis pavadinimas Danske Bank AS Lietuvos filialas) 2008-05-29 kreipėsi su praneÅ¡imu apie draudiminį įvykį, praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti draudiminę, iÅ¡mokÄ pagal apskaičiuotÄ Å¾alos dydį, įtarusi apgaulę atsisakė UAB „Aritėja“ kreditoriams mokėti draudimo iÅ¡mokas, t.y. A.

M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. „Aritėjos“ vardu įsigijo tam tikrÄ kilimų kiekį iÅ¡ firmos „Europa handling“. Jų vertė buvo 4.5-5 milijonai litų. Saugojo tuos kilimus sandėlyje, esančiame VaÅ¡konių kaime. 2006 m. vienas iÅ¡ padėklų buvo sugadintas, kadangi tekėjo pro stogÄ vanduo. Pataisė stogÄ . 2006 m. buvo padaryta sandėlio revizija.

JÄ atliko FNTT pareigÅ«nai. Jų nubraižytoje chemoje buvo parodyta, kur kokios paletės buvo. A. M. laikė kilimų už 4 mln. litų, užstatytus „Danske“ banke ir „Medicinos“ banke. Kilimai buvo atskirose sandėlio vietose. Dar buvo kilimai, kurie buvo apyvartoje. Paėmus iÅ¡ sandėlio kilimus, visada likdavo sandėlyje kilimų už 4 mln. Litų. A. M. buvo atsakingas, kad jie nebÅ«tų sugadinti. Apie du metus vyko teismo procesas su sandėlio savininku, A. M. turėjo turėti įrodymų, kad buvo sugadinti jo kilimai, todėl saugojo sugadintus kilimus.             2008 m.-2007 m. sandėlio savininkai gavo teismo sprendimÄ , tačiau jis vykdomas buvo liepos ar rugpjūčio mėn.17 d.

Tai atliko antstolė S. Vaicekauskienė. Ji sulaužė sandėlio durų spynÄ . Pats A. M. tuo metu nedalyvavo kaip firmos atstovas. Antstolė užėjo į sandėlio vidų kartu su sandėlio savininkais, policijos atstovu. Kai atvyko apsauga, jie nieko negalėjo daryti, nes ten buvo antstolis ir policija. Antstolė aprašė visus kilimus, du automobilius, kurie nepriklausė UAB „Aritėja“ ir 17.30 val. baigė išėmimo iÅ¡ sandėlio procesÄ bei perdavė saugojimui firmai, kuriai priklausė sandėlis.

A. M. sandėlyje nebuvo, ten jis nebuvo apie mėnesį-pusantro mėnesio. 17 d. jam paskambino iÅ¡ saugos tarnybos ir pasakė, kad laužiasi į jo sandėlį, bet ten yra policija. Tačiau A. M. tuo metu negalėjo atvykti. Paskambino antstolei ir pasakė, kad sekančiÄ dienÄ atvažiuos. Tačiau ji nesustabdė iÅ¡keldinimo proceso.18 d. A. M. atvyko pas antstolę S.Vaicekauskienę. Å i įteikė jam apraÅ¡ytų daiktų aktÄ , kuriame paraÅ¡yta, kad visi kilimai- gerame stovyje, iÅ¡skyrus 1 stovÄ . Po kiek laiko su antstoliu jis nuvyko į sandėlį, jį apžiÅ«rėjo.

Ten buvo 5 vienetai 200 l talpų su skiedikliais, gulėjo trafaretai, kuriais uždedami spaudai ant maišų, buvo polipropileno maiÅ¡ai, kitos prekės. Jų nebuvo akte.A. M. prašė antstolio, kad jis fiksuotų tai, kÄ mato. Jis matė ir saugojimo kamerų daviklius, aparatÄ , kuris įraÅ¡inėja vaizdÄ . A. M. turėjo tai padaryti ne dėl to, kad firmos turtÄ apsaugoti, bet ir tam, kad esant draudiminiam įvykiui, galėtų duomenis pateikti draudimui. Tai visa buvo padaryta. Matė, kad stovi krovininė maÅ¡ina be tento, keli padėklai jau buvo pakrauti, gatvėje- lyja, o jie pakrovinėja kilimus ir į niekÄ nežiÅ«ri.

Antstolis, kuris buvo su manimi, fiksuoja, kas vyksta. Ir siunčia laiÅ¡kÄ Vaicekauskienei. Jis nurodė, kÄ matė ir kas nebuvo užfiksuota akte, kurį surašė antstolė iÅ¡kraustant, kai dalyvavo S. Vaicekauskienė, 3 jos kontoros darbuotojai, 3-4 sandėlio firmos darbuotojai ir vienas policininkas. Po kelių dienų gauname pataisytÄ aktÄ , kuriame ji fiksuoja 5 talpas ir maiÅ¡us. Ji tai patvirtino savo paraÅ¡u. Nei kamerų, nei įraÅ¡ymo aparatÅ«ros ir kitų daiktų, kuriuos matėme su kitu antstoliu, nebuvo.Nuvyko į „Danske“ bankÄ ir „Medicinos „ bankÄ pasakyti, kad, įsikiÅ¡us tretiesiems asmenims, nėra sandėlyje daiktų, kuriuos saugojo A.

M. . „Medicinos“ banko darbuotojai skambina sandėlio firmai, tačiau Å¡ios darbuotojai pasakė, kad nežino, kur daiktai. Po to siuntė raÅ¡tÄ Ä¯ ofisÄ , tačiau jokio atsakymo negavo. Lygia taip pat elgėsi ir „Danske“ bankas. .Maždaug po pusmečio A. M. sužinojo, kad „Danske“ bankas Å ilutėje, kur buvo saugomi tie kilimai, perėmė kilimus. Palyginus tai, kÄ iÅ¡vežė antstolė Vaicekauskienė, kÄ aprašė „Danske“ bankas, perimtų kilimų kiekis didesnis, nei kad iÅ¡vežė.

A. M. jau negalėjo dirbti, nes iš jo buvo atimtos apyvartinės lėšos. Jis prašė :“Medicinos“ banko sužinoti, kas kur yra. Po to „Danske“ bankas neleido „Medicinos“ bankui prieiti prie kilimų. Bankroto administratorius susitarė su „Danske“ banku. Nustatė, kurie kilimai buvo sugadinti. Visa tai vyko 2008-2011 m. Kur tie kilimai buvo, kaip jie buvo saugomi, A. M. nežino. Kodėl FNTT darbuotojai, žmonės, kurie atvyko pirkti kilimus, nesakė, kad kilimai-blogi? Antstolė Vaicekauskienė būtų parašiusi, kad kilimai sugadinti.

Ji rašė, kad vienas padėklas sugadintas.              Faktas lieka faktu, kad sandėlyje buvo kilimų tik už 4 mln. Apdrausta buvo už 4 mln. Å is (sugadintas) padėklas neįėjo į tų 4 mln. sumÄ . Savo prekių A. M. nedraudė. 4 mln Lt sumai buvo apdrausta prekių, bet sandėlyje buvo prekių už 4.500000-4.600000 Lt. A. M. reikėjo daryti apyvartÄ už 0.6 mln. Jis kreipėsi į antstolį, kad bÅ«tų suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, kai bėgo vanduo.

Sugadinti kilimai neįėjo į apdraustų kilimų skaičių. Kalbama apie vienÄ paletę. Jis bÅ«tų didžiausias melagis, jei pasakytų, kÄ antstolė Vaicekauskienė ten pradėjo daryti (iÅ¡kraustymo metu). Pačio A. M. ten nebuvo. Apsaugos tarnyba pamatė iÅ¡laužtas duris, antstolį, policininkÄ . Antstolė Vaicekauskienė iÅ¡vežė kilimus, nes A. M. nelaimėjo bylos. Už akių buvo priimtas sprendimas iÅ¡keldinti A. M. iÅ¡ sandėlio. Jis antstolei sakė, kad 17 d. negalės ten bÅ«ti, o galėtų bÅ«ti tik 18 d..

Ji pasakė, kad tik 17 d. ji bus sandėlyje Ji apie tai pranešė A. M. raÅ¡tu.                           18 d. ryte A. M. jau buvo antstolės biure ir paklausė, kaip ji galėjo iÅ¡vežti A. M. daiktus. Antstolė jam įteikė aktÄ , kuriame buvo ne visi sandėlyje buvę jo daiktai. Jis skundė teismui antstolio veiksmus, tačiau teismas atmetė jo ieÅ¡kinį. Daugiau Å¡ios sprendimo jis neskundė.             PirmÄ kartÄ A.

M. apdraudė kilimų už 2 mln Lt, kitais metais-už 4 mln. Lt. Padidėjo apyvarta, jis turėjo prekių. IÅ¡ banko gavo paskolÄ ir „Medicinos“ bankui įkeitė sÅ«naus butÄ , „Danske“ bankui- sodÄ kaip garantÄ . A. M. nuomone, „Medicinos“ bankas turi įkeitimÄ už 2 mln., vėliau parduos butÄ ir jo sÅ«nų iÅ¡mes į gatvę. Tai-dėl firmos skolos. Bankai neiÅ¡siaiÅ¡kino, kad sandėlyje buvo prekių už didesnę sumÄ , nei kad 4 mln. Lt. A. M. pasirašė, kad prekių niekada nebus mažiau, nei kad už 4 mln.Lt.

Kai buvo apklausinėjamas banko direktorius, jis pasakė, kad matė daugelio rūšių prekes, kad A. M. rodė idealios būklės skirtingų rūšių prekes. Kitais metais „Medicinos“ banko atstovai vyko į sandėlį, matė prekes. Šio banko atstovas pasakė, kad draudžiama mažesne suma, nei kad yra prekių.              „PZU Lietuva“ brokeriui skambino bankininkai. Pats A. M. to brokerio neieškojo. Banko atstovai sakė jam, kad yra prekės.              Antstolis L.

Gudeika vyko apžiÅ«rėti sandėlio. Jis nesakė, kad „daugelis daiktų“ sugadinta. Ten buvo ne tik kilimai. Ten buvo popieriniai maiÅ¡ai ir kt. Ant padėklo buvo popieriniai maiÅ¡ai, trafaretai VienÄ kartÄ , gli bÅ«ti, kad 2007-03-21, į šį antstolį A. M. kreipėsi dėl sandėlio ploto. Kai vyko tyrimo procesas, buvo matyti, kad A. M. apdraudė kilimus 4 mln. Lt sumai . Atskirai buvo skyriai po 2 mln, o likę kilimai- atnaujinimui. „Danske“ banke yra draudimo polisas. „PZU Lietuva“ buvo pateiktas balansas, kuriame buvo nurodyta prekių vertė.

Jie draudė 4 mln. sumai.             2007-05-14 A. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, atsakovu nurodydamas UAB „Bars Lit“. 168000 Lt- tai vieno padėklo vertė. Kreipėsi į teismÄ dėl sugadinto padėklo. Jei tai bÅ«tų buvę tų 4 mln Lt dalis, tai A. M. bÅ«tų pranešęs „PZU Lietuva“. Kadangi tai neįėjo į draudimo sumÄ ir laikoma atskirai nuo gerų kilimų, jis nemanė, kad apie tai turi praneÅ¡ti draudimo bendrovei.             Buvo faktoringo kreditas ir kredito linija viename banke, kuris paėmė iÅ¡ A.

M. 750 000 eurų jo asmeninį vekselį ir 750 000 eurų vekselį „Aritėjos“ vardu, kilimų už 2 mln. Lt, sodÄ ir asmeninį laidavimÄ . Bankas 4 kartus daugiau apsidraudė, nei kad davė.             Rugpjūčio 18 d. A. M. pranešė bankams, kad įsikiÅ¡o tretieji asmenys į tÄ turtÄ , kuris yra sandėlyje , kuris yra užstatytas ir kad iÅ¡vežtas turtas iÅ¡ tos vietos, kur jį saugojo A. M.. Draudimo iÅ¡mokos gavėjas vienu atveju- „Danske“ bankas, o kitu- „Medicinos“ bankas, bet ne „Aritėja“.

Jis paskambino antstolei ir pasakė, kad nebus 17 d.             Kai buvo pasiraÅ¡yta sutartis, kilimai buvo sugadinti po audrų, kurios buvo liepos- rugpjūčio mėnesį.              Po to A. M. atvežė antstolį GudeikÄ , dar buvo jo darbuotojas ir jis surašė sugadintų kilimų aktÄ . Sugadintų kilimų A. M. nelietė. Jų nuraÅ¡yti negalėjo, nes vyko teismo procesas.             2007 m. A. M. bankui užstatė kilimus.

Pateikė buvusių sandėlyje kilimų sÄ raÅ¡Ä .             Už akių buvo priimtas sprendimas. A. M. praleido jo apskundimo terminÄ . Po to aukÅ¡tesnis teismas atstatė sprendimo apskundimo terminÄ , tačiau sprendimas buvo priimtas nbe A. M. naudai.             A. M. kategoriÅ¡kai neigia, kad įkeistė sugadintus kilimus, nes sugadintų kilimų kaina neįėjo į 2 mln. Lt ir 2 mln. Lt sumas.              Dalis kilimų sandėlyje buvo atnaujinama.

Juos A. M. iÅ¡veždavo iÅ¡ neutralios dalies (kuri neįeina į balansÄ ) pirkėjams ir atveždavo naujus. Naujus kilimus pirkdavo „Europa palace“ arba „Europa handling“.             Performindamas sutartį, A. M. pateikė visÄ UAB „Aritėja“ balansÄ . Ten buvo paraÅ¡yta vienoje eilutėje: „prekės , atvežtos pagal CMR“. Balanse buvo visi kilimai, kurie buvo saugomi VaÅ¡konyse. Kreditoriai turėjo žinoti, kad yra kilimų už didesnę sumÄ , nei kad draudžiama.

Bankai nežinojo apie teismo procesÄ dėl 168 000 lt, nes tai- maža suma.             Liudytoja L. I. parodė, kad nuo 2003-03-24 ji dirba UAB DK „PZU Lietuva“ pardavimo departamento stambių klientų skyriaus vadybininke. Ä® jos pareigas įeina kuruoti draudimo brokerių darbÄ su UAB DK „PZU Lietuva". UAB „Aritėja“ žino kaip draudėjÄ . Ji pati atstovauja PZU Lietuva draudimo kompanijÄ , dirba brokerių skyriuje, bendrauja su brokeriais, jų klientams sudaro sutartis.

Brokeris bendravo su klientu, o ji tik sudarė sutartį. Per brokerį gavo UAB Aritėja“ praÅ¡ymÄ apdrausti turtÄ . Brokeris teikia užklausimus keletui draudimo bendrovių, o po to renkasi su klientu, kur draustis. Ji yra draudimo kompanijos atstovė. Gali klientas į juos kreiptis tiesiai arba per brokerį. Brokeris iÅ¡ draudimo kompanijos gauna komisinį mokestį. Brokerių yra daugiau, patogiau kreiptis į juos. Tokis yra rinka. Brokeris jiems pateikė praÅ¡ymÄ . Gavusi praÅ¡ymÄ , L. I. suderino jį su rizikos vertintoju.

Jis nustato draudimo sÄ lygas. Jas elektroniniu paÅ¡tu persiunčia brokeriui. Su klientu tiesioginio kontakto nebuvo. BÅ«na patvirtinimas ir telefonu, ir elektroniniu paÅ¡tu. Klientas pasiraÅ¡o sutartį, tai reiÅ¡kia , kad su sutarties sÄ lygom jis sutinka. Nuo rizikos priklauso, ar draudžiamas turtas apžiÅ«rimas. Å iuo atveju L. I. neprašė apžiÅ«rėti draudžiamo turto. Buvo apdraustas turtas už 2 mln litų, o po to buvo performinta s draudimas 4 mln.Lt. Å i suma kompanijai- normali. Jei tai bÅ«tų fizinis asmuo, tai jau bÅ«tų didelė suma.

Ä®monei ta suma nėra didelė. Draudimo suma virÅ¡ija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja virÅ¡ijančiai draudimo vertę sumai. Kiekvieno objekto draudimo kompanija neapžiÅ«ri. PrieÅ¡ apdraudžiant prekes už 2 mln. Lt ji negirdėjo, kad kas nors bÅ«tų apžiÅ«rėjęs prekes. Kai vyko perdaudimas, draudimas galiojo 4 mln . Klientas pildo praÅ¡ymÄ . PraÅ¡yme nurodyta, kad patalpų bÅ«klė gera, kilimai nesugadinti. Perdraudžiant pakitimų nebuvo. Jei dalis kilimų sugadinama, draudėjas turi informuoti draudimo kompanijÄ , t.y. jis privalo atskleisti tÄ informacijÄ .

Apie sugadintas prekes drfaudimo kompanija informuoja rizikos vertintojus. Jei kelia abejonių, sutartis nutraukiama ir informuojama apie tai trečioji Å¡alis.Liudytojas V. J. P. parodė, kad nuo 2003-01-07 jis dirba UAD BB eksporto kreditų draudimo kompanijoje brokeriu. Jo pareiga yra ieÅ¡koti klientų ir tarpininkavimas su draudimo kompanijomis sudarant draudimo sutartis. 2007 m. rudenį direktorius V. jį pasiuntė į PZU draudimo kompanijÄ paimti poliusÄ ir perduoti A. M.. Jis nuvažiavęs paėmė polisÄ , nusileido žemyn.

Su A. M. susitiko prie Snoro banko. Padavė Å¡iam polisÄ , A. M. pasirašė, o BV.J. P. parvežė ir padavė direktoriui.Liudytojas M. R. V. parodė, kad nuo 2002-12-16 jis dirba direktoriumi UAD BB „Eksporto kreditų draudimo  brokeris“ ir yra susipažinęs su pareigybiniais nuostatais. 2007-08-20 pas jį buvo atvykęs UAB „Aritėja" direktorius A. M. ir pasakė, kad jis nori performinti sutartį ir padidinti draudimo iÅ¡mokÄ apdraudžiamam turtui. A. M. jam pateikė praÅ¡ymÄ sudaryti įmonių turto draudimo sutartį, jis praÅ¡ymÄ perdavė V.J.

P. ir nurodė nuvykti į UAB DK „PZU Lietuva“. Dėl apdraudžiamo UAB „Aritėja“ turto jokių įtarimų nekilo nei jam, nei UAB DK „PZU Lietuva“ atstovams, todėl pats turtas ir jo laikymo patalpos nebuvo apžiÅ«rėtos. Liudytoja D. Č. parodė, kad ji nuo 2006 metų dirba UAB „PZU Lietuva'" Žalų departamente Kauno padalinio vadove ir į pareigas įeina administruoti žalų bylas. 2008 m. pavasarį ji administravo žalos bylÄ pagal turto draudimo sutartį, kur buvo apdraustos UAB „Aritėja“ prekės. Ji, kaip padalinio vadovė, draudimo sutarties nesudarinėjo.

Su UAB „Aritėja“ direktoriumi A. M. susidūrė tik tada, kai buvo gautas 2008-05-29 raštas iš AB „Sampo banko“,kad bankui tapo žinoma, jog yra įvykęs draudiminis įvykis ir draudimo kompanija turiatlyginti nuostolius pagal draudimo sutartį. Tačiau pranešime draudimo kompanijai nebuvo nurodyta nei kada įvyko įvykis, nei kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintas apdraustas turtas ir kokio dydžio patirti nuostoliai. Buvo pradėtas tyrimas. Draudimo kompanijos ekspertams nebuvo leista apžiūrėti prekių, pastato, kuriame laikomos prekės. Tai buvo daroma net kelis kartus.

Praėjus kuriam laikui, jau iÅ¡ AB „Danske banko“ gavo nuotraukas prekių ir patalpų, iÅ¡ kurių matyti, kad pastato stogas praleidžia vandenį, patalpose telkÅ¡o balos ir tai neatitinka prekių laikymo sÄ lygų, kurios buvo suraÅ¡ytos draudimo sutartyje. Kad įvykį priskirti prie draudžiamųjų ar nedraudžiamųjų, privaloma patį pastatÄ ir prekes apžiÅ«rėti draudimo ekspertams, tačiau nebuvo įsileisti nei UAB „Aritėja“, nei AB „Danske bankas“, nei patalpas iÅ¡nuomojusios UAB „Bars Lit“ atstovų.

Visa tai numato įmonių turto draudimo taisyklės Nr.059, kurios pateiktos byloje. Punkte 2.2.2 „Apribojimai (nedraudiminiai įvykiai)“ Draudikas neatlygina žalos sukeltos: 2.2.2.1. punkte numatytais atvejais, kad (lietaus ar tirpstančio sniego vandens, prasisunkusio pro stogo dangÄ ar iÅ¡orines pastato sienas, įskaitant iÅ¡orinių konstrukcijų jungtis, nesandariai uždarytus langus, duris). 2008-12-02 raÅ¡tu buvo užsakyta atlikti nepriklausomÄ prekių apžiÅ«rÄ ir vertinimÄ nustatant priežastis ir žalos dydį.

Ekspertizei atlikti buvo kreiptasis pateiktas užsakymas UAB „Klaipėdos Netas“. Liudytojas J. D. parodė, kad jam kaltinamasis A. M. pažįstamas, nes 2008 jis kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyrių kuriame tuo metu dirbo J. D. dėl kilimų vagystės. J. D. tyrė pareiÅ¡kimÄ , atliko ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje. S tyrėju R. G. jis atliko apžiÅ«rÄ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo saugomi UAB „Aritėja“ priklausantys kilimai.

ApžiÅ«roje dalyvavo ir UAB „Aritėja“ direktorius A. M.. Sandelyje buvo apie 200 padėklų su įvairiais kilimais. Ant vieno padėklo, kuris buvo padėtas sandėlio gale ir nebuvo supakuotas, buvo sudėti kilimai, ant kurių matėsi pelėsis ir sklido pelėsių kvapas. ApžiÅ«ros schemoje, prie apžiÅ«ros protokolo, sugadintų kilimų padėklÄ jis pažymėjo raide „S". Paklausus A. M., kas tiems kilimams atsitiko, Å¡is paaiÅ¡kino, kad kilimus per nesandarų stogÄ suliejo vanduo.

Kitų kilimų sudėtų ant padėklų, kokybės jis netikrino, bet jam atrodo, kad kiti kilimai buvo geri. Bylos tyrimo eigoje A. M. jam minėjo, kad turi problemų su sandėlio savininkais, kurie neužtikrina kilimų saugojimo sandėlyje sÄ lygų. Minėjo, kad lyjant per stogÄ ant kilimų bėga vanduo. Sandėlį A. M. nuomojo iÅ¡ UAB „Bars Lit", kurios direktorė buvo G. Å ., o sandėlio nuomos klausimais rÅ«pinosi jos žentas A. N.. Po to J. D. apklausė savininkę. .Ji sakė, kad yra sudariusi sutartį.

J. D. klausė, kada buvo atvežti kilimai, kada sudaryta nuomos sutartis.Liudytojas A. G. parodė, kad 2006-09-25 į AB „Sampo bankas" Kauno filialÄ kreipėsi UAB „Aritėja" direktorius A. M., praÅ¡ydamas įmonei suteikti kreditÄ apyvartinėms lėšoms. Pagal banko vidaus taisykles, tvarkÄ buvo įvertinta kliento finansinė bÅ«klė ir galimybės skolinti lėšas. Tai atliko įvairÅ«s banko darbuotojai. Banko sprendimus  priimantis  organas  (kredito  komitetas)  priėmė sprendimÄ suteikti kreditÄ apyvartinėms lėšoms.

Tuo pagrindu 2006-09-25 buvo pasiraÅ¡yta dviÅ¡alė  kredito  linijos  sutartis. PasiraÅ¡ius  kredito  linijos  sutartį UAB  „Aritėja"  direktorius  A. M. kartu  įsipareigojo  apdrausti kilnojamÄ turtÄ Â (atsargas) bankui priimtinoje draudimo bendrovėje iki galutinio kredito grÄ Å¾inimo termino. UAB „Aritėja" direktorius A. M. draudimo kompanijÄ pasirinko savarankiÅ¡kai ir tai buvo UAB DK „PZU Lietuva". 2006-09-25 pasirašė draudimo sutartį ir UAB „Aritėja" direktorius A.

M. gavo įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų liudijimÄ . Po to, 2006-09-26 Kauno raj. 4-ame notoro biure pas notarę J.Valaitienę buvo patvirtintas hipotekos lakÅ¡tų sandoris, kuris 2006-09-28 įregistruotas Kaunoapylinkės teismo hipotekos skyriuje. A. M. lankydamasis banke sudarė verslaus, patikimo asmens įvaizdį ir jokių įtarimųnesukėlė. Be to, iki 2006-09-25 kredito sutarties pasiraÅ¡ymo jis pats kartu su P. L. buvo nuvykęs į atsargų saugojimo sandėlį esantį (duomenys neskelbtini) ir matė, kad patalpos tinkamos atsargų sandėliavimui, viduje sukrautos prekės - kilimai buvo supakuoti paletėse ir aptraukti juoda plėvele.

Vizualiai matėsi, kad prekių atsargos yra didelės, padėklų neskaičiavo, todėl pasakyti kiekio negali. Patalpa (sandėlis) buvo sausa, jokių balų viduje nebuvo. Lankydamasis banke A. M. turėjo visus reikiamus dokumentus ir pateikdavo jų originalus, o ne kopijas. Po to, UAB „Aritėja" direktorius A. M. vėl kreipėsi į bankÄ ir pateikė praÅ¡ymÄ suteikti sÄ skaitų apmokėjimo kreditÄ , kitaip vadinamÄ faktoringÄ . 2006-09-27 tarp AB „Sampo bankas" ir UAB „Aritėja" buvo sudaryta faktoringo sutartis.

Vėliau faktoringo sutartyje numatytas sÄ lygas keitė ir papildydavo naujomis sÄ lygomis. 2007 metais su UAB „Aritėja" direktoriumi A. M. jokių nesklandumų nebuvo, įsipareigojimai buvo vykdomi laiku. 2007 metais bankas nežinojo ir apie konfliktus su sandėliavimo patalpas iÅ¡nuomojusia UAB „Bars Lit“. Bankas nebuvo informuotas ir apie teismus vykstančius tarp UAB „Bars Lit“ ir UAB „Aritėja“. 2008 m. kovo mėnesio pabaigoje atvykęs į bankÄ , A. M. užsiminė apie tai, kad apyvartines lėšas jis nori panaudoti stogo remontui, kadangi su patalpų nuomininke UAB „Bars Lit“ yra įvykę nesutarimai ir dėl to kenčia jo prekių atsargos.

Jis žodžiu gavo atsakymÄ , kad apyvartinių lėšų gautų iÅ¡ kredito linijos sutarties jis panaudoti stogų remontui negali, nes jos skirtos prekių užpirkimui. 2008-04-06 A. G. kartu su kolega P. L. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten bandė patekti į sandėlio vidų bei apžiÅ«rėti prekes (kilimus), tačiau įleisti nebuvo. Paskambinus telefonu A. M., pastarasis į telefoninį skambutį neatsakė. Po to, jis kaip atsakingas banko darbuotojas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad sandėliavimo patalpos esančios (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Bars Lit", kurios atstovas bankÄ informavo, kad prekių atsargų sandėlyje jau nėra, nes antstolio S.Vaicekauskienė priverstinio iÅ¡keldinimo metu prekes pervežė į kitÄ vietÄ â€“Ä¯ (duomenys neskelbtini).

Po to jis nuvyko prekių apžiÅ«rėti į (duomenys neskelbtini), kur galutinai įsitikino, kad gauta informacija apie dalies prekių sugadinimÄ yra teisinga. Sandėlyje matė, kad dalis kilimų yra sugadinta, supeliję, Å¡lapi, purvini ir pardavimui yra netinkamos kokybės. 2008-05-29 jis parašė raÅ¡tÄ Ä¯ UAB DK „PZU Lietuva“ apie įvykį, nes prekių atsargos buvo draustos minėtos kompanijos. 2008-05-30 kaip AB „Sampo bankas“ Kauno filialo KAC direktorius, jis surašė atitinkamos formos praneÅ¡imÄ apie įvykį ir jį iÅ¡siuntė UAB DK „PZU Lietuva“.

Po to prasidėjo susirašinėjimai su UAB DK „PZU Lietuva“ ir teisminiai ginčai pradėtoje civilinėje byloje, dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartį. Liudytoja G. Š. parodė, kad 2006-04-28 UAB „Aritėja“ direktorius A. M. ir jos vadovaujama UAB „Bars Lit“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sudarytos sutarties pagrindu 2006-05-06 negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas naudotis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) UAB „Aritėja“ direktorius A.

M. perdavimo metu pastatÄ apžiÅ«rėjo, įvertino ir jokių pretenzijų nepareiÅ¡kė. Tai buvo geros kokybės sandėlis. Pastate iki nuomos sutarties sudarymo buvo sandėliuojami mediniai surenkami namai. Pastato stogas buvo tvarkingas, jokių plyÅ¡ių stogo dangos siÅ«lėse nebuvo. Stogas buvo perdengtas cementinėmis plokÅ¡tėmis ir virÅ¡us padengtas ruberoidu bei smala. Perdavus raktus UAB „Aritėja“ direktoriui A. M., jis daugiau neleido nei lankytis pastate, nei patalpų prižiÅ«rėti, o tuo labiau žiÅ«rėti, kas darosi jų viduje, jis rÅ«pinosi ir pastatu.

Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ UAB „Aritėja" pavedimu per bankÄ sumokėjo nuomos mokestį už 3 mėnesius į priekį. Sutartas nuomos mokestis buvo 3000 Lt per mėnesį, viso sumokėta 9000 Lt ir daugiau UAB „Aritėja“ jų įmonei nėra sumokėjusi. Prie patalpų buvo įrengtos vaizdo kameros, kurių pagalba buvo saugomas turtas. Stebėjimo kameras įrengė UAB „Aritėja“ direktorius A. M.. Nuomos sutarties suraÅ¡ymo metu buvo sutarta, kad už iÅ¡naudotÄ elektros energijÄ mokės nuomotojas - UAB „Aritėja“.

Pradžioje ji su A. M. bendravo telefonu, Å¡is jokio įtarimo nesukėlė, ji juo pasitikėjo ir tikėjo jo pažadais, kad atsiskaitys už sunaudotÄ elektros energijÄ , todėl asmeniÅ¡kai mokėjo už elektrÄ iÅ¡ UAB „Bars Lit“ sÄ skaitos. Taip tęsėsi kelis mėnesius. Supratusi, kad UAB „Aritėja" direktorius tik žada ir neperveda pinigų į sÄ skaitÄ , bei tokiu bÅ«du įmonė yra apgaudinėjama nesÄ Å¾iningo nuomotojo, ji nutraukė mokėjimÄ už elektrÄ . Dėl Å¡ios priežasties VST tinklai atjungė elektrÄ , nes buvo padarytas nemažas įsiskolinimas.

Tada UAB „Aritėja" direktorius prisijungė savavaliÅ¡kai. UAB „Bars Lit", kaip pastato savininkÄ , VST raÅ¡tu nuolatos primindavo apie pareigÄ sumokėti mokestį už elektrÄ . Taip tęsėsi nuo 2006 metų pabaigos ir 2007 metų pavasario. Supratę, kad nuomotojas UAB „Aritėja" apgaudinėja, vengia bendrauti ir daro žalÄ jos vadovaujamai įmonei, ji civiline tvarka kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ dėl UAB „Aritėja" iÅ¡keldinimo, nes geranoriÅ¡kai patalpų atlaisvinti UAB „Aritėja" direktorius A.

M. nepanoro. Prasidėjo teisminiai ginčai. Apie tai, kad UAB „Aritėja" kreipėsi į bankus įvairių kreditų, ji kaip UAB „Bars Lit" direktorė, nieko nežinojo. 2007-07-17 antstolė S.Vaicekauskienė, vykdydama teismo sprendimÄ , buvo nuvykusi į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Pati G. Å . tuo metu nedalyvavo ir nieko negali pasakyti apie tai, kokiame stovyje ir kaip atrodė sandėlyje sandėliuojami kilimai. Kokiomis aplinkybėmis buvo sugadinta dalis kilimų, nieko negali pasakyti.

Jos nuomone, pastato stogas vandens nepraleido ir per stogÄ Ä¯ patalpos vidų vanduo nepateko. Taip pat ji nieko nežino apie UAB „Aritėja" direktoriaus tolimesnius veiksmus komercinėje veikloje. Be to, UAB „Aritėja“ direktorius A. M. juo apkaltino prekių sugadinimu, todėl Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kuri baigėsi UAB „Bars Lit" naudai, nes UAB „Aritėja" direktorius A. M. teismui pateikė dėl prekių sugadinimo iÅ¡galvotus ir tikrovės neatitinkančius faktus, tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡ UAB „Bars Lit" prisiteisti 166788 Lt dydžio žalÄ .

Civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo aplinkybės, kad UAB „Aritėja" direktorius A. M. sÄ moningai, pats matomai suliejo prekes, sandėliuojamas patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir taip siekė turtinės naudos iÅ¡ UAB „Bars Lit". UAB „Bars Lit" atstovai į sandėlio patalpas. įleisti nebuvo, taip pat jų įmonės atstovai nei karto nebuvo pakvieti į patalpų apžiÅ«rÄ . Ä® jÄ , kaip UAB „Bars Lit“ direktorę, nesikreipė ir UAB DK „PZU Lietuva“ atstovai ar bankų atstovai.

Apie apgaulės bÅ«du apdraustÄ turtÄ , saugomÄ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ji sužinojo iÅ¡ nagrinėjamos civilinės bylos Vilniaus apygardos teisme. Vilniuje nagrinėjant civilines bylas paaiÅ¡kėjo, kad UAB „Aritėja“ direktorius A. M. yra apgavęs ne vienÄ klientÄ Lietuvoje ir net užsienyje.IÅ¡ 2011-08-22 UAB DK „PZU Lietuva" pateikto pareiÅ¡kimo matyti, kad UAB„Aritėja“ direktoriaus A. M. praÅ¡ymu 2007-08-20 UAB DK „PZU Lietuva" sudarė, laikotarpiui nuo 2007-08-20 iki 2008-08-19, draudimo sutartį (liudijimas ITU Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdraustos nuo ugnies, vandens ir kitų rizikų apyvartoje esančios prekės (kilimai), saugomos sandėlyje esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Prekių atsargos (kilimai) nauja verte apdraustos 4 mln. Lt sumai. Draudimo sutartyje numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokama naudos gavėjams, kuriems įkeistos prekės užtikrinant kredito grÄ Å¾inimÄ - per pusę AB „Sampo bankas" (dabartinis pavadinimas -AB „Danske bank A/S Lietuvos filialas) ir UAB „Medicinos bankas". Draudimo sutartis apdrausti prekes (kilimus) nauja verte sudaryta remiantis UAB „Aritėja" direktoriaus A. M. pateikta draudikui informacija apie gerÄ sandėlio, kuriame saugomos prekės, bÅ«klę, taip pat nesant jokių abejoniÄ , kad apdraudžiamos prekės yra naujai įsigyti, nesugadinti kilimai.

Prie pareiÅ¡kimo pateiktos dokumentų kopijos (1 t., b.l.14-20).                          IÅ¡ 2012-07-26 UAB DK „PZU Lietuva" aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad UAB „Aritėja“ direktorius A. M., 2007-08-20 praÅ¡ymo pateikimo metu nurodė melagingus duomenis apie nuomojamo sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«klę. Taip pat nuslėpė faktus apie anksčiau sugadintas prekes (kilimus), o nurodė, kad prekės sugadintos 2008-04-06, tačiau apie prekių sugadinimÄ naudos gavėjams -bankams, nebuvo praneÅ¡ta (1 t., b.1.21-26).                          IÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos pareigÅ«nų atliktos apžiÅ«ros ir suraÅ¡yto apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jie atlikdami ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rėjo patalpas (sandėlį), esančias (duomenys neskelbtini) 2006-07-28 apžiÅ«ros protokole konstatuota, kad viduje yra sukrautos paletės su įvairių spalvų kilimais, kurie uždengti juodos ir mėlynos spalvos polietileno plėvele.

Suskaičiavus rasta 244 vnt palečių (1 t, b.l. 155-172).                          IÅ¡ antstolio suraÅ¡yto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2006-12-14 UAB „Aritėja“ direktorius A. M. kreipėsi į antstolį L. G. ir sudarė sutartį, kurios pagrindu buvo konstatuojamos Å¡ios faktinės aplinkybės: nuomojamų patalpų bÅ«klė, realų nuomojamÄ plotÄ , patalpose sandėliuojamų daiktų stovį, nuomojamame Å«kio paskirties negyvenamajame pastate - daržinėje 1403,47 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir buvo suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių kontaktavimo protokolas Nr. 4 iÅ¡ kurio matyti, jog 2006-12-14 konstatuota, kad sienomis ir per pastato stogÄ daugelyje vietų bėga vanduo, ant grindų telkÅ¡o balos.

Nuomininko sandėliuojami kilimai sukrauti ant europadėklų, nuomininko uždengti izoliacine danga, bet nuo bėgančio ir susikaupusio vandens patalpų viduje ir ten vyraujančios drėgmės, dauguma sandėliuojamų daiktų yra drėgni, talpose juntamas pelėsių kvapas. Ant vieno europadėklo sukrauti gaminiai Å¡lapi, supeliję, praradę prekinę iÅ¡vaizdÄ . Tai užfiksuota nuotraukose (1 t,b.l. 175-184).                          IÅ¡ antstolio suraÅ¡yto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2007-03-21 UAB „Aritėja“ direktorius A.

M. kreipėsi į antstolį L. G. ir sudarė sutartį, kurios pagrindu buvo konstatuojamos šios faktinės aplinkybės: atsakingam darbuotojui S. V. patikėto materialaus turto perdavimo bendrovės UAB „Aritėja“ direktoriui ir jo būklės įvertinimo, esančio (duomenys neskelbtini) ir buvo surašytas faktinių aplinkybių kontaktavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog 2007-03-21 konstatuota, kad tarp perduotų europadėklų su kilimais, kai kurie turi aiškių pažeidimo požymių: kilimai supeliję, sušlapę, neuždengti, purvini.

Tai užfiksuota nuotraukose (1 t, b.l. 185-189).                          Iš 2007-07-17  faktinių  aplinkybių  konstatavimo  protokolo  Nr. (duomenys neskelbtini)  ir  jo  priedų (nuotraukomis) matyti, kad užfiksuoti sekantys duomenys, sandėlio esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidus. Nuotraukose Nr.l iki Nr. 9 matyti sandėliuojama supakuota produkcija - europadėklai su kiliminiais takais. Vieni europadėklai jų yra uždengti juodos ir mėlynos spalvos plėvele, o kiti neuždengti.

Greta europadėklų ant grindų matyti tamsios spalvosdėmės (2 t, b.l. 1-8,23-29).                          IÅ¡ 2007-05-14 UAB „Aritėja“ direktoriaus A. M. ieÅ¡kinio matyti, kad A. M. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl žalos priteisimo, nurodė ieÅ¡kinyje, kad dėl pastatų, statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų,privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) atsakovas UAB „Bars Lit" UAB„Aritėja“ padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kinyje praÅ¡oma iÅ¡ UAB „Bars Lit" priteisti 166 788,24 Lt žalÄ užsugadintus kilimus, 874,20 Lt už stogo dangÄ , 1990 Lt už generatorių 5880 Lt už kurÄ , viso175442,44 Lt.   Šio ieÅ¡kinio pagrindu 2007-05-25 buvo iÅ¡kelta  civilinė byla Nr. 2-146-324/09 (2 t., b.l.124-136). 2009-01-15 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-146-324/09 priėmė sprendimÄ už akių- atmesti ieÅ¡kinį (2 t., b.1.137-139).                          IÅ¡ 2009-05-27 atsargų (kilimai) apžiÅ«ros raporto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kadsandėlyje rasta 170 palečių su įvairiais kilimais. 19 padėklų su ant jų sukrautais kilimais yrabe pakuotės. Likusioji dalis kilimų yra sukrauti ant medinių padėklų ir apvynioti/ uždengtijuodos / mėlynos spalvos polietileno plėvele.

Didžioji dalis pakuočių (apie 80 vnt.) yrapažeistos - praplėšta polietileno plėvelė. Kilimai ant medinių padėklų sudėti be jokiosperdangos iš apačios. Dalis pakuočių neturi jokio žymėjimo (nuotr. 1-10).                          Iš detalios apžiūros matyti, kad buvo rasta 5 paletės su Nepali kilimais dim. 170/240 cm, po 25 vnt. paletėje, su matomais vandens apipylimo pėdsakais, kilimai paletėse apipilti iš viršaus, vanduo prasisunkęs per 4-18 kilimų žemyn.

Viso vandeniu ant Å¡iÄ 5 palečių pažeista 60 kilimų. 100 % kilimų, esančių ant Å¡ių 5 vandeniu apipiltų palečių, yra drėgni, supeliję, skleidžia stiprų paÅ¡alinį kvapÄ . Apie 60% kilimų, esančių Å¡iose 5 paletėse, yra stipriai pažeisti kandžių, užterÅ¡tigraužikų ekskrementais (nuotr. 11-16). Ant likusių 165 pakuočių vandens apipylimo pėdsakų neužfiksuota. Detaliai apžiÅ«rai atsitiktine tvarka buvo atrinktos 12 iÅ¡ iÅ¡orės nepažeistos pakuotės. Nuėmus pakavimo plėvelę ir apžiÅ«rėjus kilimus nustatyta:•             100 % kilmių skleidžia nemalonų kvapÄ (pelėsio, graužikų Å¡lapimo).40 % kilimų neÅ¡varÅ«s, užterÅ¡ti graužikų ekskrementais, neaiÅ¡kios kilmės dalelytėmis,vabzdžių liekanomis (nuotr. 17--26).30 % kilimų vietomis pažeisti kandžių, graužikų (nuotr. 27-30). 100 % apžiÅ«rėtų kilimų nuo drėgmės pažeistas / suiręs džutinis pagrindas (tinklelis), siÅ«lai iÅ¡ blogosios pusės lengvai iÅ¡sitraukia (nuotr. 31-34).

Kilimų apgadinimo priežastys: suÅ¡lapę, sudrėkę, supeliję ir įgavę pelėsio kvapÄ (1 t., 64-69 b.l.). Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. M. veikoje, visiÅ¡kai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Kaltinamojo A. M. parodymus, kad jis jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, jokios melagingos informacijos draudimo brokeriui nepateikė, sandėlyje esantys sugadionti kilimai nebuvo apdrausti, o apdraustieji buvo nesugadinti, teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sÄ moningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos bÅ«tina praneÅ¡ti. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimÄ turtÄ arba teisę į tÄ turtÄ .

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ arba valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teisę į turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes.Teismo nuomone, bÅ«tent Å¡iais veiksmais ir pasireiÅ¡kė kaltinamojo A.

M. nusikalstama veika, nes jis, bÅ«damas UAB „Aritėja“ direktoriumi ir iÅ¡ anksto žinodamas, kad ketinamas apdrausti UAB „Aritėja“ turtas (kilimai) yra sugadintas dar 2006-07-28, draudimo brokeriui pateikė praÅ¡ymÄ performinti įmonių draudimo sutartį, kad bÅ«tų apdraustos UAB „Aritėja“ apyvartoje esančios turto atsargos (kilimai), nurodydamas iÅ¡ anksto žinomai melagingus duomenis apie apdraudžiamų kilimų bÅ«klę ir laikymo sÄ lygas (pastatÄ , kur laikomi kilimai), t.y. praÅ¡yme melagingai nurodė, kad iÅ¡ UAB „Bras Lit“ nuomojamame sandėliavimo pastate laikomų apdraudžiamų kilimų bÅ«klė gera ir jiems ten laikyti esančios sÄ lygos yra geros, o po to su UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų draudimo sutartį, kurioje naudos gavėjais nurodė UAB „Aritėja“ kreditorius- AB „Sampo bankas“ ir UAB „Medicinos bankas“, kuriems pagal Å¡iÄ sutartį, įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo iÅ¡moka (4 000 000,00 Lt) bus mokama per pusę. 2008-05-29 AB „Sampo bankui“ nustačius, kad apdrausti kilimai, esantys Kauno r., Domeikavoje.

VoÅ¡konių k., yra sugadinti vandens, tai yra kad įvyko draudiminis įvykis, atsirado pagrindas naudos gavėjams: UAB „Aritėja“ kreditoriams AB „Sampo bankas“ ir UAB „Medicinos bankas“ pagal Å¡iÄ sutartį kreiptis į UAB DK „PZU Lietuva“ dėl priklausančių draudimo iÅ¡mokų. Tačiau UAB DK „PZU Lietuva“ po to, kai AB „Sampo bankas“ 2008-05-29 kreipėsi su praneÅ¡imu apie draudiminį įvykį, praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti draudiminę, iÅ¡mokÄ pagal apskaičiuotÄ Å¾alos dydį, įtarusi apgaulę atsisakė UAB „Aritėja“ kreditoriams mokėti draudimo iÅ¡mokas.

Tokiu bÅ«du kaltinamasis A. M. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ . Kad kaltinamojo A. M. draustos atsargos (kilimai) sutarties bei draudimo poliso performinimo sudarymo metu, t.y. 2007-08-20 jau buvo prastos bÅ«klės ir pats A,M. pats apie tai žinojo, rodo byloje nustatyti labai objektyvus duomenys, o bÅ«tent:antstolių konstatuotos faktinės aplinkybės: 2006-12-14 faktinių aplinkybių kontaktavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytame antstolio L.Gudeikos užfiksuota, kad sienomis ir per pastato stogÄ daugelyje vietų bėga vanduo, ant grindų telkÅ¡o balos.

Nuomininko sandėliuojami kilimai sukrauti ant europadėklų, nuomininko uždengti izoliacine danga, bet nuo bėgančio ir susikaupusio vandens patalpų viduje ir ten vyraujančios drėgmės, dauguma sandėliuojamų daiktų yra drėgni, talpose juntamas pelėsių kvapas. Ant vieno europadėklo sukrauti gaminiai Å¡lapi, supeliję, praradę prekinę iÅ¡vaizdÄ . Tai užfiksuota nuotraukose. 2007-03-21 to paties antstolio buvo konstatuojamos Å¡ios faktinės aplinkybės: atsakingam darbuotojui S. V. patikėto materialaus turto perdavimo bendrovės UAB „Aritėja" direktoriui ir jo bÅ«klės įvertinimo esančio Kauno r., VoÅ¡konių k. ir buvo suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių kontaktavimo protokolas Nr. 8 iÅ¡ kurio matyti, jog 2007-03-21 konstatuota, kad tarp perduotų europadėklų su kilimais, kai kurie turi aiÅ¡kių pažeidimo požymių: kilimai supeliję, suÅ¡lapę, neuždengti, purvini.

Tai užfiksuota nuotraukose. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytos aplinkybės buvo konstatuojamos pačio kaltinamojo A.M. iniciatyva. Be to, 2007-07-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), vidus, t.y. nuotraukose Nr. l iki Nr. 9 matyti sandėliuojama supakuota produkcija - europadėklai su kiliminiais takais. Vieni europadėklai jų yra uždengti juodos ir mėlynos spalvos plėvele, o kiti neuždengti. Greta europadėklų ant grindų matyti tamsios spalvos dėmės. Taigi konstatuotos faktinės aplinkybės neabejotinai rodo, kad apdraustos atsargos (kilimai) iÅ¡ tikrųjų buvo ne geros, o labai prastos bÅ«klės, galimai dėl netinkamo jų saugojimo ar kitų priežasčių, kas Å¡iai bylai, joje tiriamos veikos kvalifikacijai visiÅ¡kai jokios reikÅ¡mės neturi.Taip pat antstolių konstatuotas faktines aplinkybes atitinka ir kiti, tÄ patį rodantys byloje užfiksuoti bei teisme iÅ¡tirti duomenys, o bÅ«tent:liudytoja D.

Č. nurodė, kad draudimo kompanijos ekspertams nebuvo leista apžiÅ«rėti prekių, pastato, kuriame laikomos prekės, nors sprendžiant klausimÄ dėl įvykio priskyrimo prie draudžiamųjų ar nedraudžiamųjų, privaloma patį pastatÄ ir prekes apžiÅ«rėti draudimo ekspertams ir tai numatyta įmonių turto draudimo taisyklėse. Vėliau iÅ¡ AB „Danske banko“ gavo nuotraukas prekių ir patalpų, iÅ¡ kurių matyti, kad pastato stogas praleidžia vandenį, patalpose telkÅ¡o balos ir tai neatitinka prekių laikymo sÄ lygų, kurios buvo suraÅ¡ytos draudimo sutartyje.

Liudytojas J. D. parodė, kad jis atliko apžiÅ«rÄ sandėlyje, esančiame VoÅ¡konių k., Kauno raj., kuriame buvo saugomi UAB „Aritėja“ priklausantys kilimai. ApžiÅ«roje dalyvavo ir UAB „Aritėja“ direktorius A. M.. Sandėlyje jis matė apie 200 padėklų su įvairiais kilimais, ant vieno jų, kuris nebuvo supakuotas, buvo sudėti kilimai, ant kurių matėsi pelėsis ir sklido pelėsių kvapas. Paklausus A. M., kas tiems kilimams atsitiko, Å¡is paaiÅ¡kino, kad kilimus per nesandarų stogÄ suliejo vanduo.

Be to, A. M. jam minėjo, kad turi problemų su sandėlio savininkais, kurie neužtikrina kilimų saugojimo sandėlyje sÄ lygų, minėjo, kad lyjant per stogÄ ant kilimų bėga vanduo. Liudytojas A. G. parodė, kad 2008-04-06 jis kartu su bendradarbiu P. L. nuvyko į (duomenys neskelbtini), bandė patekti į sandėlio vidų bei apžiÅ«rėti kilimus, tačiau įleisti nebuvo. Paskambinus telefonu A. M., pastarasis į telefoninį skambutį neatsakė. Kai jis sužinojo, kad sandėlio savininkės UAB „Bars Lit“ praÅ¡ymu antstolė priverstinio iÅ¡keldinimo metu prekes pervežė į kitÄ vietÄ â€“Ä¯ (duomenys neskelbtini), jis nuvyko ten apžiÅ«rėti prekių ir galutinai įsitikino, kad gauta informacija apie dalies prekių sugadinimÄ yra teisinga.

Sandėlyje matė, kad dalis kilimų yra sugadinta, supeliję, Å¡lapi, purvini ir pardavimui yra netinkamos kokybės. Liudytoja G. Å . nurodė, kad ji, kaip UAB „Bars Lit“ su UAB „Aritėja“ direktoriumi A. M. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, jos pagrindu 2006-05-06 negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas naudotis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) A. M. perdavimo metu pastatÄ apžiÅ«rėjo, įvertino ir jokių pretenzijų nepareiÅ¡kė.

Pastatas, jo stogas nuomos sutarties sudarymo metu buvo tvarkingi. Perdavus raktus A. M., jis daugiau neleido nei lankytis pastate, nei patalpų prižiÅ«rėti, o tuo labiau žiÅ«rėti, kas darosi jų viduje, jis rÅ«pinosi ir pastatu. Kadangi A. M. nuomos mokestį sumokėjo tik už 3 mėnesius į priekį. O vėliau nemokėjo, ji mokėjo iÅ¡ savo lėšų. Vėliau ji nutraukė mokėjimÄ už elektrÄ . Dėl Å¡ios priežasties VST dėl įsiskolinimo atjungė elektrÄ , tačiau A. M. prisijungė savavaliÅ¡kai.

UAB „Bars Lit“ civiline tvarka kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ dėl UAB „Aritėja" iÅ¡keldinimo, buvo prikm tas sprendimas iÅ¡keldinti UAB „Aritėja“ ir 2007-07-17 antstolė, vykdydama teismo sprendimÄ , surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . IÅ¡ 2007-05-14 UAB „Aritėja“ direktoriaus A. M. ieÅ¡kinio, kuriuo jis kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl žalos priteisimo, matyti, kad žalÄ buvo praÅ¡oma atlyginti bÅ«tent dėl pastatų, statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų iÅ¡ atsakovo UAB „Bars Lit“. IeÅ¡kinyje praÅ¡oma iÅ¡ UAB „Bars Li“" priteisti žalÄ bÅ«tent už sugadintus kilimus, Tai rodo, kad per visÄ tÄ laikotarpį iki pat sutarties sudarymo, kuomet buvo nustatytos aukščiau aptartos aplinkybės, A.

M. sutartyje nurodytos kilimų atsargos buvo tie patys sandėlyje esančiame (duomenys neskelbtini), saugomi UAB „Aritėja“ priklausantys prastos bÅ«klės (nuo drėgmės supeliję, suÅ¡lapę, purvini) kilimai.Kad kilimai visÄ tÄ laikÄ buvo tie patys, tai yra, kad atsargos nebuvo pildomos, keičiamos, kad jokios kilimų apyvartos nebuvo, patvirtina ir VMI 2011-09-19 pažymoje Nr. ((duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, kad atlikus tyrimÄ nustatyta, kad UAB „Aritėja“ nuo 2006-04-01 iki 2007-12-31 realiai veiklos nevykdė.Nors kaltinamasis A.

M. nurodė, kad sandėlyje kilimų atsargos buvo suskirstytos į tris grupes, viena kurių būdavo apyvartoje, o kitos dvi, kurių būklė tikrai buvo gera, buvo tos atsargos, kurios buvo apdraustos, tačiau šie jo teiginiai nėra patvirtinti jokia bylos medžiaga, be to neatitinka ir kitų byloje nustatytų duomenų. Pačioje draudimo sutartyje nurodant (deklaruojant) draudžiamų atsargų būklę nėra nurodoma, kad draudžiama tam tikra konkreti sandėlyje esančių atsargų iš visų, esančių UAB „Aritėja“ turto balanse, dalis draudžiama, kas reiškia, kad buvo draudžiamos visos atsargos, neišskiriant kažkokios konkrečios atsargų dalies.

             Kaltinamojo A. M. nurodytos aplinkybės, kad draudimo bendrovei buvo pateiktas bendrovės balansas, kuris neva tai rodo, kad draudžiamų atsargų vertė buvo didesnė nei suma, kuria jos buvo draudžiamos, šioje byloje neturi visiškai jokios reikšmės, nes nei patvirtina, nei paneigia jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Šis balansas neparodo, kad draudžiama buvo tam tikra dalis atsargų, nes balanse tokios atsargos atsispindi visos. Nagrinėjamu atveju apdraudžiamo turto vertė visiškai neturi jokios reikšmės, nes apgaulės esmė buvo ne draudimo suma, o nurodyti melagingi duomenys (informacija) apie apdraudžiamo turto (kilimų atsargų) būklė.Kaltinamojo A.

M. tyčiÄ patvirtina ir tai, kad jis nei draudimo bendrovės, nei bankų, kaip savo kreditorių, kurių naudai apdraudė turtÄ , visiÅ¡kai neinformavo apie antstolio atliekamus veiksmus, iÅ¡keldinant jo bendrovei priklausančias atsargas į kitÄ vietÄ Kaltinamasis A. M. kaltas ir baustinas.Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.             LR BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar jÄ padariusius asmenis.

Pagal teismų praktikÄ Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia, jei teismas nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si ar padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas prisipažinimu LR BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A.

M. padarė sunkų nusikaltimÄ , kaltu neprisipažino, nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. jis nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, todėl juo reali žala nebuvo padaryta, taip pat į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad A. M. teistas anksčiau vienÄ kartÄ , tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs. Atsižvelgiant į tai, kad už nusikaltimÄ , numatytÄ Â LR BK 182 str. 2 d., numatyta tik laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas negali bÅ«ti atidėtas, pagrindų, numatytų baudžiamajame įstatyme, skirti kaltinamajam Å¡velnesnę nei įstatymas numato, bausmę nėra, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri privalės bÅ«ti vykdoma realiai.Daiktai, turintys reikÅ¡mės bylai nagrinėti teisme-byloje esantys 2 (du) kompaktiniai diskai ir 1 (vienas) DVD diskas su vaizdo įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus paiktini byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str.,                                                         n u s p r e n d ž i a : AMITAVĄ MITRĄ pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirtas kardomÄ sias priemones-įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžiui įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtÄ jÄ bausmę.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti teisme-byloje esančius 2 (du) kompaktinius diskus ir 1 (vienÄ ) DVD diskÄ su vaizdo įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus paikti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                            Rimantas Grigas             Â