32c4ae3b-45e8-4e8d-9ba0-ca0095ea100c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1526/2014Teismo proceso Nr. 2-57-3-00401-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė              raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo atsakovo M. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1362-730/2014 pagal ieÅ¡kovų K.

J., G. J., R. J. ieškinį atsakovui M. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.            Teisėja n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Byloje kilęs ginčas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.              Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – skolos priverstinio išieškojimo veiksmų sustabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

             IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, 1.81 straipsnio 1 dalį, 1.91 straipsnio 1 dalį pripažinti negaliojančiu jų 2012 m. rugsėjo 21 d. pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 196 000 Lt sumai; panaikinti vekselio pagrindu Plungės rajono 2-ojo notarų biuro 2013 m. gruodžio 13 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. 9915.              IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolės I.

G. vykdomojoje byloje Nr. 0051/14/00652 iki Å¡ioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas; panaikinti antstolės I. G. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0051/14/00652 taikomÄ ieÅ¡kovės R. J. banko sÄ skaitose esančių lėšų areÅ¡tÄ ; nepanaikinus antstolės I. G. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0051/14/00652 taikomo ieÅ¡kovės R. J. banko sÄ skaitose esančių lėšų areÅ¡to – leisti R. J. iÅ¡ areÅ¡tuotų banko sÄ skaitose esančių lėšų atlikti Å¡iuos mokėjimus: atsiskaityti su R.

J. Å«kio tiekėjais, mokėti darbo užmokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokas ir įmokas į valstybės biudžetÄ , mokėti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintose taikos sutartyse nurodytas sumas, taip pat, leisti kas mėnesį disponuoti 1 000 Lt areÅ¡tuotų lėšų suma, skirta R. J. pragyvenimui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė                          Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir iki sprendimo priėmimo byloje sustabdė iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0051/14/00652.             Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovų reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, įrodymų visumÄ , sprendė ieÅ¡kinio reikalavimÄ esant tikėtinai pagrįstÄ .

Teismas pažymėjo, kad patenkinus ieÅ¡kinį, tačiau nesustabdžius vykdymo veiksmų, gali bÅ«ti pažeistos ieÅ¡kovės R. J. teisės, t. y. ji gali patirti nepagrįstų nuostolių dėl vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų grÄ Å¾inimo. Dėl to yra pagrindas stabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0051/14/00652.              Pasisakydamas dėl kitų ieÅ¡kovų praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismas pažymėjo, kad jos nenumatytos įstatyme ir nesusijusios su ieÅ¡kinio dalyku ir jo patenkinimo ar nepatenkinimo galimybėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atskirajame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – netenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Skunde teigiama, kad:              1. Jei nagrinėjant bylÄ ginčijamo notaro vykdomojo įraÅ¡o pagrindu skola iÅ¡ ieÅ¡kovų bus iÅ¡ieÅ¡kota, atsiras teisinis pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutÄ (CPK 760-762 straipsniai).

Ä®rodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymo atgręžimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nepateikta.              2. IeÅ¡kinio faktinis pagrindas nepagrįstas įrodymais. IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovams skolinantis lėšas ne kartÄ buvo iÅ¡raÅ¡omi vekseliai. Tai paneigia ieÅ¡kovų argumentus dėl apgaulės. IeÅ¡kovai akivaizdžiai siekia laikinosiomis apsaugos priemonėmis užvilkinti atsiskaitymo laikÄ .

             3. IeÅ¡kovės R. J. skolos yra didelės, iÅ¡ jos turto vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas. Taigi sustabdžius vykdymo veiksmus, tikėtina, kad atsakovas vėliau negalės susigrÄ Å¾inti skolos.              Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o jo netenkinti, nurodydami, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bylos Å¡alys patirtų nepatogumų sprendžiant iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų grÄ Å¾inimo klausimÄ . Byloje nėra informacijos apie atsakovo turtinę padėtį, remiantis kuria bÅ«tų galima spręsti, kad nebÅ«tų trukdžių ieÅ¡kovams susigrÄ Å¾inti iÅ¡ jų iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas.

Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Aplinkybės dėl vekselių išrašymo neįrodo, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. vekselis išrašytas teisėtai, t. y. ieškovai šiame vekselyje nurodytos sumos iš atsakovo nesiskolino. Teisėja                                                                                                                                                                                                                      k o n s t a t u o j a:

             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti nagrinėjamoje byloje laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų sustabdymÄ vykdomojoje byloje, pradėtoje pagal apeliantui notaro atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Å ios nuostatos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje, formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo, iÅ¡skiriama, kad teismas spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ . Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs praÅ¡yme iÅ¡dėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, o bÅ«tent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Turto valdymo projektai“ v.

Fjordtrade AS, bylos Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje RUAB „VėtrÅ«na“ v. UAB „KG Constructions“ ir kt., bylos Nr. 2-2476/2013; 2014 m. sausio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. P. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 2-117/2014).              Atskirajame skunde apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas įrodinėjamas CPK 144 straipsnio 1 dalies netinkamu taikymu, t. y. klaidingu prima facie doktrinos taikymu ir nepagrįstu grėsmės bÅ«simam teismo sprendimo įvykdymui konstatavimu.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad atliekant preliminarų pareikÅ¡tų reikalavimų vertinimÄ jų pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas iÅ¡ esmės. Å iuo atveju tik patikrinama, ar reikalavimai galėtų bÅ«ti patenkinti, jeigu pasitvirtintų ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu įvardijamos aplinkybės. IeÅ¡kovų pasirinktas jų teisių gynimo bÅ«das: byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl teisinių santykių modifikavimo (teisių panaikinimo) – praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu apelianto iÅ¡duotÄ vekselį, įstatymų leidžiamas.

IeÅ¡kinio tenkinimo atveju bÅ«tų panaikinta apelianto reikalavimo teisė į ieÅ¡kovus pagal ginčo vekselį. Aplinkybės, sudarančios ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , prima facie doktrinos požiÅ«riu negali bÅ«ti traktuojamos kaip objektyviai negalimos – esÄ iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės jos negalėtų bÅ«ti pripažintos įrodytomis. Todėl konstatuotina, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino preliminarų ieÅ¡kinio pagrįstumÄ (CPK 185 straipsnis).

Vis dėlto teismas nepagrįstai sprendė esant bÅ«tinybę taikyti praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad ekonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui.

EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Vystyk“ v.

UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, bylos Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Aukso centras“ v. UAB „Kornas“ ir kt., bylos Nr. 2-338/2013). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų bÅ«ti taikomos, jeigu jų sukeliamos pasekmės bÅ«tų neproporcingos siekiamiems tikslams.              Pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – užkirsti keliÄ galimai žalai ieÅ¡kovams ir naujiems ginčams tarp Å¡alių atsirasti, t. y. užtikrinti teisinių santykių status quo iÅ¡saugojimÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Nustatyta, kad notarė 2013 m. gruodžio 13 d. atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 253 028 Lt sumos ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo apeliantui solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų. Å is vykdomasis įraÅ¡as yra pateiktas antstoliui ir jo pagrindu pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Neginčytina, kad nesustabdžius apelianto pradėtų priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų iki Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai gali bÅ«ti iÅ¡ dalies įvykdyti arba pabaigti įvykdžius vykdomÄ jį dokumentÄ (CPK 587 straipsnio 8 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tokiu atveju, ieÅ¡kovai turėtų ginčo teisenos tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ apeliantui dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų susigrÄ Å¾inimo. Pažymėtina, kad teisinės galimybės ginti savo interesus ir teises ieÅ¡kovai neprarastų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas per se sÄ lygoja suvaržymų vienai iÅ¡ ginčo Å¡alių nustatymÄ , todėl, kaip minėta, teismas spręsdamas jų taikymo poreikio klausimÄ turi užtikrinti ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principų reikalavimų įgyvendinimÄ .

Apelianto reikalavimo teisę į ieÅ¡kovus patvirtina 2012 m. rugsėjo 21 d. vekselis bei jo pagrindu notaro atliktas vykdomasis įraÅ¡as. Kol nėra iÅ¡spręstas ieÅ¡kovų nurodomų aplinkybių, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja, pagrįstumo klausimas, apelianto reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina. Pagal konkrečiai Å¡ios bylos situacijÄ , ginčo vekselyje įtvirtintos ieÅ¡kovų mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas pažeistų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

TÄ implikuoja aplinkybės dėl ieÅ¡kovų atžvilgiu vykdomų iÅ¡ieÅ¡kojimų skaičiaus ir bendro įsipareigojimų masto, taip pat pateikti įrodymai, kad apelianto turtinė padėtis yra gera. Objektyvaus pagrindo teigti, kad apeliantas ieÅ¡kinio tenkinimo atveju vengtų iÅ¡siieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimo, nėra.              Remiantis tuo konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nutardamas taikyti ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę tinkamai neįvertino poreikio užtikrinti Å¡alių teisinių santykių stabilumÄ ir jo santykio su CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytų principų reikalavimais.

Dėl Å¡ios priežasties apskųsta teismo nutartis naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetamas.              Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės apeliacinio proceso rezultatui neturi, todėl jie detaliau neaptariami.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a:             panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – netenkinti ieÅ¡kovų K.

J., G. J., R. J. praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teisėja                                                                              Rasa GudžiÅ«nienė            Â