2021-09-01 Nr. AB-17145-4-49-3-00124-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3872-492/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00124-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsienietei (duomenys neskelbtini), jos atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui E. P.,

vertėjams A. Z. ir J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini) prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini) prisistačiusio asmens sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini) prisistačiusią užsienietę (toliau – ir užsienietė) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Centras teikime paaiškino:

1.1. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., veikdama 15 asmenų grupėje, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta, kadangi neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėdama su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė prisistatė (duomenys neskelbtini) pilietė (duomenys neskelbtini), pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu buvo apgyvendinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas nagrinėja prieglobsčio prašymą skubos tvarka.

1.2. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 1 d. rašte pažymi, kad užsienietė piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodama nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikyta paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą, ji teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumento praradimo aplinkybių. Šios aplinkybės Migracijos departamento vertinimu pagrindžia prielaidą, kad, vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali pasislėpti arba net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai.

1.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką, neturėdama jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir iki šiol nepateikė.

2. Užsienietė paaiškino, kad į Lietuvą atvyko su grupe žmonių. Dokumentus iš jos atėmė Baltarusijoje, kas atėmė nežino. (duomenys neskelbtini) vyksta karas, ji yra kurdų tautybės zidi tikėjimo, todėl juos žudo kurdai. Grįžti į (duomenys neskelbtini) nenori. Su teikimu nesutinka. Užsieniečio atstovas advokatas R. J. nurodė, kad su teikimo tenkinimu sutinka, kadangi nėra kitos alternatyvos taikyti kita priemonę.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. liepos 9 d. sprendimu nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusią užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., veikdama 15 asmenų grupėje, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta, kadangi neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėdama su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini), pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas nagrinėja prieglobsčio prašymą skubos tvarka.

5. Įvertinęs, kad užsienietė turi prieglobsčio statusą, nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio nagrinėjimo metu, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, atsižvelgęs į tai, kad užsienietė, vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti arba net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties, teismas nusprendė sulaikyti užsienietę VSAT.

III. 6. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą, t. y. pritaikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliacinį skundą užsienietė grindžia šiais argumentais:

6.1. Asmens dokumentų nepateikimas negali būti laikomas nebendradarbiavimu. Užsienietė, jei dokumentų pateikti ir neturi galimybės, tai dėl objektyvių priežasčių (pati jų neturi), o ne tyčiniais savo veiksmais – nebendradarbiavimu. Priešingai, užsienietė nurodė atvykimo priežastis, teikė paaiškinimus, o tai rodo, jog ji bendradarbiauja nustatant jos teisinį statusą.

6.2. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai įvertino jos atvejį, neatsižvelgė į tai, kad ji savo veiksmais nėra davusi suprasti, kad gali pasislėpti arba, net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos, todėl a priori (iš anksto) manyti, kad ji pažeis buvimo Lietuvoje ir apgyvendinimo tvarką nėra pagrindo.

6.3. Sulaikymas nėra būtinas, objektyviai reikalingas. Jos buvimui Lietuvos Respublikoje iki bus priimtas sprendimas dėl jos statuso ir sprendimo vykdymui užtikrinti visiškai pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Taikant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti jos laisvės. Bent tokiu būdu jos judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jos, kaip prieglobsčio prašytojos, interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek užsienietės interesus naudotis asmens laisve.

7. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo užsienietės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą. Atsiliepime Centras nurodo, kad:

7.1. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju nei viena sąlyga nėra tenkinta. Užsienietei atvykus į Lietuvos Respubliką ir paprašius prieglobsčio, jai buvo išaiškintos visos jos teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jos dokumentus, taip pat pateiktas el. pašto adresas atsiųsti patvirtintas dokumentų kopijas. Pasinaudojusi šia galimybe, užsienietė 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė tariamai jos asmenybę patvirtinančio dokumento kopiją.

7.2. Tai, kad užsienietę pasirinko kelią siekti savo tikslų ne teisėtai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neturėdama asmens dokumentų, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik praėjus 19 dienų po jos sulaikymo, parodo, jog ji yra linkusi ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų, todėl tikėtina, kad, siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties.

7.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo užsienietės prieglobsčio byloje, nėra nustatęs jos prieglobsčio prašymo motyvų, todėl manytina, kad Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir įvykdymas įmanomas tik ją sulaikius. Be to, Centro teritorija nėra stebima ir saugoma nes nėra nei tokio poreikio, nei galimybės (teritorija yra pakankamai didelė), judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini) prisistačiusią užsienietę Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (neturėdama dokumentų, patvirtinančių jos teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje), neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, asmens dokumentų su savimi neturėjo, konstatavo, kad egzistuoja užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose.

10. Užsienietė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju būtina ją sulaikyti. Užsienietė akcentuoja, kad Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas atitiktų tiek jos, tiek Migracijos departamento interesus.

11. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

12. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teikimas buvo grindžiamas, be kita ko, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalimi (nurodyti 8, 10, 12 punktai).

14. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021 ir kt.).

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini) prisistačiusios užsienietės tapatybė dar nėra patvirtinta kompetentingų institucijų. Užsienietė po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė tariamai jos tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, kuri nėra oficialiai patvirtinta, dokumento originalas nebuvo pateiktas, todėl jo tikrumo ir autentiškumo nėra galimybės patikrinti. Užsienietė Lietuvos valstybės sieną kirto su grupe asmenų, neleistinoje vietoje. Prieglobsčio prašytoja apklausos metu teigė, kad yra (duomenys neskelbtini), nors ankstesnėje apklausoje prisistatė (duomenys neskelbtini), prašymo suteikti prieglobstį motyvą nurodė, kad nori gyventi laisvoje šalyje. Apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad visa užsienietės šeima (išskyrus vieną brolį) gyvena Vokietijoje, todėl tikėtina, kad galutinis užsienietės tikslas yra atvykti į Vokietiją pas savo šeimą (VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. birželio 30 d. tarnybinis pranešimas). Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų apie užsienietės socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad užsienietė gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydama kliūtis priimti sprendimą dėl jos teisinės padėties ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldama nelegalios migracijos Europos Sąjungos valstybių teritorijoje grėsmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja poreikis nustatyti užsienietės tapatybę ir pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti, siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 ir 2 p.), todėl tenkino Centro teikimą dėl užsienietės sulaikymo.

17. Akcentuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Viena iš tokių alternatyvių priemonių – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

18. Apeliacinio skundo argumentai, kad užsienietės apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, būtų labiau suderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini. Užsienietės asmens tapatybė dar nėra patvirtinta oficialiais duomenimis ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. užsienietė gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę.

19. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini) prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė