32c02506-fb83-42e6-95f7-1428909cd2ed · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-312/2016          Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00160-2014-2          Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.1; (S)           1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.2.8.1.1;          1.2.8.2.1; 1.2.14.10; 2.1.14; 2.1.15.3.3.1;          2.3.2.2.11; 2.4.6.2.2; 2.4.6.4.3. V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Audriaus Cinino, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant išteisintajam A.

V.,iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui, nukentėjusiajam Ž. K.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Mantui Valiukui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. iÅ¡teisintas, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 155 str. 1 d. sudėties, taip pat baudžiamasis procesas, pradėtas A.

V. atžvilgiu pagal BK 187 str. 1 d., nutrauktas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. V. kaltintas tuo, kad jis 2014 m. vasario 24 d., apie 15 val., vieÅ¡oje vietoje – automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie UAB „L.“ ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie Ž. K. priklausančio automobilio „Mercedes Benz E 350 BLUETEC“, raudonos spalvos, 2013 m. gamybos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo ir kitų asmenų akivaizdoje, baltos spalvos aerozoliniais nitrodažais tyčia užpurÅ¡kė ant automobilio variklio dangčio ir automobilio bagažinės žodžius „VAGIS“ ir tokiu bÅ«du vieÅ¡ai, raÅ¡tu, užgauliai pažemino Ž.

K. ir sugadino svetimÄ turtÄ â€“ automobilį, padarydamas turtinį nuostolį.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu A. V. pagal BK 155 str. 1 d. iÅ¡teisino, pagal BK 187 str. 1 d. jo atžvilgiu pradėtÄ baudžiamÄ jį procesÄ nutraukė.Nukentėjusysis Ž. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimÄ vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, nustatant draudimÄ per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bendrauti ar ieÅ¡koti kontakto su nukentėjusiuoju Ž.

K., taip pat įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ar rÅ«pybos įstaigose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 154 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimÄ vieneriems metams, nustatant draudimÄ per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bendrauti ar ieÅ¡koti kontakto su nukentėjusiuoju Ž. K., taip pat įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ar rÅ«pybos įstaigose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 155 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimÄ vieneriems metams, nustatant draudimÄ per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bendrauti ar ieÅ¡koti kontakto su nukentėjusiuoju Ž. K., taip pat įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ar rÅ«pybos įstaigose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. Å¡ias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę A.

V. paskirti laisvės apribojimÄ vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, nustatant draudimÄ per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bendrauti ar ieÅ¡koti kontakto su nukentėjusiuoju Ž. K., taip pat įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ar rÅ«pybos įstaigose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tenkinti nukentėjusiojo (ir civilinio ieÅ¡kovo) Ž. K. civilinį ieÅ¡kinį; priteisti nukentėjusiajam Ž.

K. iÅ¡ A. V. atstovavimo iÅ¡laidas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė baudžiamÄ jį procesÄ pagal BK 187 str. 1 d. Dėl Å¡ios kaltinimo dalies nuosprendyje nurodoma, kad 2015 m. sausio 1 d. pasikeitė baudžiamasis teisinis reguliavimas (pakeista nedidelės vertės turto samprata – nuo 3 iki 5 MGL), tuo tarpu nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas neprašė perkvalifikuoti kaltinamojo veiksmų pagal kitÄ BK 187 str. dalį, todėl pradėtas baudžiamasis procesas turi bÅ«ti nutrauktas.

Toks teismo vertinimas, anot apelianto, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas nuosprendyje taip ir nenurodo, kokia yra sugadinto svetimo turto vertė, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 305 str. 1 d. 1 p. Å iuo atveju sugadinto svetimo turto vertė yra 2 453,07 Lt, kas yra aiÅ¡kiai nurodyta privataus kaltinimo skunde ir tai patvirtina UAB „S.“ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ bÅ«tent tiek kainavo automobilio „Mercedes Benz E 350 BLUETEC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontas.

Å i suma (2 453,07 Lt) yra daugiau negu 5 MGL, todėl A. V. veika – svetimo turto sugadinimas – kvalifikuotina pagal BK 187 str. 1 d. Pažymima, kad sugadinto turto vertė kaip nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) požymis pagal BK 187 str. yra ne tas pats, kas turtinė žala, kurios nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) praÅ¡o priteisti iÅ¡ jÄ padariusio asmens. Nors nuosprendyje tai nenurodoma, apeliaciniame skunde daroma prielaida, kad teismas sugadinto turto vertę laikė civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ 400 Lt sumÄ .

Nepaisant to, kad prašoma priteisti tik 400 Lt, kuriuos nukentėjusysis sumokėjo savo draudimo bendrovei kaip franšizę, tai neturi jokios reikšmės nustatant sugadinto turto vertę. Tai, kad draudimo bendrovė atlygino dalį padarytos žalos, nekeičia sugadinto turto vertės ir neturi reikšmės A. V. veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, net jeigu sugadinto turto vertė ir būtų mažesnė negu 5 MGL, nuosprendis vis tiek būtų neteisingas. Teismo vertinimu, jis šiuo atveju neturėjo teisės savo iniciatyva (nesant privataus kaltintojo ir (ar) jo atstovo prašymo) pakeisti kaltinimo iš BK 187 str. 1 d.

į BK 187 str. 3 d., su kuo apeliantas nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai kaltinimo apimtis yra tik siaurinama, teismas gali kaltinimÄ pakeisti savo iniciatyva kaltinamojo apie tai net neinformavus (kasacinė byla Nr. 2K-7-228/2008). Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuosprendis dėl Å¡ios kaltinimo dalies yra prieÅ¡taringas. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad baudžiamasis procesas pagal BK 187 str. 1 d. nutraukiamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, tačiau BPK nenumato tokio procesinio sprendimo.

Jeigu teismas nustato, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo (ar baudžiamojo nusižengimo) požymių, yra priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 303 str. 1 d., 5 d. 1 p.), o ne nutraukiama byla. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodyta, kad A. V. veiksmuose nėra nusikaltimo (ar baudžiamojo nusižengimo) sudėties, to teismas nekonstatavo, apsiribodamas teiginiu, kad nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas neprašė perkvalifikuoti kaltinamojo veiksmų pagal kitÄ BK 187 str. dalį.Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡teisino A.

V. pagal BK 155 str. 1 d. A. V., vieÅ¡oje vietoje ant nukentėjusiajam priklausančio automobilio užraÅ¡ydamas žodžius „VAGIS“, užgauliai pažemino pastarÄ jį. Vagis yra vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamas kaip asmuo padaręs vagystę, t. y. pagrobęs svetimÄ turtÄ (padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str.), tačiau toks nukentėjusiojo apibÅ«dinimas neturi jokio pagrindo. Nepagrįstai įvardindamas nukentėjusįjį vagimi (nusikaltėliu), A. V. pažemino jį jo paties ir kitų žmonių (bendradarbių, verslo partnerių, klientų ir kt.) akyse, paniekino jo, kaip gerÄ reputacijÄ turinčio verslininko, prestiÅ¾Ä .

Pažeminimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas užgaulia forma – žodžiai „VAGIS“ ant automobilio kapoto paraÅ¡yti didelėmis raidėmis nenuplaunamais nitrodažais kitų žmonių akivaizdoje. Toks A. V. elgesys akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kiems moralės reikalavimams. Jo tyčia buvo nukreipta į vieÅ¡Ä melagingos, žeminančios, diskredituojančios informacijos apie nukentėjusįjį paskleidimÄ (tÄ pripažįsta ir pats A. V.), siekiant pakirsti pasitikėjimÄ juo ir jį pažeminti.

Nuosprendžio teiginys, kad A. V. buvo įsitikinęs, kad tuo metu prie automobilio ar netoliese kitų (paÅ¡alinių) asmenų nebuvo, yra nepagrįstas. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo vieÅ¡oje vietoje, prieÅ¡ais pastatÄ , kuriame dirba daugybė žmonių (tai A. V. žinojo), o užraÅ¡as „VAGIS“ užraÅ¡ytas nenuplaunamais nitrodažais (tai A. V. irgi suvokė), su kuriais per pusę Lietuvos reikėjo važiuoti į draudimo bendrovę, autoservisÄ . Nors teismas nurodo, kad „apklausti liudytojai nenurodė, kad dėl neigiamÄ reikÅ¡mę turinčio užraÅ¡o ant vadovo automobilio bÅ«tų atsiradusio neigiamos pasekmės Ž.

K. ir juo labiau bendrovei“, tačiau BK 155 str. 1 d. įtvirtinta nusikaltimo sudėtis nereikalauja kitokių neigiamų padarinių nei paties asmens pažeminimas, todėl Å¡is nuosprendžio argumentas taip pat yra nepagrįstas.Apeliaciniame skunde teigiama, kad iÅ¡ nuosprendžio motyvuojamosios dalies nėra aiÅ¡ku, kas lėmė A. V. iÅ¡teisinimÄ pagal BK 155 str. 1 d.: ar tai, kad jo veiksmai buvo spontaniÅ¡ki, ar tai, kad jis neadekvačiai reagavo į situacijÄ dėl didelio susijaudinimo, ar tai, kad jis buvo UAB „L.“ darbuotojas, nepatenkintas tuo, kaip prieÅ¡ keletÄ metų bendru sutarimu buvo nutraukti darbo santykiai, ar kažkas kito.

Toks motyvavimas neatitinka nuosprendžiui, kaip baigiamajam proceso dokumentui, keliamų reikalavimų (BPK 305 str. 1 d. 3 p.) ir varžo nukentėjusiojo teisę ginti savo teisėtus interesus (BPK 44 str. 10 d.). Nepaisant to, nuosprendyje nurodyti argumentai nei atskirai, nei in corpore nepagrindžia A. V. iÅ¡teisinimo. Pažymima, kad nei didelis susijaudinimas, nei spontaniÅ¡kumas nėra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė. Didelis susijaudinimas yra tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir tai tik tuo atveju, kai tokį susijaudinimÄ nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.).

Å iuo atveju, nukentėjusiojo veiksmuose jokio neteisėtumo nebuvo. Apelianto nuomone, nebuvo ir jokio „spontaniÅ¡kumo“. Nukentėjusiajam iÅ¡lipus iÅ¡ A. V. automobilio, Å¡is dar buvo savo automobilyje, tada iÅ¡lipo, nuėjo iki savo automobilio bagažinės, jÄ atidarė, nuėjo prie nukentėjusiojo automobilio kapoto ir ant jo užrašė penkias dideles raides, tÄ patį padarė nuėjęs prie bagažinės. Taigi, atsižvelgiant tiek į veiksmų gausÄ , tiek į laikÄ , reikalingÄ Å¡iems veiksmams atlikti, kalbėti apie A.

V. veiksmų spontaniÅ¡kumÄ , apelianto nuomone, nėra jokio pagrindo.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iÅ¡ nuosprendžio motyvų matyti, kad, iÅ¡teisindamas A. V., teismas didelę reikÅ¡mę suteikė jo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiams. A. V. teisme nurodė, kad, jo manymu, jis turi turtinį reikalavimÄ Ä¯ UAB „L.“ dėl per mažos iÅ¡eitinės kompensacijos, tačiau jis nesikreipė į UAB „L.“ dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų peržiÅ«rėjimo, taip pat nereiÅ¡kė jokių kitų pretenzijų UAB „L.“ atžvilgiu.

Viso proceso pirmosios instancijos metu A. V. taip ir nesugebėjo pagrįsti savo pozicijos dėl jam priklausančios „didesnės išeitinės kompensacijos“, todėl nuosprendžio teiginys, kad „tarp kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiojo Ž. K. yra susiklostę priešiški santykiai dėl savalaikiai neišspręstų finansinių ginčų“ neturi jokio pagrindo. Be to, nukentėjusysis yra tik vienas iš UAB „L.“ akcininkų, tuo tarpu, sprendimus dėl išeitinių išmokų (ir panašius sprendimus) priima įmonės valdyba (ne akcininkai ir, juo labiau, ne vienas akcininkas), todėl nuosprendžio teiginiai, kad nukentėjusysis A.

V. pretenzijų „nesvarstė ir net nesiruošė to daryti“, „vienasmeniÅ¡kai nusprendė, kad jokios iÅ¡mokos nebus mokamos“, „vilkino duoti atsakymÄ â€œ ir pan., yra nepagrįsti – nukentėjusysis neturi tokių įgaliojimų. Nukentėjusysis A. V. atžvilgiu nesielgė netinkamai, jo neužgauliojo, nevaržė jo teisių kreiptis į UAB „L.'“ ar kitus asmenis dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo, todėl teismo argumentai dėl nukentėjusiojo elgesio A.

V. atžvilgiu kaip pagrindo, legalizuojančio A. V. įžeidimÄ , yra nepagrįsti.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuosprendyje minima taikos sutartis nebuvo iÅ¡nagrinėta teisiamajame posėdyje – jÄ kaltinamasis teismui pateikė baigiamųjų kalbų metu (t. y. pasibaigus įrodymų tyrimui), Å¡io dokumento kaip įrodymo priimtinumo klausimas nebuvo sprendžiamas (neduota pasisakyti kaltinimo Å¡aliai), jis nebuvo iÅ¡tirtas (perskaitytas) – tuo pažeidžiant ne tik imperatyviÄ BPK 301 str. 1 d. nuostatÄ , bet ir tiesioginio (betarpiÅ¡ko) įrodymų iÅ¡tyrimo (BPK 242 str. 1 d.) bei rungimosi (BPK 7 str. 2 d.) principus.

Taigi, Å¡is dokumentas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo ir negalėjo bÅ«ti vertinamas.Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. V. veiksmuose yra ir nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., sudėtis. A. V. paskleista informacija, jog nukentėjusysis yra vagis, neatitinka tikrovės ir Å¡i informacija (žinia) paskleista vieÅ¡ai, kitų asmenų akivaizdoje ne tik paniekino, pažemino nukentėjusįjį, bet ir gali pakirsti pasitikėjimÄ juo (menkina jo prestiÅ¾Ä , gero verslininko reputacijÄ ). Taip pavadindamas nukentėjusįjį, A.

V. bÅ«tent tokiÄ reikÅ¡mę (prasmę) ir suteikė Å¡iam žodžiui – A. V. teigimu, jis rašė žodį „VAGIS“, nes tikrai jautėsi apvogtas. Taigi, apelianto teigimu, A. V. suprato, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ nukentėjusiuoju, ir sÄ moningai tai padarė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Privataus kaltinimo skunde Å¡ios veikos sudėtis yra apraÅ¡yta, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo svarstyti ir šį kaltinimÄ A.

V., tačiau nepagrįstai to nedarė. Å iÄ klaidÄ , apelianto nuomone, gali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.Teismo posėdyje iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, kitokiu atveju, spręsti klausimÄ dėl laidavimo, nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 155 str. 1 d. A. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu iÅ¡teisintas pagal BK 155 str. 1 d., konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.Privataus kaltinimo skunde nurodomu metu, t. y. 2014 m. vasario 24 d., galiojusi BK 155 str. 1 d., numatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino žmogų.Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu nuo 2015 m. liepos 10 d., BK 155 str. pripažintas netekusiu galios.BK 2 str. 4 d.

įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 3 str. 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, 2 d. – kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

Veikos nusikalstamumÄ panaikina tas įstatymas, kuris visiÅ¡kai nebenumato buvusios nusikalstamos veikos sudėties arba susiaurina nusikalstamos veikos sudėtį numatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių Å¡ios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kadangi nuo 2015 m. liepos 10 d.

įstatymų leidėjas panaikino baudžiamÄ jÄ atsakomybę už įžeidimÄ pagal BK 155 str., todėl Å¡i veika tapo nebenusikalstama. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamoji byla A. V. atžvilgiu Å¡ioje dalyje nutrauktina ir apeliacinio skundo argumentai dėl pastarojo kaltės nevertintini.Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl A. V. kaltės pagal BK 155 str. 1 d., rėmėsi pateiktu taikos sutarties tarp A. V. ir Ž. K. bei UAB „L.“ projektu (b. l. 132-133). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad Å¡is dokumentas teismo nuosprendyje negalėjo bÅ«ti vertinamas, kadangi A.

V. jį pateikė savo paskutinio žodžio metu, neatnaujinus įrodymų tyrimo, ir teisiamojo posėdžio metu jis nebuvo išnagrinėtas, o teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Vienok, faktas, kad šis dokumentas neturi įrodomosios galios, nėra reikšmingas priimamo sprendimo kontekste, kadangi BK 155 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika šiuo metu yra dekriminalizuota. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 154 str. 1 d.

Ž. K. privataus kaltinimo skundu prašė pradėti baudžiamÄ jį procesÄ A. V. atžvilgiu pagal BK 155 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. (b. l. 4). Dėl Å¡ių nusikalstamų veikų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi Å¡is skundas buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje (b. l. 63). Privataus kaltinimo procese privataus kaltinimo skundas yra prilyginamas kaltinamajam aktui, kuris apibrėžia baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis Ž.

K. praÅ¡o pripažinti A. V. kaltu ne tik pagal BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d., bet ir pagal BK 154 str. 1 d. Nors bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu patikslintas kaltinimas kaip atskiras dokumentas pateiktas nebuvo, tačiau apeliaciniame skunde nukentėjusysis iÅ¡samiai nurodo veikos kvalifikavimo pagal BK 154 str. 1 d. argumentus, naujų faktinių veikos padarymo aplinkybių neįtraukia, iÅ¡teisintasis A. V. su apeliacinio skundo turiniu buvo supažindintas jam iÅ¡siunčiant Å¡io skundo kopijÄ , teismo posėdžio metu iÅ¡teisintojo gynėjas iÅ¡dėstė gynybos argumentus dėl Å¡io kaltinimo, todėl konstatuotina, kad iÅ¡teisintojo A.

V. teisė į gynybÄ buvo užtikrinta ir teismas dėl kaltinimo Å¡ioje dalyje pasisako.BK 154 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å meižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas.

Å meižimo atveju, nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumÄ . Objektyviai Å¡meižimas reiÅ¡kiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors bÅ«du bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (Å¡meižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už paskleidimÄ nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Å meižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015).Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų, A. V. veiksmai, t. y. užraÅ¡o „VAGIS“ užpurÅ¡kimas ant nukentėjusiajam Ž.

K. priklausančio automobilio variklio dangčio ir bagažinės, atitinka paskleidimo požymį BK 154 str. 1 d. kontekste. Šį užraÅ¡Ä matė ne tik nukentėjusysis, bet ir paÅ¡aliniai asmenys, tuo metu buvę prie UAB „L.“ biuro. Analizuojant iÅ¡teisintojo veiksmus, ypač svarbu nustatyti, ar užraÅ¡as „VAGIS“ konkrečiu atveju laikytinas tikrovės neatitinkančia informacija, ar A. V. asmenine nuomone. Tiek iÅ¡ iÅ¡teisintojo, tiek iÅ¡ nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų matyti, kad tarp jų yra iÅ¡kilęs turtinio pobÅ«džio konfliktas, kuris abiejų Å¡alių yra vertinamas skirtingai, todėl ilgÄ laikÄ taikiai nėra iÅ¡sprendžiamas.

Tokio pobÅ«džio užraÅ¡as yra Å¡io konflikto iÅ¡dava. Tokiu bÅ«du, A. V., jausdamasis beviltiÅ¡kai dėl niekaip neiÅ¡sisprendžiančio ginčo, ėmėsi kraÅ¡tutinių priemonių – jis iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyviÄ nuomonę apie kitÄ asmeninio ginčo Å¡alį (Ž. K.). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, A. V. nesiekė apÅ¡meižti nukentėjusiojo kitų asmenų akivaizdoje, nenorėjo jo pažeminti, pakirsti pasitikėjimÄ juo ar kitaip jam pakenkti.

Jis iÅ¡ tiesų jautėsi apvogtas, kadangi jam nebuvo iÅ¡mokėta, jo manymu, pakankama iÅ¡eitinė kompensacija, atsižvelgiant į darbinių santykių nutraukimo pobÅ«dį. IÅ¡teisintasis neturėjo siekio praneÅ¡ti tretiesiems asmenims, kad Ž. K. yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. (vagystę), jis Å¡iek tiek hiperbolizavo susiklosčiusiÄ situacija, todėl užraÅ¡as ant automobilio turėtų bÅ«ti vertinamas ne baudžiamÄ ja teisine prasme, o susiklosčiusių tarpusavio santykių kontekste.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausti liudytojai, o taip pat ir pats Ž. K., negalėjo įvardinti kaip konkrečiai Å¡is įvykis pakenkė jo įmonės reputacijai ar sumenkino jo paties autoritetÄ . Liudytojais apklausti įmonės darbuotojai nurodė, kad klientų ratas nesumažėjo, nei vienas nuolatinis klientas bendradarbiauti neatsisakė, darbuotojai vadovo (Ž. K.) gerbti nenustojo (b. l. 123-126). IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad A.

V., veikdamas tiesiogine tyčia, paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti Ž. K. arba pakirsti pasitikėjimÄ juo tokiu bÅ«du, kad tai bÅ«tų traktuojama kaip nusikalstama veika pagal BK 154 str. 1 d. Asmens veiksmai turi ne tik formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir pavojingumo laipsniu prilygti nusikalstamai veikai, už kuriÄ galėtų bÅ«ti taikoma griežčiausia poveikio priemonė – kriminalinė bausmė. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 187 str. 3 d.

Pagal BK 187 str. 1 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ , o pagal BK 187 str. 3 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, kai sunaikinamas ar sugadinamas nedidelės vertės svetimas turtas. A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 str. 1 d. redakcija (galiojo nuo 2010 m. gruodžio 2 d.) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 1 MGL, bet nevirÅ¡ija 3 MGL dydžio sumos. 2014 m. gruodžio 18 d.

įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., BK 190 str. 1 d. nuostata buvo pakeista nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos. BK 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

Palyginus ankstesnę BK 190 str. 1 d. redakcijÄ su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytu pakeitimu, matyti, kad pagal naujÄ jÄ nuostatÄ turtas, kurio vertė virÅ¡ija 1 MGL, bet nevirÅ¡ija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamÄ jÄ teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko. Nedidelės vertės turtu laikytinas turtas, kurio vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL.Kaip matyti iÅ¡ BK 187 str. nuostatų turinio, nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal Å¡io straipsnio atitinkamÄ dalį apsprendžia sunaikinto ar sugadinto turto vertė.

A. V. pripažįsta, kad jis baltos spalvos aerozoliniais nitrodažais tyčia užpurškė ant nukentėjusiajam Ž. K. priklausančio automobilio variklio dangčio ir automobilio bagažinės žodžius „VAGIS“. A. V. kaltę pagrindžia ir baudžiamojoje byloje esanti apgadinto automobilio fotolentelė (b. l. 16-17), kurios duomenys patvirtina, kad apžiūros metu ant automobilio „Mercedes Benz E 350 BLUETEC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio dangčio ir bagažinės yra užrašai „VAGIS“, Ž.

K. 2014 m. vasario 24 d. skundas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato viršininkui, kuriame nurodomos jam priklausančio automobilio apgadinimo aplinkybės (b. l. 18-19), 2014 m. vasario 26 d. jo kaip liudytojo apklausos protokolas (b. l. 20-21), kuriame jis patikslina šias aplinkybes, A. V. 2014 m. vasario 27 d. paaiškinimas (b. l. 23-24), kuriame jis prisipažįsta užpurškęs minėtus užrašus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. vasario 27 d. nutarimas supažindinti A.

V. dėl neleistino prieÅ¡ingo visuomenės interesams elgesio (b. l. 25), o bÅ«tent automobilio apipurÅ¡kimo, ir 2014 m. kovo 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡ių aplinkybių (b. l. 28), R. H. patikslinimas (b. l. 26), kuriame jis nurodo matęs, kaip A. V. aerozoliniais dažais purÅ¡kė ant automobilio „Mercedes Benz E 350 BLUETEC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio ir galinio dangčių, Ž. K., A. V. ir liudytojų parodymai (b. l. 58-59, 88-89, 94-99, 123-126), kurie yra iÅ¡samiai apraÅ¡yti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Esant minėtų įrodymų visumai, konstatuotina, kad A. V. sugadino svetimÄ turtÄ â€“ automobilio „Mercedes Benz E 350 BLUETEC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atskiras detales. Privataus kaltinimo skunde, civiliniame ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad jam priklausančio sugadinto turto vertė siekė 2 453,07 Lt (710,46 Eur), kadangi tiek kainavo automobilio remontas. Å i suma pripažintina Ž. K. patirtais nuostoliais, tačiau su A. V. apgadintomis automobilio dalimis susiję darbai (dangčio emblemos, gaubto, dangčio, dangčio rankenos juostos, Mercedes ženkliuko, tipo užraÅ¡o remontas), kas ir yra laikoma sugadinto turto verte, kainavo 563,32 Lt (163,15 Eur) (b. l. 39).

Tokiu bÅ«du, likusi nukentėjusiojo nurodoma suma – 1889,75 Lt (547,31) yra automobilio atstatomųjų remonto iÅ¡laidų suma (nuostoliai). Tai apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats nukentėjusysis, paaiÅ¡kindamas, jog dalis sÄ matoje nurodytų remonto darbų yra susiję su parengiamaisiais darbais (automobilio stogo, sparnų, durelių ir kt. uždengimu) sugadintų detalių remontui (nitrodažų nuėmimui nuo sugadintų detalių ir Å¡ių detalių perlakavimui).

Tai reiškia, kad sugadinto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, ir toks turtas laikytinas nedidelės vertės turtu. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. V. 2014 m. vasario 24 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie UAB „L.“ ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie Ž. K. priklausančio automobilio „Mercedes Benz E 350 BLUETEC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (2013 m. gamybos), baltos spalvos aerozoliniais nitrodažais tyčia užpurškė ant automobilio variklio dangčio ir automobilio bagažinės žodžius „VAGIS“ ir tokiu būdu sugadino Ž.

K. priklausantį 563,32 Lt (163,15 Eur) vertės turtÄ .Atsižvelgdamas į tai, kad privatus kaltintojas nekeitė nusikalstamos veikos kvalifikacijos iÅ¡ BK 187 str. 1 d. į BK 187 str. 3 d., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimÄ Å¡ioje dalyje baudžiamÄ jį procesÄ nutraukti. Teismas Å¡iuo atveju galėjo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti savo iniciatyva (BPK 255 str. 2 d., 256 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad situacija, kai iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ .

Å ioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sÄ lygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumÄ . Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pagal KonstitucijÄ Ä¯statyme turi bÅ«ti nustatyta, kad apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi bÅ«ti iÅ¡ anksto praneÅ¡ta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis taip pat praÅ¡o A.

V. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 187 str. 1 d. ir Å¡ioje dalyje keisti kaltinimo nepraÅ¡o, tačiau Å¡iuo atveju, nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, A. V. veika perkvalifikuotina pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ â€“ BK 187 str. 3 d. A. V. pripažino savo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, jo gynėjas baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad ginamojo veiksmai formaliai atitinka bÅ«tent Å¡ios veikos požymius, tos pačios pozicijos gynyba laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme.

Taigi, toks veikos perkvalifikavimas traktuotinas kaip nesudarantis prielaidų pažeisti A. V. teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ . Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Pagal BK 187 str. 3 d. tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu.Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.IÅ¡teisintojo A. V. gynėjas prašė atleisti jo ginamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu jis bÅ«tų pripažintas kaltu.BK 40 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.).A. V. yra padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 187 str. 3 d.). Kaip matyti iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl jos padarymo savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nurodė, kad taip pasielgė apimtas nevilties, spontaniÅ¡kai, nepagalvojęs apie pasekmes. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė visas veikos padarymo priežastis ir aplinkybes, savo parodymų nekeitė, padėjo nustatyti tiesÄ byloje. Tai laikytina A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (iÅ¡laidas automobilio remontui) jis atlygino iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo (b. l. 120), kas taip pat vertintina, kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai mano, kad A. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å i sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip jau minėta, A. V. teisiamas pirmÄ kartÄ už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , savo kaltę pripažino, padaryta žala nėra didelė, be to, jau yra atlyginta, baudžiamosios bylos duomenimis, administracine tvarka jis baustas du kartus, baudos sumokėtos (b. l. 68), A.

V. nurodė, kad jis nėra suplanavęs daugiau jokių veiksmų prieÅ¡ Ž. K. (b. l. 98). Teismo manymu, jau vien tik baudžiamasis procesas leido kaltininkui neigiamai įvertinti savo veiksmus ir ateityje visus konfliktus spręsti teisėtomis priemonėmis.Baudžiamojoje byloje yra A. V. sutuoktinės J. V. praÅ¡ymas perduoti A. V. jos atsakomybei pagal laidavimÄ . Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

A. V. ir J. V. santuokoje išgyveno daugiau nei 25 metus (b. l. 108), kartu augina du vaikus (b. l. 109-110). J. V. neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 111-112). Sutuoktinė dirba krašto apsaugos sistemoje, per devyniolika metų valstybės tarnyboje nėra turėjusi tarnybinių nuobaudų, buvo skatinta šešis kartus, jos veiklos rezultatai buvo vertinti „gerai“ ir „labai gerai“, viršininko charakterizuojama teigiamai (b. l. 113-119), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 13 d.

įsakymu Nr. P-1255 apdovanota Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos medaliu civiliams „Už nuopelnus“. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laiduotojos asmeninės savybės ir veiklos pobÅ«dis darys teigiamÄ Ä¯takÄ sutuoktiniui. TokiÄ iÅ¡vadÄ J. V. patvirtino apklausos pirmosios instancijos teisme metu, nurodydama, kad prisiima atsakomybę už sutuoktinį, ateityje jie kalbėsis, bandys daugiau laiko praleisti kartu. Papildomai laiduotoja nurodė, kad A.

V. nėra kerÅ¡tingas žmogus, emocijas valdo, puikiai sutaria su vaikais, sutuoktinei apie įvykį papasakojo pats (b. l. 134-135).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį J. V. atsakomybei. Tokiu bÅ«du bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.Nustatydamas laidavimo terminÄ , apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ Ä¯vykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, mastÄ , A.

V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę, laiduotojos J. V. veiklos pobÅ«dį ir asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų atlyginimo Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).

Vadovaujantis BPK 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.Ž. K. baudžiamojoje byloje yra pateikęs civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ A. V. priteisti 2 100 Lt (608,20 Eur) turtinės ir 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad turtinę žalÄ sudaro 400,00 Lt (115,85 Eur), kuriuos Ž.

K. sumokėjo už automobilio remontÄ , nes tokia iÅ¡skaita yra numatyta pagal jo sutartį su draudimo bendrove. Ä® baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo pateiktas tai patvirtinantis Transporto priemonių draudimo liudijimas (b. l. 37), PVM sÄ skaita-faktÅ«ra (b. l.

38) ir kasos pajamų orderio kvitas (b. l. 41). Kaip jau minėta, Å¡iÄ sumÄ A. V. nukentėjusiajam yra sumokėjęs (b. l. 120). Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad dar 200,00 Lt (57,92 Eur) jis sumokėjo už kurÄ tam, kad galėtų iÅ¡ Kauno atvykti į Vilnių pas advokatÄ ir į policijos komisariatÄ , tačiau tokias iÅ¡laidas patvirtinančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, todėl turtinės žalos dydis Å¡ioje dalyje laikytinas nepagrįstu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju A. V. yra pripažįstamas kaltu dėl svetimo turto sugadinimo. Nėra pagrindo teigti, kad dėl jam priklausančio automobilio apgadinimo nukentėjusysis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, dvasinį sukrėtimÄ ar emocinę depresijÄ . Sutiktina, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusysis patyrė natÅ«ralų diskomfortÄ , kuris kyla sugadinto turto savininkui, tačiau tai negali bÅ«ti laikoma neturtine žala. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nėra įrodytas ir Ž. K. reputacijos pablogėjimas dėl A.

V. veiksmų. Taigi, atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, turtinės žalos dydį, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, laikytina, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas. BPK 103 str. 6 p. numatyta, kad proceso iÅ¡laidas, be kita ko, sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pinigų priėmimo kvitas Nr. 739660 patvirtina, kad Ž. K. advokatui Edmundui JonuÅ¡ui už teisines paslaugas sumokėjo 1500,00 Lt (434,43 Eur) (b. l. 43), kuriuos civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti kaip turtinę žalÄ . Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos yra traktuojamos kaip proceso iÅ¡laidos, o ne kaip turtinė žala, tačiau, atsižvelgiant į paruoÅ¡tų procesinių dokumentų skaičių ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę bei teisiamųjų posėdžių skaičių, laikytina, kad Å¡i suma yra pagrįsta advokato paslaugoms apmokėti, todėl priteistina iÅ¡ A.

V. Ž. K. naudai. Baudžiamojoje byloje nėra A. V. turtinę padėtį patvirtinančių duomenų, kurie bÅ«tų pagrindu Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Apeliaciniu skundu Ž. K. taip pat praÅ¡o jam priteisti iÅ¡ A. V. atstovavimo iÅ¡laidas. Nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 15/0503, iÅ¡ kurios matyti, kad Ž. K. advokatui Mantui Valiukui už suteiktas konsultacijas ir apeliacinio skundo parengimÄ sumokėjo 2000 Eur (b. l. 176-177).

Priimdamas sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso Å¡alis padavė apeliacinį skundÄ ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundÄ padavė nukentėjusysis, apeliacinės instancijos teismas dalinai tenkina tik vienÄ iÅ¡ apeliaciniame skunde formuluojamų reikalavimų, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka vyko tik du teismo posėdžiai, iÅ¡ A. V. Ž. K. naudai priteistina 200 Eur turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡teisintojo A. V. gynėjas prašė teismo paskirstyti bylinėjimo iÅ¡laidas proceso Å¡alims pagal patenkintus jų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. apeliacinės instancijos teismo yra pripažįstamas kaltu, jo naudai proceso iÅ¡laidos nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 str. 1 d. 1 p., 115 str. 1 d., 303 str. 5 d. 1 p., 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., 329 str. 3 p., n u s p r e n d ž i a: nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį.BaudžiamÄ jÄ bylÄ A.

V. atžvilgiu dalyje dėl BK 155 str. 1 d. nutraukti.A. V. pagal BK 154 str. 1 d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 3 d. (dėl Ž. K. priklausančio nedidelės vertės turto sugadinimo) pagal laidavimÄ be užstato, nustatant laidavimo terminÄ vieneriems metams. Laiduotoja paskirti J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) BaudžiamÄ jÄ bylÄ A. V. atžvilgiu Å¡ioje dalyje nutraukti.IÅ¡aiÅ¡kinti A.

V., kad jam, laidavimo metu padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai J.

V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Ž. K. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ A. V. Ž. K. naudai 634,43 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus 43 euro centus) turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti.Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė                                                                 Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai                                                                                           Arūnas Kisielius                                                                                            Audrius Cininas