Legislator Case Law & Legislation
32bfa2e7-506f-401d-b9fc-4e857e58563f AI generated

32bfa2e7-506f-401d-b9fc-4e857e58563f · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 32bfa2e7-506f-401d-b9fc-4e857e58563f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

Legislator headnote

AI generated

32bfa2e7-506f-401d-b9fc-4e857e58563f · Kauno apygardos administracinis teismas: Å ios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiÅ¡kėjo reikalavimai, yra labai panaÅ¡ios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiÅ¡kėjų reikalavimai paminėtose bylose. PareiÅ¡kėjo teisinė padėtis ar jo teikiami argumentai Å¡ioje byloje nėra itin iÅ¡skirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-600-402/2016Proceso Nr. 3-62-3-02369-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 74 KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 4 d.KaunasKauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.G. skundÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, akto panaikinimo irn u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡ atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ 909,83 Lt, susidariusį dėl sumažintos pareiginės algos koeficiento dydžio, kadangi apskaičiuojant darbo užmokestį turėjo bÅ«ti taikomas pareiginės algos dydžio koeficientas 6,3 ir 7, bei panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-10-23 sprendimÄ Nr. 20-IL-1617.

Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2012-02-28 iki 2013-10-01 jis atliko valstybės tarnautojo pareigas, tačiau visas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis jam sumokėtas nėra. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu ir teigė, kad atsirado teisė kreiptis į teismÄ su reikalavimais dėl sumažinto atlyginimo skirtumo priteisimo. Atsakovas atsiliepime prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas įsiteisėjusį Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė įstatymÄ Nr. XII-523, kurio 2 straipsnio 2 punktu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ .

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ Å¡io įstatymo turinio matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Akcentavo, jog minėtame įstatyme yra numatyta pareiga įstaigoms jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti valstybės tarnautojams patirtus praradimus, iÅ¡mokant neproporcingai sumažintÄ darbo užmokesčio dalį. Tuo pagrindu atsakovas pareiÅ¡kėjai apskaičiuos ir iÅ¡mokės sumažintos darbo užmokesčio dalies skirtumÄ per įstatymo numatytÄ laikotarpį.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nas, kreipėsi į teismÄ , reikalaudamas priteisti dalį darbo užmokesčio, kuris jam nuo 2012-02-28 iki 2013-10-01 buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas. Iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų darbo užmokestį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas. Pagal šio įstatymo 23 straipsnį valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Statuto (redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.) 35 straipsnyje nustatyti pareigÅ«nų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientai, 36 straipsnyje – pareigÅ«nų kvalifikacinės kategorijos ir priedai už jas, 37 straipsnyje – vidaus tarnybos stažas, 38 straipsnyje – priemokos ir apmokėjimas pareigÅ«nams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ .

Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ , sumažinant 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami.

Sumažinti pareiginių algų koeficientai galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjui nuo 2012-02-28 iki 2013-10-01 buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai. Teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr., pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A111-520/2016).

Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjo reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjo teisinė padėtis ar jo teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A668-602/2016 apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A668-602/2016 padarė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ Å¡io įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui GrÄ Å¾inimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, todėl skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuriuo atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nepriemokÄ (b.l. 10-11). Priimant skundžiamÄ sprendimÄ , teisės aktuose nebuvo nustatytas pagrindas iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , jos iÅ¡mokėjimo tvarka įstatymais nebuvo sureguliuota ir sprendimas buvo priimtas taikant tuo metu galiojusius teisės aktus.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo atsisakymas iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ yra pagrįstas, todėl netenkintinas skundo reikalavimas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013-10-23 sprendimo Nr. 20-IL-1617 panaikinimo. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                             Natalja Zelionkienė