32be79ce-0a8f-447b-af0c-47d5bbfd59d0 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2YT-9723-793/2017Proceso Nr. 2-06-3-07265-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.3.; 3.2.7.1.; 3.4.5.19. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2017 m. rugpjūčio 30 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. D. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo V.

V. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti svarbiomis, ir atnaujinti terminÄ palikimui pagal įstatymÄ priimti po tėvo V. G. mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas V. G. Po jo mirties pagal įstatymÄ turtÄ galėjo paveldėti dukros – pareiÅ¡kėja A. D. ir V. V. Teigia, jog po tėvo mirties į notarÄ niekas nesikreipė, kadangi manė, kad tėvas neturėjo jokio turto.

Å ių metų gegužės mėnesį pareiÅ¡kėjos mama J. G. pradėjo tvarkyti turimo sodų paskirties žemės sklypo su sodo nameliu duomenis VÄ® „Registrų centras“, kurio metu paaiÅ¡kėjo, jog nepaisant to, kad mama turėjo visus dokumentus, pagrindžiančius tik jai priklausančiÄ nuosavyės teisę į minėtÄ turtÄ â€“ dalis žemės sklypo priklauso mirusiam tėvui. Atsižvelgiant į tai, mama kreipėsi į notarÄ , siekdama susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, tačiau jai buvo paaiÅ¡kinta, jog praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti.

Kadangi tėvo ir mamos santuoka tėvo mirties metu buvo nutraukta, todėl V. G. turto įpėdiniai yra pareiÅ¡kėja ir jos sesuo. Nurodo, jog paveldimÄ turtÄ sudaro ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, kad buvo įsitikinę, jog visas žemės sklypas priklauso mamai J. G., o apie tai, kad dalis minėto sklypo priklauso tėvui, sužinojo tik 2017 m. gegužės 2 d. (b. l. 21-22).Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad po tėvo mirties į notarÄ niekas nesikreipė, kadangi manė, jog tėvas neturėjo jokio turto.

Teigia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl teisinio neiÅ¡prusimo. Pažymėjo, jog neturi jokių pretenzijų į paveldimÄ turtÄ ir neprieÅ¡tarauja, kad jį priimtų sesuo A. D. (b. l. 15, 36).Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja A. D. iÅ¡ esmės patvirtino pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, nurodydama, jog manė, kad tėvas neturėjo jokio turto. Terminas palikimui priimti praleistas dėl teisinio neiÅ¡prusimo. Nurodė, jog tokia situacija susidarė dėl to, kad mama J. G. iÅ¡tuokos liudijimÄ iÅ¡siėmė 1997 metais, kai tuo tarpu, santuoka tarp V.

G. ir J. G. nutraukta 1988 metais. Prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti – atnaujinti terminÄ palikimui priimti ir jį pratęsti.Ä® teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo V. V. Gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos A. D. ir suinteresuoto asmens V. V. tėvas V. G. (b. l. 5, 6). Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. 2017 m. birželio 20 d. raÅ¡tas Nr. 2017/06/20-2 patvirtina, kad nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2017 m. birželio 20 d. paveldėjimo byla po V.

G., mirusio (duomenys neskelbtini), nebuvo užvesta (b. l. 23). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1988 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3232/1988 m. nutraukta pareiÅ¡kėjos tėvų J. G. ir V. G. santuoka (b. l. 14). IÅ¡tuokos liudijimas iÅ¡duotas 1997 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 3). 1994 m. kovo 12 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartimi J. G. įsigijo 0,0600 ha žemės sklypÄ Nr. 235, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). IÅ¡ 1994 m. kovo 21 d. pažymos apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registracijÄ Valsybinio žemės kadastro duomenų registre matyti, kad J.

G. yra žemės sklypo, essančio (duomenys neskelbtini) savininkė (b. l. 11). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å ie palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminÄ palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistÄ terminÄ , nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismÄ dėl termino pratęsimo. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).Pažymėtina, jog nutraukiant pareiÅ¡kėjos tėvų J. G. ir V. G. santuokÄ (1988 m.) galiojo Santuokos ir Å¡eimos kodeksas (toliau – SÅ K), kurio 40 straipsnis nustatė, jog santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose.

Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, nors pareiÅ¡kėjos tėvai iÅ¡situokė 1988 m. gruodžio 2 d., tačiau realiai santuoka laikytina pasibaigusia ir santuokos nutraukimo pasekmės taikytinos nuo 1997 m. rugpjūčio 8 d., kadangi tik tada buvo padarytas įraÅ¡as metrikacijos įstaigoje apie V. G. ir J. G. santuokos nutraukimÄ . Atsižvegiant į tai, nors J. G. aptariamÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯sigijo 1994 m. kovo 12 d. tačiau Å¡io turto ½ dalis priklauso ir mirusiam pareiÅ¡kėjos tėvui V. G. PareiÅ¡kėjos teigimu, ir ji, jos sesuo V.

V. bei mama J. G. manė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso tik J. G., tuo tarpu, po tėvo V. G. mirties (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo įsitikinę, kad V. G. jokio turto neturėjo. PareiÅ¡kėjos mamai 2017 m. gegužės mėn. pradėjus tvarkyti dokumentus VÄ® „Registrų centras“ dėl aptariamo žemės sklypo, A. D. tapo žinoma, kad ½ dalis turto priklauso mirusiam tėvui V. G. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai sužinojus apie mirusiam tėvui priklausančio turto dalį, ji nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų.

Kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino A. D., apie tėvui priklausančiÄ turto dalį sužinojo 2017 m. gegužės mėn., ir iÅ¡kart pradėjo ruoÅ¡ti reikiamus dokumentus, kreipėsi į teisininkÄ , kuris jau 2017 m. gegužės 20 d. parengė pareiÅ¡kimÄ del termino palikimui priimti atnaujinimo, o pats pareiÅ¡kimas teisme gautas 2017 m. gegužės 24 d.Sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo iÅ¡ bylos duomenų nenustatyta, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir interesus – kita įpėdinė (pareiÅ¡kėjos sesuo V.

V.) yra nurodžiusi, jog neturi jokių pretenzijų į aptariamÄ turtÄ ir nepreiÅ¡tarauja, kad jį priimtų sesuo A. D. Nors terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei keturis metus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja pateikė įrodymus, patvirtinančius jos nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos objektyviomis ir svarbiomis, todėl yra pagrindas pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, todėl pareiÅ¡kėjos A. D. pareiÅ¡kimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po V. G. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas vienÄ mėnesį, skaičiuojant nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas             nutaria: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Atnaujinti pareiÅ¡kėjai A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminÄ palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini) po palikėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priimti, ir pratęsti terminÄ palikimui priimti vienÄ mėnesį nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos.Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                       Petras Mineikis