32bc62fb-45ec-4970-8641-eebc0544cd52 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1487-653/2017Proceso Nr. 2-68-3-41162-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. lapkričio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, UAB „Grinda“, ir nustatė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 455,17 EUR žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2015 m. sausio 13 d. Vilniuje, Minsko pl., automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau sprendime – Automobilis), įvažiavus į duobę, buvo apgadintas Automobilis. Automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių (toliau sprendime – KET) nepažeidė.

Dėl Automobilio apgadinimo padaryta             571,02 EUR dydžio žala. IeÅ¡kovas draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 455,17 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus asmenis. Nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, bÅ«damas gatvių savininkas, privalo gatves prižiÅ«rėti, taisyti, remontuoti, organizuoti saugų eismÄ jam priklausančiose gatvėse. Atsakovas atsako už gatvių (statinių) padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus. Pagal 2011 m. gruodžio 29 d. SusitarimÄ Nr. A72-524(3.1.36-UK) (toliau – Susitarimas) dėl Sutarties pakeitimo atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė, jog rangovas (UAB „Grinda“) nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovui (Vilniaus miesto savivaldybei) ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Minėta Sutartimi ir Susitarimu atsakovas perdavė gatves valdyti UAB „Grinda“, bÅ«tent UAB „Grinda“ turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti Å«kinį bei fizinį poveikį.

Taigi statinio (gatvės) valdytoju buvo UAB „Grinda“, kuriai perduotas gatvės valdymas, eksploatavimas, todėl bÅ«tent                        UAB „Grinda“ atsako už žalÄ , padarytÄ dėl netinkamo gatvės priežiÅ«ros darbų atlikimo. Nurodė, jog atsakovo atžvilgiu nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teigė, kad žalos atsiradimÄ lėmė ir Automobilio vairuotojo veiksmai, kuris turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ .

Ä®vykio metu kelio danga buvo Å¡lapia, lauke buvo tamsu, todėl vairuotojas turėjo atsižvelgti į prastÄ matomumÄ ir bÅ«ti atidus.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad Automobilio vairuotojui, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui, kyla pareiga elgtis taip, kad neatsirastų žalos. Vairuotojas privalo atsižvelgti į vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas ir pan. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ ir neįsitikimo, ar kelyje nėra kliūčių, todėl žala galėjo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsirasti dėl vairuotojo veiksmų.

Nurodė, kad policijos dokumentais apie įvykį nėra konstatuota, kad visi Automobilio apgadinimai atsirado bÅ«tent dėl blogai prižiÅ«rimo kelio. Teigė, kad žalos dydis byloje neįrodytas, kadangi nėra įrodyta, ar atliktas Automobilio remontas buvo eismo įvykio pasekmė. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“, pagal Sutartį atlikdamas gatvių remonto darbus, veikė pagal atsakovo nurodymus, todėl jam nekyla atsakomybė kaip statinio (gatvės) valdytojui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino –nusprendė ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 455,17 EUR skolÄ , penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (455,17 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2016 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15 EUR žyminį mokestį.Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 13 d. 18:44 val.

Minsko pl. Vilniuje eismo įvykio metu įvažiavus į duobę, kurios gylis 0,72 m, buvo apgadintas automobilis Audi A6, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau sprendime - Automobilis), kurį vairavo D. T.. Eismo įvykis įvykio esant šlapiai kelio dangai, tamsiu paros metu. Eismo įvykio metu buvo apgadintas Automobilio kairysis priekinis ratas. Automobilio vairuotojas D. T. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis buvo draustas nuo 2014 m. liepos 26 d., 00:00 val. iki 2015 m. liepos 25 d., 24:00 val., AB „Lietuvos draudimas“, transporto priemonių draudimo liudijimas                LD Nr. (duomenys neskelbtini).

Žala ieÅ¡kovo atlyginta.Pagal 2011 m. gruodžio 29 d. SusitarimÄ Nr. A72-524(3.1.36-UK) (toliau – Susitarimas) dėl Sutarties pakeitimo atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė, kad rangovas                      (UAB „Grinda“) nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovui (Vilniaus miesto savivaldybei) ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Sutarties bei Susitarimo nuostatos patvirtina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pirko ne tik gatvių remonto, bet ir gatvių priežiÅ«ros darbus.Kadangi žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, į kuriÄ Ä¯važiavo Automobilio ratas ir kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trÅ«kumų, t. y. statinio trÅ«kumų, todėl atsakomybė už netinkamÄ statinio bÅ«klę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Ginčo, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra Minsko plento dalies, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė, byloje nėra.Pagal Sutartį bei SusitarimÄ , UAB „Grinda“ (rangovas) įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės (užsakovo) nurodymus, pateiktÄ užsakymÄ , nurodytus darbų kiekius bei darbų atlikimo terminus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1, 3.3 punktai);

„Užsakovas“ sumoka „Rangovui“ „Darbų“ kainÄ po to, kai yra priimtas „Darbų“ rezultatas (Sutarties 3.5 punktas). Sutarties 4.1.1 p. numatyta, kad „Užsakovas“ įsipareigoja vesti atliktų „Darbų“ ataskaitÄ ir priimti atliktus „Darbus“ kiekvienÄ mėnesį pagal aktÄ . Pagal Susitarimo 1 p. UAB „Grinda“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ ; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant Å¡alinti (taisyti) ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ .

Å iame Susitarimo punkte nurodoma, kad                     UAB „Grinda“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ „Užsakovo“, „Užsakovas“ savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus „Rangovui“ už pagal Sutartį atliktus „Darbus“ suma, lygia priteistiems nuostoliams <...>.

Sutartis pratęsta ir eismo įvykio metu galiojo.Teismas sprendė, jog Sutartimi bei Susitarimu Vilniaus miesto savivaldybė neperdavė UAB „Grinda“ gatvės savarankiÅ¡kai valdyti. Vien tik Susitarimo 1 p. nuostata, kad – „kad UAB „Grinda“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės <...>“, nepagrindžia gatvės perdavimo savarankiÅ¡kai valdyti.

Tolimesnės Å¡io punkto nuostatos ir aptartos Sutarties 1.1., 3.3 punktai patvirtina, kad atsakovas UAB „Grinda“, techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbus atliko pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus. Tai paneigia UAB „Grinda“ savarankiÅ¡kÄ minėtos gatvės valdymÄ ir patvirtina, kad atsakovas UAB „Grinda“ privalėjo veikti pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus ir laikydamasis nustatytų taisyklių, t. y. neveikė savarankiÅ¡kai kaip prižiÅ«rimo turto valdytojas, savo nuožiÅ«ra.

Tai patvirtina ir šio Susitarimo 1 p. nuostata, kad tuo atveju, jei teismas iš „Užsakovo“ priteistų nuostolius, pastarasis turi teisę savo nuožiūra mažinti mokėjimus Sutarties „Rangovui“ arba reikalauti iš kompensacijos (CK 6.193 straipsnis). Taigi statinio valdymas Sutarties „Rangovui“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Minsko pl. valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016, kurioje buvo nagrinėjamos kitos (Å¡iuo metu jau nebegaliojančios) 2011 m. sausio 25 d.

Darbų atlikimo sutarties, sudarytos su UAB „Grinda“, nuostatos. Tuo tarpu laikyti, kad Å¡iai bylai aktualia 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi bei papildomu             2012 m. gegužės 27 d. Susitarimu, UAB „Grinda“ buvo perduota tik statinio techninės priežiÅ«ros teisė, negalima. Teismas Å¡iuo atveju nenustatė Sutarties nuostatų esmės ir tikrųjų Sutarties Å¡alių ketinimų, taip pat neatsižvelgė į gausiÄ teismų praktikÄ dėl statinio valdytojo nustatymo ir civilinės atsakomybės taikymo perdavus statinio valdymÄ iÅ¡ savininko kitam asmeniui, todėl manytina, kad už kilusiÄ Å¾alÄ atsakingÄ asmenį, t. y.

Vilniaus miesto savivaldybę, teismas nustatė netinkamai. Priešingai nei nagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, šiuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti. Būtent UAB „Grinda“ realiai ir faktiškai valdė Minsko plento dalį, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis.Kelių priežiūros tvarkos aprašo 13.5 p. numato, jog vietinės reikšmės kelius prižiūrintys juridiniai asmenys privalo atlikti kelių ir statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę.

Å ių ApraÅ¡e minimų gatvių prižiÅ«rėtojų pareigų neriboja jokie sutartiniai įsipareigojimai. ApraÅ¡o            42 p. nurodyta, kad už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡io ApraÅ¡o reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, ApraÅ¡as numato, kad kelius prižiÅ«rintys asmenys atsakingi ne tik tuomet, kai pažeidžia ApraÅ¡o reikalavimus, tačiau ir tuomet, kai nesiima reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui – toks reglamentavimas žymi, kad gatvių priežiÅ«ros vykdytojams kaip specifiniams subjektams yra numatyti padidinti atidumo ir vykdomų darbų tinkamumo kontrolės reikalavimai, kurie negali bÅ«ti apriboti gatvių remonto ir priežiÅ«ros darbų atlikimo sutartimis.Taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, neatsargumÄ .

Apeliantas laikosi nuomonės, jog automobilio sugadinimu patirta žala iÅ¡ dalies kilo ir dėl paties vairuotojo, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio, kaltės. Keičiamoms padangoms turėjo bÅ«ti taikomas nusidėvėjimas pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatas, tačiau jokių panaÅ¡ių skaičiavimų pagal bylos medžiagÄ nebuvo atlikta.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog atlygintinos žalos dydis nustatytas pagal byloje pateiktus dokumentus, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti jokiais Å¡alių dokumentais.

Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte nurodyta, jog sugadinta „priekinė kairės pusės padanga Continental TS850 2005/55 R16 - 8 mm“. ApžiÅ«ros akte nurodytas padangos protektoriaus gylis (8 mm) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sugadinta padanga buvo nauja, kadangi naujų padangų gylis pagal gamintojų normatyvus yra nuo 8 mm iki 9 mm gylio (duomenys gauti telefonu susisiekus su Continental gamykla Vokietijoje). Nuostolio suma (368,03 EUR) apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sÄ matoms sudaryti.

Taip pat atlyginta              202,99 EUR už sugadintas padangas pagal pateiktÄ UAB „Beriva“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 0008274.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Grinda“ praÅ¡o tenkinti apeliacinį skundÄ tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovas neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio. Nurodo, jog apeliantas klaidingai teigia, jog UAB „Grinda“ pasiraÅ¡ydama ginčo Sutartį ir SusitarimÄ , prisiėmė pareigÄ valdyti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatves (kiemus), kadangi visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiÅ«ros) yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus (Sutarties 1.1 p.), kiekvienu atveju pateikiant specialiÄ darbų užsakymo formÄ .Aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trÅ«kumas (duobė) nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog UAB „Grinda“ iÅ¡kart sužinotų apie kiekvienÄ savaiminį kelio defektÄ .Apeliantas nepagrįstai siekia iÅ¡plėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiÅ«ra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama Savivaldybės skiriamo biudžeto.

BÅ«tent dėl pastarosios priežasties ir buvo nustatyta tokia Sutarties vykdymo tvarka, pagal kuriÄ darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas Vilniaus miesto savivaldybės užsakymas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus UAB „Grinda“ nuožiÅ«ra atliktus darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus buvo bÅ«tina atlikti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Å iuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo ir dėl atsakomybės subjekto pagal CK 6.266 straipsnį.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2011-12-29 pasiraÅ¡yta darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus. 2015 m. sausio 13 d. automobilio Audi A6, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. T. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtÄ duobę Vilniuje, Minsko plente. Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo užfiksuotas. Automobiliui padarytÄ 455,17 Eur žalÄ vairuotojui atlygino ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ pagal transporto priemonių draudimo liudijimÄ LD Nr. 101713506. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (1 dalis).

Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ naudos gavėjui, įgijo teisę iÅ¡ už žalos padarymÄ atsakingo asmens reikalauti, kad bÅ«tų grÄ Å¾inta draudimo iÅ¡mokos suma. Dėl tinkamo atsakovoNagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trÅ«kumų, t. y. statinio trÅ«kumų, todėl atsakomybė už netinkamÄ statinio bÅ«klę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės.Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, jog kelio valdymas buvo perduotas atsakovui UAB „Grinda“.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016).2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi rangovas UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1. punktas.) (el. b.l. l. 79-81).

Pagal Sutarties 3.3. punktÄ darbai atliekami pagal užsakovo pateiktÄ rangovui užsakymÄ ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog Minsko plentas neperduotas UAB „Grinda“ savarankiÅ¡kai valdyti, o Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ , t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, kuriuos rangovas atlieka ne savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymÄ , bÅ«tent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovas veikia tik pagal užsakovo nurodymus.

Nors Vilniaus miesto savivaldybė užsako UAB „Grinda“, kaip rangovui, tam tikrų darbų, susijusių su gatvių priežiÅ«ra ir remontu, atlikimÄ , tačiau, kaip teisingai aiÅ¡kino sutartį pirmosios instancijos teismas, tokios sutarties sudarymas negali bÅ«ti vertiniams savininko teisės valdyti miesto tam tikrų gatvių perdavimu.Pagal 2012 m. gegužės 7 d. susitarimÄ , tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal Å¡iÄ Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams.

Taigi, sutartyje Å¡alys, numatydamos minėtus tarpusavio įsipareigojimus, pripažino, jog už gatvių ir kiemo dangos trÅ«kumus prieÅ¡ trečiuosius asmenis atsako Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatuotina, kad dėl gatvės konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo teismų praktikos laikytini nepagrįstais. Visų pirma, pagal CPK 4 str. vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo tarpu apelianto nurodyti teismų sprendimai ir nutartys buvo arba priimti arba iki aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016, arba juose buvo nagrinėjamas priteistinos žalos dydžio klausimas, o ne tinkamo atsakovo klausimas.

Atmestini ir apelianto argumentai, jog atsakovui atsakomybė kyla ne tik iÅ¡ pasiraÅ¡ytos ginčo Sutarties, bet ir iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o. Kaip buvo konstatuota Å¡ioje byloje,              UAB „Grinda“ nebuvo kelio valdytoja, todėl klausimas ar ji tinkamai atliko savo sutartinius įsipareigojimus dėl darbų atlikimo, nesudaro Å¡ios bylos dalyko. Dėl žalos dydžio.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog priteistinos žalos dydis turėtų bÅ«ti mažintinas, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, neatsargumÄ ir į tai, kad į duobę įvažiavusio automobilio padangos buvo nenaujos, todėl priteisiant žalÄ už keičiamas padangas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas jų nusidėvėjimas.

Apeliacinis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti vairuotojo kaltės, o apeliantas nepateikė Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , paneigiančių argumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Vien kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Nagrinėjant pakeistų padangų vertės klausimÄ , pažymėtina, jog, apeliantas, atsakydamas į ieÅ¡kovo 2015-02-10 pretenzijÄ Nr. R0001550809, reikalaujamos kompensuoti žalos dydį ginčijo tik argumentu dėl galimo vairuotojo neatsargumo (el. b.l. 27-28). Be to, iÅ¡ byloje esančio Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto (el. b. l.

14) matyti, jog sugadinta priekinė kairės pusės padanga Continental TS850 2005/55 R16 - 8 mm. Taigi, byloje nepaneigta, jog buvo sugadinta naujos padangos protektoriaus gylio kriterijus atitinkanti padanga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė padangos nusidėvėjimo. Kita vertus, apeliantas, kritikuodamas žalos dydžio nustatymÄ , savo kitokių patikslintų paskaičiavimų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio                   1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Jelena Å iÅ¡kina