2015-12-29 Nr. CB-12281-2-06-3-01505-2015-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-706-916/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01505-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.7

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Naujakiemio vaistinė“ skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., Klaipėdos miesto savivaldybė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl vykdomosios bylos sustabdymo įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą.

Pareiškėja UAB „Naujakiemio vaistinė“ kreipėsi į antstolį prašydama panaikinti jo 2015 m. sausio 28 d. patvarkymą „Dėl teismo nutartimi taikyto draudimo bei įpareigojimo vykdymo“ (toliau – ir Patvarkymas), priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/01159, kuriuo antstolis įpareigojo nedelsiant vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-8822-897/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šia nutartimi atsakovė UAB „Naujakiemio vaistinė“ įpareigota perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančias patalpas, esančias Klaipėdoje, Taikos pr. 76. 2014 m. liepos 24 d. nutartimi teismas pagal antstolio pareiškimą dėl patvarkymo nevykdymo nutarė skirti 50 Lt dydžio baudą už teismo nutarties nevykdymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinys atsakovei UAB „Naujakiemio vaistinė“ paliktas nenagrinėtas. Pareiškėjos teigimu, vykdomoji byla turi būti nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas ir byla užbaigta, tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti sustabdytas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė UAB „Naujakiemio vaistinė“ restruktūrizavimo bylą, todėl antstolis privalėjo sustabdyti vykdymo veiksmus.

Antstolis J. P. 2015 m. vasario 11 d. patvarkymu pareiškėjos UAB „Naujakiemio vaistinė“ skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi skundą atmetė, nurodydamas, kad, gavęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-8822-897/2014, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, tačiau nepateikus įrodymų, jog ji yra įsiteisėjusi, antstolis neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus.

Teismas nurodė, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 8 straipsnio reikalavimai šiuo atveju netaikytini, nes antstolis privalo sustabdyti tik lėšų išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymus, o vykdomąjį dokumentą, nesusijusį su lėšų išieškojimu ar turto areštu, antstolis gali vykdyti. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad tinkama išieškotoja yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o ne Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nurodydamas, kad savivaldybės administracija turi įstatymo jai suteiktas teises perimti savivaldybei priklausantį turtą.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, jį tenkino iš dalies. Teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį: panaikino 2015 m. sausio 28 d. antstolio J. P. patvarkymą „Dėl teismo nutartimi taikyto draudimo bei įpareigojimo vykdymo“ Nr. 0172/14/01159 ir įpareigojo antstolį sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/01159.

Teismas nurodė, kad ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte nustatytas draudimas, įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Nors ginčo patalpos nepriklauso pareiškėjai UAB „Naujakiemio vaistinė“ nuosavybės teise, tačiau pareiškėja šiomis patalpomis vis dar naudojasi ir ketina jose plėtoti veiklą. Klaipėdos miesto savivaldybė pareiškė UAB „Naujakiemio vaistinė“ ieškinį dėl uždraudimo naudotis ginčo patalpomis, tačiau atsakovė UAB „Naujakiemio vaistinė“ toje pačioje byloje pareiškė priešieškinį dėl nuomos sutarties atnaujinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartyje (dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Naujakiemio vaistinė“ iškėlimo) nurodė, kad ginčas dėl patalpų dar nėra išnagrinėtas, todėl spręsti, kad atsakovė praras šias patalpas ir taip sumažės jos pajamos, nėra pagrindo.

Kadangi UAB „Naujakiemio vaistinė“ siekia ginčo patalpose toliau plėtoti veiklą, darytina išvada, kad nutarties dėl įpareigojimo perduoti ginčo patalpas įvykdymas prieštarautų restruktūrizavimo procese siekiamam tikslui atkurti įmonės mokumą ir sukeltų UAB „Naujakiemio vaistinė“ turtinio pobūdžio praradimų, todėl antstolis, atsižvelgdamas į tai, jog 2014 m. lapkričio 13 d. įsiteisėjo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Naujakiemio vaistinė“ iškėlimo, ir vadovaudamasis ĮRĮ įstatymo 8 straipsnio 1 bei 3 punktais, turėjo sustabdyti vykdymo veiksmus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas laikė, kad Patvarkymą antstolis priėmė neteisėtai, todėl jį panaikino ir įpareigojo antstolį sustabdyti vykdymo veiksmus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio taikymo. Tam, kad būtų galima taikyti ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte įtvirtintą draudimą, reikalingos dvi sąlygos: pirma, turtas turi priklausyti įmonei nuosavybės teise; antra, turtas turi būti reikalingas įmonei vykdyti veiklą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonių restruktūrizavimo įstatyme neribojamos kreditorių ar trečiųjų asmenų teisės susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš restruktūrizuojamos įmonės valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2011). Taigi įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą nedraudžiama perduoti kitiems asmenims priklausančio turto, todėl nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ginčo patalpos nepriklauso UAB „Naujakiemio vaistinė“ nuosavybės teise, tačiau nepagrįstai vadovavosi restruktūrizavimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi šalių ginčas nėra išspręstas ir nėra pasisakyta, ar UAB „Naujakiemio vaistinė“ ginčo patalpomis naudojasi teisėtai; teismas tik pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Šios priemonės nereiškia turto praradimo, todėl ĮRĮ 8 straipsnio 3 punktas neaktualus.

Pažymėtina, kad panaikinus Patvarkymą susiklostė paradoksali situacija, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi UAB „Naujakiemio vaistinė“ vadovei L. Žiemienei buvo paskyręs 14,48 Eur (50 Lt) baudą už kiekvieną Patvarkymo nevykdymo dieną. 2015 m. birželio 17 d. Savivaldybės administracija gavo UAB „Naujakiemio vaistinė“ buvusios direktorės L. Žiemienės raštą „Dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų ir žalos atlyginimo“, kuriame, vadovaujantis skundžiama apeliacinės instancijos nutartimi, reikalaujama, kad Savivaldybė, Savivaldybės administracija ir antstolis J. P. solidariai atlygintų 1230,87 Eur turtinę žalą, kurią L. Žiemienė patyrė dėl paskirtos baudos.

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

Pareiškėja RUAB „Naujamiesčio vaistinė“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl laikino vykdomosios bylos sustabdymo iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, o ne dėl pačios restruktūrizuojamos įmonės pareigos įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Kasatorės argumentai dėl vykdomojo dokumento įvykdymo sąlygų ir tvarkos turi būti nagrinėjami restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme tvarka, kuri negali būti paneigta atsisakius sustabdyti vykdomąją bylą ir ją perduoti restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Todėl Klaipėdos apygardos teismo skundžiama nutartimi įpareigotas sustabdyti vykdymo veiksmus antstolis taip pat turės perduoti vykdomąją bylą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. ĮRĮ 8 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad visi kreditorių reikalavimai (nepriklausomai nuo jų pobūdžio), kurių nepatenkino antstolis, tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. sustabdžius vykdomąją bylą ir ją perdavus restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

2. Kasatorės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiamas ginčas dėl vindikacinio ieškinio teismingumo restruktūrizavimo byloje, todėl šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa.

3. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte įstatymų leidėjas nustatė privalomą vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą, kai skolininkui iškelta restruktūrizavimo byla. Teisės normoje nenustatytos jokios išimtys (piniginio pobūdžio ar su daiktinėmis teisėmis susijusių prievolių), kada priverstinis vykdymas galėtų būti nestabdomas.

4. Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. RUAB „Naujakiemio vaistinė“ siekia ginčo patalpose toliau plėtoti veiklą, todėl nutarus nestabdyti vykdomosios bylos gali būti nepagrįstai sutrukdyta atkurti įmonės mokumą. RUAB „Naujakiemio vaistinė“ ginčo patalpose vykdo farmacinę veiklą, iš jos gauna pajamų, todėl minėtos patalpos yra būtinos įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti.

5. Klaipėdos miesto savivaldybė yra RUAB „Naujakiemio vaistinė“ kreditorė, kurios 24 455,19 Eur reikalavimas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1040-221/2015. Dėl šios priežasties kasatorė prieštaravimus dėl restruktūrizavimo plano turi teisę pareikšti kreditorių susirinkime, po to – tvirtinant restruktūrizavimo planą teisme. Todėl teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas (su teismo žiniai perduotu sustabdytu ginčo vykdomuoju dokumentu) būtų vykdomas šiame plane nustatyta tvarka, o vykdymo kontrolė ir kreditorių teisių apsauga yra įgyvendinamos įstatyme įtvirtintais teisiniais instrumentais.

6. Kasaciniame skunde kaip vienas iš motyvų yra nurodomas L. Žiemienės raštas, kurio nėra byloje ir kuris negali būti pateikiamas kasaciniame teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vykdomosios bylos sustabdymo

CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad antstolis, iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą, privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.

Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 dalį įmonių restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami apsaugoti interesus, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ v. UAB „Litagros prekyba“, bylos Nr. 3K-3-264/2010). Svarbus restruktūrizavimo proceso ypatumas yra tas, kad jo metu, nors ir pakitusia forma, tebevykdoma įmonės ūkinė veikla ir verslas, tačiau šiuo laikotarpiu jau nebegali būti naudojamasi visiška komercine laisve. Kadangi restruktūrizavimo proceso metu įmonės verslas jau nebegali tęstis ankstesne forma, tai, siekiant veiksmingai atkurti jo gyvybingumą ir apsaugoti kreditorių interesus, be kita ko, skiriamos specialiai reglamentuotos mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė jų priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta UAB „Volunta Parket” restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. 3K-3-429/2011).

ĮRĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu be teismo leidimo draudžiama parduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises bei draudžiama perduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises kitų asmenų nuosavybėn ar leisti jiems naudotis įmonės turtu neatlygintinai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo atveju vertinant, ar buvo pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą, yra svarbūs keli aspektai. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomoji byla pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-8822-897/2014, kuria buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovė UAB „Naujakiemio vaistinė“ buvo įpareigota perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai šiai priklausančias patalpas, esančias Klaipėdoje, Taikos pr. 76. Ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi palikta nepakeista ir yra įsiteisėjusi. Spręsdamas dėl laikinųjų priemonių taikymo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas preliminariai įvertino tiek ieškinio patenkinimo galimybę, tiek būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė patirtų žalos, o galimo jai palankaus sprendimo vykdymas pasunkėtų. Šiems motyvams pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, jis taip pat pažymėjo, jog paskirta laikinąja apsaugos priemone užtikrinama ne tik Klaipėdos miesto savivaldybės, kaip biudžetinės įstaigos, interesas, bet ir viešasis interesas, kurį lemia savivaldybės atliekamos funkcijos. Taigi, būtinybė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir tinkamas jos rūšies parinkimas teismų yra išnagrinėti ir patvirtinti įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais.

Antra, kaip teisingai nurodė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ĮRĮ 8 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolis privalo sustabdyti lėšų išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymus, o nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas su lėšų išieškojimu ar turto areštu nėra susijęs, todėl vykdomoji byla negalėjo būti sustabdyta šiuo pagrindu.

Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, 2014 m. birželio 17 d. nutartimi UAB „Naujakiemio vaistinė“ įpareigojo perduoti ne jai pačiai, bet savivaldybei priklausančias patalpas, o pagal ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas draudžiama įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės (o ne trečiųjų asmenų) turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Taigi, ĮRĮ neribojamos kreditorių ar trečiųjų asmenų teisės susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš restruktūrizuojamos įmonės valdymo. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. RAB „Vingriai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-209/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, padarė išvadą, kad nutarties dėl įpareigojimo perduoti ginčo patalpas įvykdymas prieštarautų restruktūrizavimo procese siekiamiems tikslams – atkurti įmonės mokumą, sukeltų UAB „Naujakiemio vaistinė“ turtinio pobūdžio praradimų, todėl antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. lapkričio 13 d. įsiteisėjo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Naujakiemio vaistinė“ iškėlimo, ir vadovaudamasis ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktu bei 3 punktu, turėjo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, sprendžia, kad, kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nereiškia restruktūrizuojamos įmonės turto praradimo, todėl nagrinėjamu atveju ĮRĮ 8 straipsnio 3 punkto nuostatos nėra aktualios.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus, todėl, siekiant restruktūrizavimo tikslų, negalima pirmenybės suteikti tik restruktūrizuojamos įmonės interesams ir ignoruoti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Siekis atkurti verslo subjekto mokumą neturėtų būti iškeliamas aukščiau už pareigą garantuoti tinkamą savininko teisių gynimą. Restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės, kuriomis siekiama atkurti bendrovės mokumą, turi būti teisėtos – jame negalima nustatyti naudojimosi svetimu turtu be jo savininko sutikimo net ir tuo atveju, jei šis turtas būtų reikalingas restruktūrizuojamos įmonės mokumui atkurti. Restruktūrizavimo tikslų siekimas, ignoruojant savininko teises į nuosavybę, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. UAB „Naujasis uostas“, bylos Nr. 3K-3-628/2013).

Nors nagrinėjamu atveju situacija nėra tapati ir turtas perduodamas vykdant ne galutinį teismo sprendimą, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, o nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, savininko interesų (nuosavybės teisės) apsaugos prasme turi būti vadovaujamasi analogišku aiškinimu, kad restruktūrizuojamos įmonės interesams negali būti suteikiama pirmenybė, pažeidžiant kitų asmenų teises. Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, tenkindami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismai įvertino tiek ieškinio patenkinimo galimybę, tiek būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką bei žalos atsiradimą šių priemonių netaikant, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo restruktūrizuojamos įmonės interesams teikti pirmenybę, paneigiant turto savininko interesus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis naikintina ir paliktina galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 4,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus suinteresuoto asmens kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjos UAB „Naujakiemio vaistinė“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „Naujakiemio vaistinė“ (duomenys neskelbtini) 4,56 Eur (keturis Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė