2021-01-06 Nr. AB-464-3-62-3-00992-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

· Administracinė byla Nr. eA-24-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00992-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 30.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. V., V. O. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. V., V. O. ir V. A. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Kauno energija“, G. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos V. O., I. V. ir V. A. (toliau – pareiškėjos) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamos: 1) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. balandžio 5 d. raštą Nr. 42-4-46 (toliau – ir Raštas), kuriuo nutarta netenkinti prašymo naudoti gamtines dujas namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymui ir karšto vandens ruošimui; 2) įpareigoti atsakovą duoti teisę atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų ir įsirengti autonominį dujinį šildymą.

2. Pareiškėjos paaiškino, kad 2018 m. spalio 21 d. įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta parengti atsijungimo nuo miesto centralizuoto šildymo tinklų projektą ir nustatyta tvarka kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl leidimo išdavimo. 2019 m. vasario 19 d. P. A. (pareiškėjų atstovas) Administracijos direktoriui pateikė prašymą Nr. R213-203 dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių atjungimo nuo miesto termofikacinių tinklų ir galimybės šildymui naudoti gamtines dujas. Per įstatymo nustatytą terminą negavęs atsakymo dėl pateikto prašymo, 2019 m. kovo 22 d. pareiškėjų atstovas pateikė pakartotinį prašymą (reg. Nr. R13-386). Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius 2019 m. balandžio 5 d. dokumentu Nr. 42-4-46 informavo, jog prašymas dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo svarstytas Šilumos būdo nustatymo komisijos posėdyje 2019 m. balandžio 2 d., kuriame nutarta prašymo netenkinti, nes dujų naudojimas šildymo ir karšto vandens ruošimui prieštarauja Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano sprendiniams, neatitinka visuomenės interesų, didina oro taršą.

3. Pareiškėjos teigė, jog butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų įtvirtinta teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.390 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 27 straipsnyje. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos.

4. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T-203 buvo patvirtintas atnaujintas Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), kuris numato tam tikras išimtis, kurioms esant gali būti numatyta aprūpinti iš vietinių šilumos šaltinių, teikiant prioritetą dujų kurui: 1) esama centralizuoto šilumos tiekimo sistema negali užtikrinti technologijai reikalingų kokybinių šilumnešio parametrų arba pakankamo aprūpinimo šiluma patikimumo. Minėtiems šilumos vartotojams suteikiama teisė įsirengti ir naudoti autonominius aprūpinimo šiluma šaltinius, kaip kurą naudojant gamtines dujas. Šiuo atveju miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistema gali būti naudojama kaip rezervinis aprūpinimo šiluma būdas; 2) yra techninių, gamtosaugos, paveldo išsaugojimo problemų aprūpinant konkretų vartotoją šiluma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos; 3) teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra mažesnės vartotoją aprūpinant šiluma iš vietinio šilumos šaltinio, kurui naudojant gamtines dujas. Šiuo atveju nors namas, kaip pažymėta Rašte, priskiriamas centralizuotai šilumos tiekimo zonai, jam turi būti taikomos išimtys, numatytos Specialiajame plane. Pareiškėjų teigimu, AB „Kauno energija“ negali užtikrinti technologijai reikalingų kokybinių šilumnešio parametrų ir patikimumo. Esant šaltai žiemai ir staigiai krentant temperatūrai, AB „Kauno energija“ tiekiamo šilumnešio parametrai kinta žymiai lėčiau nei keičiasi aplinkos temperatūra ir neužtikrina energijos kiekio, reikalingo namui, todėl namas staigiai atšąla. Be to, 3 iš 4 savininkų (gyventojų) yra pensinio amžiaus, o išlaidos būtų šildymui yra neadekvačiai didelės. Nors Rašte nurodyta, kad namas nepriskiriamas didžiausių kainų kategorijai, tačiau atsižvelgus į duomenis, šilumos suvartojimas, palyginus su namu, esančiu (duomenys neskelbtini), skiriasi 2–3 kartus. Pagal pateiktas sąskaitas matyti, jog namo gyventojų išlaidos yra 200–300 proc. didesnės nei kitų tokio paties tipo namų. Taip pat Rašte nurodyta, kad namas yra nerenovuotas, bet, atkreiptinas dėmesys, jog namas yra valstybinės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno miesto istorinės dalies teritorijoje, todėl pastato apšiltinimas ir renovacija iš lauko pusės yra negalimi.

5. Pareiškėjos pažymėjo, kad namas yra prijungtas prie ESO gamtinių dujų sistemos, kuri yra pajėgi aprūpinti namą reikiamu dujų kiekiu keičiant visą namo šildymo sistemą. Kiekvienas butas karšto vandens ruošimui naudoja gamtines dujas ir tai daro dujų katilais, kurie yra prijungti prie name esančių kaminų pagal visus dujų tiekėjo reikalavimus, todėl keičiant katilus nauji kaminai virš stogo nebus keliami. Šildymo būdo keitimas šiuo atveju nereikalauja keisti inžinerinės sistemos, užteks tik pakeisti katilo tipą.

6. Pareiškėjų vertinimu, Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius Rašto nepagrindė pakankamais argumentais, t. y. nenurodė aiškių prašymo netenkinimo motyvų, todėl yra naikintinas.

7. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad Šildymo būdo nustatymo komisija 2019 m. balandžio 4 d. protokoliniu sprendimu Nr. 42-9-1 nutarė netenkinti pareiškėjų prašymo pakeisti šildymo būdą, t. y. atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, kadangi daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priskiriamas centralizuoto šilumos tiekimo tinklo zonai ir toks šildymo būdo pakeitimas prieštarautų Specialiojo plano sprendiniams.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjų nurodytas daugiabutis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka nei vienos iš Specialiajame plane nurodytų išimtinių sąlygų. Taip pat minėtas daugiabutis pastatas nėra nei statomas, nei rekonstruojamas, todėl esantiems centralizuoto šilumos tiekimo zonos šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atsijungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis Specialiojo plano. Šilumos ūkio įstatymas nustato galimybę atsijungti nuo šildymo inžinerinių sistemų vartotojams, tačiau ši teisė nėra absoliuti, kadangi teisės aktai numato, kad šią teisę įgyvendinti galima tik tam tikra nustatyta tvarka ir pagal savivaldybių patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Daugiabutis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), patenka į Specialiojo plano centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje pareiškėjų prašoma kuro rūšis (dujos) nėra alternatyvi kuro rūšis minėtai centralizuoto šildymo zonai. Pareiškėjos skunde akcentuoja prastą ir susidėvėjusią namo šildymo sistemos būklę, tačiau, atsakovo teigimu, vien šildymo sistemos susidėvėjimas nėra pagrindas keisti šildymo būdą nesilaikant Specialiojo plano nuostatų. Be to, minėtas daugiabutis pastatas nepriskiriamas didžiausių kainų mokėtojų grupei.

10. Atsakovas atsiliepime nesutiko su skundo teiginiais, kad ginčijamas Raštas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, ir nurodė, jog Rašte nurodytas neigiamo sprendimo įstatyminis pagrindas – prašymas neatitinka Specialiojo plano reikalavimų, o tai yra pakankamas motyvas prašymui atmesti. Atsakovo vertinimu, Rašto turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai nėra esminiai, sukliudę pareiškėjoms suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą.

11. Atsakovo manymu, Administracija tinkamai ir pagrįstai nesuteikė pareiškėjoms leidimo pakeisti šildymo būdą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

13. AB „Kauno energija“ atsiliepime nurodė, kad pagal Specialųjį planą daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjoms priklausantys butai, patenka į centralizuoto aprūpinimo šiluma zoną. Specialiajame plane imperatyviai nustatyta, kad centralizuoto aprūpinimo šiluma zonos šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atjungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano ir vykdomas šiam atvejui įstatymuose numatyta tvarka bei įtvirtinta, kad elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje. Taigi centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo galima tik tuo atveju, jeigu ketinama pasirinkti vieną iš nurodytų ekologiškų šilumos būdų. Specialusis planas taip pat numato, kad statant ar rekonstruojant pastatus centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje numatomas aprūpinimas šiluma iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Specialusis planas numato tam tikrus atvejus, kada gali būti numatyta aprūpinti šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, teikiant prioritetą gamtinių dujų kurui, tačiau tik statant ar rekonstruojant pastatus. Šiuo atveju namas, kuriame yra pareiškėjų butai, nėra numatytas rekonstruoti, o įrengiant autonominį dujinį šildymą, atliekamas paprastas remontas, todėl Specialiojo plano išimtys, priešingai negu teigė pareiškėjos, negali būti taikomos. Be to, pareiškėjų prašoma leisti kuro rūšis (gamtinės dujos) nėra alternatyvi kuro rūšis centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje. Atsižvelgus į tai, atsakovas Rašte teisingai nurodė teisinį pagrindą – dujų naudojimas šildymo ir karšto vandens ruošimui prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams ir todėl nėra galimas.

14. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjoms leidus atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir įsirengti autonominį dujinį šildymą, būtų pažeidžiami viešieji visuomenės interesai ir būtų didinama oro tarša, o susidėvėjusi namo šildymo sistema nėra pagrindas keisti šildymo būdą naudojant gamtines dujas. Pareiškėjos lygina namo šilumos suvartojimo duomenis su kitų nerenovuotų ir senos statybos daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos suvartojimo duomenimis, tačiau, AB „Kauno energija“ vertinimu, toks palyginimas yra neteisingas, nes neįvertintas skirtingų namų techninis stovis, būklė ir net vietovė.

II. 15. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 14 d. Administracijoje buvo gautas pareiškėjų atstovo P. A. prašymas dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių atjungimo nuo centralizuotų šilumos perdavimo tinklų. Administracijos Energetikos skyrius 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. 42-4-7 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), šildymo būdo keitimo“ informavo pareiškėjas apie su prašymu pateiktų dokumentų atitiktį nustatytiems reikalavimams ir papildomų dokumentų pateikimo būtinybę. 2019 m. vasario 19 d. P. A. pateikė pakartotinį prašymą dėl šilumos būdo keitimo daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat papildomi prašymai buvo gauti 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m. kovo 27 d. Skundžiamu Raštu Administracijos Energetikos skyrius informavo P. A., kad minėtas prašymas dėl šildymo būdo pakeitimo daugiabučiame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo svarstomas Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A-1959 sudarytos Šildymo būdo nustatymo komisijos 2019 m. balandžio 4 d. posėdyje bei apie Komisijos priimtą sprendimą. Komisija 2019 m. balandžio 4 d. protokoliniu sprendimu Nr. 42-9-1 nutarė netenkinti pareiškėjų prašymo pakeisti šildymo būdą, t. y. atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, kadangi daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priskiriamas centralizuoto šilumos tiekimo tinklo zonai ir toks šildymo būdo pakeitimas prieštarautų Specialiojo plano sprendiniams.

17. Teismas, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) bei Specialiojo plano nuostatomis, nurodė, kad pareiškėjų nurodytas daugiabutis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka nė vienos iš Specialiajame plane nurodytų sąlygų. Taip pat minėtas daugiabutis pastatas nėra nei statomas, nei rekonstruojamas, todėl, kaip nustatyta Specialiajame plane, esamiems centralizuoto šilumos tiekimo zonos šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atsijungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis Specialiojo plano ir vykdomas šiam atvejui įstatymuose numatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymas numato galimybę atsijungti nuo šildymo inžinerinių sistemų vartotojams, tačiau ši teisė nėra absoliuti, kadangi teisės aktai numato imperatyvią teisę įgyvendinti tik tam tikra nustatyta tvarka ir pagal savivaldybių patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Teismas pažymėjo, kad daugiabutis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje pareiškėjų prašoma kuro rūšis (dujos) nėra alternatyvi kuro rūšis minėtai centralizuoto šildymo zonai. Vien šildymo sistemos susidėvėjimas nėra pagrindas keisti šildymo būdą nesilaikant Specialiojo plano nuostatų. Be to, minėtas daugiabutis pastatas nėra priskiriamas didžiausių kainų mokėtojų grupei.

18. Teismo vertinimu, skundžiamo Rašto panaikinimas ir Administracijos įpareigojimas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų prašymą nesuteiks pareiškėjoms teisinio pagrindo įgyti teisę atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų ir įsirengti autonominį dujinį šildymą, taigi atsakovo įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą neišspręs ginčo iš esmės.

19. Įvertinęs ginčijamo Rašto turinį, teismas jo trūkumų nenustatė. Teismo vertinimu, pareiškėjų iškelti klausimai išnagrinėti išsamiai, motyvai išdėstyti aiškiai, logiškai ir pakankamai, nesudarė pareiškėjoms galimybių elgtis dviprasmiškai, Raštas pagrįstas teisės normų reikalavimais, aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog Raštas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus.

III. 20. Pareiškėjos V. O., I. V. ir V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjos prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas: 500 Eur pirmosios instancijos teisme ir 300 Eur apeliacinės instancijos teisme.

21. Pareiškėjos teigia, kad Specialiojo plano nuostatos nedraudžia keisti šildymo būdą į dujinį. Taigi Kauno miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi teisės akto, kuris absoliučiai draustų centralizuoto šildymo zonoje šildymo būdą keisti į dujinį. Teismas rėmėsi Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, tačiau minėta teisės norma nereglamentuoja šildymo būdo keitimo procedūros iš kieto kuro į šildymą dujomis, taip pat nereglamentuoja miesto mikrorajonų susiskirstymo zonomis ir pan. Minėtoje nuostatoje nurodyta, kad šilumos ūkį tvarko savivaldybės pagal priimtus tarybos sprendimus.

22. Pareiškėjos pažymi, kad galiojant Specialiajam planui buvo leista kitiems daugiabučių namų savininkams centralizuoto šildymo zonoje pakeisti šildymo būdą į dujinį. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Taip pat tiek atsakovas, tiek teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad namo gyventojai jau daug metų vandenį šildo dujomis.

23. Pareiškėjų įsitikinimu, ginčijamas Raštas apriboja jų teisę, įtvirtintą CK 6.390 straipsnyje bei Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnyje. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos.

24. Nors Rašte nurodyta, kad namas nepriskiriamas didžiausių kainų kategorijai, tačiau atsižvelgus į duomenis, šilumos suvartojimas, palyginus su namu, esančiu (duomenys neskelbtini), skiriasi 2–3 kartus. Pagal pateiktas sąskaitas matyti, jog namo gyventojų išlaidos yra 200–300 proc. didesnės nei kitų tokio paties tipo namų. Taip pat Rašte nurodyta, kad namas yra nerenovuotas, bet, atkreiptinas dėmesys, jog namas yra valstybinės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno miesto istorinės dalies teritorijoje, todėl pastato apšiltinimas ir namo renovacija iš lauko pusės yra negalimi. Namas yra prijungtas prie ESO gamtinių dujų sistemos, kuri yra pajėgi aprūpinti namą reikiamu dujų kiekiu keičiant visą namo šildymo sistemą.

25. Pareiškėjų vertinimu, Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius Rašto nepagrindė pakankamais argumentais, t. y. nenurodė aiškių prašymo netenkinimo motyvų, todėl yra naikintinas.

26. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovo įsitikinimu, teismas išsamiai pagrindė priimtą sprendimą ir išsamiai pasisakė, kuo remiantis suformuluotas pareiškėjų reikalavimas neveda prie jų galutinio tikslo. Be to, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjų namo bendraturčiai yra pensinio amžiaus ir jų pajamos neleidžia kitaip spręsti jų gyvenamojo namo šildymo išlaidų sumažinimo klausimo, kaip tik atsijungiant nuo centralizuoto šilumos teikimo, nesudaro pagrindo atsakovui tenkinti prašymo leisti atsijungti nuo centralizuotos šilumos teikimo sistemos. Bylos nagrinėjamo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos, kartu su kitais bendraturčiais, turi kitų alternatyvų išlaidoms už šildymą susimažinti. Pareiškėjų pasirinkta kuro rūšis nėra alternatyvi, o elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje. Atsakovas pažymi, kad Specialusis planas yra nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovui privalu vadovautis galiojančiu Specialiuoju planu. Atsakovo nuomone, pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su kitų gyvenamųjų namų šildymo būdo keitimu, negali daryti įtakos bylos rezultatui.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29. AB „Kauno energija“ pažymi, kad pareiškėjų pasirinktas šildymo būdas negali prieštarauti galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Specialiajame plane imperatyviai nustatyta, kad esamiems centralizuoto aprūpinimo šiluma zonos šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atjungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano ir vykdomas šiam atvejui įstatymuose numatyta tvarka bei įtvirtinta, kad elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje. Taigi centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo galima tik tuo atveju, jeigu ketinama pasirinkti vieną iš aukščiau nurodytų ekologiškų šilumos būdų. Tai numatyta ir Šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatytas elektros energijos gamybos bei šilumos gamybos iš biokuro ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių skatinimas. Specialusis planas numato, kad statant ar rekonstruojant pastatus centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje numatomas aprūpinimas šiluma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Specialusis planas numato tam tikrus atvejus, kada galima apsirūpinti šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, teikiant prioritetą gamtinių dujų kurui, tačiau tik statant ar rekonstruojant pastatus. Šiuo atveju pastatas neatitinka nė vienos iš Specialiajame plane nurodytų sąlygų, jis nėra nei statomas, nei rekonstruojamas, todėl esamiems centralizuoto aprūpinimo šiluma zonos šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atjungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis Specialiojo plano ir todėl yra negalimas. Be to, pareiškėjų prašoma leisti naudoti kuro rūšis (gamtinės dujos) nėra alternatyvi kuro rūšis centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje.

30. Pastatas yra nerenovuotas, labai nesandarus, yra susidėvėjusi jo šildymo sistema (kuri yra pastato bendraturčių nuosavybė bei jų rūpestis ją išlaikyti), dėl ko pastatas staigiai atšąla ir jo šildymas reikalauja didelių finansinių išlaidų. AB „Kauno energija“ sutinka su teismo išvada, jog vien šildymo sistemos nusidėvėjimas nėra pagrindas keisti šildymo būdą nesilaikant Specialiojo plano nuostatų. Pareiškėjos nepateikė įrodymų, kad šildymui naudojant gamtines dujas, sąskaitos būtų mažesnės negu apsirūpinant šiluma iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Pareiškėjos lygina pastato šilumos suvartojimo duomenis su kitų nerenovuotų ir senos statybos daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos suvartojimo duomenimis, tačiau toks palyginimas yra neteisingas, kadangi yra neįvertintas skirtingų pastatų techninis stovis, būklė ir net vietovė.

31. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovas Rašte aiškiai ir pakankamai išdėstė tiek faktinius, tiek teisinius argumentus bei nurodė teisinį pagrindą – dujų naudojimas šildymui prieštarauja Specialiajam planui, neatitinka visuomenės interesų, didina oro taršą, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjų prašymą.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pateiktu apeliaciniu skundu jame nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymo leisti pareiškėjoms keisti gyvenamojo namo šildymo būdą iš centralizuoto šilumos tiekimo į dujinį šildymą.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė konstatavęs, kad skundžiamas Raštas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog daugiabutis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje pareiškėjų prašoma kuro rūšis (dujos) nėra alternatyvi kuro rūšis minėtai centralizuoto šildymo zonai.

35. Pareiškėjos apeliaciniame skunde teigia, kad Specialiojo plano nuostatos nedraudžia keisti šildymo būdą į dujinį, galiojant Specialiajam planui buvo leista kitiems daugiabučių namų savininkams centralizuoto šildymo zonoje pakeisti šildymo būdą į dujinį. Pareiškėjų vertinimu, Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartotojų teisė pakeisti buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir aprūpinimo karštu vandeniu būdą. Minėtoje teisės normoje taip pat įtvirtinta, jog buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atribodama Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo reguliavimo sritis, 2013 m. sausio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I438-35/2012 konstatavo, kad Šilumos ūkio įstatymas – tai specialusis energetikos sektoriaus (šilumos ūkio) teisės aktas, reguliuojantis esminius teisinius santykius šilumos ūkio sektoriuje. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, nustatydama vartotojų teisę pakeisti buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, tiesiogiai nukreipia į Statybos įstatymą, iš ko išplaukia, jog tiek, kiek tai susiję su konkrečių buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pakeitimo statybos darbų atlikimu, taikytinos teisės normos, įtvirtintos Statybos įstatyme ir – atitinkamai – jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose.

39. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T-203 „Dėl atnaujinto Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino specialųjį planą, kuris numato tam tikras išimtis, kurioms esant gali būti numatyta aprūpinti iš vietinių šilumos šaltinių, teikiant prioritetą dujų kurui: 1) esama centralizuoto šilumos tiekimo sistema negali užtikrinti technologijai reikalingų kokybinių šilumnešio parametrų arba pakankamo aprūpinimo šiluma patikimumo. Minėtiems šilumos vartotojams suteikiama teisė įsirengti ir naudoti autonominius aprūpinimo šiluma šaltinius, kaip kurą naudojant gamtines dujas. Šiuo atveju miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistema gali būti naudojama kaip rezervinis aprūpinimo šiluma būdas; 2) yra techninių, gamtosaugos, paveldo išsaugojimo problemų aprūpinant konkretų vartotoją šiluma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos; 3) teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra mažesnės vartotoją aprūpinant šiluma iš vietinio šilumos šaltinio, kurui naudojant gamtines dujas. Taip pat nurodyta, kad elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje.

40. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu Raštu Administracijos Energetikos skyrius informavo pareiškėjų atstovą P. A., kad prašymas dėl šildymo būdo pakeitimo daugiabučiame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo svarstomas Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A-1959 sudarytos Šildymo būdo nustatymo komisijos 2019 m. balandžio 4 d. posėdyje bei apie Komisijos priimtą sprendimą. Komisija 2019 m. balandžio 4 d. protokoliniu sprendimu Nr. 42-9-1 nutarė netenkinti pareiškėjų prašymo pakeisti šildymo būdą, t. y. atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, kadangi daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priskiriamas centralizuoto šilumos tiekimo tinklo zonai ir toks šildymo būdo pakeitimas prieštarautų Specialiojo plano sprendiniams. Pareiškėjos, manydamos, jog toks Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas, kuriuo iš esmės neleista keisti šildymo būdo, pažeidžia jų subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus, grįsdamos savo teisių pažeidimą, be kita ko, VAĮ 8 straipsnio reikalavimų nesilaikymu, kreipėsi teisminės gynybos, siekdamos tiesioginį neigiamą poveikį jų teisėms sukeliančio individualaus administracinio akto panaikinimo.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, pažymi, kad pagal Specialųjį planą daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjoms priklausantys butai, patenka į centralizuoto aprūpinimo šiluma zoną, kurioje aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atjungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) galimas tik tam tikrais atvejais (žr. Nutarties 39 p.). Šiuo atveju gyvenamajame name, dėl kurio kilo ginčas, prašoma leisti naudoti kuro rūšis (gamtinės dujos) nėra alternatyvi kuro rūšis centralizuoto aprūpinimo zonoje, jis nėra numatytas rekonstruoti, o įrengiant autonominį dujinį šildymą, atliekamas paprastas remontas, todėl Specialiajame plane numatytos išimtys, priešingai nei teigia pareiškėjos, negali būti taikomos. Pareiškėjos tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad yra susidėvėjusi namo šildymo sistema. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nelaikytina pagrindu pakeisti namo šildymo būdą naudojant gamtines dujas, kadangi teritorijoje, kurioje yra gyvenamasis namas, šilumos būdo keitimas galimas tik į ekologiškai švarius šilumos šaltinius.

42. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Raštas yra nemotyvuotas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis.

43. Ginčijamame Rašte nurodyti aiškūs pareiškėjų prašymo netenkinimo motyvai, t. y. dujų naudojimas šildymo ir karšto vandens ruošimui prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, neatitinka visuomenės interesų, didina oro taršą. Pateikta informacija yra aiški ir informatyvi, iš jos pakankamai suprantama, kokių faktinių aplinkybių pagrindu, atsakovas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjų prašymo dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių atjungimo nuo centralizuotų šilumos perdavimo tinklų, todėl nėra pagrindo pareiškėjų skundžiamą sprendimą laikyti nemotyvuotu, neatitinkančiu VAĮ reikalavimų. Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų argumentus, kad Raštas yra nemotyvuotas, ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

44. Apibendrindama anksčiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

45. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjų naudai, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų I. V., V. O. ir V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė