32b27ebc-5338-4c2a-9322-b8bbd4057fa6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-2444-527/2015;teisminio proceso Nr. 2-69-3-15039-2015-6;procesinio dokumento kategorijos: 3.2.6.5, 3.2.6.5.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-20405-886/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl skolos priteisimo,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 383,86 Eur skolÄ , 380,44 Eur palÅ«kanas, 142,84 Eur delspinigius, 69,75 Eur palÅ«kanų delspinigius, 77,78 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 16 procentų metines palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad „Swedbank“, AB ir atsakovas 2008-04-14 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 08-039090-GV, pagal kuriÄ atsakovui suteikė kreditÄ , atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. „Swedbank“, AB ir ieÅ¡kovė 2009-05-21 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, kuria „Swedbank“, AB atlygintinai perleido ieÅ¡kovei visas reikalavimo teises į atsakovės skolÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2015-08-24 sprendimu už akių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 383,86 Eur skolos, 30,29 palÅ«kanų, 68,79 Eur delspinigių, 16 procentų dydžio sutartines metines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 383,86 Eur kredito sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-07-31) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (482,94 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-07-31) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog palÅ«kanos reikalavimo teisių ieÅ¡kovei perleidimo metu 2009-05-21 sudarė tik 23,36 Eur, delspinigiai – 4,67 Eur, palÅ«kanų delspinigiai – 1,27 Eur, tačiau ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik 2015-07-29, 357,08 Eur palÅ«kanos apskaičiuotos net už 2 093 dienas, kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė (teisių perėmėja) nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , savo teisių negynė, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė tik 30,29 Eur palÅ«kanas, apskaičiuotas už 180 dienų.

IeÅ¡kovės praÅ¡omus priteisti delspinigius teismas sumažino iki 0,05 proc. dydžio, o tai sudaro 68,79 Eur (34,55 Eur delspinigiai + 34,24 Eur palÅ«kanų delspinigiai), kuriuos teismas laikė pakankamais atlyginti ieÅ¡kovės nuostolius, įvertinęs pagrindinės skolos ir priteistų sutartinių palÅ«kanų sumÄ , o kitÄ reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė kaip nepagrįstÄ (CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str., 6.71 str., 6,73 str. 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., CPK 178 str.). Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 77,78 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų priteisimo taip pat atmetė kaip neįrodytÄ .III.

Apeliacinio skundo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti teismo 2015-08-24 sprendimo už akių dalį, kurioje atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti 350,15 Eur palÅ«kanas, ir papildomai iÅ¡ atsakovės priteisti 350,15 Eur palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės nuomone, Vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-039090-GV numatytos 16 proc. dydžio sutartinės (pelno) palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja nei įstatymams, nei protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Ginčo vartojimo kredito sutartis Å¡alių pasiraÅ¡yta 2008-04-14, t. y. sutarties sudarymo metu galiojo 1986-12-22 Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliau – Direktyva). Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį, kurio 3 dalis numato, jog vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu ir naudojimu susijusios iÅ¡laidos.

Tiek Direktyva, tiek CK 6.887 straipsnis nereglamentavo metinės kredito grÄ Å¾inimo normos ir palÅ«kanų normos maksimalių ribų. Taigi vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį. AptartÄ situacijÄ galima palyginti su Å¡iuo metu galiojančiu vartojimo kredito reglamentavimu Vartojimo kredito įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2011-04-01 (dėl to Å¡iam ginčui netaikomas) 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , ar palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje dar negaliojant Å¡iam įstatymui, yra teisėtas, Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja.

Tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (LAT 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Å ioje byloje metinė kredito grÄ Å¾inimo norma sudaro 21,33 proc. per metus, tai yra daug mažesnis dydis už numatytÄ jį įstatyme, todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumÄ , teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palÅ«kanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieÅ¡kinį, prieÅ¡taravimų nepateikė, nebuvo reiÅ¡kiama reikalavimų dėl Å¡alių sudarytų kredito sutarčių sÄ lygų dėl palÅ«kanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , negynė savo pažeistų teisių ir tai laikė priežastimi mažinti iÅ¡ atsakovo priteistinas palÅ«kanas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su ieškiniu pateiktoje ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinėje yra nurodyti apeliantės atlikti skolos išieškojimo veiksmai, t. y. neregistruotu paštu siųsti pranešimai dėl įsiskolinimo, telefono skambučiai ir kt., todėl pagrindo mažinti palūkanas nėra. Be to, tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami analogiškas bylas (Kauno apygardos teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015; Kauno apygardos teismo 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015;

Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015 ir kt.). Å i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra akivaizdžiai prieÅ¡taringa. Viena vertus, teismas sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti pelno (mokėjimo) palÅ«kanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismÄ , kaip neprotingai dideles, kita vertus, nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisė Vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-039090-GV numatyto dydžio pelno (mokėjimo) palÅ«kanas, nes šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ laikė teisėtu ir pagrįstu.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, tačiau, sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl materialinės teisės normų netinkamo taikymo ir aiÅ¡kinimo.Ginčas byloje kyla dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ palÅ«kanas priteisti net už 2 093 dienas ir ieÅ¡kovės pasyvumÄ iÅ¡ieÅ¡kant įsiskolinimÄ , savo iniciatyva sumažino praÅ¡omų priteisti sutartinių palÅ«kanų dydį nuo 380,44 Eur iki 30,29 Eur, t. y. už 180 dienų.

Civiliniame kodekse palÅ«kanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ palÅ«kanos gali bÅ«ti apibrėžiamos dvejopai:

a) kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimÄ (Å¡ios palÅ«kanos vadinamos mokėjimo ar pelno palÅ«kanomis);

b) kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimÄ (Å¡ios palÅ«kanos vadinamos kompensuojamosiomis palÅ«kanomis). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 str. 2 d.) numatytos vadinamosios procesinės palÅ«kanos, tačiau Å¡ios palÅ«kanos nėra laikomos savarankiÅ¡ka palÅ«kanų rÅ«Å¡imi, ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palÅ«kanų. Å ių palÅ«kanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl palÅ«kanų sumokėjimo kilęs iÅ¡ kreditavimo teisinių santykių.

Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ kreditavimo sutarties sampratÄ , kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, neprieÅ¡taraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. Swedbank“, AB ir atsakovas 2008-04-14 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 08-039090-GV, pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktas 2 000 Lt kreditas, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas, kurių metinė palÅ«kanų norma – 16 procentų.

Sutarties 5.1 punkte numatyta, jog palÅ«kanos skaičiuojamos nuo paimtos ir negrÄ Å¾intos kredito sumos iki viso kredito grÄ Å¾inimo dienos. Å ios palÅ«kanos yra pelno (mokėjimo) palÅ«kanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymÄ . Taigi palÅ«kanų dydis ir mokėjimo tvarka, Å¡alims įgyvendinus sutarties laisvės principÄ , nustatyta jų susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas.

Skolininkui laiku negrÄ Å¾inus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad, pažeidus paskolos sutarties sÄ lygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos pinigais kreditorius gali praÅ¡yti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2012-10-25 netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos A.

T. praktikoje apžvalga AC-37-1). Remiantis LAT formuojama praktika, palÅ«kanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Å iuo atveju teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas ir kitas aplinkybes (2012-10-25 netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos A.

T. praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Tačiau pabrėžtina, kad mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, todėl, vadovaujantis suformuota teismine praktika, Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė Å¡aliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ .

Laikoma, kad atsisakoma sÄ lyga nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos Å¡alies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį. Esant esminei Å¡alių teisių ir pareigų neatitikčiai, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju Å¡alis, kuri bÅ«tų nukentėjusioji, turi teisę pareikÅ¡ti kitai Å¡aliai, kad atsisako vykdyti tokiÄ sutartį ar tam tikras jos sÄ lygas.

CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai Å¡aliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sÄ lygas, taigi nukentėjusi Å¡alis turi pasirinkimÄ : pirma, ji gali iÅ¡ viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį LAT 2010-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-106/2010). Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje tokie atsakovo reikalavimai pareikÅ¡ti nebuvo.IÅ¡ bylos matyti, jog atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismo nustatytu terminu nepateikė, nereiÅ¡kė reikalavimų dėl Å¡alių sudarytų kredito sutarčių sÄ lygų dėl palÅ«kanų normos modifikavimo.

Nepaisant to, kad tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (LAT 2014-11-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-500/2014). Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinas palÅ«kanas (jas priteisdamas tik už 180 dienų), nurodė, kad palÅ«kanos paskaičiuotos net už 2 093 dienas, ieÅ¡kovė (teisių perėmėja) nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , savo teisių negynė, kas lėmė neadekvačias ir virÅ¡ijančias skolos sumÄ palÅ«kanas.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir nenurodė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo sprendime išdėstyti palūkanų mažinimo motyvai atitinka CK 6.259 straipsnio nuostatas, kuomet skolininko atsakomybė yra mažinama arba jis visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės, nustačius, kad prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abipusės kaltės, arba kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos vykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, arba kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.

Kadangi, kaip jau minėta, reikalavimas sumokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas yra reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, Å¡ių palÅ«kanų dydis negali bÅ«ti mažinamas remiantis CK 6.259 straipsnio nuostatomis, kurios taikytinos praÅ¡ant taikyti civilinę atsakomybę, t. y. sumokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinų palÅ«kanų dydį, vadovaujantis CK 6.228 straipsniu, turėjo nustatyti, kad egzistavo esminė Å¡alių nelygybė, sudaranti pagrindÄ modifikuoti Å¡alių sudarytų sutarčių sÄ lygas, t. y. sumažinti sutartinių palÅ«kanų dydį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminė Å¡alių nelygybė turi bÅ«ti (egzistuoti) sutarties sudarymo metu, o ne jos vykdymo ar pabaigos momentu (LAT 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Pirmosios instancijos teismas esminės Å¡alių nelygybės sutarties sudarymo metu, spręsdamas klausimÄ dėl palÅ«kanų dydžio pagrįstumo, nekonstatavo. Be to, remiantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę iÅ¡nagrinėti sutarties sÄ lygÄ ir jÄ atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant Å¡alies praÅ¡ymui, jai įrodinėjant Å¡ios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju.

Kadangi Å¡ioje byloje atsakovas, bÅ«damas tinkamai informuotas apie procesÄ , užėmė pasyviÄ pozicijÄ , bei civiliniame procese galiojant rungimosi principui nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl kreditavimo sutarčių sÄ lygų pakeitimo ar bent atsiliepimo į ieÅ¡kinį, – teismui savo iniciatyva iÅ¡ esmės nebuvo pagrindo kiÅ¡tis į sutartinius Å¡alių santykius modifikuojant sutartį. Vis tik, jei jau pirmosios instancijos teismas, veikdamas ex officio, siekė modifikuoti Å¡alių sutartį, jis privalėjo analizuoti sutarties sÄ lygas, nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes sutarties keitimui ir tik savo sprendimÄ grįsdamas CK 6.233, 6.228 straipsnių nuostatomis bei jas aiÅ¡kindamas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, galėjo keisti Å¡alių sutartį.

Tačiau to pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ už akių neatliko, ir Å¡iais pagrindais savo sprendimo negrindė bei nemotyvavo.Pažymėtina, jog analogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir kiti teismai. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2015-06-16 nutartis c. b. Nr. 2A-1197-413/2015; Kauno apygardos teismo 2015-04-29 nutartis c. b. Nr. 2A-1182-658/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-18 nutartis c. b. Nr. 2A-905-265/2015 ir kt. Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigÄ priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta Civilinio proceso kodekse (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nesant teisinio pagrindo taikė esminės Å¡alių nelygybės institutÄ , bet jį taikė netinkamai, nes, savo iniciatyva mažindamas pelno palÅ«kanas, nepagrįstai rėmėsi kreditorės kalte jai nesiėmus priemonių bÅ«simiems nuostoliams dėl netinkamo sutarties vykdymo sumažinti. Apylinkės teismui netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovei priteista tik 30,29 Eur palÅ«kanų, pakeistina, ieÅ¡kovei priteistų palÅ«kanų sumÄ padidinant iki 380,44 Eur (30,29 + 350,15) (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.) bei proporcingai iki 18,74 Eur ((386,86 + 380,44 + 68,79) x 0,03 x 0,75) didintina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 5 d.).

Patenkinus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas 15 Eur už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1–3 d.). Kauno apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ už akių pakeisti.Padidinti ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iÅ¡ atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 30,29 Eur palÅ«kanas iki 380,44 Eur ir priteistÄ 15 Eur žyminį mokestį iki 18,74 Eur.Nurodyti, jog 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo priteistos 833,09 Eur sumos.Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iÅ¡ atsakovo A.

K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ .Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Teisėja                                                          Jolita Cirulienė