32af92a8-54ee-47e8-a0cb-7f8e9dbbed18 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-765-413/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00750-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5439-959/2018/2018 pagal ieÅ¡kovės J. Å . ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl aktų panaikinimo ir leidimo įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , trečiasis asmuo – N. T.. Teismas n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. Å . pateiktu teismui ieÅ¡kiniu prašė:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 6 d. iÅ¡raÅ¡ytus savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-20-171206-00108 ir NurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-171206-00131, kaip iÅ¡duotus ne tam asmeniui, kuris atsako pagal įstatymÄ ;

2) leisti įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ pastatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), tuo tikslu įpareigojant Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos nustatyti ieÅ¡kovei protingÄ terminÄ projektinei dokumentacijai parengti, Statybos įstatymo 1 priede nustatytai įmokai už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ sumokėti bei gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ dėl nebaigtos statybos pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini);

3) taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡raÅ¡ytų 2017 m. gruodžio 6 d. SavavaliÅ¡kos statybos akto Nr. SSA-20-171206-00108 ir Nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-171206-00131 vykdymÄ . Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡raÅ¡ytų 2017 m. gruodžio 6 d.

SavavaliÅ¡kos statybos akto Nr. SSA-20-171206-00108 ir 2017 m. gruodžio 6 d. Nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-171206-00131 vykdymÄ .Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašė panaikinti 2018 m. sausio 23 d. nutartį ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. vasario 2 d. nutartimi panaikino 2018 m. sausio 23 d. nutartį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendė iÅ¡ naujo – ieÅ¡kovės J.

Å . reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinÄ sias apsaugos – iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡raÅ¡yto 2017 m. gruodžio 6 d. Nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-171206-00131 vykdymÄ .Teismas sutiko su atskirojo skundo argumentais, jog 2017 m. gruodžio 6 d. SavavaliÅ¡kos statybos akto Nr. SSA-20-171206-00108 vykdymo sustabdymas yra perteklinė priemonė ir jos taikymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų.

Å io akto vykdymo sustabdymas nėra bÅ«tinas, kad bÅ«simas teismo sprendimas Å¡ioje byloje bÅ«tų įvykdytas ir jo įvykdymas nebÅ«tų apsunkintas, nes Å¡iame akte nesuformuluotas joks privalomas vykdyti nurodymas nei ieÅ¡kovei, nei trečiajam asmeniui, Å¡is aktas nėra priverstinai vykdytinas, todėl sprendė, kad 2018 m. sausio 23 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas iÅ¡ naujo.Preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, nes savo reikalavimams įrodyti ji pateikė ieÅ¡kinį pagrindžiančius dokumentus.

Teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui N. T. įvykdžius jam duotÄ privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tolesnis bylinėjimasis Å¡ioje byloje ieÅ¡kovei taps beprasmiu, o ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas. Paminėtos aplinkybės leido teismui konstatuoti esant pagrindÄ taikyti byloje ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – 2017 m. gruodžio 6 d. Nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-171206-00131 vykdymo sustabdymÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai Atskiruoju skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pagal NTR iÅ¡raÅ¡Ä , žemės sklypas nuo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei 2017 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 17-11-30 pagrindu, po to, kai savavaliÅ¡ka statinio statyba jau buvo pradėta.

Statytojas paaiÅ¡kino, kad bÅ«damas UAB „Transekma transport“ direktoriumi, statinį statė sau, iÅ¡ savo lėšų ir su UAB „Supla“ 2015 m. spalio 12 d. sudarė rangos sutartį Nr. 15/10/12. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje taip pat nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė investavo lėšas į statinio statybÄ , kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad arba ieÅ¡kovė klaidingai nurodė atsakovÄ byloje, arba ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys preliminariai yra nepagrįstas.

Pažymi, kad Inspekcija negali atsakyki dėl iÅ¡ esmės tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens N. T. iÅ¡kilusio ginčo. SavavaliÅ¡kai pastatytas statinys nepriklauso atsakovei. SavavaliÅ¡kos statybos padarinius privalo Å¡alinti statytojas, kuriam yra suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas ir privalomasis nurodymas Nr. 2.Vadovaujantis LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau ir PriežiÅ«ros įstatymo) 11 straipsnio 9 dalimi, privalomasis nurodymas, kuris tinkamai per numatytÄ terminÄ yra neįvykdytas, priverstinai gali bÅ«ti įgyvendintas tik perdavus jį antstoliui.

Tais atvejais, kai dėl privalomojo nurodymo teisėtumo yra kilęs ginčas, kuris yra sprendžiamas iÅ¡kėlus bylÄ teisme, privalomasis nurodymas antstoliui gali bÅ«ti perduotas tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo privalomasis nurodymas pripažintas teisėtu ir pagrįstu arba po teismo nustatytų papildomų privalomojo nurodymo įvykdymo terminų. IeÅ¡kovei kreipiantis dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ir teismui priėmus ieÅ¡kinį, iki teismo sprendimo privalomasis nurodymas negali bÅ«ti priverstinai įvykdytas.

Taigi, net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Inspekcija privalomojo nurodymo neperduos priverstinai vykdyti antstoliui.Vadinasi, net ir taikant laikinÄ sias apsaugos priemones Inspekcijai, bÅ«tų pasiekiamas vienodas rezultatas, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra akivaizdžiai perteklinis ir neatitinkantis pirmiau minėtų materialinės teisės normų nuostatų. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi bÅ«ti naudojamasi protingai ir sÄ Å¾iningai, negalima ja piktnaudžiauti.

Kadangi numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tada, kai tai objektyviai yra bÅ«tina, konstatuotina, jog Å¡ioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei Inspekcijai – iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti privalomojo nurodymo Nr. 2 vykdymÄ nėra tikslingas bei proporcingas (2017-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-836-492/2017).PanaÅ¡i teismų praktika formuojama ir civilinėse bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1443-826/2016) konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumÄ gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobÅ«džiu.IeÅ¡kovo interesai negali bÅ«ti iÅ¡kelti aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Inspekcijos nuomone, byloje nebuvo pateikti argumentai ar įrodymai, kurie sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡iuo atveju yra bÅ«tinas. Inspekcijos nuomone, nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savo paskirtimi turėtų bÅ«ti susijęs su įstatymo saugomų asmens interesų apsauga, nagrinėjamu atveju teismas ginčijama nutartimi faktiÅ¡kai sustabdė teisėtai suraÅ¡yto privalomojo nurodymo (vykdytino dokumento) priverstinio vykdymo veiksmus dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad statinio statyba yra savavaliÅ¡ka ir kad savavaliÅ¡kos statybos padarinius bÅ«tina Å¡alinti.

Ginčas byloje kyla tik dėl to, kas galėtų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statinio statybos padarinius statinio įteisinimo bÅ«du. Vadinasi, materialiniai teisiniai santykiai ir atitinkamai byloje pareikÅ¡ti reikalavimai yra susiję su ieÅ¡kove ir trečiuoju asmeniu byloje patrauktu N. T., o ne su Inspekcija. Todėl, Inspekcijos nuomone, laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima varžyti asmenų, kurie iÅ¡ esmės nėra susiklosčiusio materialinio teisinio santykio dalyviai ir neturi pareigos atsakyti prieÅ¡ingai Å¡aliai už netinkamÄ savo teisių ar pareigų įgyvendinimÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė J.

Å . praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovė Å¡ioje bylos stadijoje siekia įrodyti, jog dokumentai buvo pagrįstai ir teisėtai suraÅ¡yti trečiajam asmeniui, kadangi ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog investavo lėšas į nebaigtos statybos pastatÄ . Pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė nėra klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dalykas.

Teismas šioje bylos stadijoje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo neturėtų vertinti atsakovės argumentų dėl išduotų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tačiau net ir tuo atveju, jei būtų vertinamas atsakovės išduotų dokumentų teisėtumas ir pagrįstumas, teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis ir įrodymus, turėtų spręsti, kad dokumentai yra surašyti netinkamam asmeniui, kadangi ieškovė yra vienintelė ir teisėta žemės sklypo ir nebaigtos statybos pastato savininkė, o trečiasis asmuo niekada nebuvo šio turto savininkas ar teisėtas valdytojas.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja ne tik atsakovei, bet ir trečiajam asmeniui.

PriežiÅ«ros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, jog Å¡is įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros ir statybos valstybinės priežiÅ«ros tvarkÄ , priežiÅ«rÄ atliekančias institucijas, jų kompetencijÄ , pareigas ir teises. PriežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 9 dalis bÅ«tent nustato atvejus, kada atsakovė neturi teisės perduoti privalomojo nurodymo priverstinai vykdyti antstoliui. Tačiau trečiasis asmuo yra fizinis asmuo, kuriam minėto straipsnio nuostata nėra taikoma.

Trečiasis asmuo gali įvykdyti jam iÅ¡duotÄ privalomÄ jį nurodymÄ savanoriÅ¡kai (ne priverstinai) iki nustatyto termino pabaigos (t. y. 2018-06-06).Atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde minimų nutarčių, priimtų kitose bylose (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2017-10-28 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-836-492/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1443-826/2016) ir Å¡ios bylos ratio decidendi nesutampa. Minėtose bylose asmenys, kuriems buvo duoti privalomieji nurodymai ir asmenys, pateikę ieÅ¡kinius, sutapo, privalomųjų nurodymų vykdymas ar nevykdymas priklausė nuo pačių ieÅ¡kovų valios.

Nagrinėjamu atveju asmuo, kuriam duotas privalomasis nurodymas, ir ieÅ¡kinį padavęs asmuo yra skirtingi asmenys. Privalomojo nurodymo vykdymas nagrinėjamu atveju priklauso ne nuo ieÅ¡kovės, o nuo trečiojo asmens valios. Pastarajam įvykdžius privalomÄ jį nurodymÄ per jame nustatytÄ terminÄ , gali kilti neigiamos pasekmės ieÅ¡kovei. Akivaizdu, kad net jei ir atsakovė neturi teisės kreiptis dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo, tai nereiÅ¡kia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikintos, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja ne tik atsakovei, bet ir trečiajam asmeniui.

Darytina iÅ¡vada, kad panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones ir neuždraudus tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui vykdyti privalomÄ jį nurodymÄ , trečiasis asmuo gali nugriauti pastatÄ , dėl kurio įteisinimo ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ . Todėl pagrįstai manytina, jog egzistuoja reali grėsmė, kad panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

Taigi, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų bÅ«tinųjų sÄ lygų sutaptis:

1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas;

2) grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.Preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste skiriasi nuo ieÅ¡kinio pagrįstumo įvertinimo, kai Å¡is klausimas yra iÅ¡sprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedÅ«ras. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl tikėtino ieÅ¡kinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kimÄ grindžia tuo, kad atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. gruodžio 6 d. surašė SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-20-171206-00108 ir NurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-171206-00131 trečiajam asmeniui N. T. dėl ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio nebaigtos statybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau trečiasis asmuo neturi jokių teisių į šį pastatÄ , dokumentai yra suraÅ¡yti ne tam asmeniui, kuris pagal įstatymÄ turi atsakyti už savavaliÅ¡kÄ pastato statybÄ .

Atsakovė atskirajame skunde įrodinėja, jog administraciniai aktai buvo pagrįstai ir teisėtai suraÅ¡yti trečiajam asmeniui N. T., kadangi ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog investavo lėšas į nebaigtos statybos pastatÄ . Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovė arba klaidingai nurodė atsakovÄ byloje, arba ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys preliminariai yra nepagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas su minėtais atskirojo skundo argumentais nesutinka, kadangi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, atsakovės argumentai dėl iÅ¡duotų dokumentų teisėtumo Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesvarstytini.

Å is klausimas bus sprendžiamas bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, įvertinus visus įrodymus ir argumentus. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, jog ieÅ¡kinys dėl atsakovės sprendimų (aktų) panaikinimo ir leidimo įteisinti savavaliÅ¡kas statybas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, negalima. Kita bÅ«tinoji sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Apeliantė nurodo, kad vadovaujantis PriežiÅ«ros įstatymu, tais atvejais, kai dėl privalomojo nurodymo teisėtumo yra kilęs ginčas, kuris yra sprendžiamas iÅ¡kėlus bylÄ teisme, privalomasis nurodymas antstoliui gali bÅ«ti perduotas tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo privalomasis nurodymas pripažintas teisėtu ir pagrįstu arba po teismo nustatytų papildomų privalomojo nurodymo įvykdymo terminų.

O tai reiÅ¡kia, kad teismo byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės.PriežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iÅ¡ dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomÄ jį nurodymÄ priverstinai vykdyti antstoliui, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡kelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Å¡io įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ , 7 dalyje.Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė, nagrinėjamu atveji ieÅ¡kiniu ji ginčija privalomÄ jį nurodymÄ nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius, kuris iÅ¡duotas ne pačiai ieÅ¡kovei, o trečiajam asmeniui, kuris gali įvykdyti atsakovės privalomÄ jį nurodymÄ savanoriÅ¡kai iki nustatyto termino (2018 m. birželio 6 d.) pabaigos. Tokiu atveju teismui nusprendus patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų arba tiesiog taptų neįmanomu.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju egzistuoja ir kita bÅ«tinoji sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – reali grėsmė ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Apeliantė atskirajame skunde cituoja teismų nutartis, priimtas kitose bylose (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2017-10-28 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-836-492/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1443-826/2016).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad paminėtų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos, nes minėtose bylose asmenys, kuriems buvo duoti privalomieji nurodymai ir asmenys, pateikę ieÅ¡kinius, sutapo, t. y. privalomųjų nurodymų vykdymas ar nevykdymas priklausė nuo pačių ieÅ¡kovų valios.

Nagrinėjamoje byloje asmuo, kuriam duotas privalomasis nurodymas, ir ieÅ¡kinį padavęs asmuo yra skirtingi asmenys. Privalomojo nurodymo vykdymas nagrinėjamu atveju priklauso ne nuo ieÅ¡kovės, o nuo trečiojo asmens valios. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ 2018 m. vasario 2 d. teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                 Gintautas Koriaginas