32af58a4-5ea4-4300-9489-d064bb5ef582 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-1949-1097/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11381-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.1.11.4; 3.4.5.16.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Latvelė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų E. S. ir J. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-15961-930/2022, priimtos sprendžiant pareiÅ¡kėjų E. S. ir J. S. praÅ¡ymo dėl santuokos apskaitos akto įraÅ¡o panaikinimo bendru sutuoktinių sutikimu priėmimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai E. S. ir J. S. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl bažnytinės santuokos, įtrauktos į civilinės metrikacijos skyriaus apskaitÄ , akto įraÅ¡o panaikinimo, praÅ¡ydami:

1) nenustatyti termino susitaikyti ir panaikinti jų bažnytinės santuokos įraÅ¡o aktÄ ; 2) pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ dalis žemės sklypo, butÄ , ir dalį automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas); 3) patvirtinti pareiÅ¡kėjų pateiktÄ sutartį dėl santuokos įraÅ¡o akto panaikinimo pasekmių (toliau – Sutartis). Be kitų aplinkybių, pareiÅ¡kėjai pažymėjo, kad Turtas buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise iki santuokos registracijos, tačiau banko paskolos įmokos mokėtos iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų, todėl prašė pripažinti TurtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi konstatavo praÅ¡ymo trÅ«kumus ir nustatė terminÄ jiems paÅ¡alinti.

3. Teismas atsisakė priimti reikalavimÄ pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nurodydamas, kad toks reikalavimas ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalis). Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalį, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuokÄ , patvirtina sutuoktinių pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiÅ¡kėjai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas. Santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu atveju, sutuoktiniai dėl savo turinių teisių ir pareigų susitaria patys, teismas atitinkamų santuokos nutraukimo pasekmių klausimų nenagrinėja ir materialinių teisinių reikalavimų, susijusių su pareiÅ¡kėjų turtinėmis teisėmis ir pareigomis nesprendžia.

4. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos apskaitos akto įraÅ¡o panaikinimo (toliau – Sutartis) 3.1 punkte nurodyta aplinkybė, kad, sudarius santuokÄ , iki jos bendrÄ ja daline nuosavybe turtėtas Turtas tapo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, ir susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo, priteisiant turtÄ pareiÅ¡kėjai, negalėtų bÅ«ti tvirtinami. Teismas nurodė, kad sÄ lyga, kuria sutarta, jog, susituokus pareiÅ¡kėjų Turto dalinės nuosavybės teisė pasikeitė į bendrÄ jÄ jungtinę, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes neatitinka įstatyme nustatytų pagrindų, kuriais remiantis turtas gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sudaromi notarine forma, todėl, siekdami perleisti vienas kitam dalį nekilnojamojo turto, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, pareiÅ¡kėjai turi teisę kreiptis į notarÄ .

5. Teismas nurodė, kad bÅ«tina pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl Sutarties 2.3 punkte įtvirtinto susitarimo, pagal kurį pareiÅ¡kėjas įsipareigojo mokėti 500 Eur per mėnesį periodines iÅ¡mokas vaiko iÅ¡laikymui. Teismo teigimu, nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu, kokiems vaiko poreikiams tenkinti nurodyta suma bus skiriama, nes pareiÅ¡kėjai Sutartimi nustatė, jog pareiÅ¡kėjų nepilnametis vaikas gyvens su kiekvienu iÅ¡ tėvų lygų laikÄ , o iÅ¡laidos vaiko edukaciniams poreikiams tenkinti į Sutartyje aptartÄ periodinę pareiÅ¡kėjo kas mėnesį mokėti įsipareigotÄ 500 Eur sumÄ nepatenka.

Teismas pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams pateikti paaiÅ¡kinimus, kokiems vaiko poreikiams tenkinti nurodytas iÅ¡laikymas bus skiriamas, bei pažymėjo, kad, jų nepateikus, byloje gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog toks susitarimas pažeidžia vieno iÅ¡ sutuoktinių teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), atitinkamai, tokiu atveju teismas neturėtų tvirtinti Sutarties, o bylÄ dėl santuokos nutraukimo turėtų sustabdyti, kol bus sudaryta nauja sutartis. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

7. PareiÅ¡kėjų teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti susitarimÄ dėl Turto pasidalinimo. Turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne jas nustatančiÄ , funkcijÄ , todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis, bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ , remdamasis kitais byloje esančiais įrodymais. Nors Turtas yra įregistruotas po 1/2 jo dalį pareiÅ¡kėjų vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise, tokia nuosavybės teisės forma (bendroji dalinė nuosavybė) neatitinka faktinių aplinkybių, nes pareiÅ¡kėjai iki santuokos sudarymo vedė bendrÄ Å«kį.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į daiktinės teisės normas ir iki Å¡eimos teisės normų susiaurino sutuoktinių teisę įrodinėti, kad turtas priklauso abiem sutuoktiniams. Nėra pareiÅ¡kėjų ginčo, kad Turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, todėl teismas, atsisakydamas tenkinti praÅ¡ymÄ dėl Turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsisakydamas patvirtinti Sutarties dalį dėl Å¡io Turto pasidalijimo, nevertindamas pateiktų įrodymų, pažeidė ekonomiÅ¡kumo bei koncentruotumo principus, apribojo pareiÅ¡kėjų teisę ir pareigÄ santuokos nutraukimo metu pasidalinti bendrÄ turtÄ .

8. Pareiškėjų teigimu, teismas neteisėtai atsisakė tvirtinti vaiko išlaikymo dydį. Teismo reikalavimas pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo įsipareigojimo mokėti 500 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui yra perteklinis ir pažeidžia pareiškėjų teisę patiems įvertinti vaiko poreikius ir susitarti dėl jų apmokėjimo. Dėl šios sumos mokėjimo pareiškėjų ginčų nėra, Sutartį pareiškėjai sudarė ir pasirašė laisva valia, įvertinę vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų galimybes juos apmokėti.

Dėl to, pareiÅ¡kėjų teigimu, jie neturi Sutartimi detalizuoti vaiko poreikių ir apmokėjimo už juos tvarkos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, spręsdamas praÅ¡ymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu priėmimo klausimÄ , konstatavo esant praÅ¡ymo trÅ«kumų ir nustatė terminÄ jiems paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. IÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad Å¡ia nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ pripažinti TurtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir nustatytas terminas pareiÅ¡kimo / teikiamos tvirtinti Sutarties trÅ«kumams Å¡alinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, kuriais ginčijami Å¡ie teismo priimti procesiniai sprendimai, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjų iÅ¡dėstyti teiginiai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

11. Pirma, pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Toks praÅ¡ymas teismuose nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka, nustatyta CPK 538–541 straipsniuose (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 539 straipsnio 2 dalį, kartu su praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančiÄ CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Priimdamas sprendimÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu Å¡i sutartis atitinka įstatymų reikalavimus (CPK 541 straipsnio 1 dalis).

12. Santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu bylos nagrinėjamos ypatingÄ ja teisena, nes nėra sutuoktinių tarpusavio ginčo, o teismo funkcija pasireiÅ¡kia patikrinimu, ar tikrai santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti, ar sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo padarinių sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobÅ«džio ir atsiradimo pagrindo, t. y.

Å¡iuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (tarp jų ir CK 3.118 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008). Remiantis CK 3.118 straipsnio 1 dalimi, teismas, padalydamas sutuoktinių turtÄ , nustato turtÄ , sutuoktiniams priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir turtÄ , kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių priklausantį asmeninės nuosavybės teise.

Tačiau CK 3.116 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (liet. aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad nurodyta teisės norma taikoma, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokia pat sÄ lyga galioja ir nutraukiant santuokÄ bendru sutikimu ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Taigi, teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, t. y. pagal sutuoktinių praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai), prieÅ¡ingai nei atskirajame skunde teigia pareiÅ¡kėjai, turto balanso, t. y., be kita ko, turto, sutuoktiniams priklausančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nenustatinėja.

Sprendžiant klausimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka, teismas privalo patikrinti, ar praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuokÄ , patvirtina sutuoktinių pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai dėl savo turinių teisių ir pareigų turi susitarti patys ir įtvirtinti tai teismui pateikiamoje sutartyje, nes teismas atitinkamų santuokos nutraukimo pasekmių klausimų nenagrinėja ir materialinių teisinių reikalavimų, susijusių su pareiÅ¡kėjų turtinėmis teisėmis ir pareigomis, nesprendžia.

13. Atsižvelgiant į nurodytÄ , pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl Turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe byloje pagal praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtinas, todėl pagrįstai atsisakė jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Antra, iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nustatė terminÄ pareiÅ¡kėjų pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos apskaitos akto įraÅ¡o panaikinimo trÅ«kumams Å¡alinti. Nustatęs tam tikrus paduodamo dokumento trÅ«kumus, teismas argumentavo poreikį jį tikslinti bei papildomai informacijai gauti. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ esmės nepagrįsti kaip teismo nutarties turinio neatitinkantys pareiÅ¡kėjų atskirajame skunde formuluojami teiginiai, kad teismas atsisakė tvirtinti susitarimus dėl Turto pasidalinimo ir iÅ¡laikymo vaikui dydžio. Minėta, kad teismas Å¡ių klausimų nesprendė, o, iÅ¡aiÅ¡kinęs aktualų teisinį reglamentavimÄ , nustatė terminÄ dokumentui taisyti bei papildyti, trÅ«kstamiems paaiÅ¡kinimams pateikti.

15. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi pareigÄ patikrinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, ar ja iÅ¡ esmės nepažeidžiamos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir teisėti interesai. Jeigu teismas tokias aplinkybes nustato, sutartis negali bÅ«ti tvirtinama. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktiniai nutraukti santuokÄ supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka minėtus CK ir CPK normų reikalavimus.

Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vykdydamas pirmiau aptartÄ pareigÄ patikrinti, ar pareiÅ¡kėjų pateikta Sutartis neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, ar ja iÅ¡ esmės nepažeidžiamos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir teisėti interesai, pateikė pastabas dėl galimo Sutarties 3.1 punkto prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad vien aplinkybė, jog buvo sudaryta santuoka, nesudaro pagrindo pripažinti iki santuokos įgytÄ turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nes neatitinka įstatyme nustatytų pagrindų, kuriais remiantis turtas pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

17. PareiÅ¡kėjai, ginčydami Å¡iuos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, nurodė, kad vieÅ¡ajame registre įregistruota Turto nuosavybės teisės forma (bendroji dalinė nuosavybė, pareiÅ¡kėjams asmeninės nuosavybės teise turint po ½ Turto dalį) neatitinka faktinių aplinkybių, nes pareiÅ¡kėjai iki santuokos vedė bendrÄ Å«kį. PareiÅ¡kėjų teigimu, nesant jų tarpusavio ginčo dėl Turto priklausymo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismas, atsisakydamas tvirtinti Sutarties dalį dėl Å¡io Turto pasidalijimo, nevertindamas pateiktų įrodymų, pažeidė ekonomiÅ¡kumo bei koncentruotumo principus, apribojo pareiÅ¡kėjų teisę ir pareigÄ santuokos nutraukimo metu pasidalinti bendrÄ turtÄ .

Å ie pareiÅ¡kėjų argumentai atmestini kaip neatitinkantys pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo turinio. Nors pareiÅ¡kėjai pagrįstai nurodo, kad pagal 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra asmeninė vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybė, gali bÅ«ti pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o sutuoktiniai turtÄ , buvusį asmenine vieno iÅ¡ jų nuosavybe, gali pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe tarpusavio susitarimu, tačiau, kaip minėta, sprendžiant klausimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu supaprastinto proceso tvarka, klausimai dėl sutuoktinių materialinių teisinių reikalavimų, susijusių su jų turtinėmis teisėmis ir pareigomis, nesprendžiami (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktiniai pakeisti turto nuosavybės formÄ iÅ¡ asmeninės nuosavybės į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nesant dėl to ginčo, gali notariÅ¡kai tvirtinama vedybine sutartimi (CPK 3.103 straipsnio 1 punktas, 3.104 straipsnio 1 dalies 2 punktas), esant ginčui – ginčo teisenos tvarka (CK 3.90 straipsnis), taip pat jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (jo dalis) sutuoktiniai gali perleisti vienas kitam kitokiais notarine tvarka sudaromais sandoriais.

18. CK 4.92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrÄ jÄ nuosavybę nustato Å¡io kodekso trečiosios knygos normos. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjų argumentai dėl daiktinės teisės normų (ne)taikymo.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė terminÄ pareiÅ¡kėjams pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl Sutarties 2.3 punkte įtvirtinto susitarimo, pagal kurį pareiÅ¡kėjas įsipareigojo mokėti 500 Eur per mėnesį periodines iÅ¡mokas vaiko iÅ¡laikymui. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino tokio įpareigojimo priežastis, nurodydamas, kad nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu, kokiems vaiko poreikiams tenkinti, nurodyta suma bus skiriama, nes pareiÅ¡kėjai Sutartimi nustatė, jog pareiÅ¡kėjų nepilnametis vaikas gyvens su kiekvienu iÅ¡ tėvų lygų laikÄ , o iÅ¡laidos vaiko edukaciniams poreikiams tenkinti į Sutartyje aptartÄ periodinę pareiÅ¡kėjo kas mėnesį mokėti įsipareigotÄ 500 Eur sumÄ nepatenka.

Pareiškėjų teigimu, šis teismo įpareigojimas perteklinis ir pažeidžia pareiškėjų teisę patiems įvertinti vaiko poreikius ir susitarti dėl jų apmokėjimo, nes pareiškėjai, tarpusavyje susitarę laisva valia, neturi Sutartimi detalizuoti vaiko poreikių ir apmokėjimo už juos tvarkos.

20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos pareiÅ¡kėjų argumentus kaip neatitinkančius teisinio reglamentavimo turinio. Kaip minėta, teismas turi pareigÄ patikrinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, ar ja iÅ¡ esmės nepažeidžiamos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir teisėti interesai (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sutarties sÄ lygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iÅ¡ esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , yra tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, susitariama, kad tik vienas iÅ¡ sutuoktinių įsipareigoja iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, taip pat kai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir abiejų sutuoktinių gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ , vienam iÅ¡ sutuoktinių uždedama akivaizdžiai per didelė nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2005).

Tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tačiau, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi bÅ«ti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas, atlikdamas pareigÄ Ä¯vertinti praÅ¡omÄ patvirtinti Sutartį, turi teisę pareikalauti pareiÅ¡kėjų pateikti tam tikrÄ papildomÄ medžiagÄ ar argumentus, susijusius su praÅ¡omos patvirtinti Sutarties sÄ lygomis.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Sutartimi pareiÅ¡kėjai susitarė, jog nepilnametis vaikas gyvens su kiekvienu iÅ¡ tėvų lygų laikÄ , bei tai, kad iÅ¡laidos vaiko edukaciniams poreikiams tenkinti į Sutartyje aptartÄ periodinę pareiÅ¡kėjo kas mėnesį mokėti įsipareigojamÄ 500 Eur sumÄ nepatenka, pagrįstai pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus, kad teismas galėtų nustatyti ir įvertinti, ar tokiu susitarimu nėra pažeidžiamas tėvų valdžios lygybės principas, ar vienam iÅ¡ jų nėra uždedama akivaizdžiai per didelė nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta, kokiems vaiko poreikiams nurodyta suma bus skiriama ir pan.

Be to, pažymėtina ir tai, kad iÅ¡laikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sÄ lygų sudarymas (aprÅ«pinimas bÅ«stu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sÄ lygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), todėl teismas byloje turi turėti galimybę įvertinti, ar įsipareigojamo mokėti iÅ¡laikymo paskirtis iÅ¡ tikrųjų yra vaiko poreikių tenkinimas.

Dėl to pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti papildomus paaiškinimus bei duomenis pripažintinas pagrįstu, teisėtu bei būtinu.

21. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtinÄ reikalavimÄ ir, pateikęs iÅ¡samius iÅ¡aiÅ¡kinimus, nustatė terminÄ pareiÅ¡kėjams praÅ¡ymo bei Sutarties trÅ«kumams Å¡alinti. Teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

22. Atskirojo skundo nagrinėjimo dienÄ jau yra pasibaigęs skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, todėl pareiÅ¡kėjams nustatytinas naujas 10 dienų nuo Å¡ios nutarties priėmimo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad minėti reikalavimai turi bÅ«ti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.

23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

24. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti pareiÅ¡kėjams E. S. ir J. S. 10 (deÅ¡imties) dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties priėmimo paÅ¡alinti trÅ«kumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartyje. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad minėti reikalavimai turi bÅ«ti įvykdyti pirmosios instancijos teisme. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Latvelė