2023-03-22 Nr. AB-6377-3-61-3-10368-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-123-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10368-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kertmeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kertmeta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Kertmeta“ (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus R. R. 2022 m. sausio 31 d. nutarimą Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20245 ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1 500 Eur baudą.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad pažeidimo metu ėjusiam direktoriaus pareigas I. R. buvo atlikta sudėtinga operacija, po kurios L. R. turėjo rūpintis sūnumi, įmonės veikla nebuvo vykdoma įprastai ir sklandžiai. Taip pat Darbo ginčų komisijoje ilgą laiką vyko ginčai tarp UAB „Kertmeta“ ir I. M., o įmonė neturėjo pakankamai ištekliu bei resursų inicijuoti teisminius procesus. Šios priežastys laikytinos svarbiomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad skundas yra paduotas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo teismui padavimo terminą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nenustatė svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nenurodė jokių pagrįstų, svarbių priežasčių. Pareiškėjas, žinodamas apie priimtą administracinį aktą ir jo apskundimo terminą, aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu, administracinio akto įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Aplinkybė, kad pareiškėjo vadovas sirgo, vėliau vyko ginčai Darbo ginčų komisijoje, negali būti vertinama kaip svarbi termino praleidimo priežastis. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis priešingu būdu nei nustato teisės aktai. Skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti, nes pažeidimo metu ėjusiam direktoriaus pareigas I. R. buvo atlikta sudėtinga operacija, po kurios L. R. turėjo rūpintis sūnumi, įmonės veikla nebuvo vykdoma įprastai ir sklandžiai. Siekiant nestabdyti bendrovės veiklos, L. R. buvo išduotas įgaliojimas, kuriame nurodyta, kad ji direktoriaus I. R. atostogų ar ligos metu įgaliota įmonės vardu pasirašinėti darbo sutartis su darbuotojais, sutartis su klientais, administruoti pavestus ar paliktus darbus, teikti ir gauti dokumentus, atstovauti įmonę santykiuose su klientais. Nors formaliai L. R. pavadavo bendrovės direktorių, tačiau nežinojo visų su bendrovės ūkine-komercine veikla susijusių ypatumų. Taip pat Darbo ginčų komisijoje ilgą laiką vyko ginčai tarp UAB „Kertmeta“ ir I. M., o bendrovė neturėjo pakankamai ištekliu bei resursų inicijuoti teisminius procesus. Todėl dėl objektyvių priežasčių bendrovėje nebuvo suvaldyti teisiniai procesai, tačiau išsaugota bendrovės veikla, darbuotojų darbo sutarčių tęstinumas. Tai sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (tarp jų, įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, tačiau, pareiškėjo teigimu, šis terminas yra praleistas dėl objektyvių priežasčių.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; kt.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015).

Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Pareiškėjas nurodo, kad terminas praleistas, nes pažeidimo metu ėjusiam direktoriaus pareigas I. R. buvo atlikta sudėtinga operacija, po kurios L. R. turėjo rūpintis sūnumi, įmonės veikla nebuvo vykdoma įprastai ir sklandžiai.

Minėta, kad fizinio asmens liga pati savaime nepripažįstama svarbia priežastimi praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad liga, sutrukdžiusi kreiptis į teismą, pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir išsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008; 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-224-822/2018; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-238-756/2018).

Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent skundo padavimo terminu bendrovės direktoriaus negalavimai buvo tokio pobūdžio, jog apribojo jo galimybes kreiptis į teismą. Be to, kaip nurodo pats pareiškėjas, bendrovės direktorių jo ligos metu pavadavo L. R. pagal jai išduotą įgaliojimą. Pareiškėjo nurodoma priežastis, kad L. R. formaliai pavadavo bendrovės direktorių ir nežinojo visų su bendrovės ūkine-komercine veikla susijusių ypatumų, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti vertinama, kaip nuo pareiškėjo valios nepriklausanti aplinkybė, kuri objektyviai sutrukdė pareiškėjui per įgaliotą asmenį laiku kreiptis į teismą, įvertinus ir ta aplinkybę, kad terminas skundui paduoti yra praleistas ženkliai.

Aplinkybė, jog Darbo ginčų komisijoje ilgą laiką vyko ginčai tarp UAB „Kertmeta“ ir I. M., o bendrovė neturėjo pakankamai ištekliu bei resursų inicijuoti teisminius procesus, taip pat negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui. Pažymėtina, kad pareiškėjui, kaip verslininkui, yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės „Kertmeta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis