32ab268d-f64b-4f90-bf92-2b625f173fa7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1231-1131/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00876-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2; 6.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovei J. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S., vertėjaujant Olgai Macijauskienei, AuÅ¡rai Katkutei, Natalijai Reut, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje V.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 96 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė : V. S., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį bÅ«tų įraÅ¡yti teisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. K. dirbtÄ darbo laikÄ pagal nuskaitytus tachografų asmeninių kortelių duomenis, t. y. nežymimas faktiÅ¡kai dirbtas laikas, naktį dirbtas laikas.

Pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima, kad vairuotojas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio 8.00 val. arba nemokamos atostogos – vairuotojas D. K. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 25 d. dirbo, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pažymėtos nemokamas atostogas; D. K. 2020 m. rugpjūčio mėn. 24, 25 d., rugsėjo mėn. 1, 4, 25 d. ir kt. nežymimas naktį dirbtas laikas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 1, 2 d., Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

V. S. tokiais savo veiksmais padarė ANK 100 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Be to, (duomenys neskelbtini) direktorius V. S. nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. kovo 23 d. praneÅ¡imų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (toliau – ir LDU) (D. A. įdarbintas nuo 2020 m. birželio 30 d., M. K. įdarbintas nuo 2020 m. vasario 6 d. ir kt.) neteikė, taip pažeisdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d.

įsakymo Nr. V- H/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 str. 7 d. V. S. tokiais savo veiksmais padarė ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad kaltę dėl darbo laiko apskaitos pripažįsta iÅ¡ dalies, kaltės dėl bÅ«sto užtikrinimo nepripažįsta visiÅ¡kai, kaltės dėl informacijos apie LDU neteikimÄ nepripažįsta.

D. K. padavė skundÄ darbo inspekcijai, nes nebuvo su juo atsiskaityta. Buvo priimtas sprendimas, kad jam viskas buvo sumokėta. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių darbuotojų darbo laikÄ deklaruoja pagal grafikÄ , po to kai atvyksta į biurÄ iÅ¡ komandiruotės, jie privalo pateikti vairuotojo kortelę, kur yra apskaitomas darbo laikas ir tada grafikÄ pakoreguoja. Jo kaltė yra tai, kad D. K. nepateikė savo kortelės ir jie negalėjo pakoreguoti jo grafiko. Todėl po to ir ima vairuotojų korteles, kad viskÄ suskaičiuotų ir supildytų.

Kai vairuotojas atvyksta į ofisÄ , jis pateikia tas korteles jam, o jis pagal jas ir skaičiuoja. Reikalavo D. K. žodžiu, kad pateiktų tas korteles, bet jis nurodė, kad neturi jų su savimi, daugiau lyg ir nieko nebesakė. Vairuotojai turi savo asmenines tachografo korteles, jos iÅ¡duodamos asmeniÅ¡kai vairuotojui, kaip teisės. Kortelės D. K. prašė, kad patikrintų, ar jis dirbo kitoje įmonėje. Jei jis bÅ«tų pateikęs kortelę, jie iÅ¡ karto bÅ«tų darbo laikÄ pakoregavę. Jei vairuotojas neduoda kortelės, jie protokolo nesuraÅ¡o.

Kol jis nepateikė kortelės, jis negali pasakyti, ar vairuotojas dirbo, ar ne. D. K. sakė, kad kortelę pateiks paskui, bet paskui dėl nepaaiÅ¡kinamų priežasčių kreipėsi į VDI ir išėjo iÅ¡ darbo. Dėl darbo naktį D. K. nepateikė tachografo kortelės, todėl nebuvo užfiksuota, kad jis dirbo naktį. Gali bÅ«ti, kad D. K. dirbo atostogų metu. Kartais nutinka taip, kad pavaduojantis vairuotojas į darbÄ neatvyksta. Pagal grafikÄ jis neturėjo dirbti, bet dirbo. Negali prisiminti, kas jam nurodė dirbti.

Jis galėjo dirbti kitoje vietoje, jei pas juos jis atostogauja, jis gali dirbti kažkur kitur, pvz. Baltarusijoje ar dar kažkur, kitoje įmonėje. Dokumentai forminami pusei metų, juose neraÅ¡oma, kur jis turi vykti. Ten nurodomas poilsio laikas, kada jis turi ilsėtis. Jie negali žinoti, kokioje Å¡alyje ir kada bus vairuotojas. IÅ¡leisdami vairuotojÄ Ä¯ užsienį, neformina jam jokių dokumentų. Jie turi sÄ raÅ¡Ä , kur bus pakraunamos ir iÅ¡kraunamos maÅ¡inos, pagal tai žino, kur turėtų bÅ«ti vairuotojas.

Jis žinojo, kad automobilis buvo PrancÅ«zijoje, o kas vairavo automobilį jis nekontroliuoja. Jis turi grafikÄ , kada vairuotojas turi bÅ«ti maÅ¡inoje, bet maÅ¡inoje gali bÅ«ti ir kitas vairuotojas. D. K. neturėjo dirbti, jei jam buvo suplanuotos nemokamos atostogos. Realų vairuotojo darbo laikÄ mato tik gavę vairuotojų korteles. Jis negali pasakyti, kurioje maÅ¡inoje kas yra, pagal grafikÄ turi bÅ«ti vienas vairuotojas, o realiai gali dirbti kitas. Vairuotojas gali susirgti ar neiÅ¡eiti į darbÄ , jei vienas vairuotojas neiÅ¡važiavo, tai gali iÅ¡vykti kitas, kuris važiavo prieÅ¡ tai.

FNTT kompiuterį jam atidavė, bet pasiėmė kietÄ jį diskÄ . Negali pasakyti, kada paėmė kompiuterį. Jis turi kitÄ kompiuterį, bet visa informacija, kuri buvo kitame kompiuteryje, ten ir liko. Jis skambino į FNTT, raÅ¡tu nerašė. Dėl bÅ«sto įmonė sutartyje numatė, kad vairuotojui grįžus iÅ¡ komandiruotės, vairuotojas turi pateikti visus dokumentus, kad jis gyveno užsienyje, gavus tokius įrodymus, įmonė bÅ«sto iÅ¡laidas kompensuoja. Vairuotojui niekas nedraudžia 45 valandas bÅ«ti automobilyje.

Vairuotojui grįžus ir pateiktus vairuotojo kortelę, jie pagal tuos duomenis perdaro grafikÄ . Jei vairuotojas savo iniciatyva vieÅ¡butyje nenakvoja, jie jo už rankos paimti ir nuvesti negali. D. K. įrodymų dėl apgyvendinimo nepateikė. Paprastai vairuotojai pateikia čekius, kiek sumokėjo už vieÅ¡butį užsienyje, jie kompensuoja tiek, kiek jiems leidžia įstatymas, pvz. jei vairuotojas Vokietijoje iÅ¡leido 300 Eur, o jie gali kompensuoti 200 Eur, tai ir kompensuoja 200 Eur. Sutartyje yra punktas, kur nurodyta, jog už apgyvendinimÄ vairuotojams yra kompensuojama.

Su visais darbuotojais buvo senos sutartys, po to kreipėsi į teisines paslaugas teikiančiÄ Ä¯monę, kuri jiems sudarė naujas sutartis ir jas pasirašė visi darbuotojai. Ä®monė D. K. siÅ«lė žinute grįžti namo, tačiau jis atsisakė. Kiekvienoje maÅ¡inoje yra darbinis telefonas, o savo asmeninius telefonus vairuotojai iÅ¡jungia. Žinutę rašė iÅ¡ darbinio telefono. Gali pateikti teismui žinutes. Žinutes siuntė maÅ¡inoje esančio telefono numeriu, tokia žinutė buvo siųsta ir D.

K.. Jis pateikė įrodymus, jog kreipėsi dėl K. ir A., sužinoję tvarkÄ iÅ¡ karto viskÄ pateikė ir deklaravo. Negali pasakyti, kada su Å¡iais žmonėmis sudarė darbo sutartis. Ä® VDI dėl LDU kreipėsi 2020 m. kovo 4 d. SODRAI duomenis apie įdarbinimÄ pateikė Å¡ių metų kovo mėnesį. Jie nežinojo, ar reikia praneÅ¡ti, ar ne, kai juos informavo VDI, kad reikia, tada ir pranešė A. Ž., kad yra atsakingas, bet nežinojo, kaip tai padaryti, o kai kreipėsi, jiems nepadėjo. Visus metus negavo informacijos.

Sodroje bandė sužinoti viskÄ , neturi patvirtinimo, kad kreipėsi. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko V. S. suraÅ¡ytÄ protokolÄ . Pažeidimai buvo nustatyti iÅ¡ įmonės pateiktų dokumentų, nė vieno vairuotojo tachografo duomenys nebuvo pateikti. Pasak D. K., vairuotojai patys nusiimdavo duomenis ir juos pateikdavo direktoriui, tačiau jis jų niekur nežymėjo, nes esÄ jam apsimokėjo nežymėti. IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščio matoma, jog vairuotojas padirba savaitę, vėliau jam žymimos nemokamos atostogos, kitÄ mėnesį vėl tas pats kartojasi.

MaÅ¡inoje yra du tachografai, vienas automobilio, kitas vairuotojo. Kiekvienas vairuotojas turi savo asmeninė kortelę ir kai įlipa į automobilį, turi tÄ kortelę įdėti. Kol vairuotojas neiÅ¡lipa, kol nebaigia darbo, kortelė turi bÅ«ti įdėta. Tai prižiÅ«ri transporto saugos inspekcija. Už kortelės išėmimÄ skiriamos didelės baudos vairuotojui. V. S. kiekvienam vairuotojui žymėdavo darbÄ ir atostogas taip pat, vienÄ savaitę esÄ vairuotojas dirba, o kitÄ savaitę nemokamos atostogos.

V. S. net paaiÅ¡kinimÄ parašė, kad kompiuteris yra FNTT ir tachografo duomenų pateikti negali, tačiau jie nurodė, jog pats V. S. kompiuterio atsiimti nenori. Kompiuteris buvo paimtas dar prieÅ¡ suraÅ¡ant protokolÄ , FNTT paėmė kompiuterį rudenį. Tachografo pradžioje ir gale dienos raÅ¡omas Å¡alies kodas, iÅ¡ to žino, kad vairuotojas buvo PrancÅ«zijoje. D. K. apie praÅ¡ymus dėl atostogų sužinojo tik tada, kai prasidėjo tyrimas, iki tol jis apie praÅ¡ymus nieko nežinojo. Pagal esamÄ situacijÄ , t. y. pagal įmonės žymėtÄ D.

K. laikÄ dokumentuose, V. S. bÅ«sto neturėjo užtikrinti, kadangi pagal dokumentus gaunasi, kad darbuotojas bÅ«na tik vienÄ savaitę užsienyje. Pagal faktÄ darbuotojas dirbo kitaip, nei nurodyta žiniaraÅ¡tyje. Reglamente nėra nurodyta, kaip siÅ«lymas grįžti namo ar įmonės veiklos centrÄ turi atrodyti. Ä®monėse apmokėjimas už apgyvendinimÄ vyksta skirtingai, yra įmonių, kurios nurodo pačiam pasirinkti apgyvendinimo vietÄ . Pats vairuotojas teigė, kad jiems nebuvo siÅ«lomas bÅ«stas, o pats vairuotojas neturi pinigų avansu sumokėti už bÅ«stÄ .

Protokole K. ir A. pavardės paraÅ¡ytos kaip pavyzdys protokole, dar ir daugiau darbuotojų buvo neįdarbinta ir nepraneÅ¡ta. Duomenys praneÅ¡ti SODRAI apie įdarbintus asmenis, o yra dar atskiras specialus praneÅ¡imas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, jis nebuvo užpildytas, jį užpildė tik dabar neseniai. Apie A. ir K. buvo praneÅ¡ta Sodrai, bet nebuvo atskiro praneÅ¡imo apie Lietuvoje dirbančius užsienio piliečius. V. S. kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , kad D. K. grÄ Å¾intų pinigus, nes jam buvo permokėta, bet Å¡itos bylos jis nepateikė teismui, nes jos nelaimėjo.

Nagrinėjant ginÄÄ nebuvo pateikti tachografo duomenys, todėl nebuvo galima paskaičiuoti, kiek D. K. dirbo ir nedirbo ir kiek jam turėjo bÅ«ti sumokėta. VieÅ¡bučio pasirinkimas priklauso nuo įmonės vidinių taisyklių. Tai gali bÅ«ti susitarimo reikalas. Ä®prastai vairuotojai, neturėdami pinigų, patys nenori ieÅ¡koti vieÅ¡bučio. Gauti pinigai kelionei nėra tokie dideli, jie dažniau bÅ«na susimokėjimui už kelius ir pan. Pagal įstatymÄ konkrečiai nėra nustatyta apgyvendinimo tvarka, tik turi bÅ«ti dokumentai, kad darbuotojas kažkur ilsėjosi.

Vairuotojas galėjo pats susirasti vieÅ¡butį ir pateikti įrodymus, kad jam bÅ«tų grÄ Å¾inti pinigai. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad dirbo su lenkiÅ¡ku automobiliu, priekabos buvo lietuviÅ¡kos, o antspaudai buvo ,,Finit“, trečios įmonės, su kuria nebuvo pasiraÅ¡yta jokia sutartis. Ä®monėje dirbo dvejus metus, nuo 2018 m. iki 2020 m. 2018 metų informacijos nerinko, tikėjo, kad įmonė viskÄ daro sÄ Å¾iningai. Po to, kai paaiÅ¡kėjo, kad įmonė apgaudinėja, kreipėsi į profsÄ jungÄ , sumokėjo pradinį įnaÅ¡Ä 240 Eur, ir po kiekvienos kadencijos pateikdavo CMR nuotraukas, kur jo paraÅ¡ai ir su kokiais automobiliais dirbo.

Jie tik gaudavo avansÄ , nors turėjo kas mėnesį gauti atlyginimÄ , tik po atvykimo jiems sumokėdavo pusę atlyginimo, komandiruotpinigius. Po 10-15 dienų jiems sumokėdavo likusiÄ atlyginimo dalį. Neatsimena, ar nuo 2020 rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 19 d., spalio 1 d., 25 d. dirbo įmonėje. Visus dokumentus atidavė profsÄ jungai. IÅ¡dirbo 7 mėnesius su pertraukomis, t. y. kai juos iÅ¡leisdavo atostogų savo sÄ skaita. Neprisimena, ar bÅ«tų naktį dirbęs. Viskas yra tachografo duomenyse suraÅ¡yta.

Automobilyje buvo GPS, visi automobiliai buvo sekami. Visada jiems, vairuotojams, grįžus, Andrejus paimdavo tachografus ir perkeldavo jų parodymus. Darbdavys pats nuskaitydavo duomenis, jiems grįžus iÅ¡ reiso. Kai jie atvykdavo iÅ¡ reiso, iÅ¡ jų paimdavo asmenines korteles ir iÅ¡ jų paimdavo duomenis. Jiems nedavus kortelės, nebÅ«davo mokamas atlyginimas. Jis savo kortelę visada duodavo, jei nebÅ«tų pateikęs kortelės, negautų atlyginimo. PaaiÅ¡kino, kad tuo metu įmonė praÅ¡ydavo pasiraÅ¡yti sÄ skaitas dėl atlyginimo gavimo.

Sakė, kad jei nenori pasiraÅ¡yti, tai jie gali pasiraÅ¡yti už juos. Jeigu jis pagal tachografÄ dirbo, tai tuo metu jis negalėjo pasiraÅ¡yti praÅ¡ymų atostogoms. Jei tachografe buvo jo kortelė, jis praÅ¡ymų atostogoms paraÅ¡yti negalėjo. ,,Čipo“ perduoti niekam negali. Kai atvyko į Vilnių, tik tada parašė pareiÅ¡kimÄ , anksčiau niekaip negalėjo pasiraÅ¡yti. Juos priversdavo pasiraÅ¡yti, kad iÅ¡eina atostogų savo sÄ skaita, bet tik grįžę iÅ¡ reiso, jau iÅ¡traukę ,,čipÄ â€œ.

Darbdavys jiems liepė pasiraÅ¡yti tik tada, kai jie po reiso vykdavo mėnesiui ar dviems namo. Jis atidirbo, grįžo į ofisÄ , pasirašė, kad vyksta namo ir važiuoja namo. Po to jie paskambina jam ir pasako, kada atvykti. Jie atvažiuoja, jiems duota mikroautobusÄ , 5-6 žmonės pasikeisdami važiuoja. Automobiliai stovi užsienyje. Reisas trukdavo skirtingai, ilgiausias reisas buvo trijų mėnesių, o trumpiausias pusantro mėnesio. Vachta – tai komandiruotė, laikas, kai yra automobilyje. Jis kreipėsi į profsÄ jungÄ , profsÄ junga jo neapgynė, jam pavėluotai buvo iÅ¡mokami pinigai.

Apie pareiÅ¡kimus dėl atostogų nežinojo, nes jis dirbo, negalėjo pasiraÅ¡yti. Ä® policijÄ nesikreipė, nes kreipėsi į profsÄ jungÄ . Jiems buvo sudaromas atitinkamas darbo grafikas, o kai įmonė prašė padirbti du mėnesius, dirbdavo du mėnesius, kai praÅ¡ydavo tris mėnesius – dirbdavo tris mėnesius. Po to buvo pasakyta, kad reikia vykti namo pailsėti, nes laukia kiti vaikinai, norintys užsidirbti. Neprisimena, ar nurodytu laikotarpiu darbdavys siÅ«lė grįžti namo. Darbdavys niekada nesiÅ«lė jokio bÅ«sto.

Jis miegojo maÅ¡inoje. Darbdavys sakė, kad gali pailsėti bet kuriame vieÅ¡butyje, tačiau savo sÄ skaita. Pagal darbo režimÄ 45 valandas jie stovi, tada ir gali pailsėti. Darbdavys nesakė, kad gali gyventi vieÅ¡butyje ir jiems iÅ¡laidos bus kompensuotos. Jis neturi teisės palikti automobilio be priežiÅ«ros. Darbdavys Å¡iÄ informacijÄ pateikdavo žodžiu, tai sakydavo Andrejus. Darbdavys turi nurodyti, kuriame vieÅ¡butyje gali apsistoti ir atsiųsti jo koordinates. Nuo savo marÅ¡ruto nukrypti jis negali.

Jei navigacija jį apgavo ir jis pravažiavo posÅ«kį, tai jam iÅ¡ atlyginimo iÅ¡skaičiuodavo 50 Eur dėl to, kas jis nukrypo nuo marÅ¡ruto. Ä®monė nurodo, kuriuose parkinguose jis gali sustoti, o kur ne. Darbdavys turi jam nurodyti vieÅ¡bučio adresÄ , kuriame gali apsistoti. SavavaliÅ¡kai pasirinkti vieÅ¡bučio negali. Jis lapkričio mėnesį atidirbo komandiruotę, jam UAB ,,Baltusa“ pateikė sutartį, jÄ pasiraÅ¡yti atsisakė. Tada jam buvo pasakyta, kad raÅ¡ytų pareiÅ¡kimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru.

Jei toje darbo sutartyje yra jo paraÅ¡as, tai jis suklastotas. Jis pasiraÅ¡inėjo tik tÄ darbo sutartį, kur paraÅ¡yta, kad jo alga – 1000 eurų per mėn. atlyginimas ir 50 proc. komandiruotpinigiai. Daugiau jokių sutarčių nepasiraÅ¡inėjo. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡inėjo tik vienÄ sutartį, parodytos sutarties jis nepasiraÅ¡inėjo, dėl ko turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Taip pat paaiÅ¡kino, kad į Viber nieko negaudavo, o į tÄ maÅ¡inos numerį siunčiamas žinutes galėjo gauti bet kas.

Nepamena, su kokiu automobiliu dirbo. Žinučių su siūlymais pailsėti jis negavo. Iš 2021 m. balandžio 2 d. rašytinio V. S. paaiškinimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) neturi savo automobilių. Automobilius krovinių pervežimams nuomoja pagal automobilių nuomos sutartį. Automobilių numeriai gali nesutapti su nurodytais nuomos sutartyje. 45 valandų trunkančiu poilsio laikotarpiu vairuotojai turėjo būti viešbutyje. Pagal 5.5 sutarties (darbo sutarties), darbuotojas grįžęs iš komandiruotės turi pateikti dokumentus, patvirtinančius išlaidas pragyvenimui, kurios jam kompensuojamos ir apmokamos.

Dokumentų, patvirtinančių, kad vairuotojas kas 4 savaites grįžtų į LietuvÄ Ä¯monė neturi. Lietuvoje dirbančių užsieniečių sÄ raÅ¡as SODRAI užpildytas 2021 m. kovo 29 d. 2019 m., patvirtinus įsakymÄ , buhalterė aiÅ¡kinosi Darbo inspekcijoje, Sodroje, Užimtumo tarnyboje, ar reikia pildyti, tačiau konkretaus atsakymo niekur negavo, yra tai patvirtinantys paklausimai. Tachografų negali pateikti, nes kompiuteris yra FNTT. ŽiniaraÅ¡tį jie pildo pagal komandiruotės grafikÄ (t. 1, b. l. 5).

IÅ¡ 2021 m. vasario 10 d. raÅ¡to matyti, kad Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga praÅ¡o atlikti (duomenys neskelbtini), su kuria turėjo bylÄ Darbo ginčų komisijoje ir remiantis gautais dokumentais gali teigti, kad įmonėje yra klaidingai deklaruojamas laikas, vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, slepiami mokesčiai, įtartinas grynų pinigų judėjimas įmonės kasoje. Atkreipia dėmesį, kad po atleidimo darbuotojai nuolat lieka skolingi įmonei (t.1, b. l. 6). Pateikti Sodros duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojus (t. 1, b. l. 9), D.

K. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (t. 1, b. l. 10, 11) ir jo tachografų duomenys (t. 1, b. l. 12-16). Iš 2019 m. gruodžio 10 d. Nr. 344 darbo sutarties nustatyta, kad darbdavys (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus V. S., sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) piliečiu D. K. (tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojas). Nustatytas darbo sutarties terminas – iki galioja viza D, iki galioja leidimai laikinai gyventi (t. 1, b. l. 17-18, 19, 98-99, 100). Iš rašytinio 2021 m. balandžio 2 d.

D. K. pareiÅ¡kimo nustatyta, kad D. K. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2020 m. spalio 28 d. vairuotoju. Nuolat bÅ«davo komandiruotėse Europos valstybėse (PrancÅ«zija, Vokietija, Belgija ir kt.). Atvažiavus į įmonę (duomenys neskelbtini), jiems duodavo mikroautobusÄ , kurie buvo vairuotojai, kaip ir jis, kurie pamainomis vairavo, kad pradėtų reisÄ (vachtÄ ) ir persėstų į sunkvežimį. Kad pasikeistų jie važinėjo apie savaitę, (duomenys neskelbtini) keliÄ (kelionės laikotarpio) neapmokėdavo.

Po to kai kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , sužinojo, kad jam nežymėjo darbo laiko, bÅ«nant komandiruotėje. Pavyzdžiui, vietoje 8 savaičių, žymėjo tik 2 savaites, jo žodžių patvirtinimas gali bÅ«ti tachografo duomenys, kuriuos jis perdavė profesinei sÄ jungai, kuri jį atstovavo ginčų komisijoje. BÅ«nant komandiruotėje, jam nė karto per jo 45 valandų teisėto poilsio, nesuteikė bÅ«sto. BÅ«nant automobilyje 2-3 paras be sanitarinių ir higienos sÄ lygų, teko tvarkyti gamtinius reikalus kabinoje, į butelį arba į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡elį, kadangi bijojo iÅ¡eiti į laukÄ , kad negautų 2500 Eur baudos iÅ¡ policijos.

Darbdavys nesiÅ«lė grįžti nei namo, nei į įmonės registracijos vietÄ praėjus 4 savaitėms. Ä®monė (duomenys neskelbtini) nuolat laiku nemokėjo darbo užmokesčio ir dienpinigių. BÅ«nant komandiruotėse, nurodymus duodavo ne tik (duomenys neskelbtini) atstovai, bet ir jų atstovai važiuoti nacionaliniais keliais, o ne mokamais keliais. Dirbdavo lenkiÅ¡kais automobiliais tampant lietuviÅ¡kas „Hegelman“ priekabas, nors ant CMR buvo ir kitų įmonių anspaudai, su kuriomis jis jokių sutarčių nesudarinėjo.

Per visÄ jo darbo laikotarpį įmonė (duomenys neskelbtini) nuolat nuskaitinėjo informacijÄ iÅ¡ jo ,,čipo“ (t. 1, b. l. 20-22). IÅ¡ Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raÅ¡to nustatyta, kad draudėjas (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki Å¡io paklausymo vykdymo dienos per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemÄ , praneÅ¡imų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius neteikė (t. 1, b. l. 31). IÅ¡ 2021 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2017 m. birželio 8 d. yra V.

S. (t. 1, b. l. 31-33). IÅ¡ 2021 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad buvo iÅ¡nagrinėta darbo byla pagal ieÅ¡kovo D. K. praÅ¡ymÄ atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Darbo ginčų komisija nusprendė atmesti D. K. 2021 m. sausio 11 d. praÅ¡ymÄ Darbo byloje Nr. APS-131-622 dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 69, 92-93).

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. iÅ¡raÅ¡o matyti įmonėje dirbančių užsieniečių sÄ raÅ¡as (t. 1, b. l. 71). Pateikta užklausimo į VDI dėl LDU sÄ raÅ¡o pildymo nuotrauka iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo programos (t. 1, b. l. 86). IÅ¡ V. S. pateikto susiraÅ¡inėjimo programėlėje matyti, kad automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui įmonė 2020 m. rugsėjo 1 d., spalio 1 d., lapkričio 2 d. siÅ«lė grįžti, tačiau vairuotojas atsisakė.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusižengimų kvalifikavimo motyvai Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų pažeidimų iš esmės nepripažino.

Administracinio nusižengimo protokole V. S. inkriminuojami pažeidimai iÅ¡ esmės yra grindžiami vienintelio liudytojo – buvusio įmonės darbuotojo D. K. parodymais, tarp kurių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju yra svarbu patikrinti, ar byloje yra kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti liudytojo D. K. paaiÅ¡kinimus. V. S. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados ANK 100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbuotojų, iÅ¡skyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, taip pat į darbo laiko apskaitÄ privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (virÅ¡valandžių, darbo laiko Å¡venčių dienÄ , poilsio dienÄ (jeigu jis nenustatytas pagal grafikÄ ), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitÄ privalomai įtrauktinÄ darbo laikÄ Ä¯raÅ¡ymas į darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt iki vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų.

ANK 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 1, 2 d., Užimtumo įstatymo 58 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitÄ , iÅ¡skyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu; darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitÄ darbuotojo faktiÅ¡kai dirbtus virÅ¡valandžius, darbo laikÄ Å¡venčių dienÄ , darbo laikÄ poilsio dienÄ , jeigu jis nenustatytas pagal grafikÄ , darbo laikÄ naktį, darbo laikÄ pagal susitarimÄ dėl papildomo darbo.

Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta darbuotojo dirbti virÅ¡valandžiai, darbuotojo darbo laikas Å¡venčių dienÄ , poilsio dienÄ , jeigu jis nenustatytas pagal grafikÄ , darbuotojo darbo laikas naktį. Prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. nurodė, kad jis negalėjo pakoreguoti V. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kadangi jis jam nepateikė savo tachografo duomenų. Savo kaltę įžvelgia tik tame, kad neprivertė D. K. atiduoti minėtų duomenų, raštiškai jo neprašė ir įrodymų, kad jo prašė bei kad jis nepateikė tokių duomenų, neturi. Liudytojas D. K. nurodė, kad tokius duomenis darbdavys vairuotojui grįžus iš kelionės pats nuskaito iš automobilio, be to, jei jis nepateiktų duomenų dėl dirbto laiko, jam nebūtų mokamas atlyginimas.

Iš byloje esančių vairuotojo D. K. pateiktų tachografų ir įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) naudai dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 25 d., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėtos nemokamos atostogos, taip pat kad jis 2020 m. rugpjūčio 24, 25 d., rugsėjo 1, 4, 25 d. dirbo naktiniu laiku, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kad buvo dirbama naktiniu laiku, nepažymėta.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad D. K. nepateikė jam tachografo duomenų, laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių, kad D. K. jam nepateikė tachografo duomenų ar atsisakė tai daryti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jo pareikalavo tai padaryti. Tai, kad V. S. žinojo, jog D. K. dirba nurodytu laikotarpiu, tačiau nežymėjo to taip, kaip reikalauja įstatymas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, patvirtina ir į D.

K. nurodytu laikotarpiu vairuotÄ automobilį siųstos žinutės su siÅ«lymu jam grįžti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba įmonės veiklos centrÄ , nes kitu atveju, t. y. vairuotojui nedirbant keturias iÅ¡ eilės savaitės, toks siÅ«lymas iÅ¡ darbdavio pusės darbuotojui nėra privalomas. Administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, jog V. S., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį bÅ«tų įraÅ¡yti teisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) vairuotojų dirbtÄ darbo laikÄ pagal nuskaitytus tachografų asmeninių kortelių duomenis, tačiau byloje yra pateikti įrodymai ir teismas nustatė, kad darbo laiko žiniaraÅ¡tyje nebuvo pildomi duomenys bÅ«tent konkrečiai apie D.

K. dirbtÄ darbo laikÄ , iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad jis neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį bÅ«tų įraÅ¡yti teisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) vairuotojų dirbtÄ darbo laikÄ pagal nuskaitytus tachografų asmeninių kortelių duomenis. Pažymėtina, kad Å¡ių aplinkybių paÅ¡alinimas nesunkina jo teisinės padėties. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad V. S. inkriminuotas pažeidimas administracinio nusižengimo protokole suraÅ¡ytas ydingai, t. y. kad jis neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį bÅ«tų įraÅ¡yti teisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) vairuotojų dirbtÄ darbo laikÄ , tačiau, kaip minėta jau pirmiau, tokių duomenų apie kitus įmonėje dirbusius vairuotojus inspekcija neteikė, taip pat nenurodė ir teismo posėdžio metu, suraÅ¡ytas kaltinimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir konkretus, kad asmuo galėtų žinoti nuo ko ir kaip jam gintis teisme bei konkrečiai kuo jis yra kaltinamas.

Pagal byloje esantį iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro matyti, kad V. S. jau kartÄ buvo baustas pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį administraciniu nurodymu, paskirta bauda buvo sumokėta 2020 m. liepos 13 d., todėl teismas, vadovaudamasis ANK 40 straipsniu, laiko, kad Å¡ioje byloje V. S. padarytas nusižengimas yra pakartotinis. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad minėti V. S. veiksmai atitinka ANK 100 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , jo kaltė įrodyta.

V. S. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta juridinio asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimÄ . Kaip matyti, Å¡ios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. V. S. administracinio nusižengimo protokole iÅ¡ esmės yra inkriminuojami trys šį nusižengimÄ , sudarančios jo veikos, t. y. kad jis neužtikrino, kad bÅ«tų suteikiamas bÅ«stas vairuotojams bÅ«nantiems komandiruotėje užsienyje, jų ilgiau nei 45 valandas trunkančių kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kadangi nepateikė bÅ«sto kompensavimo ir suteikimo dokumentų; neorganizuoja vairuotojų darbo taip, kad vairuotojas sugrįžtų per kiekvienÄ keturių iÅ¡ eilės einančių savaičių laikotarpį į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba įmonės veiklos centrÄ ; nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. kovo 23 d. nepateikė praneÅ¡imų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 str. 7 d. nustatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kuriÄ užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informacijÄ apie įdarbintÄ arba atsiųstÄ laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinis darbo inspektoriaus, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakyme ,,Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ nustatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kuriÄ užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informacijÄ teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) per EDAS, užpildydamas LDU praneÅ¡imÄ apie įdarbintÄ užsienietį ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. dėl praneÅ¡imų nepateikimo apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius nurodė, kad į VDI dėl LDU kreipėsi 2020 m. kovo 4 d. Duomenis apie įdarbinimÄ pateikė Å¡ių metų kovo mėnesį. Jis nežinojo, ar reikia praneÅ¡ti, ar ne, kai juos informavo VDI, kad reikia, tada ir pranešė. Žino, kad yra atsakingas, bet nežinojo, kaip tai padaryti, o kai kreipėsi, jiems nepadėjo. Visus metus negavo informacijos. Sodroje bandė sužinoti viskÄ , neturi patvirtinimo, kad kreipėsi.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) įdarbino vairuotojÄ D. A. nuo 2020 m. birželio 30 d., M. K. – nuo 2020 m. vasario 6 d., tačiau draudėjas (duomenys neskelbtini) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemÄ , praneÅ¡imų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU) nepateikė (t. 1, b. l. 31). Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. paaiÅ¡kinimÄ , kad jis nežinojo, jog reikia teikti tokiÄ informacijÄ , kad kreipėsi į valstybės institucijas ir detalesnės informacijos negavo, teismas laiko jo gynybine versija.

Nors V. S. pateikė įrodymus, kad kreipėsi į VDI kovo 4 d. ir atsakymo negavo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ VDI atsakymo, jis buvo nukreiptas teirautis Å¡ios informacijos į Užimtumo tarnybÄ . Duomenų, jog jis kreipėsi į Užimtumo tarnybÄ ir Å¡i institucija jam daugiau kaip metus nepateikė atsakymo, byloje nėra. Å iame kontekste pažymėtina, kad V. S., užsieniečius įdarbinęs 2020 m., net iki 2021 m. kovo mėn. pabaigos tokios informacijos nepateikė pirmiau minėtoms institucijoms, nebuvo rÅ«pestingas ir aktyvus, siekdamas operatyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikiamÄ informacijÄ .

Be to, pirmiau minėtuose teisės aktuose yra nurodyta, kad tokiÄ informacijÄ privaloma pateikti atitinkamoms institucijoms ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos, o ne po jų įdarbinimo. Ä®statymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės; bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimÄ ir privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis nustatyta, jog M.

K. (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas nuo 2020 m. vasario 6 d., tačiau administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis įdarbintas nuo 2021 m. vasario 6 d., Å¡is netikslumas tikslintinas. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. S. nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. kovo 23 d. nepateikė praneÅ¡imų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 96 straipsnio 2 dalyje. V. S. taip pat inkriminuojama tai, kad jis neorganizavo vairuotojų darbo taip, kad vairuotojas sugrįžtų per kiekvienÄ keturių iÅ¡ eilės einančių savaičių laikotarpį į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba įmonės veiklos centrÄ â€“ pvz.

D. K. bÅ«damas komandiruotėje nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. spalio 24 d. negrįžo nei namo, nei į įmonės veiklos centrÄ . Pagal Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ ir 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliÄ ja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo ir taikomi mobiliesiems kelių transporto darbuotojams, dirbantiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse įsteigtose įmonėse, dalyvaujančiose 2006 m. kovo 15 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iÅ¡ dalies keičiančiame Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančiame ReglamentÄ (EEB) Nr. 3820/85 (toliau – reglamentas (EB) Nr. 561/2006) nurodyta, kad transporto Å«kio subjektai vairuotojų darbÄ organizuoja taip, kad vairuotojai galėtų sugrįžti į darbdavio veiklos centrÄ , kuriame vairuotojas paprastai bÅ«na ir kuriame prasideda vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis, valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs darbdavys, arba sugrįžti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ per kiekvienÄ keturių iÅ¡ eilės einančių savaičių laikotarpį, kad pasinaudotų bent vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu arba vienu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija už sutrumpintÄ kassavaitinio poilsio laikotarpį.

Teismo posėdžio metu V. S. pateikė susiraÅ¡inėjimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui įmonė 2020 m. rugsėjo 1 d., spalio 1 d., lapkričio 2 d. siÅ«lė grįžti pailsėti, tačiau vairuotojas atsisakė tai daryti. Kaip matyti iÅ¡ D. K. pateiktų tachografo duomenų, D. K. Å¡iais laikotarpiais vairavo transporto priemonę, pažymėtÄ numeriu (duomenys neskelbtini), t. y. tÄ pačiÄ , kurios numeriu buvo siųsti siÅ«lymai pailsėti. Teismo posėdžio metu D.

K. dėl minėtų siÅ«lymų nebuvo nuoseklus – vienÄ kart jis nurodė, kad neatsimena, ar tokius siÅ«lymus yra gavęs, kitÄ kart nurodė, kad tokių siÅ«lymu nėra gavęs, taigi, matyti, kad liudytojas, aiÅ¡kindamas aplinkybes dėl minėtų siÅ«lymų pailsėti, nebuvo visiÅ¡kai nuoseklus. Jo parodymus paneigia V. S. byloje pateikti siÅ«lymai bÅ«tent D. K. grįžti ir pailsėti, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Pažymėtina ir tai, kad Institucijos atstovė, sakydama savo baigiamÄ jÄ kalbÄ Å¡io protokole nurodyto pažeidimo jau nebepalaikė, t. y. prašė V.

S. nubausti tik už tinkamo darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo neužtikrinimÄ , bÅ«sto neužtikrinimÄ ir neinformavimÄ apie jo įmonėje dirbančius užsieniečius. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Tokiu atveju vadovaujantis tokiais duomenimis, bÅ«tų pažeidžiama asmens nekaltumo prezumpcija, o jo kaltė padarius nusižengimÄ bÅ«tų konstatuota nepaÅ¡alinus visų abejonių, kÄ taip pat draudžia įstatymas ir pamatiniai įrodinėjimo proceso principai. Atsižvelgiant į visa tai, teismas neturi pagrindo protokole nurodytai iÅ¡vadai, jog V.

S. neorganizavo vairuotojo D. K. darbo taip, kad vairuotojas sugrįžtų per kiekvienÄ keturių iÅ¡ eilės einančių savaičių laikotarpį į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba įmonės veiklos centrÄ . Taip pat V. S. yra inkriminuota ir tai, jog jis neužtikrino, kad bÅ«tų suteikiamas bÅ«stas vairuotojams bÅ«nantiems komandiruotėje užsienyje, jų ilgiau nei 45 valandas trunkančių kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kadangi nepateikė bÅ«sto kompensavimo ir suteikimo dokumentų, pvz. D. K. 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. spalio 3 d. iki 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. spalio 17 d. iki 2020 m. spalio 19 d. nebuvo suteiktas bÅ«stas tuo metu, kada buvo komandiruotėje).

Pagal Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, ir reglamentÄ (EB) Nr. 561/2006 normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, negali bÅ«ti naudojamasi transporto priemonėje. Jie turi bÅ«ti praleidžiami lyčių požiÅ«riu tinkamame bÅ«ste, kuriame yra tinkamos miegamosios bei sanitarinės patalpos.

Visas būsto ne transporto priemonėje išlaidas padengia darbdavys. Teismo posėdžio metu V. S. nurodė, kad jis, kaip įmonės vadovas, būsto išlaidas kompensuoja tik tada, kai vairuotojai, grįžę iš kelionės, pateikia būsto išlaidas patvirtinančius dokumentus; nesant tokių dokumentų, jis neturi teisės kompensuoti būsto išlaidų komandiruotėje. Liudytojas D. K. nurodė, jog darbdavys jam griežtai nurodo, kokiu maršrutu jis turi važiuoti, būdamas komandiruotėje, nurodo, kokiais keliais turi važiuoti, kokiuose parkinguose gali sustoti, o kuriuose ne.

Kiekvienas vairuotojo nukrypimas nuo jam nurodyto maršruto yra apmokestinamas kaip bauda ir išskaičiuojamas iš atlyginimo. Kaip minėta, iš D. K. tachografo duomenų nustatyta, kad V. S. inkriminuojamo pažeidimo padarymo laikotarpiais D. K. buvo komandiruotėse, tai patvirtina ir banko kortelės išrašai nagrinėjamais laikotarpiais. Byloje esančiuose įmonės komandiruotės lapuose nurodyta, kad apgyvendinimo išlaidomis pasirūpina darbdavys (t. 1, b. l. 106-107). Pažymėtina, jog sistemiškai aiškinant reglamento nuostatas, jame nėra nurodyta, jog įmonės direktorius privalo užtikrinti, kad vairuotojas tam tikrais laikotarpiais privalo ilsėtis ne transporto priemonėje, tačiau būste.

Å ios nuostatos pirmiausia turi laikytis vairuotojai, tai nurodyta ir reglamento 8 straipsnio 1 dalyje. Minėta nuostata tik imperatyviai reglamentuoja, jog bÅ«sto iÅ¡laidas turi apmokėti darbdavys. Byloje nėra, taip pat liudytojas D. K. nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad jis reikalavo darbdavio suteikti jam bÅ«stÄ arba kad darbdavio prašė nukrypti nuo marÅ¡ruto ir apsistoti vieÅ¡butyje, kad jam nepakako iÅ¡mokamų dienpinigių tinkamam bÅ«stui pailsėti iÅ¡sinuomoti ir pan. Be to, tiek D.

K. komandiruotės įsakymai, tiek banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog įmonė vairuotojui D. K. mokėjo tiek darbo užmokestį, tiek dienpinigius, kuriuos naudodamas D. K. privalėjo laikytis reglamento nuostatų ir pailsėti tinkamame bÅ«ste, taigi darbdavys suteikė sÄ lygas D. K. laikytis reglamento nuostatų. Kaip ir minėta, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant minėto reglamento nuostatas, Å¡ių poilsio nuostatų atitinkamame bÅ«ste laikymasis nėra vien darbdavio atsakomybė, atsakomybė pailsėti bÅ«ste tenka vairuotojui, o darbdaviui tenka pareiga apmokėti bÅ«sto iÅ¡laidas.

Be to, ir pati Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad įstatyme konkrečiai nėra nustatyta apgyvendinimo tvarka, tik turi bÅ«ti dokumentai, kad darbuotojas kažkur ilsėjosi. Vairuotojas galėjo pats susirasti vieÅ¡butį ir pateikti įrodymus, kad jam bÅ«tų grÄ Å¾inti pinigai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Tokiu atveju vadovaujantis tokiais duomenimis, bÅ«tų pažeidžiama asmens nekaltumo prezumpcija, o jo kaltė padarius nusižengimÄ bÅ«tų konstatuota nepaÅ¡alinus visų abejonių, kÄ taip pat draudžia įstatymas ir pamatiniai įrodinėjimo proceso principai. Atsižvelgiant į visa tai, teismas neturi neabejotino pagrindo iÅ¡vadai, kad V.

S. nesudarė sÄ lygų D. K. pasinaudoti bÅ«stu komandiruotėje. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad V. S. inkriminuotas pažeidimas administracinio nusižengimo protokole taip pat suraÅ¡ytas ydingai, t. y. kad jis neužtikrino bÅ«sto jo įmonėje komandiruotiems vairuotojams, tačiau, kaip minėta jau pirmiau, tokių duomenų apie kitus įmonėje dirbusius vairuotojus inspekcija neteikė, taip pat nenurodė ir teismo posėdžio metu, suraÅ¡ytas kaltinimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir konkretus, kad asmuo galėtų žinoti nuo ko ir kaip jam gintis teisme bei konkrečiai kuo jis yra kaltinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad V. S. veiksmai, kuriais jis neteikė informacijos apie LDU atitinkamoms institucijoms, atitinka ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , jo kaltė įrodyta. Teismas taip pat konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina V. S. kaltės dėl jam inkriminuojamų kitų dviejų pažeidimų, t. y. dėl bÅ«sto neužtikrinimo D. K. ir neorganizavimo D. K. darbo taip, kad jis sugrįžtų per kiekvienÄ keturių iÅ¡ eilės einančių savaičių laikotarpį į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba įmonės veiklos centrÄ .

Dėl V. S. skirtinų nuobaudų ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt iki aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų. ANK 100 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų. Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį (padaryti nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį.

Ä®vertinama ir V. S. asmenybė – dirba, baustas administracine tvarka, taip pat ir už panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos, neteistas. Teismas nenustatė V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, už ANK 100 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymÄ V. S. skirtinos Å¡ių dalių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis artimas sankcijose nurodytų baudų dydžių vidurkiams.

Nuobaudos bendrintinos iÅ¡ dalies jas sudedant. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, n u t a r i a : V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1900 Eur (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ .

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskirtas nuobaudas subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 2100 Eur (dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto eurų) dydžio baudÄ .

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ â€žDanske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Asta Benetytė