32aaa1a5-87d4-429a-9003-ea2302f2183e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-778-790/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01793-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 2.6.11.4.5 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties, kuria netenkintas Å¡alių praÅ¡ymas patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Irdaiva“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė pakeisti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygÄ , darbų atlikimo terminÄ pratęsiant iki 2019 m. spalio 31 d. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Å alys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį. Taip pat byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė iÅ¡vadas byloje dėl Å¡alių pateiktos tvirtinti taikos sutarties. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi netenkino šalių prašymo tvirtinti taikos sutartį.

3. Teismas pažymėjo, kad viešojo pirkimo sutarties keitimas, neatliekant naujos pirkimo procedūros, vykdomas tik Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnyje nustatytais atvejais. Jeigu pirkimo sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad sutarties keitimas yra imperatyviai reglamentuotas įstatymu, kuris nenumato galimybės šalių kompromisui, neatitinkančiam minėto įstatymo reikalavimų.

4. Teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ reglamentavimÄ , Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas motyvuotas iÅ¡vadas, sprendė, kad taikos sutarties sÄ lygos nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miai iÅ¡vadai, jog tokia sutartis nepažeidžia vieÅ¡ojo pirkimo principų bei imperatyvių įstatymo normų, reglamentuojančių vieÅ¡ojo pirkimo sutarties keitimÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė UAB „Irdaiva“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį, patvirtinti ieÅ¡kovės UAB „Irdaiva“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. taikos sutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu ji prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje kaip vienintelę aplinkybę, galinčiÄ lemti taikos sutarties prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nurodė, jog sutartis, neatliekant naujos pirkimo procedÅ«ros, galėtų bÅ«ti keičiama tik VPÄ® 89 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintais atvejais.

Tačiau teismas nepagrįstai neįvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkto reglamentavimo ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl pirkimo sutarties keitimo teismo sprendimu. Atsižvelgiant į sutarties keitimo, t. y. darbų atlikimo termino pratęsimo, galimybę teismo sprendimu, darytina išvada, jog, šiuo konkrečiu atveju nekonstatuotinas taikos sutarties prieštaravimas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. 5.2.

Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, nevertino prie ieÅ¡kinio pridėtų įrodymų, nesivadovavo ekspertizės aktu, nemotyvavo nesutikimo su ekspertizės akte pateiktomis iÅ¡vadomis (jeigu teismas su jomis nesutiko), pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. 5.3.

CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Teismas, nepagrįstai suabsoliutindamas Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadas, pažeidė minėtÄ civilinio proceso nuostatÄ . 5.4. Teismas netinkamai įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadų turinį. PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, nė vienoje iÅ¡ dviejų savo iÅ¡vadų Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė ir nekonstatavo, kad Å¡alių praÅ¡omos patvirtinti taikos sutartyje numatytas darbų atlikimo termino pratęsimas yra apskritai negalimas.

Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, jog neturi techninių žinių įvertinti, ar rangovas pagrįstai negalėjo vykdyti darbų, ar techninio projekto trÅ«kumai negalėjo bÅ«ti nustatyti pasiÅ«lymų pateikimo metu, taip pat koks konkretus darbų atlikimo termino pratęsimo laikotarpis bÅ«tų pagrįstas. 5.5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad į visus Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadų iÅ¡keltus klausimus yra atsakyta ekspertizės akte. Viešųjų pirkimų tarnyba antroje savo iÅ¡vadoje nepagrįstai nurodė, kad taikos sutarties 5 punkte yra įtvirtinta, jog darbai gali bÅ«ti vykdomi neapibrėžtÄ laikÄ .

PrieÅ¡ingai Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimui, nurodytoje taikos sutarties 5 punkto nuostatoje numatyta, kad darbų atlikimo terminas galėtų bÅ«ti pratęsiamas (nukeliamas) tik tuo atveju, jeigu užsakovas nevykdytų savo sutartinių įsipareigojimų. AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.46 straipsnio 2 dalyje, todėl taikos sutarties 5 punkto nuostata negali bÅ«ti laikoma neteisėta ar prieÅ¡taraujančia teisiniam reguliavimui. Tačiau teismas, vertindamas Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas iÅ¡vadas, į ekspertizės aktÄ nepagrįstai neatsižvelgė.

6. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o iÅ¡nagrinėti atskirÄ jį skundÄ savo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad nepageidauja pateikti savo pozicijos dėl atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas Å¡alių praÅ¡ymas patvirtinti 2018 m. lapkričio 16 d. taikos sutartį, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis). Proceso įstatymas nustato aktyvų teismo vaidmenį Å¡alims sutaikyti (pvz., CPK 159 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 1 dalis), o Å¡alims suteikia teisę bet kurioje proceso stadijoje baigti bylÄ taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , o teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ (CK 6.983 straipsnio 1 dalis, 6.985 straipsnis). Å alims sudarius taikos sutartį ir teismui jÄ patvirtinus, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

9. Taikos sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas. Tačiau teisė laisva valia disponuoti materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis pripažintina įstatymo nustatytose ribose. Taikos sutartimi susitarus dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja teisės imperatyvios normos, tokia sutartis negalioja (CK 6.984 straipsnis). Jeigu taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

10. Viešųjų pirkimų bylose teismas iÅ¡ principo gali tvirtinti tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sudarytÄ taikos sutartį. Tačiau tokiose bylose teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) normoms ir principams bei vieÅ¡ajam interesui, ar ja nesukuriama tokia tvarka, kad vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros toliau bÅ«tų vykdomos ne pagal VPÄ® teisinį reguliavimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 31 punktÄ ).

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti Å¡alių praÅ¡ymÄ tvirtinti taikos sutartį, nurodydamas, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties keitimas, neatliekant naujos pirkimo procedÅ«ros, vykdomas tik VPÄ® 89 straipsnyje nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ reglamentavimÄ , Viešųjų pirkimų tarnybos byloje pateiktas motyvuotas iÅ¡vadas, sprendė, kad taikos sutarties sÄ lygos nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, jog tokia sutartis nepažeidžia vieÅ¡ojo pirkimo principų bei imperatyvių įstatymo normų, reglamentuojančių vieÅ¡ojo pirkimo sutarties keitimÄ .

12. IeÅ¡kovė pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutartis neatliekant naujos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros gali bÅ«ti keičiama iÅ¡imtinai VPÄ® 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais. IeÅ¡kovė mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.223 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jų aiÅ¡kinimo praktikÄ , formuojamÄ kasacinio teismo.

13. Å iuo aspektu pastebėtina, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties Å¡alys gali pačios susitarti pakeisti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį ne teismo tvarka. Å iuos teisinius santykius reglamentuoja VPÄ® nuostatos. Tačiau, kaip patvirtina kasacinio teismo formuojama praktika, nesant Å¡alių bendro sutarimo dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimo, viena iÅ¡ sutarties Å¡alių dėl sutarties keitimo CK nustatytais pagrindais gali kreiptis į teismÄ , kuris, įvertinęs tokį galimumÄ VPÄ® prasme, turi spręsti dėl galimybės keisti sutartį vienos Å¡alies reikalavimu (pvz., CK 6.223 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).

Nagrinėjamu atveju tokį ginÄÄ ieÅ¡kovė ir iÅ¡kėlė. Vis dėlto, tiek teismui sprendžiant tokį ginÄÄ iÅ¡ esmės, tiek nagrinėjant ginčo metu Å¡alių pasiekto konsensuso (sudarytos taikos sutarties) patvirtinimo galimybę, bÅ«tina įvertinti, ar vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimai atitinka VPÄ® normas ir principus. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi VPÄ® normomis, reglamentuojančiomis vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių pakeitimus jų galiojimo metu. 14. 2014 m. vasario 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva) preambulėje, atsižvelgiant į atitinkamÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ , paaiÅ¡kinamas esminis principas, kada reikalinga nauja pirkimo procedÅ«ra – jeigu daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma susiję su Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų taikymo sritimi ir turiniu. Direktyvoje nurodoma, kad tokie pakeitimai rodo Å¡alių ketinimÄ iÅ¡ naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sÄ lygų.

Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu iÅ¡ dalies pakeistos sÄ lygos, jei bÅ«tų buvusios įtrauktos į pradinę procedÅ«rÄ , bÅ«tų dariusios įtakÄ procedÅ«ros baigčiai (Direktyvos 107 konstatuojamoji dalis).

15. Direktyvoje aptariama, kad perkančiosios organizacijos gali susidurti su iÅ¡orinėmis aplinkybėmis, kurių juos negalėjo numatyti skirdamos sutartį ir pažymima, kad tokiu atveju reikės tam tikro lankstumo, kad sutartį bÅ«tų galima pritaikyti prie tų aplinkybių nevykdant naujos pirkimo procedÅ«ros. SÄ voka „nenumatytos aplinkybės“ reiÅ¡kia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui. Vis dėlto Å¡ios nuostatos negali bÅ«ti taikomos, kai dėl pasikeitimo pasikeistų viso pirkimo pobÅ«dis, pavyzdžiui, jeigu darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, pakeičiamos skirtingais dalykais arba jeigu iÅ¡ esmės pakeičiama pirkimo rÅ«Å¡is, nes tokiu atveju galima daryti patikimÄ prielaidÄ dėl numatomo poveikio rezultatams (Direktyvos 109 konstatuojamoji dalis).

16. Direktyvoje pripažįstama, kad atskirose sutartyse pačios perkančiosios organizacijos turėtų turėti galimybę numatyti sutarties pakeitimus, taikant nuostatas dėl peržiūros arba pasirinkimo galimybės, tačiau pagal jas neturėtų jiems būti suteikta neribota diskrecija (Direktyvos 111 konstatuojamoji dalis).

17. DirektyvÄ Ä¯gyvendinančiame VPÄ® reglamentuojami minėti galiojančių pirkimo sutarčių keitimo atvejai. Pagal VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ pirkimo sutarties pakeitimas neatliekant naujos pirkimo procedÅ«ros galimas pirmiausia kai pakeitimas buvo aiÅ¡kiai, tiksliai ir nedviprasmiÅ¡kai suformuluotas pirkimo dokumentuose. Pirkimo dokumentuose turi bÅ«ti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobÅ«dis ir aplinkybės, kuriomis tai gali bÅ«ti atliekama. Tačiau tokiu atveju neleidžiami pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iÅ¡ esmės pasikeistų pirkimo sutarties pobÅ«dis.

18. Pagal VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ pirkimo sutarties pakeitimas neatliekant naujos pirkimo procedÅ«ros galimas ir tais atvejais, kai pakeitimo bÅ«tinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kai pakeitimas iÅ¡ esmės nepakeičia pirkimo sutarties pobÅ«džio bei atskiro pakeitimo vertė nevirÅ¡ija 50 proc. sutarties vertės.

19. Be to, pagal VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ pirkimo sutarties pakeitimas neatliekant naujos pirkimo procedÅ«ros galimas ir tais atvejais, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis. VPÄ® 89 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu, kai juo pakeičiamas sutarties bendrasis pobÅ«dis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: pakeitimu nustatoma sÄ lyga, kuriÄ Ä¯traukus į pradinį pirkimÄ bÅ«tų galima priimti kitų kandidatų paraiÅ¡kų, dalyvių pasiÅ«lymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta Å¡i sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties apimtis.

20. Aptartas teisinis reglamentavimas koreliuoja su nuosekliai iÅ¡plėtota kasacinio teismo vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių nuostatų keitimo praktika, inter alia pagrįsta Teisingumo Teismo jurisprudencija Å¡iuo klausimu, kurioje pažymima, kad, siekiant užtikrinti procedÅ«rų skaidrumÄ ir vienodÄ požiÅ«rį į konkurso dalyvius (lygiateisiÅ¡kumÄ ), sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos SÄ jungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iÅ¡ esmės skirtingos sÄ lygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma Å¡alių valia sudaryti naujÄ susitarimÄ dėl esminių tokios sutarties sÄ lygų. Galiojančios vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimas gali bÅ«ti laikomas esminiu, jei juo:

a) nustatomos sÄ lygos, kurios, jei bÅ«tų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedÅ«ros metu, bÅ«tų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiÅ«lymÄ ;

b) labai iÅ¡plečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytÄ pirkimo objektÄ ;

c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sÄ lygose;

d) pakeičiamas vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiÅ«lyme lėmė Å¡io pasiÅ«lymo pripažinimÄ laimėjusiu), su kuriuo iÅ¡ pradžių sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirkimo sÄ lygose darbų atlikimo terminas buvo numatytas kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (2 t., b. l. 93), o rangos sutartyje nurodyta, kad pirkimo sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas nebus pratęsiamas (2.1.2 papunktis). Vis dėlto rangos sutartyje aptariant sutarties keitimo galimybes buvo numatyta darbo vykdymo grafiko pakeitimo galimybė (12.5.3 papunktis), siejama su iki sutarties pasiraÅ¡ymo nenumatytomis ir nuo Å¡alių valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, viena kurių – praleidimai, netikslumai, kiti neatitikimai techninėje specifikacijoje (12.3, 12.4.3 papunkčiai).

22. Byloje nustatyta, kad rangos sutarties vykdymo metu šalys susidūrė su poreikiu keisti techninio projekto, pagal kurį turi būti atliekami statybos darbai, sprendinius. Tuo tikslu šalys atliko du rangos sutarties pakeitimus – 2018 m. birželio 12 d. susitarimu šalys susitarė pakeisti techninio projekto sprendinius ir atitinkamai atsisakyti dalies darbų bei papilomai įsigyti kitų, o 2018 m. rugpjūčio 14 d. susitarimu siekiant užtikrinti statybos techninių reglamentų reikalavimus užsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikslinti techninio projekto sprendinius ir atitinkamai atsisakyti dalies darbų bei papilomai įsigyti kitų.

Atsakovei nustatytu terminu nepatikslinus techninio projekto sprendinių, ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė ginÄÄ dėl darbų atlikimo termino pakeitimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Å¡ios sutarties 2.1.2 papunktį, jame numatytÄ darbų atlikimo terminÄ pratęsiant iki 2019 m. spalio 31 d., reikalavimÄ grįsdama atsakovės (užsakovo) esminiu sutarties pažeidimu ir remdamasi CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

23. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys pateikė praÅ¡ymÄ teismui patvirtinti 2018 m. lapkričio 16 d. taikos sutartį. Å ios sutarties 2 punktu atsakovė įsipareigojo atnaujintÄ (patikslintÄ ) techninio projekto redakcijÄ ieÅ¡kovei pateikti ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 29 d., o 3 punktu atsakovė sutiko rangos sutarties 2.1.2 papunktyje nurodytÄ darbų atlikimo terminÄ pratęsti iki 2019 m. spalio 15 d., atitinkamai pakeičiant rangos sutarties 2.1.2 papunktį. Taikos sutarties 5 punkte buvo nustatyta sÄ lyga, kad „<…> Atsakovui nevykdant ar netinkamai vykdant Sutartyje, Å¡ioje Taikos sutartyje ir teisės aktuose įtvirtintus Atsakovo, kaip Darbų užsakovo, įsipareigojimus (pareigas), įskaitant Å¡ios Taikos sutarties 2 punkte numatytÄ pareigÄ pateikti atnaujintÄ (patikslintÄ ) Techninio projekto redakcijÄ , Å¡ios Taikos sutarties 3 p. nurodytas Darbų atlikimo terminas automatiÅ¡kai pratęsiamas tokiam laikotarpiui, kokį Atsakovas nevykdo / netinkamai vykdo jam tenkančius įsipareigojimus (pareigas)“.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rangos sutarties Å¡alys įprastomis sutarties vykdymo aplinkybėmis pratęsti jos įvykdymo termino neturi teisės, nes tai akivaizdžiai pažeistų skaidrumo ir konkurso dalyvių lygiateisiÅ¡kumo principÄ â€“ sutarties įvykdymo terminas buvo vienas iÅ¡ pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, kuriuo remiantis ieÅ¡kovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja ir su ja sudaryta sutartis. Tačiau pastebėtina, kad tiek viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas, tiek pirkimo dokumentai (rangos sutartis) nustato tam tikro lankstumo galimybę sutarties vykdymo metu atsiradus nenumatytų aplinkybių.

Å ios nutarties 21 punkte paminėtos rangos sutarties sÄ lygos patvirtina, kad pirkime buvo iÅ¡ anksto iÅ¡vieÅ¡inta ir numatyta galimybė pakeisti darbų vykdymo grafikÄ dėl su iki sutarties pasiraÅ¡ymo nenumatytų ir nuo Å¡alių valios nepriklausančių aplinkybių, viena kurių – praleidimai, netikslumai, kiti neatitikimai techninėje specifikacijoje. Pagal rangos sutarties 12.12 papunktį rangovas, darbų vykdymo metu sužinojęs apie techninės specifikacijos klaidÄ arba techninį trÅ«kumÄ , apie tai privalo nedelsdamas praneÅ¡ti užsakovui, o užsakovas privalo pateikti trÅ«kstamÄ informacijÄ , paaiÅ¡kinimus, jei reikia, atlikti pakeitimus (nekyla ginčo, kad techninis projektas yra laikomas sudėtine techninės specifikacijos dalimi).

Taigi, sutarties įvykdymo termino pakeitimas nustačius tokias aplinkybes laikytinas nepažeidžiančiu skaidrumo ir dalyvių lygiateisiÅ¡kumo principų. Vertintina, kad esant tokioms objektyvaus pobÅ«džio aplinkybėms, kiekvienas pirkimÄ laimėjęs tiekėjas atsidurtų tokioje pat padėtyje.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nagrinėjant taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad techniniame projekte buvo nustatyti esminiai neatitikimai dėl stogo (metalinių) konstrukcijų sprendinių. Å ias aplinkybes patvirtina liudytojo prof. dr. S. M. parodymai teismo posėdžio metu, teismo eksperto dr. D. K. atliktos teismo ekspertizės akte padarytos iÅ¡vados. Kaip pagrindžiama teismo ekspertizės akte, nepakeitus esminių statinio projekto sprendinių, susijusių su stogo techniniais sprendiniais, kurie laikomi laikančiųjų konstrukcijų statinio elementų projektiniais sprendiniais, ir kurie turi įtakÄ esminiams statinių reikalavimams, rangovas bÅ«tų negalėjęs pastatyti eksploatacijai tinkamo statinio.

26. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog techniniame projekte nustatyti esminiai neatitikimai priklausė nuo šalių valios ar galėjo būti jų numatyti iki rangos sutarties pasirašymo. Ieškovas nebuvo techninio projekto rengėju (pagal bylos duomenis techninis projektas buvo parengtas ūkio subjektų grupės, kuriai vadovauja pagrindinis partneris UAB „Infes“). Kaip teigiama teismo eksperto dr. D. K. atliktos teismo ekspertizės akte, rangovas neturėjo techninio statybinio reikalavimo įvertinti / nustatyti techninio projekto stogo konstrukcijų sprendinių trūkumus pasiūlymo teikimo metu.

IÅ¡ Å¡alių 2018 m. rugpjūčio 14 d. susitarimo preambulės matyti, kad techninio projekto trÅ«kumai paaiÅ¡kėjo atlikus darbo projekto rengimui privalomus patikslinamuosius skaičiavimus. Pastebėtina, kad viešųjų pirkimų procedÅ«rų metu reikalavimas, kad potencialÅ«s tiekėjai, prieÅ¡ pateikdami pasiÅ«lymÄ , atliktų bÅ«simų darbų dalį (Å¡iuo atveju tikrintų techninio projekto sprendinių tinkamumÄ atlikdami iÅ¡samius skaičiavimus, reikalingus rengiant darbo projektÄ , ar pan.), yra neleistinas kaip prieÅ¡taraujantis proporcingumo principui.

Tai, kad rangos sutartyje ieÅ¡kovė patvirtino, jog susipažino su technine specifikacija, neturi jokių pretenzijų dėl galimybės atlikti darbus ir pan., nepagrindžia jos galimybės jau sutarties sudarymo metu nustatyti minėtus techninio projekto neatitikimus. Rangos sutartimi ieÅ¡kovei nebuvo perkelta rizika dėl techninio projekto neatitikimų, tai matoma iÅ¡ jau minėto rangos sutarties 12.12 papunkčio, taip pat 7.7 papunkčio, pagal kurį rangovas, pastebėjęs netikslumų techninėje specifikacijoje, statinio techniniame, darbo ar kitame projekte ar jų neatitikimų teisės aktams, privalo nedelsdamas apie tai informuoti užsakovÄ ir darbus pratęsti tik po užsakovo nurodymo.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „<...> argumentai dėl visos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimo rangovui (tiekėjui) iÅ¡ principo devalvuoja techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento (CK 6.684 straipsnis) reikÅ¡mę, nes tokiu bÅ«du įteisinamos situacijos, kai perkančioji organizacija, iÅ¡ anksto nustatydama dalyvių galimybę (pareigÄ ) iÅ¡nagrinėti pirkimo dokumentus, apžiÅ«rėti objektÄ <…> lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiÅ«lymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).

27. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad techniniame projekte nustatyti neatitikimai dėl stogo (metalinių) konstrukcijų sprendinių, kuriuos bÅ«tina taisyti, turi įtakos galutiniams darbų atlikimo terminams. IeÅ¡kovės užsakymu prof. dr. S. M. suraÅ¡ytoje 2018 m. lapkričio 15 d. eksperto iÅ¡vadoje nurodyta, kad rangovas vykdyti pastato stogo (metalinių) konstrukcijų montavimo darbų nesant techninio projekto sprendinių negali, kad pagal darbų atlikimo grafikÄ stogo (metalinių) konstrukcijų montavimo darbai yra kritiniame pastato statybos kelyje, tai reiÅ¡kia, kad uždelsus stogo (metalinių) konstrukcijų montavimo darbus, bus uždelsta ir viso pastato statyba.

Teismo eksperto dr. D. K. atliktos teismo ekspertizės akte padarytos išvados, kad neparengus techninio projekto A laidos, objekte negalėjo būti atliekami šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, apsauginės ir gaisrinės signalizacijos įrengimo darbai, elektrotechnikos, kitų inžinerinių sistemų bei vidaus apdailos darbai, kiti darbai. Teismo ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad esminių techninio projekto sprendinių dėl stogo konstrukcijų keitimas turėjo esminės įtakos bendrai statybos darbų trukmei.

28. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai pakankami spręsti, kad dėl darbų vykdymo metu nustatytų nepriklausančių nuo šalių valios techninio projekto sprendinių dėl stogo konstrukcijų neatitikimų, kurie negalėjo būti numatyti rangos sutarties pasirašymo metu, buvo būtina pakeisti techninio projekto sprendinius ir tai yra objektyvios bei iš anksto išviešintos aplinkybės, dėl kurių yra galimas sutartyje nustatytas darbų atlikimo termino pakeitimas. Teismo vertinimu, toks pakeitimas negali būti kvalifikuojamas esminiu ir draudžiamu pagal viešųjų pirkimų normas ir principus.

29. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Å¡iuo metu byloje surinktus duomenis taikos sutartyje numatytas pratęstas darbų atlikimo terminas (iki 2019 m. spalio 15 d.) negali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu. Visų pirma, vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygų pakeitimas dėl nenumatytų aplinkybių pagal viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimÄ galimas konstatavus perkančiosios organizacijos protingÄ ir apdairų elgesį. Å alių sudarytoje rangos sutartyje jos sÄ lygų keitimo galimybė taip pat siejama su nuo Å¡alių valios nepriklausančiomis aplinkybėmis.

Todėl tuo atveju, jeigu atsakinga už techninio projekto sprendinių pakeitimÄ atsakovė nepateisinamai vilkintų tokių pakeitimų rengimÄ , negalima bÅ«tų pripažinti, kad bÅ«tinybę pratęsti sutarties vykdymo terminÄ lėmė objektyvios aplinkybės, o ne atsakovės veiksmai. Taigi, sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ atsakovė turėtų įrodyti savo aktyvius, protingus ir apdairius veiksmus siekiant nustatyta tvarka pateikti ieÅ¡kovei reikalingus techninio projekto pakeitimus.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų įvertinti, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovei nebuvo / nėra pateikiamas techninio projekto pakeitimas, nors atsakovė 2018 m. rugpjūčio 14 d. susitarimu įsipareigojo patikslinti techninio projekto sprendinius ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., o taikos sutarties 2 punktu įsipareigojo atnaujintÄ (patikslintÄ ) techninio projekto redakcijÄ ieÅ¡kovei pateikti ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 29 d. Tačiau, kaip nurodoma teismo eksperto dr. D.

K. teismo ekspertizės akte, byloje nerasta duomenų, ar atsakovė parengė techninio projekto A laidÄ ir jÄ tinkamai patvirtinusi pateikė rangovui raÅ¡tu. IÅ¡ Å¡alių atstovų pasisakymų 2019 m. sausio 7 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje galima spręsti, kad techninio projekto pakeitimai tuo metu taip pat dar nebuvo atlikti.

30. Antra, teismo eksperto dr. D. K. atliktos teismo ekspertizės akte, atsakant į klausimÄ dėl pagrįstai nukeliamo pastato statybos užbaigimo termino dėl techninio projekto sprendinių keitimo, tikslus terminas nebuvo nurodytas dėl tos priežasties, kad, eksperto teigimu, objekte yra atliktų atskirų darbų, todėl ekspertas, nesant statybos darbų žurnalų ir kitų susijusių dokumentų, negalėjo įvertinti tikslių jų apimčių, etapų ir sudedamųjų dalių. Eksperto vertinimu, darbų pagal rangos sutartį terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas pagal atskirų darbų detaliuosius grafikus, atsižvelgiant į faktiÅ¡kai atliktus darbus. Taigi, siekiant nustatyti taikos sutartyje numatyto pratęsto darbų atlikimo termino pagrįstumÄ Å¡ios aplinkybės taip pat turėtų bÅ«ti nustatytos, kaip pagrįstai nurodyta ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. kovo 6 d. iÅ¡vadoje.

31. Kadangi paminėtoms aplinkybėms įvertinti reikėtų surinkti ir įvertinti daug naujų įrodymų, taikos sutarties patvirtinimo klausimas turėtų bÅ«ti perduotas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bet kuriuo atveju taikos sutartis negalėtų bÅ«ti patvirtinta dėl jos 5 punkte įtvirtintos sÄ lygos prieÅ¡taravimo imperatyvioms viešųjų pirkimų normoms ir principams.

Å ia sÄ lyga Å¡alys sutarė dėl automatinio darbų atlikimo termino pratęsimo, esant bet kokio pobÅ«džio netinkamam atsakovės rangos sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų nevykdymui (ne tik pažeidus pareigÄ pateikti atnaujintÄ (patikslintÄ ) techninio projekto redakcijÄ ) (žr. Å¡ios nutarties 23 punktÄ ). Kaip jau buvo minėta, vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygų pakeitimas Å¡alių susitarimu galimas tik dėl nenumatytų aplinkybių, nepriklausančių nuo Å¡alių valios, ir konstatavus perkančiosios organizacijos protingÄ ir apdairų elgesį.Tačiau nagrinėjama sÄ lyga įtvirtinus sutarties termino automatinį pratęsimÄ , nors perkančioji organizacija nesielgia protingai ir apdairiai, o, prieÅ¡ingai, pažeidžia sutartinius įsipareigojimus, sudaromos prielaidos pakeisti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį ne dėl objektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, o dėl nuo vienos iÅ¡ Å¡alių valios priklausančių aplinkybių.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2019 m. kovo 6 d. iÅ¡vadoje teisingai nurodo, kad su viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu nesuderinama tai, kad pagal tokiÄ taikos sutarties sÄ lygÄ darbai galėtų bÅ«ti vykdomi jokiu konkrečiu terminu neapribotÄ laikotarpį.

32. Konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatliko visapusiÅ¡ko ir iÅ¡samaus byloje surinktų įrodymų įvertinimo tuo aspektu, ar praÅ¡oma patvirtinti taikos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms VPÄ® normoms ir principams ir tik lakoniÅ¡kai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadomis, vis dėlto priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį Å¡alių praÅ¡ymo dėl taikos sutarties tvirtinimo netenkinti, kuri paliekama nepakeista. Tuo atveju, jeigu Å¡alys paÅ¡alintų minėtÄ taikos sutarties 5 punkto sÄ lygos trÅ«kumÄ ir pateiktų teismui tvirtinti naujÄ taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas pagal Å¡ioje nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus privalėtų iÅ¡samiai įvertinti, ar ji neprieÅ¡tarauja imperatyvioms viešųjų pirkimų normoms ir principams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Marius Bajoras