32a8d9ca-784f-4019-aa04-a2d7c9e280ff · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2S-242-656/2016Teisminio proceso Nr.2-68-3-40705-2015-3              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4., 3.1.14.8.1., 3.3.2.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. vasario 26 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo (apelianto) V. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V.

B., atstovaujamo A. B., ieÅ¡kinį.Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. B., atstovaujamas A. B., pateikė teismui ieÅ¡kinį, jame atsakovais nurodydamas „lietuvių taip vadinamÄ teritorijÄ â€œ LietuvÄ , atstovaujamÄ â€žtaip vadinamos ,,teisingumo‘‘ ministerijos“, „taip vadinamÄ institucijÄ â€œ Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ir „taip vadinamus teisėjus“ D. A., G. K., R. N., „taip vadinamÄ institucijÄ â€œ Vilniaus apygardos teismÄ ir „taip vadinamus teisėjus“ A.

K., R. V.-J., G. A.-B., R. K., „taip vadinamÄ institucijÄ â€œ Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ir „taip vadinamus teisėjus“ J. V., R. K. ir A. P., D. B.. Pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė:

1) pripažinti, kad „taip vadinama istitucija‘‘ Vilniaus apygardos teismas ir „taip vadinami teisėjai“ bei ,,taip vadinama institucija‘‘ Vilniaus miesto apylinkės teismas ir „taip vadinami teisėjai“ instancine tvarka organizuotai dengė nuo atsakomybės ,,taip vadinamÄ institucijÄ â€˜â€˜ Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ir jo „taip vadinamus teisėjus“, klastojo faktus ir aplinkybes bei pažeidė ir suvaržė ieÅ¡kovo V. B. teises į veiksmingÄ teisinę gynybÄ ir diskriminacijos uždraudimÄ ;

2) priteisti ieÅ¡kovui 15792,40 Eur žalos atlyginimo. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, jog dėl padarytų pažeidimų praÅ¡o priimti atskirÄ nutartį ir apie nusikaltimo požymius praneÅ¡ti ,,taip vadinamam Lietuvos generaliniam prokurorui‘‘. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį jau buvo pateikęs civilinėje byloje Nr. 2-9605-566/2015, kurioje Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ , 2015 m. birželio 12 d. nutartimi apeliacinį procesÄ pagal ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties nutraukė.

Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovo atstovui A. B., kuris yra įgijęs teisinį iÅ¡silavinimÄ , teismų jau ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alių įvardijimas kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“ ir kt., procesiniuose dokumentuose vertinamas kaip sÄ moningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis ir tokiu bÅ«du sÄ moningai siekiama rodyti nepagarbÄ teismui ir proceso dalyviams.

Savo ruožtu, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 3 d.). Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad asmenims, sÄ moningai naudojantiems savo procesinę teisę ne pagal paskirtį, t.y. siekiant akivaizdžiai pademonstruoti niekinamÄ , įžeidžiantį požiÅ«rį į valstybę bei kitus proceso dalyvius, atskirojo skundo trÅ«kumų Å¡alinimo instituto nuostatos netaikytinos.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pateikė analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, kuriame vietoj sÄ vokų ,,kriminalinė‘‘, ,,pseudo‘‘, vartoja sÄ vokas ,,taip vadinama institucija‘‘, ,,taip vadinami teisėjai‘‘, tačiau sÄ vokų pakeitimas ieÅ¡kinio esmės nekeičia – ieÅ¡kinio reikalavimai yra tinkamai nesuformuluoti, ieÅ¡kiniu sÄ moningai siekiama rodyti nepagarbÄ teismams ir proceso dalyviams, piktnaudžiauti savo subjektinėmis ir procesinėmis teisėmis, todėl ieÅ¡kinį teismas atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti kitos apylinkės teismui.Atskirojo skundo argumentai:Netinkamai taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nes pažeidžiama CPK 137 straipsnio 3 dalis ir nėra privalomų motyvų į kuriÄ institucijÄ kreiptis.Netinkamai taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas, nes nėra jokių motyvų, kuriais padaryta iÅ¡vada, kad byla pateikta tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Pažeisti CPK 5, 6, 7, 18 straipsniai, kai nustatoma, kad neva teiginiai „taip vadinama institucija“ ar „taip vadinami teisėjai“ atitinka teiginiams „kriminalinė institucija“ ar „pseudoteisėjai“.Pažeisti CPK 21 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnis ir Konstitucijos 109 straipsnis, nes pažeidžiamas bendras objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos nagrinėjimo principas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė ieÅ¡kinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Laikytinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas įvardijo bylÄ bei nurodė, kad joje pareikÅ¡tas analogiÅ¡kas ieÅ¡kinys, tik vietoj Å¡ioje byloje vartojamų įžeidžiančių sÄ vokų ,,taip vadinama institucija‘‘, ,,taip vadinami teisėjai‘‘, nurodytoje byloje vartojamos sÄ vokos ,,kriminalinė‘‘, ,,pseudo‘‘.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys pagrindžia pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytas aplinkybes.Teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, konstatavęs, kad ieÅ¡kinys neatitinka CPK reikalavimų, nes netinkamai suformuluoti reikalavimai, o ieÅ¡kiniu sÄ moningai siekiama rodyti nepagarbÄ teismams ir proceso dalyviams, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.Nors teisė į teisminę gynybÄ ir teisingÄ procesÄ teisėje pripažįstama prigimtine teise, tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti.

Jos įgyvendinimo tvarkÄ bei sÄ lygas nustato įstatymai. Esant ieÅ¡kinio trÅ«kumams, kurie trukdo įgyvendinti sÄ Å¾iningo civilinio proceso tikslÄ , priklausomai nuo procesinės situacijos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi teisę arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, arba atsisakyti priimti tokį ieÅ¡kinį.Apelianto pateiktas ieÅ¡kinys atsakovams ,,taip vadinamai institucijai Vilniaus apygardos teismui“, ,,taip vadinamai institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui“, „taip vadinamiems teisėjams“.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantÄ atstovaujančiam A. B. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne vienÄ kartÄ Ä¯vairiais aspektais iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos reglamentuojančios teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Be to, ir pats A. B. turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl jam yra žinomi įstatymų reikalavimai.

Teismų jau ne kartÄ konstatuota, kad Å¡alių įvardinimas kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“, taip pat ,,taip vadinama institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“, „taip vadinami teisėjai“ ir kt. procesiniuose dokumentuose vertinamas kaip sÄ moningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis. Tokiu bÅ«du sÄ moningai siekiama rodyti nepagarbÄ teismui ir proceso dalyviams (Žr. pvz.:

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015, 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015 ir kt.). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise (taip pat ir procesine apeliacijos teise), teismas gali atsisakyti jÄ ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovui piktnaudžiaujant procesine teise, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jÄ ginti, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.

Apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nenurodė, į kuriÄ institucijÄ jam kreiptis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinės teisės pažeidimo nepadarė, nes iÅ¡ esmės ieÅ¡kiniai dėl žalos yra žynibingi teismams, tačiau tik įstatymo reikalavimus atitinkantys ieÅ¡kiniai, o nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tokių reikalavimų, kaip jau anksčiau minėta, neatitiko. Vienu iÅ¡ argumentų apeliantas nurodo, kad ginčijamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas, nes teisėja negali nagrinėti ginčo dėl tame pačiame teisme dirbančių teisėjų veiksmų.

Apeliantas ieÅ¡kinyje atsakovais įvardijo Vilniaus miesto apylinkės teismÄ bei Å¡io teismo teisėjus, tačiau Å¡i aplinkybė per se nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad skundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas ir (ar) buvo pažeistos atskirajame skunde nurodytos esminės tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatos. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas analogiÅ¡ku argumentu procesiniuose dokumentuose remiasi ne pirmÄ kartÄ . Apeliantui jau ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, remiantis CK 6.272 straipsniu, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu.

Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-298/2014). Be to, teisėjų nušalinimo sprendimo tvarka yra nustatyta CPK 68 - 69 straipsniuose.

Å ia tvarka apeliantas gali pasinaudoti, tačiau įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas bÅ«tų motyvuotas ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, esant CPK 64 - 66, 71 straipsniuose nustatytiems pagrindams (CPK 68 str. 2 d., 4 d.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .            Teisėjas                                                                                                            Andrius Ignotas