2020-11-18 Nr. AB-22128-3-62-3-00624-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1829-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00624-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. (E. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. (E. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio buvo kalinamas Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) 3 būrio 2 ir 3 miegamuosiuose kankinančiomis, nežmoniškomis, žiauriomis, teisės aktų nuostatas pažeidžiančiomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjas tvirtino, kad buvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, nes gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 20 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko apie 2,3 – 2,73 kv. m gyvenamojo ploto. Gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, langai išdužę, langų ir durų rėmai kiauri, todėl patalpose buvo didelė drėgmė, grindys išpuvusios, kaupėsi pelėsis, buvo šalta ir tamsu. Gyvenamosios patalpos buvo nepakankamai vėdinamos, jose buvo netinkama elektros instaliacija. Tualeto patalpose taip pat buvo drėgna, langai išdaužyti, veikė ne visos praustuvės.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN administracijai ne vieną kartą teikė prašymus perkelti jį į kitą būrį. 2017 m. balandžio mėnesį pareiškėjas buvo perkeltas į 4 būrio 4 miegamąjį, ten buvo analogiška situacija, miegamajame buvo įrengtos 24 miegamosios vietos, visur buvo pelėsis, grindys išpuvusios, nuo lubų byrėjo tinkas apšvietimas blogas, miegamasis nuolat perpildytas. Atsakovo pateikti duomenys iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“ neteisingi, kadangi pareiškėjo minėtu laikotarpiu buvo ne 12 vietų, kaip nurodyta, o 23, nes buvo 2 aukštų lovos. Nurodė, kad patirtą žalą sieja su 2 bendrabučiu, kuriame yra 3 ir 4 būriai yra avarinės būklės. Kalint tokiomis sąlygomis pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis patyrė diskomfortą, emocinę depresiją, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, buvo pažemintas pareiškėjo orumas, kilo rizika susižaloti, užsikrėsti ligomis, buvo palaužtas morališkai ir fiziškai.

4. Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrį, 2 miegamąjį, kuris yra 45,64 kv. m ploto, nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. jame buvo įrengta 14 miegamųjų vietų ir pareiškėjui šiuo laikotarpiu teko nuo 3,26 kv. m iki 5,07 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. kovo 28 d. jame buvo įrengta 12 vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs plotas – 3,80 kv. m, tačiau pareiškėjui šiuo laikotarpiu teko nuo 3,80 kv. m iki 5,07 kv. m. Nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrio 4 miegamąjį, kuris yra 44,24 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,69 kv. m, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ne visos miegamosios vietos buvo užimtos, ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 4,92 kv. m. Be to, pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pabrėžė, kad Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo.

6. 2015 m. gruodžio 14 d., 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktus, kurie apėmė visas Alytaus PN patalpas. Minėtų aktų išvadose Visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad higienos normos pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas pats į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C–28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C–22°C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35–65%, šaltuoju 35–60%, šiltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s–0,25m/s., šaltuoju– 0,05–0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Patalpas pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių sanitariniuose mazguose, miegamuosiuose ir kitose bendro naudojimo patalpose yra atmestini. Elektros instaliacija Alytaus PN yra tvarkinga, instaliuota tinkamai ir saugiai. Bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės būklės, nes jeigu būtų nustatyta šio pastato avarinė būklė, nuteistieji negalėtų šiame pastate gyventi ir būtų perkelti į kitas patalpas. 2018 m. liepos mėnesį pradėti 2 bendrabučio rekonstrukcijos darbai. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo E. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d.

9. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teismas, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. ir 111.2. punktais, į bylą pateiktais įrodymais, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrį, 2 miegamąjį, kuris yra 45,64 kv. m ploto, nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. jame buvo įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,26 kv. m gyvenamojo ploto, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. kovo 28 d. jame buvo įrengta 12 vietų, todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,80 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrio 4 miegamąjį, kuris yra 44,24 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,69 kv. m gyvenamojo ploto.

10. Nors pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengtos 20–24 miegamosios vietos, tačiau teismas pažymėjo, jog jokių objektyvių įrodymų savo argumentams dėl gyvenamųjų patalpų plotų ir nuteistųjų skaičiaus pareiškėjas pagrįsti į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių ir gyvenamųjų patalpų plotus, todėl šiais duomenimis rėmėsi. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o argumentai dėl gyvenamųjų patalpų plotų ir nuteistųjų skaičiaus jose iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

11. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą siejo su 2 bendrabučio, kuriame yra 3 ir 4 būriai, avarine būkle. Tvirtino, kad gyvenamųjų patalpų ir sanitarinio mazgo langai buvo išdužę, langų ir durų rėmai kiauri, todėl patalpose buvo didelė drėgmė, buvo šalta ir tamsu, grindys išpuvusios, patalpose buvo netinkama ventiliacija, pelėsis, netinkama elektros instaliacija, nuo lubų byrėjo tinkas. Teismas nurodė, kad byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas), patvirtina, kad, atlikus 2-ojo bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o tik bloga.

Šiame akte nurodyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija. Praustuvai, klozetai ir visi esantys sanitarinio mazgo vamzdynai pažeisti stipriai korozijos, estetinė išvaizda labai bloga. Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje jų nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritęs darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis.

Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėję (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.) Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai turėjo būti pradėti 2018 m. liepos mėnesį.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. gruodžio 9 d. Patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.2.1.12) taip pat konstatuota, kad kapitalinis remontas būtinas 2 bendrabučio patalpoms. Taigi, kaip nurodė teismas, akivaizdu, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl 2 bendrabučio blogos būklės, todėl pareiškėjo pretenzijas šiame kontekste laikė pagrįstomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. mėnesio iki 2017 m. balandžio 30 d. blogos techninės būklės pastate, taip pažeidžiant Higienos norma HN 76:2010 6 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus.

12. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas priėjo išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

13. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas pripažino, kad pareiškėjui kalint Alytaus PN jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas, buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškina, kad pateikė teismui patikrinimo aktą, kuris buvo atliktas 2008 m., iš kurio matosi, jog būtina atlikti kapitalinį remontą ir pastato rekonstrukciją. Atsižvelgiant į tai, patalpos buvo netinkamos gyventi. Teigia, kad ilgą laiko tarpą teko šalti ir išgyventi įvairiausius nepatogumus. Gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, grybelis, todėl pareiškėjui kyla pagrįsta baimė ateityje turėti sveikatos problemų. Pareiškėjo vertinimu, teismas visiškai nevertino dėl gyvenamosiose patalpose įsiveisusių graužikų. Paaiškina, kad gyvena patalpose su dar 20 asmenų, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė.

16. Atsakovas Alytaus pataisos namai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Teigia, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą neparemti jokiais jokiais faktiniais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad buvo pažeista E. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas blogos būklės bendrabučio Nr. 2 gyvenamosiose patalpose, todėl bausmės atlikimo sąlygos iš dalies buvo netinkamos; kitais pareiškėjo skunde nurodytais aspektais atsakovo atstovas Alytaus PN ir jo pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t. y. pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygos ginčo laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsakovo atstovo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

23. Vertindamas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl nepakankamo ploto gyvenamosiose patalpose, pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus bei miegamųjų vietų skaičių jose. Atsakovo atstovo pateiktuose dokumentuose yra nurodyti gyvenamosiose patalpose esančių asmenų vardai ir pavardės, paskyrimo datos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, pagrįstai priėjo prie išvados, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. ir 111.2 punktai pažeisti nebuvo. Pareiškėjas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl nėra pagrindo nurodytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

24. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo skundo argumentus dėl tarakonų, graužikų, pažymi, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra pateikta į bylą duomenų, jog pareiškėjas dėl galbūt netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (tarakonų) buvo kreipęsis į Alytaus PN administraciją, o administracija į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusi. Taip pat į bylą pateiktame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 nustatyta, kad atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius buvimo pėdsakus – jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su individualia V. M. įmone. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu nėra pagrindo.

25. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo blogos būklės, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo Alytaus PN neteisėtus veiksmus dėl to, jog pareiškėjas buvo apgyvendintas blogos būklės pastate laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė pažeidimo laikotarpio dėl Alytaus bendrabučio Nr. 2 pradžią (2016 m. balandžio 1 d.) ir konstatuoja, kad pažeidimas dėl Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 blogos būklės nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatytas viso ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Taigi, akivaizdu, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, kurie laikytini neturtine žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį.

26. Vertindama, ar pareiškėjui galėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

27. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

28. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2, kuriame ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, buvo blogos būklės, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas teikė skundus dėl jo netenkinančių buities ir higienos sąlygų Alytaus PN ar kitoms kompetentingoms institucijoms, o atsakovo atstovas į juos nereagavo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui vertintu laikotarpiu atsirado kokios nors sunkios pasekmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala ir pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. (E. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius