32a59d45-312e-4d04-bd85-e35edd5d021e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-4253-541/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02411-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės, dalyvaujant pareiškėjui R. C., atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos atstovei Alicijai Korenikovai, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Ritai Daugevičienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.

C. ir jos atstovei advokatei Vilmai Eigirdienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. C. skundÄ atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ZujÅ«nų seniÅ«nijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir R. C. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma:

1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ZujÅ«nų seniÅ«nijos (toliau – SeniÅ«nija) 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ Nr. A33(43)-103 (toliau – Sprendimas);

2) įpareigoti SeniÅ«nijÄ per 20 darbo dienų, laikantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio keliamų reikalavimų, pareiÅ¡kėjo 2019 m. gegužės 31 d. (skunde nurodyta data 2019 m. kovo 31 d. laikytina raÅ¡ymo apsirikimu) praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo (el. b. 1 t., b. l. 1–5). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į SeniÅ«nijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡deklaruoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), nuo 2018­ m. birželio 5 d. nebegyvenančiÄ R.

C.. SeniÅ«nija pareiÅ¡kėjÄ Sprendimu informavo, kad jo praÅ¡ymas netenkinamas, kadangi R. C. yra namo bendrasavininkė ir praÅ¡ymo dėl iÅ¡deklaravimo nepateikė. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad SeniÅ«nija rėmėsi senomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartimis, kuriose, pasak SeniÅ«nijos, nurodyta, kad R. C. yra Namo bendrasavininkė. PareiÅ¡kėjo teigimu, minėtos nutartys nėra priimtos dėl namo savininko pasikeitimo, o situacija nuo Å¡ių nutarčių priėmimo yra pasikeitusi.

Kaip antai, santuokos nutraukimo byloje teismas tris kartus atmetė R. C. reikalavimus namÄ pripažinti ir užregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – Registrų centras) kaip bendrÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Taip pat ir kituose civiliniuose ir administraciniuose teismuose analogiÅ¡ki, tapatÅ«s R. C. reikalavimai ne kartÄ buvo atmesti kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pagal Registrų centro duomenis Namas yra pareiÅ¡kėjo asmeninė nuosavybė, įsigyta iki santuokos.

Taigi SeniÅ«nija Registrų centro iÅ¡raÅ¡e nurodyto juridinio fakto, kad Namas yra pareiÅ¡kėjo asmeninė nuosavybė, negali vertinti kitaip, nei jis įraÅ¡ytas Registrų centro iÅ¡raÅ¡e. SeniÅ«nija neteisėtai netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, savavaliÅ¡kai nuspręsdama, kad Namas yra bendra jungtinė nuosavybė. PareiÅ¡kėjas akcentavo, kad vieÅ¡ojoje teisėje galioja principas, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Atsakovė, akivaizdžiai peržengdama savo įgaliojimų ribas, Centrinio registratoriaus duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ juridinį faktÄ vertino kitaip, nei jis yra iÅ¡vieÅ¡intas.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad santuoka tarp pareiÅ¡kėjo ir R. C. sudaryta 1993 m. rugpjūčio 7 d., o NamÄ pareiÅ¡kėjas, kaip savo asmeninę nuosavybę, įsigijo iki santuokos, t. y. 1992 m. gruodžio 29 d. R. C. civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) teismui nurodė, kad yra prisidėjusi prie namo gerinimo, todėl praÅ¡o teismo jai priteisti piniginę kompensacijÄ , o NamÄ palikti R. C. asmeninės nuosavybės teise. R. C. įstatymų nustatyta tvarka nėra užginčijusi Namo priklausomybės asmeninės nuosavybės teise pareiÅ¡kėjui ir SeniÅ«nijai nėra pateikusi įsigaliojusių teismo nutarčių dėl Namo savininko pasikeitimo.

Mat tokios nutartys dėl namo savininko pasikeitimo nėra užregistruotos ir iÅ¡vieÅ¡intos Registrų centre, nors pagal įstatymÄ tai turėtų bÅ«ti padaryta per tris mėnesius po tokių nutarčių įsiteisėjimo dienos. SeniÅ«nija, priimdama SprendimÄ , akivaizdžiai kvestionavo kaip įrodymus pareiÅ¡kėjo SeniÅ«nijai pateiktas teismų nutartis:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad R. C. negyvenant Name, iš jos yra priteistos vaiko išlaikymo išlaidos, kaip nesirūpinančios savo nepilnamečiu sūnumi;

2) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimÄ , neginčijamai patvirtinantį pareiÅ¡kėjo SeniÅ«nijai pateiktÄ Registrų centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kad Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjui, yra įsigytas iki santuokos ir namo duomenis Registrų centre gali taisyti iÅ¡imtinai tik pareiÅ¡kėjas;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 12 d. nutartį, nurodančiÄ , kad Registrų centro iÅ¡raÅ¡as, kol jis neužginčytas įstatymų nustatyta tvarka, yra privalomas ir galiojantis visiems asmenims. PareiÅ¡kėjas 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. birželio 4 d. papildomais praÅ¡ymais dėl įrodymų prijungimo SeniÅ«nijai pateikė įrodymus, kad R. C. Name jau daugiau nei devynis mėnesius negyvena ir yra iÅ¡vykusi gyventi į užsienį. PareiÅ¡kėjas SeniÅ«nijai pateikė ir tai patvirtinančius Name deklaruotų ir jame gyvenančių asmenų liudijimus.

PareiÅ¡kėjo manymu, SeniÅ«nija turėjo sustabdyti administravimo procedÅ«rÄ , kaip tai nustatyta VAÄ® 27 straipsnio nuostatose, ir kreiptis į R. C. su siÅ«lymu dalyvauti administravimo procedÅ«roje, kadangi galimas jos gyvenamosios vietos duomenų pakeitimas gali įtakoti jos teisinio statuso pasikeitimÄ . Tačiau SeniÅ«nija tokių veiksmų neatliko, į R. C. nesikreipė, o iÅ¡kart priėmė SprendimÄ . SeniÅ«nija, nesilaikydama įstatyminių normų, peržengdama savo kompetencijos ribas ir kvestionuodama įstatymų nustatyta tvarka neužginčytÄ juridinį faktÄ Registrų centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, priėmė SprendimÄ NamÄ laikyti bendra sutuoktinių nuosavybe ir tuo motyvuodama atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Atsakovė SeniÅ«nija (2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjui sutinkant teismo protokoline nutartimi SeniÅ«nijos procesinė padėtis administracinėje byloje iÅ¡ trečiojo suinteresuoto asmens pakeista į atsakovę) atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (el. b. 1 t., b. l. 54–56). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas SeniÅ«nijai pateikė 2019 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad R.

C. 2018 m. liepos 5 d. pastoviam gyvenimui iÅ¡vyko į Airijos RespublikÄ , neatlikusi savo pilietinės pareigos deklaruoti savo iÅ¡vykimÄ ir iÅ¡sideklaruoti iÅ¡ namų, kuriuose nebegyvena. SeniÅ«nija duomenų apie R. C. iÅ¡vykimÄ neturi. Be to, R. C. 2018 m. spalio 24 d. buvo atvykusi į SeniÅ«nijÄ ir pateikė praÅ¡ymÄ dėl gyvenamosios vietos panaikinimo R. C. ir K. C., nes dėl jų negali patekti į savo namÄ . R. C. į SeniÅ«nijÄ dėl gyvenamosios vietos panaikinimo Å¡iems asmenims kreipėsi iÅ¡ viso tris kartus.

Tačiau Seniūnija negalėjo tenkinti R. C. prašymų išdeklaruoti minėtus asmenis, kadangi nebuvo gautas bendrasavininko sutikimas. Seniūnija atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas nurodė, kad R. C. nebegyvena Name, tačiau gyventi minėtoje patalpoje ji neturi galimybės dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Seniūnija pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie yra naudingi jam pačiam. Seniūnija A. C. ir R. C. bei K. C. (akivaizdžiai nusiteikusių prieš R.

C.) 2019 m. birželio 3 d. liudijimų negalėjo vertinti kaip įrodymų, patvirtinančių R. C. iÅ¡vykimÄ . SeniÅ«nija, priimdama SprendimÄ , atsižvelgė į įsiteisėjusias Vilniaus miesto apylinkes teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartis (jų pareiÅ¡kėjas SeniÅ«nijai nepateikė), kuriose iÅ¡aiÅ¡kinti klausimai, susiję su nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu bei prievolėmis, susijusiomis su Å¡iuo turtu, sprendžiami abiejų sutuoktinių susitarimu (pritarimu).

Taigi pareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo vienasmeniÅ¡kai spręsti dėl nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo bei sudaryti sandorius, susijusius su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys pasenusios, o situacija yra pasikeitusi, tačiau SeniÅ«nijai naujų teismo nutarčių, įrodančių, kad R. C. nėra turto bendrasavininkė, nepateikė.

SeniÅ«nija, negavusi bendraturtės R. C. pritarimo dėl jos gyvenamosios vietos panaikinimo, negalėjo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo. Be to, duomenų apie santuokos nutraukimÄ pareiÅ¡kėjas SeniÅ«nijai nepateikė. SeniÅ«nijos manymu, klausimÄ dėl R. C. iÅ¡deklaravimo gali nuspręsti tik abu turto savininkai (bendrasavininkai) arba R. C. SeniÅ«nijai pati turi pateikti praÅ¡ymÄ . Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – VRSA) (2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu Å¡alims neprieÅ¡taraujant teismo protokoline nutartimi VRSA procesinė padėtis administracinėje byloje iÅ¡ atsakovės pakeista į trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ (el. b. 1 t., b. l. 99–103).

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. gegužės 31 d. pateikė SeniÅ«nijai praÅ¡ymÄ iÅ¡deklaruoti iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio Namo jo sutuoktinę R. C., kuri, anot pareiÅ¡kėjo, Å¡iuo adresu nebegyvena nuo 2018 m. liepos 5 d. PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjas nurodė, kad R. C. 2018 m. liepos 5 d. iÅ¡vyko nuolat gyventi į Airijos RespublikÄ , neatlikusi savo pilietinės pareigos deklaruoti savo iÅ¡vykimÄ ir iÅ¡sideklaruoti iÅ¡ namų, kuriuose nebegyvena. SeniÅ«nija, priimdama SprendimÄ , atsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, kuriose nustatoma, kad dėl nekilnojamojo turto turi teisę nuspręsti abu sutuoktiniai bendru susitarimu.

SeniÅ«nija pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad R. C. dėl gyvenamosios vietos panaikinimo praÅ¡ymo nepateikė, todėl jo praÅ¡ymo tenkinti negali. Taigi dėl R. C. iÅ¡deklaravimo gali nuspręsti tik abu turto savininkai (bendraturčiai) arba ji pati, pateikdama praÅ¡ymÄ deklaravimo įstaigai – seniÅ«nijai. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ panaikinti savo sutuoktinės deklaruotÄ gyvenamÄ vietÄ grindžia tuo, kad R. C. yra iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos Respublikos, tačiau ne pareiÅ¡kėjas, o bÅ«tent asmenys, iÅ¡vykstantys iÅ¡ Lietuvos Respublikos ilgesniam nei Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Faktas, kad asmuo, kurio deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ yra praÅ¡oma panaikinti, negyvena savininko, besikreipiančio administracine tvarka dėl tokių duomenų panaikinimo, gyvenamojoje patalpoje, turi bÅ«ti akivaizdus ir nustatytas neginčijamai. Nagrinėjamoje byloje tokį faktÄ neabejotinai patvirtinančių objektyvių įrodymų nėra. PareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. civilinės bylos (duomenys neskelbtini) nutartys pasenusios, o situacija nuo Å¡ių nutarčių priėmimo yra gerokai pasikeitusi, jokių įrodymų, naujų teismų nutarčių, kuriose nustatyta, kad R.

C. nėra turto bendraturtė, nepateikia. PareiÅ¡kėjas, pateikdamas teismui tik sau palankias teismų nutartis, pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį laikyti nepaduotu R. C. patikslintÄ ieÅ¡kinį arba to paties teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį dėl teismo nusiÅ¡alinimo, sÄ moningai iÅ¡kreipia faktus, kurie visiÅ¡kai nesusiję su minėta byla. VRSA pažymėjo, kad SeniÅ«nija, neturėdama kitų duomenų, kad teisinė ir faktinė R. C. padėtis pasikeitė ir ji jau nėra nekilnojamojo turto bendraturtė, negalėjo priimti kito sprendimo.

Teismo posėdyje VRSA atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (el. b. 2 t., b. l. 1–6). R. C. palaikė VRSA ir SeniÅ«nijos atsiliepimuose iÅ¡dėstytus motyvus bei sutiko su nurodytomis aplinkybėmis. R. C. manymu, SeniÅ«nija padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad R. C. nėra iÅ¡vykusi iÅ¡ savo namų, o juose negyvena ne dėl savo nenoro ar iÅ¡vykimo, bet todėl, kad prieÅ¡ jos valiÄ juos užvaldė tretieji asmenys, kurie pakeitė spynas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis, bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartyse konstatavo, kad, kol nenuspręsta kitaip, Namas yra laikytinas bendru sutuoktinių turtu. SeniÅ«nija, priimdama SprendimÄ , teisingai sprendė dėl nuosavybės formos bei pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiomis minėtomis teismo nutartimis. R. C. atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas siekia suklaidinti SeniÅ«nijÄ ir teismÄ . PareiÅ¡kėjo pateiktas Registrų centro iÅ¡raÅ¡as patvirtina kitokius faktus, nei nurodo pareiÅ¡kėjas, t. y. pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad 1992 m. gruodžio 29 d. jis nusipirko nebaigtÄ statyti namÄ , kurio buvo pastatyta tik 35 proc. rÅ«sio.

Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad statybų leidimas naujam Namui statyti buvo išduotas tik 2002 m., tuomet buvo paruoštas ir Namo projektas, o pats Namas buvo pastatytas 2006 m. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad administracinėje byloje Nr. eI-594-643/2019 Registrų centras nurodė, jog pagal Registrų centro duomenis, 1992 m. pareiškėjo nusipirkti pamatai yra neišlikę,1992 m. statinys ir naujai 2003–2006 m. pastatytas statinys yra nesusiję, nieko bendra neturintys pastatai. Be to, pareiškėjas nenurodė, kad Registrų centro išrašo 7.1. punkte įregistruotas faktas, jog dėl Namo ir žemės sklypo padalijimo iškelta civilinė byla.

Todėl Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä reikia vertinti ne kaip įrodantį faktÄ , jog Namas asmenine nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjui, o kaip faktÄ , jog dėl Namo nuosavybės teisme sprendžiamas ginčas, t. y. jog nėra žinomas turto statusas. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė teismÄ priimti atskirÄ jÄ nutartį ir nurodyti Vilniaus miesto vaiko teisių skyriui iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nebuvo pažeisti vaiko A. C. interesai jam įvardijant save įvykio liudytoju bei teikiant liudijimÄ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ZujÅ«nų seniÅ«nijai.

Teismo posėdyje R. C. ir jos atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Seniūnijos seniūno 2019 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. A33(43)-103, kuriuo atsisakyta panaikinti R. C. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 31 d.

SeniÅ«nijai pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡deklaruoti iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. liepos 5 d. nebegyvenančiÄ R. C. (el. b. 1 t., b. l. 57). PraÅ¡yme paaiÅ¡kinta, kad R. C. 2018 m. liepos 5 d. pastoviam gyvenimui iÅ¡vyko į Airijos RespublikÄ , neatlikusi savo pilietinės pareigos deklaruoti savo iÅ¡vykimÄ ir iÅ¡sideklaruoti iÅ¡ pareiÅ¡kėjui priklausančių namų. PareiÅ¡kėjas prie praÅ¡ymo pridėjo Registrų centro 2018 m. rugsėjo 27 d. iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso R.

C. (IÅ¡raÅ¡o 4.1., 4.2., 7.2. punktai). Å io iÅ¡raÅ¡o 7.1. punkte įraÅ¡ytas juridinis faktas – „IÅ¡kelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu ir gyvenamuoju namu) Vilniaus miesto apylinkės teisme (byla dėl santuokos nutraukimo, turto (gyvenamojo namo, žemės sklypo ir Å¡iame žemės sklype esančio pirties pastato padalijimo) (el. b. 1 t., b. l. 58, 59). PareiÅ¡kėjas 2019 m. birželio 3 d. SeniÅ«nijai pateikė praÅ¡ymÄ prijungti papildomus įrodymus bei Name deklaruotų asmenų (vaikų R.

C. ir A. C.) liudijimus, pareiÅ¡kėjo vertinimu, patvirtinančius, kad R. C. nuo 2018 m. birželio 5 d. Name negyvena ir yra iÅ¡vykusi ir kad Namas yra pareiÅ¡kėjo asmeninė, o ne bendra jungtinė sutuoktinių, nuosavybė (el. b. 1 t., b. l. 61, 62). PareiÅ¡kėjas su Å¡iuo praÅ¡ymu taip pat pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. el-594-643/2019, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-69-298/2016, Vilniaus rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. atsakymÄ pareiÅ¡kėjui apie pareiÅ¡kėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. skundų iÅ¡nagrinėjimÄ bei kitus dokumentus, pareiÅ¡kėjo teigimu, patvirtinančius, kad Namas yra jo asmeninė nuosavybė (el. b. 1 t., b. l. 63–93).

PareiÅ¡kėjas SeniÅ«nijai 2019 m. birželio 4 d. pateikė papildomus įrodymus, pareiÅ¡kėjo manymu, pagrindžiančius, kad R. C. daugiau nei pusę metų negyvena pareiÅ¡kėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Name (el. b. 1 t., b. l. 94–98). SeniÅ«nija 2019 m. birželio 17 d. Sprendimu (raÅ¡tu) Nr. A33(43)-103 pareiÅ¡kėjui pateikė atsakymÄ , kad jo praÅ¡ymo tenkinti negali, nes vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 68.1 papunkčiu deklaravimo duomenys naikinami, jei gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia praÅ¡ymÄ panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusio ir jÄ pakeitusio (iÅ¡vykusio) asmens deklaravimo duomenis.

Sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo tenkinti negali dėl to, kad namo bendrasavininkė R. C. dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo praÅ¡ymo nepateikė, ir atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, kuriose nurodyta, kad dėl nekilnojamojo turto turi teisę nuspręsti abu sutuoktiniai bendru sutarimu (el. b. 1 t., b. l. 6). Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. pateikė Namo statybos leidimÄ , Namo projektÄ kaip įrodymus, trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, įrodančius, jog ji yra Namo bendraturtė (el. b. 2 t., b. l. 7–55).

Taip pat nurodė, jog įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose yra nustatytos aplinkybės, jog ji ne savo noru iÅ¡vyko gyventi kitur, bet gyvena kitur, nes fiziÅ¡kai negali patekti į NamÄ dėl pakeistų spynų ir dėl sutuoktinio smurto (Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-621-406/13, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. 2 t., b. l. 56–64, 77–84).

Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sÄ lygas ir tvarkÄ , gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymÄ nustato Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (toliau – GVDÄ®), Lietuvos Respublikos gyventojų – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių, užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės gyvenamosios vietos deklaravimo, iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos deklaravimo, gyvenamosios vietos deklaracijų ir iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos deklaracijų pildymo, pateikimo ir priėmimo, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų teikimo, taisymo, keitimo ir naikinimo, gyvenamÄ jÄ vietÄ patvirtinančio dokumento iÅ¡davimo, deklaravimo duomenų naudojimo, užsienio valstybėse gyvenančių asmenų iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos deklaravimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse, deklaracijų pateikimÄ elektroniniu bÅ«du, deklaracijų saugojimo tvarkÄ reglamentuoja Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. v-24 patvirtintos Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 321 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad seniÅ«nija tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , iÅ¡duoda seniÅ«nijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams GVDĮ nustatytus, taip pat įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus. GVDÄ® 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymas – gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų rinkimas, įraÅ¡ymas, kaupimas, apdorojimas, klasifikavimas, grupavimas, saugojimas, teikimas, naudojimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), paskelbimas, paieÅ¡ka, skleidimas, naikinimas, loginės ir (ar) aritmetinės operacijos ar kitokie veiksmai arba veiksmų rinkinys.

Pagal GVDÄ® 10 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , deklaravimo įstaigos yra deklaravimo duomenis ir (ar) gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ tvarkančios yra seniÅ«nija arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu seniÅ«nija ir kitas savivaldybės administracijos padalinys – savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniÅ«nijos, arba kitas savivaldybės administracijos padalinys – savivaldybėse, kuriose seniÅ«nijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniÅ«nijoms, deklaruojant gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡skyrus Å¡ios dalies 2 punkte numatytus atvejus, ar tvarkant gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitÄ .

GVDĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai:

1) Europos SÄ jungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų Å¡eimos nariai netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje;

2) panaikinamas dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;

3) atsisakoma iÅ¡duoti ar pakeisti užsieniečiui dokumentÄ , suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;

4) pasibaigia užsieniečiui išduoto dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojimo laikas;

5) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu šis asmuo per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikia prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo;

6) patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia praÅ¡ymÄ panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusio ir jÄ pakeitusio (iÅ¡vykusio) asmens deklaravimo duomenis. GVDÄ® 8 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as sÄ lygų, kurioms esant deklaravimo įstaiga gali panaikinti deklaravimo duomenis. Taisyklių 68.1 papunktyje įtvirtinta, kad deklaravimo duomenys naikinami, jeigu: gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia praÅ¡ymÄ panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusio ir jÄ pakeitusio (iÅ¡vykusio) asmens deklaravimo duomenis.

Taisyklių 70 punkte nustatyta, kad sprendimÄ dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo priima deklaravimo įstaigos vadovas. Nagrinėjamu atveju spręstinas skundžiamo SeniÅ«nijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Kaip byloje nustatyta, SeniÅ«nija ginčijamÄ sprendimÄ priėmė atsižvelgdama į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, kuriose nustatyta, kad dėl nekilnojamojo turto turi teisę nuspręsti abu sutuoktiniai bendru sutarimu.

Vadovaudamasi Å¡iomis nutartimis, SeniÅ«nija padarė iÅ¡vadÄ , jog R. C. yra Namo bendraturtė ir jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas yra galimas tik jos pačios praÅ¡ymu, o tokio praÅ¡ymo R. C. SeniÅ«nijai nepateikė. PareiÅ¡kėjas nesutinka su ginčijamu sprendimu iÅ¡ esmės dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytais duomenimis, kurie laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, yra nurodyta, kad jis yra Namo savininkas ir Namas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl SeniÅ«nija neteisėtai netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, savavaliÅ¡kai nuspręsdama, kad namas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir R.

C. yra Namo bendraturtė. Kitu argumentu pareiÅ¡kėjas pažymi, kad atsakovė, vadovaudamasi VieÅ¡o administravimo įstatymo 27 straipsniu, turėjo stabdyti administravimo procedÅ«rÄ ir praneÅ¡ti raÅ¡tu R. C. apie teisę dalyvauti Å¡ioje procedÅ«roje, kadangi galimas jos gyvenamosios vietos duomenų panaikinimas gali daryti įtakÄ jos teisinio statuso pasikeitimui. Teismas pažymi, kad deklaravimo įstaiga – SeniÅ«nija – yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl ji yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, tiek Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2273-556/2016, 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-365-415/2018). VAĮ taikymo požiÅ«riu vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam, be kita ko, yra taikytini VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ginčijamo atsakovės sprendimo teisėtumo, bÅ«tina patikrinti, ar jis, be kita ko, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o tai reiÅ¡kia, kad sprendime turi bÅ«ti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiÅ¡kÅ«s atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, kuris reikalauja, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Pagal CK 4.262 straipsnio, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti registruotino daikto statusÄ , teisinį režimÄ , savininkÄ , taikomus suvaržymus ir pan., turi vadovautis vieÅ¡ojo registro duomenimis ir preziumuoti, kad jie yra teisingi. Nagrinėjamu atveju SeniÅ«nija ginčijamame sprendime nepasisakė dėl ko nesivadovauja Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e įraÅ¡ytais duomenimis apie Namo savininkÄ ir apie įraÅ¡ytÄ to turto teisinį režimÄ â€“ asmeninė nuosavybė, o sprendžia apie Namo teisinį režimÄ ir jo bendraturčius iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų argumentų.

IÅ¡ Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme tarp pareiÅ¡kėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens R. C. yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (įskaitant ginÄÄ dėl Namo teisinio režimo) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi tik teismas, iÅ¡nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylÄ , galutiniu teismo sprendimu nuspręs dėl Namo nuosavybės formos.

Minėta civilinė byla nėra iÅ¡nagrinėta, taigi nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl Namo savininkų. Teismas pažymi, jog santuokos nutraukimo byloje teismo priimtos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Namo nuosavybės perleidimo draudimo), nepakeičia nekilnojamojo turto nuosavybės formos, todėl SeniÅ«nija, priimdama sprendimÄ netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, nepagrįstai vadovavosi Taisyklių 68.1 papunkčiu ir aukščiau minėtomis teismo nutartimis. Teismas nekvestionuoja trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad sutuoktinio turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , tačiau, kaip aukščiau minėta, dar kartÄ pažymi, jog tik santuokos nutraukimo bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija yra galutiniu teismo sprendimu nuspręsti dėl ginčo Namo nuosavybės formos ir jo savininkų.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismas negali vertinti trečiojo suinteresuoto asmens R. C. pateiktų įrodymų (Namo statybos leidimo, namo projekto, kitose bylose teismų priimtose nutartyse konstatuotų vienų ar kitų aplinkybių dėl ginčo Namo) ir jų pagrindu konstatuoti, kas yra Namo savininkai ir kokia Namo nuosavybės forma. Atsižvelgiant į tai, kad apie kitokius deklaravimo duomenų panaikinimo pagrindus Seniūnijos sprendime nepasisakyta, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nepasisako dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų (R.

C. name negyvena, pastoviam gyvenimui iÅ¡vykusi į kitÄ Å¡alį), kurie nesusiję su ginčijamo Sprendimo turiniu. Kaip minėta, Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas – SeniÅ«nijos Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes aukščiau minėto teisinio reglamentavimo kontekste, konstatuoja, jog SeniÅ«nija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo 2019 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymÄ , nepagrįstai sprendė dėl Namo savininkų, atsižvelgdama į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, ir dėl to nepagrįstai vadovaudamasi Taisyklių 68.1 punktu netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo.

Å i iÅ¡vada sudaro pagrindÄ pripažinti, jog atsakovė neįvykdė pareigos nustatyti juridinių faktų visetÄ , bÅ«tinÄ ir pakankamÄ GVDÄ® 8 straipsnio 3 dalies 6 punktui taikyti, o tai nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog VAÄ® 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinės procedÅ«ros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedÅ«roje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusÄ , administracinė procedÅ«ra sustabdoma ir Å¡iems asmenims raÅ¡tu praneÅ¡ama apie teisę dalyvauti procedÅ«roje, o asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedÅ«ra – apie administracinės procedÅ«ros sustabdymo pagrindÄ .

LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad administracinės procedÅ«ros sustabdymas VAĮ 27 straipsnyje nustatytu pagrindu ar kitais Å¡iame ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais yra administracinio sprendimo priėmimo klausimo atidėjimas neapibrėžtam laikui dėl to, kad yra teisės aktuose nustatytos kliÅ«tys priimti administracinį sprendimÄ (LVAT 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1218/2014). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog atsakovė kreipėsi į trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį ir siÅ«lė jai dalyvauti administracinėje procedÅ«roje, nors privalėjo tai atlikti, nes klausimo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo gali daryti įtakÄ R.

C. teisinio statuso pasikeitimui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog skundžiamas administracinis aktas gali bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Kolegija pažymi, kad minėtų VAĮ nuostatų nesilaikymas iÅ¡ esmės yra ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų taisyklių pažeidimas.  IÅ¡dėstytos priežastys lemia iÅ¡vadÄ , jog SeniÅ«nijos 2019 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. A33(43)-103 „Dėl gyvenamosios vietos panaikinimo“ negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi bÅ«ti panaikintas kaip neteisėtas iÅ¡ esmės, nes savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ABTÄ® 110 straipsnis numato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylÄ , padaro iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirÄ jÄ nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia jÄ atitinkamoms vieÅ¡ojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Taigi spręsti apie atskirosios nutarties priėmimo bÅ«tinybę, įstatymu suteikta teisė bylÄ nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė, priimdama ginčijamÄ SprendimÄ , nesivadovavo nepilnamečio A. C. pateiktu raÅ¡tu (liudijimu). Atsižvelgiat į Å¡iÄ aplinkybę ir Å¡ios bylos ginčo dalykÄ , kolegijos vertinimu, nėra bÅ«tinybės atskirosios nutarties priėmimui. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 ir 133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. C. skundÄ tenkinti. Panaikinti atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ZujÅ«nų seniÅ«nijos 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ Nr. A33(43)-103 „Dėl gyvenamosios vietos panaikinimo“ ir įpareigoti atsakovę pareiÅ¡kėjo 2019 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė Jolanta Vėgelienė Fausta Vitkienė