32a4bc70-8c53-4bb6-b2c5-4bdf5e7cbd1e · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2YT-1863-632/2022 Proceso Nr. 2-35-3-00083-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 31 d. RadviliÅ¡kis Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Augustinas Mitkus, sekretoriaujant Vydai Dovydaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų S. K. ir J. K. atstovei advokatei D. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje (nuotoliniu bÅ«du) žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų S. K. ir J. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Valstybės įmonei Registrų centrui, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjai S. K. ir J. K. (toliau - pareiÅ¡kėjai) prašė nustatyti, kad Z. K., mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kime ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovė advokatė D. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos J. K. motina ir pareiÅ¡kėjo S. K., sutuoktinė – Z. K. Po jos mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjai. Z. K. turėjo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki savo mirties, tačiau jis, kaip paaiÅ¡kėjo tik po jos mirties, buvo neįregistruotas jos vardu, nors Z. K. buvo butÄ iÅ¡sipirkusi, deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ jame bei gyvendama tame bute mokėjo visus privalomus mokesčius.

Tai patvirtina prie pareiÅ¡kimo pridėti dokumentai. Butas nėra įregistruotas valstybės, savivaldybės ar kitų asmenų vardu, per visÄ valdymo laikotarpį niekas į jį nepretendavo, jis buvo valdomas sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, todėl pareiÅ¡kėjai yra įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į minėtÄ statinį nei Z. K., todėl yra pagrindas nustatyti, kad ji buvo įgijusi nuosavybės teisę į šį butÄ Ä¯gyjamosios senaties bÅ«du.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime praÅ¡o sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Turto banko atstovui teismo posėdžiuose nedalyvaujant (b. l. 65-66).

4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime dėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo tenkinimo neprieÅ¡tarauja ir praÅ¡o priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra, Registrų centro atstovui teismo posėdžiuose nedalyvaujant (b. l. 75-78).

5. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodo, kad dėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo tenkinimo neprieÅ¡tarauja ir praÅ¡o priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra, (duomenys neskelbtini) atstovui teismo posėdžiuose nedalyvaujant (b. l. 82).

6. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), bÅ«damas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datÄ ir vietÄ (praneÅ¡imas įteiktas pasiraÅ¡ytinai suinteresuoto asmens atstovui), į teismo posėdį neatvyko, praÅ¡ymų nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant nepateikė, teismas nagrinėjo bylÄ suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

7. Apie iÅ¡keltÄ bylÄ paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, tačiau daugiau suinteresuotų asmenų, kurie pageidautų bÅ«ti įtraukti į bylÄ , neatsirado, teisių į minėtÄ butÄ niekas nepareiÅ¡kė. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas.

8. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ((toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Pagal CK nustatytÄ reguliavimÄ nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijimas įgyjamÄ ja senatimi konstatuojamas esant Å¡ių sÄ lygų visetui:

1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savÄ , t. y. sÄ Å¾iningai įgijęs (užvaldęs) daiktÄ , valdo jį kaip nuosavÄ , nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai);

2) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo. Tai reiÅ¡kia, kad užvaldydamas daiktÄ asmuo turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , ir per visÄ daikto valdymo laikÄ asmuo neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.68, 4.70 straipsniai);

3) asmuo valdo daiktÄ teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas;

4) daikto atviro valdymo sÄ lyga (CK 4.68 straipsnis). Å i sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

9. Teismui konstatavus visas Å¡ias sÄ lygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki Å¡io kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus.

10. Sprendžiant klausimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar taikytinos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos. Å ioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

11. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , neįregistruotos (b. l. 75-78).

12. Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjų atstovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų J. K. motina ir pareiÅ¡kėjo S. K., sutuoktinė – Z. K. nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), valdė nuo (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjai nurodė, kad butÄ Z. K. gavo pagal (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ sprendimÄ (b. l. 53). Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 6-59).

13. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Taigi nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir viešajame registre nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

14. Tiek registracija vieÅ¡ajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiÅ¡kia valdymo nebuvimo ir negali bÅ«ti vertinama taip, kad susidarytų kliÅ«tis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

15. IÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjos J. K. motina ir pareiÅ¡kėjo S. K., sutuoktinė – Z. K., nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje numatytu bÅ«du, bet turtÄ valdė kaip savÄ nepertraukiamai ir sÄ Å¾iningai, t. y. bÅ«dama pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , daugiau nei deÅ¡imt metų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), atvirai ir nepertraukiamai valdė ir rÅ«pinosi nekilnojamuoju turtu, atliko bÅ«tinus veiksmus, siekiant šį nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti.

Å ias aplinkybes patvirtino byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kai Z. K. valdė nekilnojamÄ jį turtÄ , į šį turtÄ kas nors bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtÄ neatsirado ir paskelbus vieÅ¡ai internete apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ teisme Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sÄ Å¾iningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu.

16. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad yra visos įstatymo numatytos sÄ lygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymui, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ 2014-09-23 pakeitimo įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268, 270 straipsniais, 533 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti faktÄ , kad Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus. Teisėjas Augustinas Mitkus