Legislator Case Law & Legislation
2017-09-25 Nr. DBT-195-3-61-3-01936-2017-2 AI generated

2017-09-25 Nr. DBT-195-3-61-3-01936-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-09-25 Nr. DBT-195-3-61-3-01936-2017-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

Legislator headnote

AI generated

2017-09-25 Nr. DBT-195-3-61-3-01936-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-131827; 2) sustabdyti VMI 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-131827 vykdymą iki kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas dėl šio skundo; 3) įpareigoti VMI pripažinti pasibaigusia A. J. priskaičiuotiną papildomai mokėtiną mokestinę nepriemoką.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-74/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01936-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2017 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-131827; 2) sustabdyti VMI 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-131827 vykdymą iki kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas dėl šio skundo; 3) įpareigoti VMI pripažinti pasibaigusia A. J. priskaičiuotiną papildomai mokėtiną mokestinę nepriemoką.

Pareiškėjas nesutiko su VMI reikalavimu sumokėti mirusiai sutuoktinei paskaičiuotą mokestinę nepriemoką. Nurodė, kad patikrinimo aktas, kuriuo paskaičiuota mokestinė nepriemoka, buvo surašytas jau po pareiškėjo sutuoktinės mirties, o jai mirus pareiškėjas palikimą priėmė 2012 m. sausio 16 d. 2014 m. rugpjūčio 29 d. VMI Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl kreditorinių reikalavimų termino atnaujinimo. Kauno apylinkės teismas VMI prašymą tenkino ir nusprendė atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui T. J. atžvilgiu išviešinti. Pasak pareiškėjo, VMI turėjo teisę pasinaudoti Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta galimybe per tris mėnesius pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. gegužės 26 d.) nei į pareiškėją, nei i notarą, nei į teismą nesikreipė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 92 ir 93 straipsniai numato, jog mirus fiziniam asmeniui, jo turėtos mokestinės prievolės paprastai nepasibaigia ir turi būti vykdomos, mirusio mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką privalo vykdyti šio asmens turto paveldėtojai. Jeigu mirusio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos nevykdo šio asmens turto paveldėtojai geruoju, neįvykdyta mirusio mokesčio mokėtojo mokestinė nepriemoka turi būti vykdoma Civilinio kodekso nustatyta tvarka, ją privalo vykdyti turto paveldėtojai. Teismas pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos nenustato mokesčių administratoriaus teisės priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo turto paveldėtojams mokėti mirusio mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. Šią išvadą patvirtina minėta Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnio nuostata, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismui kilo abejonė, ar šis ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio ir ar gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.

Tačiau šioje byloje keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus reikalavimo paveldėtojui sumokėti mirusiam asmeniui paskaičiuotą mokestinę nepriemoką teisėtumo. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnis nustato, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taigi mokesčių administratoriaus reikalavimo pagrįstumas turi būti vertinamas remiantis Civiliniame kodekse įtvirtintomis paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normoms (Civilinio kodekso 5.1 straipsnis, 5.50 straipsnis, 5.63 straipsnis). Nors sprendžiant ginčą teismas turės atsižvelgti į viešosios teisės normas, t. y. mokesčių teisės aktuose nustatytas teisės normas, keliamame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl jis yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys