32a15a2d-2a0a-4b96-a267-a682cd5f8fe1 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė Burbulienė                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2S-436-357/2014                                     Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01103-2014-4                                                            Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.4.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 13 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienėteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo J. G. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ ,n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. G. pateikė ieÅ¡kinį Å iaulių apylinkės teismui dėl 28.900,00 Lt neturtinės žalos, 1.155,47 Lt turtinės žalos, 700,00 Lt iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ priteisimo iÅ¡ atsakovo A.

G.. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kinio ribose areÅ¡tuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieÅ¡kovu, nesant pakankamai lėšų ieÅ¡kovas prašė areÅ¡tuoti atsakovo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ . Å iaulių apylinkės teismas 2014-02-12 nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, 2014-02-18 padavė atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, nors ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelis, tačiau teismas konkrečiam asmeniui pareikÅ¡tÄ turtinio reikalavimo sumÄ turi vertinti pagal atsakovo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus ir panaÅ¡ias aplinkybes. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad galimai ieÅ¡kovo naudai priimto sprendimo įvykdymas bÅ«tų apsunkintas ar taptų negalimas, nepateikė duomenų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovo turtiniams interesams kiltų grėsmė.

Nurodė, kad reikalavimas iÅ¡ atsakovo priteisti neturtinę ir turtinę žalÄ yra pagrindas kreiptis į teismÄ , o ne taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ esmė Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014-02-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2092-841/2014, kuria nutarta praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. IeÅ¡kovas nurodo, kad bendra reikalavimo suma yra 37.655,47 Lt, remiantis LAT iÅ¡aiÅ¡kinimais tai yra didelė suma, lemianti bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.2.

Pažymi, kad atsakovas A. G. yra fizinis asmuo, esant didelei ginčo sumai, teismai gali vertinti tai kaip papildomÄ rizikÄ , jog atsakovas bandys iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo.3. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas buvo sužalotas 2012-04-12, nuo to laiko praėjo daugiau kaip vieneri metai ir 10 mėnesių, o atsakovas atlygino ieÅ¡kovui tik 1.100 Lt.4. Nurodo, jei atsakovas A. G. nesutiktų su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jis turi teisę įrodyti, kad jam Å¡i suma nėra didelė arba pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtintų, kad gali atlyginti civiliniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ sumÄ .Atsakovas A.

G. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai      Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, sudaro prielaidÄ panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , nustatyti ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ , jų turtinę padėtį.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK3 str. 7 d., 145 str. 2 d.).

Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1284/2013).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos ir yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , todėl yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas savo atskirÄ jį skundÄ grindžia didele reikalavimo suma ir aplinkybe, kad nuo žalos padarymo atlyginta nedidelė jos dalis - 1.100 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kai byloje yra pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, ieÅ¡kinio suma yra vienas iÅ¡ kriterijų, kuris yra svarbus vertinant bÅ«tinybę konkrečiu atveju taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) suma preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Didelė ieÅ¡kinio suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis – maža. Tai, ar ieÅ¡kinio suma yra didelė, turi bÅ«ti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į Å¡alių padėtį, byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir kitÄ ginčo specifikÄ .

Teisingumas turi bÅ«ti vykdomas konkrečioje byloje teisiÅ¡kai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, palyginus jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, Å«kine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat Å¡ios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010).

Pažymėtina, kad preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ Â CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymo prasme, pats ieÅ¡kinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės ir teismas netiria bei nevertina ieÅ¡kinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Å ie įrodymai tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Å iuo atveju, vertinamas tik tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas.

Taigi, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, yra reikÅ¡minga tik tai, ar ieÅ¡kinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai, todėl nesant aplinkybių, iÅ¡ kurių jau Å¡ioje stadijoje bÅ«tų akivaizdžiai matyti, kad ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013). Akcentuotinas teismų argumentavimas, didelės ieÅ¡kinio sumos vertinimÄ siejant su konkrečiais byloje dalyvaujančiais asmenimis ir jų turtine padėtimi.

Ar suma yra didelė, bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į ginčo subjektus ir kitas aplinkybes, susijusias su konkretaus subjekto turtine padėtimi, nes objektyvus didelės sumos ribos nustatymas negalimas.Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieÅ¡kinio sumÄ fiziniam asmeniui didele, tačiau padarė netinkamas iÅ¡vadas, kad vien to nepakanka jog bÅ«tų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų apie atsakovo materialines galimybes atlyginti žalÄ , tačiau negalima pripažinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis ar nepagrįstai suvaržantis atsakovo teises.

Atsakovas, žinodamas apie byloje sprendžiamÄ laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , nepateikė atsiliepimo dėl atskirojo skundo, nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo galimybes įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas pagrįstai teigia, jog egzistuoja grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti tokių priemonių taikymo, nepateikė įrodymų, kurie tokiÄ grėsmę paneigtų.

          Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, priėmė neteisėtÄ nutartį, kuri naikintina ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės.      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismasn u t a r i a:             Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Taikyti A.

G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areÅ¡tÄ 37.655.47 Lt sumai, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant juo disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti ir pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose. Teisėja                                                                               Rasa BartaÅ¡ienė