2020-01-29 Nr. AB-2368-3-61-3-01126-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-602-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01126-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1639 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2018-03-06 prašymą“ (toliau – ir Sprendimas), taip pat priteisti 6 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra nuteistasis ir skundo teismui pateikimo metu atliko bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN). Paaiškino, kad jis 2018 m. kovo 6 d. kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių su prašymu (toliau – ir Prašymas) mokėti jam senatvės pensiją, tačiau skundžiamu Sprendimu buvo atsisakyta jį tenkinti.

3. Pareiškėjo teigimu, jis atitiko Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, kadangi jam sukakus 62 m. 10 mėn., teisę į senatvės pensiją įgijo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jis visą gyvenimą gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje, todėl prašymas skirti senatvės pensiją yra pagrįstas. Pareiškėjas vertino, kad dėl VSDFV kaltės buvo pažeminta jo garbė ir orumas, todėl turi būti priteista turtinė ir neturtinė žala.

4. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV, ir VSDFV atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovai paaiškino, kad VSDFV, nagrinėdama pareiškėjo 2018 m. kovo 6 d. prašymą, nustatė, jog jo teikti prašymai dėl senatvės pensijos skyrimo ir mokėjimo nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iš esmės buvo išnagrinėti 2013 m. rugsėjo 2 d. VSDFV sprendimu Nr. (6.5) I-5829, 2016 m. spalio 24 d. VSDFV sprendimu Nr. (6.5) I-6064, 2013 m. rugpjūčio 13 d. VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimu Nr. PE_SP2-50, kuriais skirti pareiškėjui senatvės pensiją buvo atsisakyta. VSDFV 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5829 teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino ir Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi.

6. Atsakovai teigė, kad laikotarpiai, kuriais asmuo, būdamas nuteistas laisvės atėmimu, dirbo įkalinimo įstaigose, neįskaitytini į pensijų draudimo stažą senatvės pensijai skirti. Pareiškėjas pateiktame Prašyme nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių VSDFV priimtų sprendimų pagrįstumu, todėl atsakovas VSDFV, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalimi bei VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30 punktu skundžiamu Sprendimu pareikėjo prašymą dėl pakartotinio jo teikimo nagrinėti atsisakė. Pažymėjo, kad pareiškėjas, 2013 m. liepos 18 d. kreipdamasis su prašymu į VSDFV Marijampolės skyrių skirti jam senatvės pensiją, 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. (10.1) S-13612 buvo informuotas, kad prie prašymo skirti pensiją jis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo įgytą pensijų draudimo stažą, bei nurodė, jog reikalingų dokumentų gali pareikalauti ir pats VSDFV Marijampolės skyrius, jei pareiškėjas nurodytų darbovietes, kuriose ir kokiais laikotarpiais iki 1994 m. dirbo. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2013 m. liepos 31 d. pareiškime, pateiktame VSDFV Marijampolės skyriui, pareiškėjas tik nurodė, kad, būdamas nuteistas laisvės atėmimu, daug metų dirbo įkalinimo įstaigose, tačiau reikalingų dokumentų iki Sprendimo priėmimo nėra pateikęs. Atsakovai manė, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, t. y. atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o VSDFV, priimdamas Sprendimą, veikė įstatymų numatytose ribose ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl priteisti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą nėra jokio teisinio pagrindo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 6 d. prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydamas mokėti jam senatvės pensiją. VSDFV 2018 m. kovo 14 d. priėmė ginčijamą Sprendimą , kuriame, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjas reiškia tapačius reikalavimus, kurie jau buvo reikšti. Pažymėjo, kad VSDFV Marijampolės skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. PE_SP2-50, kuriuo šis skyrius atsisakė skirti pareiškėjui senatvės pensiją, ir Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (6.5)I-5829 teisėtumą ir pagrįstumą 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu patvirtino Kauno apygardos administracinis teismas ir 2017 m. liepos 19 d. nutartimi patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kadangi pareiškėjas 2018 m. kovo 6 d. pateiktame Prašyme nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių VSDFV atsakymų pagrįstumu, todėl VSDFV, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalimi bei Taisyklių 30 punktu, pareiškėjo Prašymą dėl pakartotinio jo teikimo atsisakė nagrinėti.

9. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1695-422/2016 atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog VSDFV Marijampolės skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. PE_SP2-50, kuriuo šis skyrius atsisakė skirti pareiškėjui senatvės pensiją, yra teisėtas bei pagrįstas. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas ir VSDFV 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (6.5)I-5829 teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1373-525/2017 patvirtino Kauno apygardos administracinio teismo minėtame sprendime pateiktas išvadas.

10. Teismas nurodė, kad ginčijame Sprendime nebuvo tenkintas pareiškėjo reikalavimas mokėti jam senatvės pensiją, nes VSDFV pripažino, jog tuo pačiu klausimu pareiškėjas kreipiasi ne pirmą kartą, ir jo reikalavimas mokėti senatvės pensiją negali būti tenkinamas, nes galioja įsiteisėję teismų sprendimai dėl to paties klausimo. Teismas nurodė, kad sutinka su tokia Sprendime pateikta argumentacija.

11. Teismas, įvertinęs Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1695-422/2016 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1373-525/2017 turinį, sprendė, jog pareiškėjas pakartotinai kreipiasi dėl reikalavimo mokėti jam senatvės pensiją. Teismas padarė išvadą, kad Sprendime VSDFV, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalimi ir Taisyklių 30 punktu, pagrįstai atsisakė nagrinėti pakartotinį pareiškėjo 2018 m. kovo 6 d. prašymą. Teismas vertino, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

12. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam 6 000 Eur turtinei žalai ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti teismas nurodė, kad nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad šioje administracinėje byloje nenustatyta VSDFV neteisėtų veiksmų, taip pat turtinės ir neturtinės žalos fakto, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti jam žalą negali būti tenkinamas.

III. 13. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimu, prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo reikalavimus. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais esminiais argumentais:

13.1. Pareiškėjas yra pensininkas Lietuvoje nuo (duomenys neskelbtini) ir atitinka visus Lietuvos teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus pensijai gauti sulaukus 62 metų ir 10 mėnesių. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius 2018 m. sausio 17 d. rašte, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nurodė VSDFV pasidomėti, ar yra galimybė mokėti pareiškėjui pensiją. Teigia, kad pareiškėjas ne mažiau kaip 15 metų dirbo gamindamas produkciją, 50 proc. būdavo atskaitoma iš jo atlyginimo ir nesugrąžinta. Lietuvos Respublikos Seimas išaiškino, kad pareiškėjui turi būti mokama senatvės pensija pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą (Kybartų pataisos namai).

13.2. Pareiškėjui nemokama senatvės pensija daugiau kaip 5 metus, t. y. daugiau kaip 1900 dienų, todėl turi būti priteista 6000 Eur turtinė žala ir 50000 Eur neturtinė žala, kadangi pareiškėjui kolonijose sunkiu darbu užsidirbus pensiją, ji yra tyčia nemokama.

14. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV, ir VSDFV atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovai nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas teisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai išnagrinėjus visas faktines aplinkybes, todėl apeliacinio skundo nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Atsakovai teigia, kad teismas teisingai nustatė, jog šioje administracinėje byloje prašomu panaikinti VSDFV Sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti S. V. 2018 m. kovo 6 d. prašymą kaip pakartotinį. Teismas, nenustatęs VSDFV neteisėtų veiksmų bei turtinės ir neturtinės žalos fakto, taip pat pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimus priteisti jam žalą. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą.

17. Pareiškėjas S. V. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio 13 d. išėjo iš Kybartų pataisos namų į laisvę. Pareiškėjas patikslino, kad turtinę žalą šiuo metu vertina 13 000 Eur suma. Pareiškėjas pridėjo susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis kopijas, pateikė paaiškinimus dėl VSDFV pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą ir išrašą apie pareiškėjui atliktą radiologinį tyrimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2018 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1639, kuriuo buvo nenagrinėtas pareiškėjo 2018 m. kovo 6 d. prašymas mokėti senatvės pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo, bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

19. Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti įpareigojant VSDFV mokėti jam pensiją nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki pareiškėjo mirties.

20. Apelianto nuomone, jis atitinka visus Lietuvos teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus pensijai gauti sulaukus 62 metų ir 10 mėnesių. Teigia, kad jis ne mažiau kaip 15 metų dirbo gamindamas produkciją laisvės atėmimo vietose, be to, Lietuvos Respublikos Seimas išaiškino, jog jam turi būti mokama senatvės pensija. Vertina, kad atsižvelgiant į tai, jog jam nemokama senatvės pensija daugiau kaip 5 metus, turi būti priteista turtinė žala ir neturtinė žala.

21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų.

22. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies III skyriaus 1–2 punktų matyti, kad jame yra išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su teismų priimtais sprendimais dėl pareiškėjo 2013–2015 metais teiktų prašymų skirti senatvės pensiją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: „Įvertinus Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1695-422/2016 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1373-525/2017 turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas pakartotinai kreipiasi dėl reikalavimo mokėti jam senatvės pensiją.” (žr. skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies III skyriaus 2 punktą). Teismas nurodė, kad ginčijamame Sprendime nebuvo tenkintas pareiškėjo reikalavimas mokėti jam senatvės pensiją, nes VSDFV įvertino, jog tuo pačiu klausimu pareiškėjas kreipiasi ne pirmą kartą, kad jo reikalavimas mokėti senatvės pensiją nebegali būti tenkinamas, nes galioja įsiteisėję teismų sprendimai dėl to paties klausimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu VSDFV arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą, todėl VSDFV pagrįstai atsisakė nagrinėti pakartotinį pareiškėjo 2018 m. kovo 6 d. prašymą.

23. Pažymėtina, jog Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1070-261/2019).

24. Sprendžiant, ar atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 6 d. prašymą kaip pateiktą pakartotinai, būtina aiškiai įvertinti pareiškėjo pateiktuose prašymuose VSDFV arba VSDFV Marijampolės skyriui suformuluotus reikalavimus, esmines faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir kuriuos atsakovas bei teismas įvertino kaip tapačius (t. y. atlikti pareiškėjo teiktų prašymų dalyko ir pagrindo lyginamąją analizę, šiuo atveju – 2013 m. liepos 18 d. ir 2018 m. kovo 6 d. prašymų turinio). Nepakanka pateikti vien nuorodas į Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1695-422/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1373-525/2017, kuriuose teismai pripažino VSDFV Marijampolės skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. PE_SP2-50, kuriuo atsisakyta skirti pareiškėjui senatvės pensiją, teisėtumą.

25. Vertinant 2013 m. liepos 18 d. prašymo turinį matyti, kad: Informacinės teismų sistemos Liteko duomenų administracinėje byloje Nr. A-1373-525/2017 duomenimis, pareiškėjas pirminiu 2013 m. liepos 18 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių dėl senatvės pensijos skyrimo. Pareiškėjas 2013 m. liepos 31 d. papildomame pareiškime prie 2013 m. liepos 18 d. prašymo VSDFV Marijampolės skyriui nurodė, kad daug metų buvo kolonijose, kur priverstinai dirbo sunkiomis ir sveikatai pavojingomis sąlygomis.

26. Pareiškėjas savo 2018 m. kovo 6 d. prašyme VSDFV (b. l. 42–43) prašė skirti senatvės pensiją, motyvuodamas aplinkybėmis, kad jis sukaupė pakankamą ir ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą senatvės pensijai gauti, sunkiai dirbo kalėdamas įkalinimo įstaigose, taip pat atitinka kitus reikalavimus siekiant gauti senatvės pensiją.

27. Įvertinusi nurodytus duomenis apie pareiškėjo 2013 m. liepos 18 d. ir 2018 m. kovo 6 d. prašymus atsakovui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia, kad jam būtų paskirta senatvės pensija nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. Prašymus skirti pensiją pareiškėjas grindė viena aplinkybe, kad daug metų buvo kolonijose, kur priverstinai dirbo sunkiomis ir sveikatai pavojingomis sąlygomis (2013 m. liepos 31 d. papildomas pareiškimas prie 2013 m. liepos 18 d. prašymo), sunkiai dirbo kalėdamas įkalinimo įstaigose (2018 m. kovo 6 d. prašymas). Darytina išvada, kad pareiškėjo ir 2013 m. liepos 18 d. prašymas VSDFV Marijampolės skyriui ir 2018 m. kovo 6 d. prašymas VSDFV yra tapatūs. Todėl VSDFV ginčijamu Sprendimu pagrįstai, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi ir Taisyklių 30 punktu, nenagrinėjo pareiškėjo 2018 m. kovo 6 d. prašymo.

28. Pareiškėjas 2018 m. kovo 6 d. prašyme VSDFV nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių ir nepridėjo dokumentų, pagrindžiančių jo teisę į senatvės pensiją, t. y. tik pakartotinai prašė tenkinti jo reikalavimą skirti senatvės pensiją ir reiškė nepritarimą VSDFV ankstesniuose raštuose ir (ar) sprendimuose išdėstytai pozicijai. Todėl VSDFV ginčijamu Sprendimu pagrįstai, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi ir Taisyklių 30 punktu, nenagrinėjo pareiškėjo 2018 m. kovo 6 d. prašymo.

29. Kaip matyti iš Informacinės teismų sistemos Liteko duomenų administracinėje byloje Nr. A-1373-525/2017, VSDFV Marijampolės skyrius dar 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. (10.1) S-13612 pareiškėjui išaiškino dokumentų, kurie būtini pensijai gauti, pateikimo tvarką, pasiūlė nurodyti darbovietes, kuriose ir kokiais laikotarpiais iki 1994 metų pareiškėjas dirbo, tačiau dokumentų, įrodančių iki 1994 m. sausio 1 d. įgytą pensijų draudimo stažą, pareiškėjas nepateikė. Todėl, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas neturi minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius priėmė sprendimą Nr. PE_SP2-50, kuriuo atsisakė skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją S. V., atsisakymo pagrindu nurodydamas, jog jis neturi minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Taigi tuo pačiu klausimu, kurį pareiškėjas kelia 2018 m. kovo 6 d. prašyme, VSDFV jau yra priėmusi 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą atsisakyti skirti senatvės pensiją, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo yra pasisakę teismai. Be to, bylos duomenimis, atsakovo 2013 m. rugsėjo 2 d., 2016 m. spalio 24 d., 2017 m. sausio 16 d. sprendimuose pareiškėjui taip pat buvo išsamiai paaiškinta, kokias Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas sąlygas turi atitikti asmenys, pageidaujantys gauti pensijas. Akcentuotina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas pats neturi objektyvios galimybės pateikti VSDFV dokumentų pensijai gauti, gali prašyti, kad šiuos dokumentus jam padėtų surinkti VSDFV, tačiau turi tiksliai nurodyti laikotarpius ir įstaigą/įstaigas, kurioje/kuriuose pareiškėjas dirbo.

30. Dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria jis prašo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą kurią patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

31. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-438/2019). Todėl sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1332-525/2019).

32. Turtinę ir neturtinę padarytą žalą pareiškėjas sieja su tuo, kad VSDFV nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. jam nepagrįstai neskyrė senatvės pensijos. Šioje byloje nustačius, kad pareiškėjo 2013 m. liepos 18 d. ir 2018 m. kovo 6 d. prašymai VSDFV yra pakartotiniai, VSDFV ginčijamu Sprendimu pagrįstai, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi ir Taisyklių 30 punktu, nenagrinėjo pareiškėjo 2018 m. kovo 6 d. prašymo, todėl VSDFV neteisėtų veiksmų nepadarė. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, turtinė ir neturtinė žala negali būti priteisiama.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės priėmė teisingą sprendimą ir atsižvelgiant į šios Nutarties 25–28 punktuose išdėstytus motyvus dėl pareiškėjo prašymų įvertinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Ričardas Piličiauskas Ramutė Ruškytė