329ddf2a-e180-4778-bd5c-e312da2e6220 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-891/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29216-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.3.1; 1.2.23.1.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

G. (D. G.) ir nuteistojo S. K. gynėjo advokato Å arÅ«no Vadeikio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo: D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laikÄ D. G. įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. 18.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir suėmime nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos iÅ¡bÅ«tas laikas, vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai;

S. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laikÄ S. K. įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. 18.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir suėmime nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos iÅ¡bÅ«tas laikas, vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

S. K. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . VisiÅ¡kai tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. K. (V. K.) bei civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai, ir iÅ¡ D. G. priteista nukentėjusiajam V. K. 500 Eur neturtinei žalai ir 830 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinei ieÅ¡kovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 147,45 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. D. G. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 19.30 val., nuo parduotuvės „Aibė“, esančios Vilniuje, Erfurto g. 1, nusekė V. K. iki gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės, kur suduodamas ne mažiau trijų smÅ«gių rankomis į galvos ir veido sritį panaudojo fizinį smurtÄ Â V. K. atžvilgiu, tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 2466/2022 (01) padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inio smilkinio kaktos deÅ¡inėje srityse, veido kaulų (deÅ¡inio žandikaulio ančio sienelių) lūžius, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei iÅ¡traukęs iÅ¡ nukentėjusiojo deÅ¡inės džinsų priekinės kiÅ¡enės pagrobė V.

K. priklausančiÄ rudos spalvos piniginę, kurios vertė 10 Eur, su joje buvusiais 830 Eur grynųjų pinigų bei pastarojo vardu iÅ¡duotomis bankų „Luminor“, SEB ir „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis, vairuotojo pažymėjimu ir asmens tapatybės kortele, tuo padarydamas nukentėjusiajam 840 Eur turtinę žalÄ .

2. S. K. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo narkotines medžiagas, kurias neteisėtai laikė ir gabeno iki kol 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.40 val., prie prekybos centro IKI Vilniuje, Sodų g. 22, policijos pareigÅ«nai sulaikė ir atlikę pavirÅ¡utinę apžiÅ«rÄ , jam priklausančioje juodos spalvos kuprinėje rado ir paėmė 14 vienetų folijos lankstinukų su viduje esančia narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė yra 0,340 g, rudos spalvos popierinį lankstinukÄ su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė yra 0,047 g.

3. S. K. iÅ¡teisintas dėl to, kad jis 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 19.30 val., veikdamas kartu su D. G., nuo parduotuvės „Aibė“, esančios Vilniuje, Erfurto g. 1, nusekė V. K. iki gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės, kur suduodami ne mažiau trijų smÅ«gių rankomis į galvos ir veido sritį panaudojo fizinį smurtÄ Â V. K. atžvilgiu, tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 2466/2022 (01) padarydami muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inio smilkinio kaktos deÅ¡inėje srityse, veido kaulų (deÅ¡inio žandikaulio ančio sienelių) lūžius, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei iÅ¡traukę iÅ¡ nukentėjusiojo deÅ¡inės džinsų priekinės kiÅ¡enės pagrobė V.

K. priklausančiÄ rudos spalvos piniginę, kurios vertė 10 Eur, su joje buvusiais 830 Eur grynųjų pinigų bei pastarojo vardu iÅ¡duotomis bankų „Luminor“, SEB ir „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis, vairuotojo pažymėjimu ir asmens tapatybės kortele, tuo padarydami nukentėjusiajam 840 Eur turtinę žalÄ . II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. praÅ¡o suÅ¡velninti jam skirtÄ bausmę ir pritaikyti BK 641 straipsnio nuostatas.

Anot nuteistojo, jis viso ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus bei stengėsi visapusiÅ¡kai padėti tyrimui iÅ¡siaiÅ¡kinti visas faktines aplinkybes, kad byla bÅ«tų kuo greičiau perduota nagrinėti teismui ir jam bÅ«tų pritaikytas BK 641 straipsnis. Nagrinėjant bylÄ teisme buvo įrodyta, kad jo parodymai buvo teisingi ir byla nebuvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka tik dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta pakankamai veiksmų bylai tinkamai iÅ¡nagrinėti.

Dėl to, D. G. manymu, jam turėtų bÅ«ti taikomas BK 641 straipsnis. Be to, nuteistasis teigia, kad jam paskirta galutinė bausmė yra pernelyg didelė ir neatitinka teisingumo principo, nes skiriant bausmę neatsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra, kad jis prašė teismo atlyginti nukentėjusiajam žalÄ iÅ¡ asmeninių lėšų, kurias turėjo su savimi sulaikymo metu, ir ketina padengti likusiÄ Å¾alos dalį bei, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys.

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. K. gynėjas advokatas Å . Vadeikis praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti S. K. skirtÄ bausmę. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo neskundžiamas, tačiau, gynėjo manymu, Å¡iuo atveju prokurorės pasiÅ«lyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis) yra tikrai per griežta ir turėtų bÅ«ti mažinama.

Skunde gynėjas teigia, kad su apylinkės teismo iÅ¡vadomis, individualizuojant bausmę S. K., galima sutikti tik iÅ¡ dalies, nes, nors S. K. sulaikymo metu ir nedirbo bei nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, bet, kaip jis paaiÅ¡kino ir teisme, kaip tik rugpjūčio 5 d. buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir planavo ten vykti, tačiau nespėjo to padaryti, nes buvo sulaikytas, o iki 2022 metų pavasario pabaigos jis buvo iÅ¡vykęs ir visÄ laikÄ dirbo Olandijos Karalystėje kirpėju. Be to, Lietuvos Respublikoje gyvena S. K. sesė ir mama, Vilniuje jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų neturi, nors kartais jas ir vartodavo.

Gynėjo manymu, skirdamas 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir parinkdamas jos dydį, artimÄ vidurkiui, teismas vis tik nebuvo iki galo nuoseklus, nes vienu atveju konstatuoja, kad S. K., bÅ«damas laisvėje galimai bendrauja ir leidžia laikÄ netinkamoje socialinėje aplinkoje, tai yra bendrauja su teistais asmenimis, kita vertus, už nesunkų nusikaltimÄ jam skiriama gana griežta laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose, kur jis bus priverstas bendrauti tik su teistais asmenimis. Skunde pažymima, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryÅ¡kiausia forma – įkalinimu, bet ir tikra ar tariama socialine pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpÄ laikÄ nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų.

Be to, gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad baigiamųjų kalbų metu abiejų nuteistųjų gynyba bandė atkreipti teismo dėmesį ir į tai, kad šioje byloje abu kaltinamieji (S. K. ir D. G.) pripažino kaltę dėl savo padarytų nusikalstamų veikų. O tai, kad kaltinimai, kuriuos, įvertinęs visas bylos aplinkybes, prokuroras atsiėmė, S. K. buvo pareikšti ir dėl plėšimo, kurio jis nepadarė, nėra S. K. kaltė. Kadangi S. K. minėtos nusikalstamos veikos nepadarė ir nepripažino bei negalėjo pripažinti, šioje byloje buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas ir tuo pačiu abu kaltinamieji negalėjo pasinaudoti BK 641 straipsniu ir bausmė jiems nebuvo mažinama vienu trečdaliu.

Gynėjo manymu, nors pirmosios instancijos teismas formaliai ir neprivalo, tačiau, vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, turėjo tai įvertinti ir atitinkamai paskirti S. K. mažesnę bausmę nei artimÄ bausmės vidurkiui.

6. Atsiliepimu į apeliacinius skundus Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Audronė Å ukienė (toliau – prokurorė) praÅ¡o atmesti nuteistojo D. G. ir nuteistojo S. K. gynėjo advokato Å . Vadeikio apeliacinius skundus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Anot prokurorės, apeliacinių skundų motyvai yra nepagrįsti dėl skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių bei teisinių motyvų viseto. 6.1.

Dėl nuteistojo D. G. apeliacinio skundo prokurorė atsiliepime nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti nuteistajam D. G. BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju byla iÅ¡nagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, tai yra byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo Å¡ioje byloje nebuvo galimybės, nes abu kaltinamieji buvo kaltinami padarę plėšimÄ bendrininkų grupėje, o padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ prisipažino tik vienas iÅ¡ jų (S. K. dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaltės nepripažino), bylos aplinkybės buvo neaiÅ¡kios, todėl tik iÅ¡samiai iÅ¡tyrus įrodymus buvo galima padaryti iÅ¡vadÄ dėl bendrininkavimo buvimo ar nebuvimo bei S. K. iÅ¡teisinimo), taip pat ji nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl nėra BK 641 straipsnio nuostatų taikymui bÅ«tinų sÄ lygų.

Atsiliepimu prokurorė nesutinka ir su D. G. apeliacinio skundo argumentu, jog jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neatitinka teisingumo principo. Anot prokurorės, nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl nuteistajam D. G. skirtinos bausmės, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir jÄ padariusio kaltininko asmenybę. Pasak prokurorės, Å¡iuo atveju įvertinus D. G. veiksmų ir jo paties pavojingumÄ matyti, kad paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis už plėšimÄ atitinka bausmės paskirtį bei teisingumo principÄ .

Atsiliepime prokurorė pažymi, kad parenkant terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgta į nustatytÄ vienÄ D. G. atsakomybę lengvinančiÄ ir vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybes, taip pat į tai, kad D. G. padarė smurtinį tyčinį nusikaltimÄ , dėl kurio gana brutaliai buvo sužalotas nukentėjusysis V. K. intensyviu nuteistojo puolimu. Dėl sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir Å¡oko bÅ«senÄ , kuri tęsėsi ne vienÄ dienÄ , ir buvo priežastimi, dėl kurios nukentėjusysis gana ilgÄ laiko tarpÄ negalėjo duoti iÅ¡samių teisingų parodymų.

Dėl to, prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju pagrįstai D. G. paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, net nesiekiančiÄ nustatyto vidurkio ribos (už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Prokurorės įsitikinimu, toks terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis visiÅ¡kai atitinka nuosprendyje konstatuotas nusikaltimo padarymo aplinkybes, D. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei teisingumo principÄ .

Be to, atsiliepimu prokurorė nesutinka ir su D. G. apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai yra, kad jis savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pasak prokurorės, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. G. bÅ«tų savanoriÅ¡kai atlyginęs nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .

Tai, kad pasak D. G., jis prašė teismo atlyginti nukentėjusiajam žalÄ iÅ¡ jo asmeninių lėšų, kurias turėjo su savimi sulaikymo metu bei ketino padengti likusiÄ Å¾alos dalį, nesudaro pagrindo pripažinti tokių veiksmų lengvinančia aplinkybe. Sulaikymo metu 2022 m. rugpjūčio 4 d. pas D. G. paimtiems 503,24 Eur buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir jie laikytini nukentėjusiojo turtu. Byloje buvo pareikÅ¡ti nukentėjusiojo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai, kuriuos pirmosios instancijos teismas tenkino, priteisdamas žalos atlyginimÄ iÅ¡ D.

G.. Taigi žala buvo atlyginta ne savanoriÅ¡kai, o tenkinus civilinius ieÅ¡kinius ir nukentėjusiajam grÄ Å¾inus pas D. G. sulaikymo metu rastus pinigus, todėl, prokurorės vertinimu, D. G. geri ketinimai ir noras atlyginti žalÄ , negali bÅ«ti laikomi atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Taip pat prokurorė pažymi, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų apie teisę pažeidžiančius ar provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Ä®vykio metu nukentėjusysis V. K. neatliko jokių veiksmų, kurie skatintų D.

G. sumuÅ¡ti nukentėjusįjį ir pavogti jo piniginę. Žmogaus sumuÅ¡imas ir pinigų pavogimas nėra adekvati ir proporcinga reagavimo priemonė į nukentėjusiojo pastabos iÅ¡sakymÄ dėl tylesnio kalbėjimo, todėl net ir toks nukentėjusiojo elgesys negali bÅ«ti laikomas nusikalstamos veikos provokacija. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu D. G. parodė, kad po iÅ¡sakytos pastabos dėl garsaus kalbėjimo nukentėjusiajam pasakė, kad iÅ¡eis iÅ¡ parduotuvės, pakalbės kaip vyras su vyru, po to D.

G. nukentėjusįjį nusivijo į laiptinę. Taigi, prokurorės įsitikinimu, pats D. G. provokavo smurtinius veiksmus, o ne nukentėjusysis. 6.2. Dėl nuteistojo S. K. gynėjo apeliacinio skundo prokurorė atsiliepime pažymi, kad dėl tų pačių aplinkybių, kaip ir D. G. atžvilgiu, S. K. Å¡iuo atveju taip pat nėra teisinio pagrindo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat, anot prokurorės, nuteistajam S. K. 1 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Teismas įvertino, jog S. K. padarė vienÄ tyčinį nesunkų baigtÄ nusikaltimÄ , nuo 2001 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. yra teistas 7 kartus už nusikaltimus nuosavybei bei už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar (ir) psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, teistumai nuo 2001 m. iki 2003 m. jau iÅ¡nykę, jis yra vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs. Tai, kad, pasak apelianto, S. K. buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau nespėjo nueiti dėl suėmimo, prokurorės teigimu, nesudaro pagrindo vertinti jo veiksmų kaip mažiau pavojingų ar charakterizuoti jo asmenybę teigiamai.

S. K. neretai vartoja narkotines medžiagas, kas ir nulėmė skundžiamame nuosprendyje aptartos nusikalstamos veikos padarymÄ . Prokurorė atsiliepime pažymi, kad S. K. ne kartÄ baustas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o jo daromos nusikalstamos veikos nuo 2017 metų tik sunkėja. Be to, neigiamÄ Ä¯takÄ S. K. elgesiui daro ir socialinė aplinka, kurioje S. K. pasirinko leisti laikÄ bÅ«damas laisvėje. Kaip patvirtina Å¡ios bylos nustatytos faktinės aplinkybės, kaltinamasis laisvalaikį paprastai leidžia su panaÅ¡ios socialinės orientacijos asmenimis, kurie nuolat vis padaro nusikalstamas veikas tik atsiradus menkiausiai progai neteisėtai, kitų asmenų sÄ skaita, gauti lėšas savo poreikiams tenkinti (galima priklausomybė azartiniams loÅ¡imams, narkotinėms ir (ar) psichotropinėms medžiagoms), bei kasdieniam pragyvenimui, kai neturima legalaus pragyvenimo Å¡altinio.

Duomenų, kad S. K. realiomis pastangomis siektų kovoti su turima priklausomybe arba aktyviai ieÅ¡koti ir priimti galimÄ visuomenės pagalbÄ savo problemoms spręsti, nenustatyta. Prokurorė pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta, jog pataisos namuose S. K. taip pat bus priverstas bendrauti su nuteistaisiais, kurie darys neigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui, tačiau įkalinimas yra nusikalstamos veikos padarymo pasekmė už S. K. veiksmus, kuriuos jis pasirinko sÄ moningai. Pasak prokurorės, Å¡iuo atveju nėra pagrindo Å¡velninti S. K. paskirtÄ bausmę remiantis vien tuo, kad įkalinimo įstaigoje asmeniui gali bÅ«ti daroma neigiama įtaka.

Be to, įkalinimo įstaigoje dirba įvairÅ«s specialistai, kurie bando padėti nuteistiesiems pakeisti savo elgesį teigiama linkme, po bausmės atlikimo sėkmingai integruotis visuomenėje, tačiau tik jei pats nuteistasis to nori. Asmens polinkis nusikalsti ir nenoras keistis yra paties asmens pasirinkimas. Prokurorės teigimu, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, S. K. gyvenimo patirtis rodo, kad jis nėra orientuotas į savo asmenybės tobulinimÄ , prieÅ¡ingai, jis pasirinko neigiamÄ gyvenimo kryptį tiek savo, tiek aplinkinių atžvilgiu.

Prokurorė atsiliepime pažymi, kad skirdamas S. K. 1 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes. Prokurorės vertinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. K. paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, net nesiekiančiÄ nustatyto vidurkio (už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Prokurorės įsitikinimu, toks terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis visiÅ¡kai atitinka nuosprendyje konstatuotas nusikaltimo padarymo aplinkybes, S. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei teisingumo principÄ .

Be to, prokurorė atsiliepime pažymi, kad ankstesnėmis Å¡velnesnėmis bausmėmis bausmių tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) nebuvo pasiekti, o asmeniui, sistemingai darančiam nusikalstamas veikas, skiriamos bausmės turėtų griežtėti. Prokurorės teigimu, Å¡iuo atveju atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei S. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį bei teisingumo principÄ ir nėra per griežta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo D. G. ir nuteistojo S. K. gynėjo advokato Š. Vadeikio apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistieji D. G. ir S. K. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat veikų kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmių individualizavimo klausimus, tai yra nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, praÅ¡ydami jas Å¡velninti.

8. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems D. G. ir S. K. paskirtų bausmių pagrįstumo pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę Å¡velninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį pagal pateiktus apeliacinius skundus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems D. G. ir S. K. bausmes, tinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir už jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymÄ paskyrė nuteistiesiems teisingas ir ne per griežtas bausmes.

Todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nuteistojo D. G. apeliacinio skundo 10. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. praÅ¡o sumažinti jam skirtÄ 3 metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, nes, anot jo, skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliacinio skundo praÅ¡ymas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

11. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ parinkdamas D. G. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , tiek ir kitas aplinkybes, ir, skirdamas griežčiausiÄ BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, savo sprendimÄ iÅ¡samiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam D. G. paskirta bausmės rÅ«Å¡is už minėto nusikaltimo padarymÄ yra adekvati jo asmenybei, padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį, be to, apelianto nėra ginčijama.

12. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , be kita ko, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Minimali laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ galima skirti už nusikaltimo padarymÄ , yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Vertinant nuteistajam D. G. paskirtos bausmės dydžio pagrįstumÄ pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. G. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ , atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ â€“ D.

G. padarė vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , kuris susijęs su nepateisinamu smurto kito žmogaus atžvilgiu panaudojimu, siekiant užvaldyti pastarojo turtÄ , nusikaltimas baigtas, jo metu D. G. ne tik pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtÄ , bet ir intensyviu puolimu (suduodamas ne vienÄ smÅ«gį rankomis į galvos ir veido sritį) sužalojo nukentėjusįjį V. K., nors nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nesunkiai, tačiau dėl sužalojimų nukentėjusysis patyrė Å¡okÄ , kuris tęsėsi ne vienÄ dienÄ , jis gana ilgÄ laikÄ negalėjo duoti iÅ¡samių, teisingų parodymų.

Taip pat apylinkės teismas visapusiÅ¡kai įvertino ir D. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 12 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat ir plėšimÄ , bei už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtÄ bausmę, tačiau turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , tai yra kad iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nuteistasis nedaro, yra gana brandaus amžiaus, turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡siskyręs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, o tai rodo, kad neturi nuolatinio legalaus pakankamo pragyvenimo Å¡altinio, be to, paties nuteistojo teigimu, jis turi priklausomybę azartiniams loÅ¡imams, o iÅ¡ ankstesnių teistumų matyti, kad turi ir priklausomybę narkotinėms medžiagoms, nesigydo.

13. Skirdamas D. G. bausmę ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ D. G. padarė bÅ«damas recidyvistas, tai yra bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kai teistumas už jį neiÅ¡nykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 27 straipsnio 1 dalis), tai pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

D. G. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl apylinkės teismas tai pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistojo D. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas, be nurodytos, turėjo papildomai nustatyti dar dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose, tai yra, kad jis savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ ir kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar paÅ¡alina visÄ Å¾alÄ (tai yra tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-211/2014, 2K-272-976/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.).

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. G. bÅ«tų savanoriÅ¡kai (pats ar per kitus asmenis) atlyginęs nukentėjusiajam V. K. padarytÄ Å¾alÄ (turtinę ir neturtinę). Pažymėtina, kad byloje nėra ir jokių duomenų apie padarytos žalos atlyginimÄ Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Tai, kad, D. G. teigimu, jis prašė teismo atlyginti nukentėjusiajam žalÄ iÅ¡ jo asmeninių lėšų, kurias turėjo su savimi sulaikymo metu bei ketina padengti likusiÄ Å¾alos dalį, nesudaro pagrindo pripažinti tokių veiksmų lengvinančia aplinkybe.

Pažymėtina, kad sulaikymo metu 2022 m. rugpjūčio 4 d. pas D. G. buvo rasti ir paimti 503,24 Eur, kuriems buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir, kaip konstatuota skundžiamu nuosprendžiu, šie pinigai laikytini nukentėjusiojo V. K. turtu, kuris pas D. G. liko po nusikaltimo padarymo 2022 m. rugpjūčio 3 d. Byloje buvo pareikšti nukentėjusiojo V. K. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai, kuriuos pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino, priteisdamas iš D.

G. nukentėjusiajam V. K. 500 Eur neturtinei žalai ir 830 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinei ieÅ¡kovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 147,45 Eur turtinei žalai atlyginti. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus iÅ¡ D. G. paimtus 503,24 Eur grÄ Å¾inti nukentėjusiajam V. K., kaip civilinio ieÅ¡kinio turtinės žalos dalies atlyginimÄ . Taigi nukentėjusiajam V. K. padaryta turtinė žala buvo atlyginta ne savanoriÅ¡kai D.

G., o pirmosios instancijos teismui tenkinus nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį ir pastarajam grÄ Å¾inus pas D. G. sulaikymo metu rastus nukentėjusiajam priklausančius pinigus, dėl to, Å¡iuo atveju negalima konstatuoti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Be to, D. G. ketinimai ir noras atlyginti žalÄ taip pat negali bÅ«ti laikomi atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016).

Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų apie pavojingus, prieštaraujančius moralės normoms ar kitokius provokuojančius nukentėjusiojo V. K. veiksmus. Nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis V. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie skatintų D. G. jį sumušti ir pavogti jo piniginę. Kaip matyti iš paties nuteistojo D. G. parodymų teisme, jam su S. K. parduotuvėje stovint eilėje prie kasos ir kalbantis, nukentėjusysis V. K. jiems pasakė, kad jie tyliau kalbėtų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, žmogaus sumuÅ¡imas ir pinigų pagrobimas nėra adekvati ir proporcinga reakcija į nukentėjusiojo iÅ¡sakytÄ pastabÄ dėl tylesnio kalbėjimo, todėl tik toks nukentėjusiojo elgesys negali bÅ«ti laikomas nusikalstamos veikos provokacija, tai yra negalėjo, net ir iÅ¡ dalies, nulemti D. G. nusikalsti prieÅ¡ jį. Be to, pažymėtina, kad apklausiamas teisiamojo posėdžio metu D. G. taip pat parodė, kad po iÅ¡sakytos pastabos dėl garsaus kalbėjimo nukentėjusiajam V.

K. jis pasakė, kad išeis iš parduotuvės, pakalbės kaip vyras su vyru, išėjęs iš parduotuvės nusivijo anksčiau išėjusį nukentėjusįjį iki laiptinės. Iš to spręstina, kad ne nukentėjusysis V. K., o pats nuteistasis D. G. provokavo smurtinius veiksmus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti, kad D. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo V.

K. elgesys, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nuteistajam negali būti nustatyta.

16. Apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes ir kitas nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, atsižvelgęs į prokuroro nuomonę, sprendė, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus D. G. artimÄ bausmės vidurkiui bausmę – 3 metus laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, o pirmosios instancijos teismas paskyrė D.

G. mažesnę nei vidurkis bausmę, nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik D. G. atsakomybę lengvinanti, bet ir sunkinanti aplinkybės, o apeliantas charakterizuojamas neigiamai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis visiÅ¡kai atitinka skundžiamame nuosprendyje konstatuotas nusikaltimo padarymo aplinkybes (nusikaltimo pavojingumÄ ), D. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei teisingumo principÄ , todėl nėra pagrindo jį sumažinti.

17. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. praÅ¡o pritaikyti jam ir BK 641 straipsnio nuostatas bei skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Anot nuteistojo, minėto straipsnio nuostatos jam turėtų bÅ«ti pritaikytos, nes byla teisme nebuvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka tik dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta pakankamai veiksmų bylai tinkamai iÅ¡nagrinėti. Tačiau taikyti nuteistajam D. G. BK 641 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

18. Pagal BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Å iuo atveju baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama dviejų asmenų atžvilgiu, abu nuteistieji buvo kaltinami įvykdę plėšimÄ veikdami bendrininkų grupe, o padaręs nusikalstamÄ veikÄ prisipažino tik D.

G. (S. K. dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaltės nepripažino), bylos aplinkybės nebuvo aiÅ¡kios, todėl Å¡i byla negalėjo bÅ«ti nagrinėjama pagal tas proceso normas (pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ arba priimant teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ ), kuomet yra teisinis pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, ir pagrįstai buvo iÅ¡nagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis. Todėl, nors D. G. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, taikyti jam BK 641 straipsnio nuostatas ir skirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu negalima, nes tam nėra BK 641 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų.

Dėl nuteistojo S. K. gynėjo apeliacinio skundo 19. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. K. gynėjas praÅ¡o sumažinti S. K. skirtÄ 1 metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra nesutinka su S. K. paskirtos bausmės dydžiu, nes, anot gynėjo, jo ginamajam paskirta bausmė yra tikrai per griežta ir nebuvo tinkamai individualizuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju pagrindo mažinti S. K. skirtÄ bausmę nėra, nes ji individualizuota tinkamai.

20. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ parinkdamas S. K. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , tiek ir kitas aplinkybes, ir, skirdamas griežčiausiÄ BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, savo sprendimÄ iÅ¡samiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. K. paskirta bausmės rÅ«Å¡is už minėto nusikaltimo padarymÄ yra adekvati jo asmenybei, padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį, be to, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, apelianto nėra ginčijama.

21. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , be kita ko, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų. Minimali laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ galima skirti už Å¡io nusikaltimo padarymÄ , taip pat yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Vertinant nuteistajam S. K. paskirtos bausmės dydžio pagrįstumÄ pažymėtina, kad nuteistajam S. K. 1 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta vadovaujantis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis. Skirdamas S. K. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad S. K. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kad pagrindine priežastimi jam pažeisti įstatymÄ ir neteisėtai, savo naudai disponuoti pas jį kuprinėje rasta narkotine medžiaga – heroinu, buvo tai, kad S. K. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kas buvo konstatuota ir Å¡ioje byloje, nors apeliaciniame skunde ir nepripažįstama, kad S. K. tokiÄ priklausomybę turi (pasak gynėjo, S. K. tik kartais vartodavo narkotines ir psichotropines medžiagas), kad tokiais prieÅ¡ingais teisei pavojingais veiksmais S. K. didina pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams bei prisideda prie narkotinių medžiagų paklausos formavimo nelegalioje tokių pavojingų žmogaus sveikatai medžiagų neteisėtoje rinkoje.

Taip pat apylinkės teismas visapusiÅ¡kai įvertino ir S. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 7 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei bei neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtÄ areÅ¡to bausmę, tačiau turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , nevedęs, turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jo gyvenimo patirtis rodo, kad jis nėra orientuotas į savo asmenybės tobulinimÄ , prieÅ¡ingai – pasirinko neigiamÄ gyvenimo kryptį tiek savo, tiek aplinkinių atžvilgiu, laisvalaikį paprastai leidžia su panaÅ¡ios socialinės orientacijos asmenimis, kurie nuolat vis padaro nusikalstamas veikas, nėra jokių duomenų, kad nuteistasis realiomis pastangomis siektų kovoti su turima priklausomybe, kuri ir nulėmė skundžiamame nuosprendyje aptartos nusikalstamos veikos padarymÄ , arba aktyviai ieÅ¡kotų ir priimtų galimÄ visuomenės pagalbÄ savo problemoms spręsti.

22. Skirdamas S. K. bausmę ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ S. K. padarė bÅ«damas recidyvistas, tai yra bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kai teistumas už jį neiÅ¡nykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 27 straipsnio 1 dalis), tai pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

S. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos padarymo gailisi, todėl apylinkės teismas tai pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes ir kitas nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, atsižvelgęs į prokuroro nuomonę, sprendė, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus S. K. artimÄ bausmės vidurkiui bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, o pirmosios instancijos teismas paskyrė S. K. mažesnę nei vidurkis bausmę, nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik S. K. atsakomybę lengvinanti, bet ir sunkinanti aplinkybės, o apeliantas charakterizuojamas neigiamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei S. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismo S. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams – atitinka bausmės paskirtį bei teisingumo principÄ ir nėra aiÅ¡kiai per griežta.

23. Tokios aukÅ¡tesniojo teismo iÅ¡vados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad S. K. buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau nespėjo ten nuvykti, nes buvo sulaikytas, kad jis iki 2022 metų pavasario pabaigos buvo iÅ¡vykęs ir visÄ laikÄ dirbo Olandijos Karalystėje kirpėju, taip pat, kad Lietuvos Respublikoje gyvena S. K. sesė ir mama, jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti S. K. veiksmų kaip mažiau pavojingų ar charakterizuoti jo asmenybę teigiamai.

Pažymėtina, kad S. K. nurodomi turimi ekonominiai ir socialiniai ryÅ¡iai (nurodomas užsienio valstybėje dirbtas darbas, Å¡eima ar gyvenamoji vieta) nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, nors jis anksčiau ne vienÄ kartÄ buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ir ne vienÄ kartÄ jau yra atlikęs trumpalaikio laisvės atėmimo, tai yra areÅ¡to, bausmę, todėl neabejotinai žinojo apie gresiančiÄ atsakomybę. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo S. K. paskirtos bausmės dydžiu, nereiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju bausmė S. K. buvo individualizuota netinkamai.

24. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat teigia, kad pataisos namuose S. K. bus priverstas bendrauti su nuteistaisiais, kurie darys neigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įkalinimas yra nusikalstamos veikos padarymo pasekmė už S. K. neteisėtus veiksmus, kuriuos jis pasirinko sÄ moningai. Å iuo atveju nėra pagrindo mažinti S. K. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę remiantis vien tuo, kad įkalinimo įstaigoje jam gali bÅ«ti daroma neigiama įtaka, nes asmens polinkis nusikalsti ir nenoras keistis yra paties asmens pasirinkimas. Be to, Å¡iame kontekste pastebėtina, kad įkalinimo įstaigoje dirba įvairių sričių specialistai, kurie bando padėti nuteistiesiems pakeisti savo elgesį teigiama linkme, po bausmės atlikimo sėkmingai integruotis į visuomenę, tačiau tik jei pats nuteistasis to nori.

25. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad Å¡ioje byloje S. K., kaip ir kitas nuteistasis Å¡ioje byloje – D. G., negalėjo pasinaudoti BK 641 straipsniu ir bausmė jam nebuvo mažinama vienu trečdaliu tik dėl to, kad byloje buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas, nes S. K. nepripažino savo kaltės dėl kitos nusikalstamos veikos – plėšimo, kurios, kaip konstatuota skundžiamu nuosprendžiu, jis ir nepadarė, ir atitinkamai paskirti S. K. mažesnę bausmę nei artimÄ bausmės vidurkiui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių gynėjo nurodomų aplinkybių, kuriomis gynyba rėmėsi ir pirmosios instancijos teisme, iÅ¡samiai pasisakė ir jas taip pat įvertino skirdamas bausmes abiem nuteistiesiems (D. G. ir S. K.) (skundžiamo nuosprendžio 41, 49 pastraipos). Ä®vertinus skundžiamame nuosprendyje aptartas aplinkybes dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo instituto (ir tuo pačiu BK 641 straipsnio nuostatų) netaikymo Å¡ioje byloje kartu su S. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jo asmenybę apibÅ«dinančiomis aplinkybėmis, atsižvelgus ir į tai, kad skiriant S. K. bausmę buvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos padarymo gailisi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog skirti nuteistajam S. K. dar Å¡velnesnį bausmės dydį nei paskirtas skundžiamu nuosprendžiu, vien dėl to, kad Å¡ioje byloje skiriant bausmes nuteistiesiems D.

G. ir S. K. negalėjo būti pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. G. (D. G.) ir nuteistojo S. K. gynėjo advokato Šarūno Vadeikio apeliacinius skundus atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Arūnas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė