2015-12-29 Nr. AB-25281-3-61-3-07974-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1271-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07974-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mineraliniai vandenys“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Mineraliniai vandenys“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimą „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. ATK2-189/13 (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 1–3).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas, kuriuo jam paskirta 10 000 Lt bauda už Tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, TKĮ) 17 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų tabako reklamos draudimų pažeidimą, neatitinka TKĮ reikalavimų ir Lietuvos teismų praktikos, yra grindžiamas išimtinai subjektyviu ir plečiamuoju TKĮ aiškinimu ir Lietuvos teismų praktikos interpretavimu. Pabrėžia, kad Departamentas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir – LVAT; 2009 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-80/2009, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2263/2012, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2788/2012), kurioje nagrinėjamų situacijų faktinės aplinkybės buvo iš esmės skirtingos.

Mano, kad nėra tinkamas atsakomybės subjektas šioje byloje, nes ne pareiškėjo iniciatyva buvo užsakomi ir gaminami aptariami tabako gaminiai ir jis, kaip ginčijamų tabako gaminių platintojas Lietuvos teritorijoje, neturėjo nei teisės, nei pareigos tikrinti tabako gaminių užrašų bei platinamų tabako gaminių pakuočių viduje esančios informacijos. Dėl užrašų „Less Smoke Smell“ (liet. mažiau dūmų kvapo) ir „LSS“ (toliau – ir Užrašas, Ženklas) pateikimo ant tabako gaminių pakuočių ir šių pakuočių viduje esančių informacinių lapelių pareiškėjas paaiškino, kad minėti užrašai nėra komercinio pobūdžio informacija, t. y. reklama, kaip tai apirėžta TKĮ 2 straipsnio 18 punkte, nes šie užrašai yra išimtinai faktinio pobūdžio, o ne reklaminio pobūdžio.

Tokios informacijos paskirtis – ne skatinti produktą vartoti, bet informuoti apie naują produkto gamybos technologiją, kuri suteikia mažiau tabako dūmų kvapo ir tuo pačiu suteikti vartotojui teisę atskirti šį tabako gaminį nuo kitų tabako gaminių rūšių. Nei Departamento paminėtoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-433/2009), nei Nutarime nėra nurodoma, jog faktinio pobūdžio informacija, nurodyta ant tabako gaminio pakuotės ar pakuotės viduje, kuria yra siekiama informuoti vartotoją apie naują technologiją, tuo pačiu suteikiant visapusišką informaciją apie tabako gaminį, nesiekiant vienu ar kitu būdu daryti jį patrauklesnį ir skatinti tabako gaminių vartojimą, yra draudžiama.

Departamentas nepagrįstai plečiamai aiškina TKĮ 17 straipsnio nuostatas ir sudaro pagrindą teigti, kad tokiu atveju bet kokia tabako gaminius identifikuojanti informacija, kuri yra nurodoma ant tabako gaminio pakuotės (pvz. white (liet. baltas), blue (liet. mėlynas), slim (liet. plonos) ir pan.), jeigu ji nepatenka į TKĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis, yra prilygintina reklamai, kuri yra draudžiama. Departamentas, teigdamas, kad Užrašas yra laikomas komercine informacija, nedetalizuoja, kokiu būdu Užrašas reklamuoja tabako gaminio įvaizdį, nors, pareiškėjos teigimu, ši informacija absoliučiai nesusijusi nei su tabako gamintojo įvaizdžiu, nei reputacija, nei kokiais nors reklamos tikslais, nes Užrašas yra tik faktinio, o ne komercinio pobūdžio informacija ir ribojimas tokiai informacijai įstatymuose nenumatytas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, vartotojas turi teisę žinoti apie naują tabako gaminių technologiją ir šiuo atveju Užrašas jam suteikia tokią teisę. Užrašo pateikimas ant tabako gaminių pakuočių yra skirtas vien tik vartotojo susipažinimui su atitinkamų produktų pasiūla rinkoje bei leidžia vidutiniam vartotojui pasirinkti tokį tabako gaminį, kuris labiausiai atitinka jo poreikius, o pasirinkimo laisvės suteikimas negali būti tapatinamas su skatinimu vartoti tabako gaminius kaip tokius. Tabako dūmų kvapo kiekis negali būti siejamas su padidintu ar sumažėjusiu tabako produkto kenksmingumu, nes jį lemia tik skirtingas kenksmingų medžiagų kiekis tabako gaminyje. Tokio pobūdžio informacijos supratimas nereikalauja jokių ypatingų mokslo ar technologijos žinių, todėl gali būti tinkamai interpretuojamas ir vidutinio vartotojo. Departamentas, spręsdamas apie vidutinio vartotojo „supratimą“ dėl pareiškėjo platinamų tabako gaminių bei jų dūmų kvapo mažinimo technologijos naudojimo kaip mažesnio kenksmingumo arba tabako gaminių vartojimo skatinimo, remiasi vien savo subjektyvia nuomone ir tokio teiginio nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Nors Užrašas yra pateikiamas ant tabako gaminių pakuočių ir platinamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, kuriose taikomi iš esmės tie patys reikalavimai tabako gaminių reklamai, ženklinimui ir informacijos apie tabako gaminį pateikimui, tačiau Departamentas nepagrindė, kodėl būtent Lietuvos vidutinis vartotojas, kuris kartu yra laikomas ir Europos Sąjungos vidutiniu vartotoju, iš esmės klaidingai suprastų ginčijamą Užrašą.

Grįsdamas savo poziciją, jog informaciniame lapelyje tabako gaminio pakelio viduje nurodyta informacija apie tabako gaminio gamybos technologiją yra įstatyme nenumatyta informacija, nurodyta skrajutėse, kaip reklamos priemonėse, skirtose vartotojams išsinešti ir atitinka TKĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą tabako gaminių reklamos draudimą, Departamentas, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-80/2009, tačiau šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl šiuo atveju teismų praktikoje suformuotas precedentas negali būti taikomas.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–25).

Paaiškino, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia subjektyviu teisės aktų taikymu ir aiškinimu, jo argumentai prieštarauja LVAT formuojamai praktikai. Pareiškėjo platinamų tabako gaminių pakuočių ir šių pakuočių skrajutėse buvo pateikiama draudžiama komercinė informacija apie tabako gaminius, siekiant reklamuoti „Winston XStyle“ cigaretes, skatinant įsigyti ir (ar) vartoti jas, kaip turinčias mažiau dūmų kvapo, o vidutiniam vartotojui sudarant įspūdį, kad cigaretės sukelia mažiau tabako dūmų kvapo, ar gali būti mažiau kenksmingos, nei kitos cigaretės. Pareiškėjo skleista ir pateikta vartotojams informacija vertintina kaip draudžiama tabako gaminių reklama, kuri formuoja palankų tabako gaminių įvaizdį ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatina įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, nes pateikus patrauklią komercinę informaciją apie konkrečius tabako gaminius, kurie turi mažiau dūmų kvapo, šie tabako gaminiai įgyja išskirtinumą kitų tabako gaminių atžvilgiu, kas draudžiama pagal tabako gaminių reklamos sąvoką.

Toks informacijos apie tabako gaminius pateikimas tiesiogiai skatina juos įsigyti ir vartoti, yra skirtas išimtinai tabako gaminių reklamai, pardavimų skatinimo tikslams. Taip yra skatinama vartoti būtent mažiau dūmų kvapo turinčius tabako gaminius, nes tokiu būdu aplinkiniai gali neįtarti, kad asmuo rūko – turi žalingų įpročių, taip pat šie tabako gaminiai tampa daug patrauklesni ir pačiai jautriausiai visuomenės daliai – nepilnamečiams. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011 suformuota praktika, daro išvadą, kad vadovaujantis TKĮ 17 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, pareiškėjas paskleidė papildomą įstatyme nenumatytą informaciją, nurodytą skrajutėse, kaip reklamos priemonėse, skirtose vartotojams išsinešti.

Tokiu būdu pareiškėjas reklamavo Lietuvos Respublikoje platinamus tabako gaminius, pateikė draudžiamą informaciją apie tabako gaminius, platino reklaminę informaciją apie tabako gaminius, taip pat platino ir skleidė komercinę informaciją apie tabako gaminius skrajutėse, skirtose išsinešimui, ir tokiais savo veiksmais pažeidė TKĮ 17 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimus. Pareiškėjo teiginys, kad Užrašais siekiama užtikrinti vartotojų teises, yra nepagrįstas, nes ūkio subjektai privalo atsižvelgti į tai, kad tabako gaminiams taikomas ypatingas teisinis reguliavimas ir šių produktų reklama yra draudžiama, taip pat numatyta daug kitų draudimų, susijusių su tabako gaminiais.

Pareiškėjas platina „Winston Xstyle“ cigaretes Lietuvos Respublikos rinkoje ir yra licencijos verstis didmenine prekyba tabako gaminiais turėtojas, turintis savo akcizinius sandėlius, todėl jis privalo žinoti jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Kadangi nagrinėjamu atveju tik nuo pareiškėjo valios priklausė aptariamų tabako gaminių patekimas į Lietuvos Respublikos rinką, įskaitant ir draudžiamos informacijos sklaidą Lietuvos Respublikoje, taip pat tik nuo pareiškėjo veiksmų priklausė Platinimo sutarties pasirašymas dėl minėtų tabako gaminių platinimo Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjas atsako TKĮ nustatyta tvarka ir yra tinkamas atsakomybės subjektas. Atsakovas remiasi LVAT 2009 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-433/2009, 2011 m. birželio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2308/2011, 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje nutartyje Nr. A525-2379/2011, 2013 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-539/2013, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-2263/2012, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2788/2012 suformuota praktika ir nurodo, kad visos paminėtos bylos yra susijusios su tabako gaminių reklama, o būtent – su vienų tabako gaminių išskyrimu iš kitų, išskirtinai skatinant konkrečių tabako gaminių įsigijimą ir (ar) vartojimą, tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Aplinkybė, jog reklaminė informacija yra platinama ir naudojama kitose šalyse, nesuteikia teisės manyti, kad tokiai informacijai netaikomas TKĮ, nes Europos Bendrijos steigimo sutartis nenumato valstybių narių teisės aktų derinimo Bendrijos lygiu sveikatos apsaugos srityje ir tai yra palikta išimtinei valstybių narių kompetencijai. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas neneigia, jog jis norėjo supažindinti vartotojus su gaminiu dėl naujos technologijos. TKĮ pažeidimo sudėčiai pakanka to, kas jame įtvirtinama ir neginčijamai nustatyta įstatymų leidėjo, o ne subjektyviai pareiškėjo vertinama, ar sukeliamas pavojus visuomenės sveikatai, ar ne.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino skundžiamą atsakovo Nutarimą.

Byloje nustatyta, kad Departamentas 2013 m. rugsėjo 26 d. atliko patikrinimą UAB „Deliuvis“ priklausančioje degalinėje, kurioje parduodamos ir laikomos UAB „Mineraliniai vandenys“ Lietuvos Respublikoje platinamos cigaretės „Winston XStyle Blue LSS“ ir „Winston XStyle Silver LSS“. Buvo nupirktas cigarečių „Winston XStyle Blue LSS” pakelis, kurį atidarius paaiškėjo, kad pakelyje papildomai pateikta popierinė skrajutė su grafine ir tekstine informacija (b. l. 30–31). Skrajutės vienoje pusėje viršuje kairėje pusėje pateiktas užrašas „WINSTON XSTYLE“, apačioje dešinėje pusėje – „LSS“, paveikslėlis, dvi kreivės su žvaigždutėmis, po šiuo ženklu – užrašas „LESS SMOKE SMELL“ (liet. mažiau tabako dūmų kvapo) (toliau – ir Ženklas), apačioje po raudona ir juodomis linijomis juodomis raidėmis baltame fone pateiktas užrašas „Rūkymas labai kenkia jums ir aplinkiniams“. Kitoje skrajutės pusėje per vidurį baltomis raidėmis pateiktas užrašas „WINSTON XSTYLE – CIGARETĖS SU SPECIALIU ĮGILINTU ANGLIES FILTRU IR LESS SMOKE SMELL TECHNOLOGIJA, MAŽINANČIA TABAKO DŪMŲ KVAPĄ“, apačioje dešinėje pusėje pateiktas Ženklas, apačioje po raudona ir juodomis linijomis juodomis raidėmis baltame fone pateiktas užrašas „Rūkymas labai kenkia jums ir aplinkiniams“, taip pat ant minėtų cigarečių pakelio buvo pateiktas ženklas „LSS“ (b. l. 33–34).

Nustatyta, kad UAB „Mineraliniai vandenys“ (toliau – ir Platintojas) ir „JT International S.A“ (toliau – ir JTI) sudarė Platinimo sutartį, kuri įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. Teismas, įvertinęs Platinimo sutarties nuostatas, pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas yra licencijos verstis didmenine prekyba tabako gaminiais turėtojas, todėl jis, kaip konkrečių tabako gaminių platintojas Lietuvos Respublikoje, atsako už tai, kokius tabako gaminius platina Lietuvos Respublikos rinkoje ir kokia su tais gaminiais pateikta informacija pasiekia vartotojus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi LVAT 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2788/2012, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Taip pat teismo pažymėta, kad nepriklausomai nuo privatinės teisės reguliuojamų susitarimų nuostatų, kiekvienai įmonei galioja ir išlieka įstatyminė pareiga nepažeisti galiojančių teisės aktų, tarp jų – ir tabako reklamą ribojančių teisės aktų, reikalavimų. Todėl asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė gauti draudžiamą informaciją apie tabaką (tabako reklamą), yra nurodytų Tabako kontrolės įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės, tinkami subjektai. Be to, pagal Platinimo sutarties 11 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies d) punkto nuostatas pareiškėjas, kaip Platintojas, turėjo teisę tiek iš anksto raštu suderinusi keisti tabako gaminio pakuotę, tiek įspėti užsienio kompaniją apie Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus bei apie galimus jų pažeidimus. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju aptariami tabako gaminiai pateko į Lietuvos Respublikos rinką pareiškėjai vykdant Platinimo sutarties, kurios pasirašymas priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjas yra tinkamas atsakomybės pagal Tabako kontrolės įstatymo nuostatas subjektas.

Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX-2460 ratifikuotos Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, padarė išvadą, kad skleidžiamos informacijos apie tabako gaminius kvalifikavimas tabako reklama yra tiesiogiai susietas su šios informacijos paskirtimi – tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Todėl, kiekvienu atveju vertinant, ar atitinkama skleidžiama informacija yra tabako reklama, turi būti nustatyta, kad tokios informacijos paskirtis arba padarinys yra skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju turi būti analizuojama, ar užrašu „LSS“ ant tabako gaminio pakuotės bei šio užrašo detalizavimu ant tabako gaminio pakuotės viduje esančio lapelio pareiškėjas siekė daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, t. y. reklamavo platinamus tabako gaminius.

Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis, padarė išvadą, kad Departamento Nutarime nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose administracinėse bylose buvo nagrinėjamos ne tapačios ir iš esmės nepanašios faktinės bylų aplinkybės, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika šioje byloje negali būti besąlygiškai taikoma.

Teismo nuomone nagrinėjamu atveju vidutinis vartotojas, t. y. protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas, turintis tam tikrų elementarių žinių apie tabako gaminius ir jų kenksmingą poveikį, ir žinodamas, kad žalą sveikatai sukelia ne tabako gaminių plotis, skonis ar dūmų kvapo kiekis, o dervos, nikotinas, anglies monoksidas ir kitos medžiagos, šiuo atveju negalėjo nesuprasti, jog dūmų kvapo kiekis visiškai nepriklauso nuo tabako gaminių žalingo poveikio ar kenksmingų medžiagų kiekio tokiame tabako gaminyje, t. y. jis negalėtų susidaryti įspūdžio, kad LSS ženklu pažymėtos cigaretės yra mažiau kenksmingos, nei kitos. Pažymėtina, kad tuo tikslu aptariamų tabako gaminių pakuočių viduje esančiuose informaciniuose lapeliuose ir buvo pateiktas paaiškinimas, kad tai yra nauja technologija dėl dūmų kvapo, tačiau šioje informacijoje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra užsimenama apie tai, kad dėl naujos tabako gaminių technologijos šie gaminiai tapo mažiau kenksmingi sveikatai.

Nurodytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad Užrašai ant pareiškėjos platinamų tabako gaminių „Winston XStyle“ pakuočių bei šių pakuočių viduje esančių informacinių lapelių atitiko Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, t. y. suteikė vartotojui teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamų tabako gaminių naują technologiją ir suteikė jam teisę atskirti šį tabako gaminį nuo kitų rinkoje esančių tabako gaminių. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užrašo pateikimas ant tabako gaminių pakuočių yra skirtas vien tik vartotojo susipažinimui su atitinkamų produktų pasiūla rinkoje, o pasirinkimo laisvės suteikimas negali būti tapatinamas su skatinimu vartoti tabako gaminius kaip tokius. Departamento išvada, kad jokia informacija negali būti pateikiama ant tabako gaminių pakuotės, išskyrus informaciją, nurodytą TKĮ 17 straipsnio 3 dalyje, leidžia daryti prielaidą, kad ant tabako gaminių pakuočių negalima nurodyti net tokios tabako gaminius identifikuojančios informacijos, kaip, pavyzdžiui white (liet. baltas), blue (liet. mėlynas), slim (liet. plonos), „Menthol“, cigarečių kiekio ir pan., nes minėtas TKĮ straipsnis tiesiogiai neįvardina, kad tokia informacija galima pateikti ant cigarečių pakelių, tačiau, kaip yra visuotinai žinoma, šiuo metu būtent tokia informacija ir yra nurodoma ant įvairių tabako gaminių gamintojų pakuočių ir tai nėra bei negali būti suprantama kaip tabako gaminių renkama. Be to, dėl tokio TKĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo tabako gaminių vartotojas būtų diskriminuojamas kitų vartotojų atžvilgiu, nes jam būtų ribojama galimybė sužinoti apie tai, kokį gaminį jis vartoja.

Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje ir į LVAT 2009 m. sausio 15 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-80/2009, kuria remiasi atsakovas, nustatytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos platinamų tabako gaminių pakuočių viduje esanti informacija, nurodyta ant informacinio lapelio, negali būti tapatinama su administracinėje byloje Nr. A756-80/2009 aptarto reklaminio lankstinuko turiniu, nes šiuo atveju ja nėra nei įtikinėjama apie geriausią tabako gaminio kokybę, nei parodomas dėkingumas ar deklaruojamas ypatingas rūpestis, nei pateikiama kokia nors kita informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti būtent pareiškėjo platinamus tabako gaminius. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos, todėl minėtoje administracinėje byloje suformuotas precedentas nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas.

Teismas konstatavo, kad sisteminė ginčui aktualių teisės aktų nuostatų analizė, Europos Teisingumo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad Departamentas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog: 1) ant tabako gaminio „Winston XStyle“ pakuotės pateiktas užrašas „LSS“ yra komercinė informacija, skatinanti vartotoją įsigyti ir/ar vartoti tabako gaminius; 2) vidutinis vartotojas tapatina užrašus „LSS“ ir „Less Smoke Smell“ su tabako gaminių suteikiamu mažesniu žalingu poveikiu jo sveikatai; 3) užrašų „LSS“ pateikimas ant tabako gaminio „Winston XStyle“ pakuotės ir šio užrašo konkretizavimas tabako gaminio pakuotės viduje esančiame lapelyje skatina tabako gaminių vartojimą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadas, kad: 1) Departamentas, remdamasis vertinimu dėl vidutinio vartotojo supratimo apie tabako gaminius, netinkamai taikė ETT ir LAT praktikoje suformuotą vidutinio vartotojo apibrėžimą; 2) Departamentas, teigdamas, kad jokia informacija negali būti pateikiama ant tabako gaminių pakuotės, išskyrus informaciją, nurodytą Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje, nepagrįstai plečiamai aiškino Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tuo pagrindu padarė nepagrįstą išvadą, jog ant pareiškėjo platinamų tabako gaminių pakuočių esantis užrašas „LSS“ yra komercinio pobūdžio informacija, kuri išskyrė „Winston XStyle“ produktus iš kitų, tuo skatindama konkrečių tabako gaminių įsigijimą ir ar vartojimą; 3) ant pareiškėjo platinamų tabako gaminių „Winston XStyle“ pakuočių pateikiamas užrašas „LSS“ yra ne komercinio, o faktinio pobūdžio informacija, kurios tikslas – informuoti vartotojus apie gamyboje naudojamą technologiją, todėl TKĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas nepagrįstai; 4) pareiškėjo platinamų tabako gaminių „Winston XStyle“ pakuotės viduje esančiame lapelyje nurodyta informacija apie tabako gaminio gamybos technologiją yra faktinio, o ne reklaminio pobūdžio, todėl TKĮ 17 straipsnio 5 dalies pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas nepagrįstai.

III. Atsakovas Departamentas padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą paliekant galioti Nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą.

Apeliaciniame skunde atsakovas palaiko savo Nutarime ir atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ne tik netinkamai išsprendė klausimą dėl Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo, bet ir dėl Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje įvardintos tabako reklamos sąvokos, nepripažindamas ant cigarečių pakelio ir skrajutėse esančios informacijos tabako gaminių reklama.

Atsakovas pažymi, kad tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad užrašai „mažai dervų“, „lengvos“, „ypač lengvos“, „švelnios“, bet kokie kiti užrašai, prekių ženklai, piešiniai, vaizdai ar kiti ženklai, pavadinimai, teigiantys arba darantys įspūdį, kad konkretus tabako gaminys yra mažiau kenksmingas už kitus, ant tabako gaminių pakuočių draudžiami. Tokią informaciją taip pat draudžiama pateikti tabako gaminių prekybos vietose, įskaitant įrangą, skirtą tabako gaminiams išdėstyti, taip pat kartu su tabako gaminiais ar jų pakuotėmis pateikiamuose informaciniuose lapeliuose, lankstinukuose, skrajutėse ar bet kokiomis kitomis informacijos pateikimo priemonėmis.

Vadovaudamasis savo anksčiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymi, kad nagrinėjamu atveju informacijos apie mažesnį dūmų kvapą tikslas, padarinys ar pasekmė yra būtent skatinti įsigyti ir (ar) vartoti konkretų tabako gaminį – „Winston XStyle“. Šiuo atveju nėra svarbu, kokia forma ir priemone buvo patekta reklama, bet ji traktuotina, kaip skatinanti įsigyti konkrečios rūšies produktą. Ginčo teiginiai nėra tik informacija, nes jie yra pateikti ne neginčytinai objektyvia forma, bet vertinamuoju kriterijumi, kuris vartotojui turi sudaryti teigiamą įspūdį, lyginant ginčo santykių cigaretes su kitais analogiškais gaminiais, todėl ant cigarečių pakelio ir skrajutėse esantys užrašai vertintini kaip reklama, kuri sudaro teigiamą įspūdį vartotojams, todėl skatina juos tuos gaminius pirkti.

Pažymima, kad pareiškėjo pateikiama informacija vartotojui apie cigaretes „Winston XStyle“ yra apie produkto esminį juslinį (dūmų kvapo, kiekio, poveikio ir pan.) pasikeitimą, t. y. apie vieną iš pagrindinių vartotojų ekonominę elgseną lemiančių veiksnių. Šios informacijos pateikimas apie konkrečius tabako gaminius, cigaretes „Winston XStyle“ vertintinas kaip konkrečių tabako gaminių platintojo produkcijos įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas, siūlant ne tik esamiems vartotojams išbandyti naujo pobūdžio cigaretes, bet pritraukti ir potencialiai naujus tabako gaminių vartotojus išbandyti cigaretes, turinčias mažiau kvapo. t. y. įsigyti ir vartoti šiuos tabako gaminius, kas atitinka Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintos tabako gaminių reklamos apibrėžimą. Tokia pateiktos informacijos visuma yra nukreipta į konkrečių tabako gaminių tolimesnį įsigijimo ir vartojimo skatinimą, naujų vartotojų pritraukimą. Pateikus komercinę informacijų apie konkrečius tabako gaminius, šiuo atveju apie cigaretes „Winston XStyle“ nurodant mažesnį dūmų kvapą kaip cigarečių privalumą, šie tabako gaminiai įgyja akivaizdų pranašumą, patrauklumą, t. y. išskirtinumą, nepasikeitusių tabako gaminių atžvilgiu, kas yra draudžiama pagal tabako gaminių reklamos sąvoką. Šį išskirtinumo iš kitų tabako gaminių įspūdį sustiprina ir pats tabako gaminio pateikimo būdas, cigarečių pakelio išoriniai požymiai, t. y. ant pakuotės pateikiant užrašus, skrajutėse pateikta reklama. Tiek esamam vartotojui, tiek potencialiam vartotojui nurodant privalumus, kad cigaretės turi mažiau dūmų kvapo, sukeliamos teigiamos emocijos, įspūdis, kad nuo šiol cigaretės bus geresnės, patrauklesnės nei anksčiau, kas stimuliuoja įsigyti ir vartoti naujesnio poveikio cigaretes. Toks informacijos apie tabako gaminius pateikimas tiesiogiai skatina juos įsigyti ir vartoti, yra skirtas išimtinai tabako gaminių reklamai, pardavimų skatinimo tikslams. Logiška, kad taip yra skatinama vartoti būtent mažiau dūmų kvapo turinčius tabako gaminius, nes vartotojo sąmonėje susidaro įspūdis, kad tokiu būdu aplinkiniai gali neįtarti, kad asmuo rūko, turi žalingų įpročių, taip pat šie tabako gaminiai tampa daug patrauklesni ir pačiai jautriausiai visuomenės daliai – nepilnamečiams, kadangi tėvai ar kiti įstatyminiai globėjai gali neužuosti, kad vaikas vartoja tabako gaminius.

Šiuo atveju buvo skatinama įsigyti ir vartoti išskirtinai pareiškėjo platinamas cigaretes, kaip geresnes, sudarant įspūdį apie mažesnį dūmų kvapą ir tuo cigaretes padarant patrauklesnes vartotojui, o vidutiniam vartotojui sudarant įspūdį, jog tokie tabako gaminiai dėl naujos gamybos technologijos gali būti netgi mažiau kenksmingi. Pareiškėjo pateikta informacija ant tabako gaminių pakuočių ir skrajutėse taip pat buvo pateikta specialiai aktyviai paveikti susidomėjimą „Winston XStyle“ cigaretėmis, nors minėti tabako gaminiai iš tiesų yra tokie pat žalingi žmogaus sveikatai.

Pažymėtina ir tai, kad tabako gaminių reklamos sąvoka yra siejama ne su atitinkamos informacijos skleidėjo subjektyviais tikslais, bet su informacijos sklaidos poveikiu visuomenės nariams, t. y. su nustatymu, jog skleidžiama informacija tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Apie tokį poveikį gali būti sprendžiama konkrečiu atveju įvertinant visumą nagrinėjamos situacijos aplinkybių, vadovaujantis iš esmės objektyviais, o ne subjektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad pakankamu yra ir netiesioginis tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas, norint įrodyti aptariamą poveikį nebūtina pateikti tiesioginius įrodymus, kad tam tikros informacijos sklaida realiai paskatino tabako gaminių įsigijimą ir (ar) vartojimą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo argumentai, kad Departamentas per plačiai aiškino Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas vertintini kritiškai, kadangi Tabako kontrolės įstatyme numatyta, kad tabako gaminių prekybos vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija. Negali būti ir pateikiamas tabako gaminio pavadinimas, skrajutėse, nes tokia informacija galima tik ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti. Šiuo atveju draudžiama informacija buvo pateikta apie tabako gaminius (su cigaretėmis „Winston XStylc Blue LSS“ ir „Winston XStyle Silver LSS“ susijusi vaizdinė ir (ar) grafinė informacija), o Tabako kontrolės įstatyme numatytas absoliutus tokios vaizdinės ir grafinės informacijos draudimas, tokią Departamento poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, 2009 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-80/2009).

Ūkio subjektai prieš pateikdami į rinką tabako gaminius, informaciją apie tabako gaminius, skrajutes, lankstinukus ir pan., privalo atsižvelgti, kad tabako gaminiams yra taikomas ypatingas teisinis reguliavimas ir šių produktų reklama yra draudžiama. Pažymėtina, kad šios tabako gaminių reklamos tikslas yra populiarinti konkrečias prekes tarp vartotojų, atlikti reklaminę funkciją, toliau vystyti šių tabako gaminių prekybos segmentą, siekti tolimesnės šių cigarečių prekybos ir pardavimų skatinimo. Akivaizdu, kad, pateikdamas minėtas reklamines priemones, pareiškėjas siekė būtent šio tikslo, kadangi yra licencijos verstis didmenine prekyba tabako gaminiais turėtojas ir yra tiesiogiai suinteresuotas tokių gaminių vartojimo skatinimu ir tolimesne jų realizacija. Akcentuotina, kad norint išskirti vienos rūšies tabako gaminius iš kitų, reikia imtis papildomų priemonių, o Lietuvos Respublikos įstatymai tokias papildomas reklamines priemones, grafinę, vaizdinę medžiagą, reklamines skrajutes draudžia.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas palaiko savo skunde išdėstytą poziciją ir teismo sprendimo motyvus, pažymi, kad ant pareiškėjo platinamų tabako gaminių pakuočių pateikiama informacija, kaip išimtinai informacinio pobūdžio pranešimas, nėra komercinio pobūdžio ir negali būti vertinama kaip reklama. Pateikta informacija neskatina nei įsigijimo, pavyzdžiui, dėl kokių nors dovanų, nei vartojimo dėl neva mažesnės žalos sveikatai, taigi vidutiniam vartotojui nesukuria jokio pozityvaus įspūdžio, kuris yra būtinas reklamai. Atsakovo pateiktas informacijos interpretavimas vidutinio vartotojo požiūriu visiškai nepagrįstas nulemtas vien tik subjektyvaus Departamento darbuotojų vertinimo. Pareiškėjo nuomone, vidutinis vartotojas tikrai supranta cigarečių kenksmingo poveikio kilmę, todėl technologinio indikatoriaus LSS negali asocijuoti su mažiau kenksmingomis cigaretėmis.

Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarime akivaizdžiai nurodyta, kad tokia informacija, kuria vartotojas informuojamas apie gaminio savybes ar gamybos technologiją, t. y. tik įgyvendinant vartotojo teisę į tikslią ir neklaidinančią informaciją, nėra laikytina reklama. Plečiamasis įstatymų aiškinimas, vedantis prie absoliučių informacijos sklaidos apribojimų būtų neteisėtas ir neproporcingas siekiamiems tikslams (tikslui pasiekti reikalinga rinktis mažiausiai ribojančias priemones, nepagrįstai nesuvaržančios ūkinės veiklos laisvės). Vadovaujantis Departamento pozicija, tabako gaminių vartotojas būtų diskriminuojamas kitų vartotojų atžvilgiu, nes jam būtų ribojama galimybė sužinoti apie tai, kokį gaminį jis vartoja, kokios technologijos naudojamos ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-189/13, kuriuo pareiškėjui už TKĮ 17 straipsnio 1 bei 5 dalių pažeidimus paskirta 10 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo santykius reglamentuoja 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas Nr. I-1143 (nauja redakcija nuo 2004 gegužės 1 d.; ginčui aktuali 2012 m. birželio 21 d. akto redakcija Nr. XI-2102 galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.).

Tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama, draudžiama.

Pagal TKĮ 2 straipsnio 18 dalį, tabako gaminių reklama laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Paslėpta tabako gaminių reklama laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tabako gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekės ženklą ar veiklą tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (TKĮ 2 str. 5 d.).

Vadovaujantis TKĮ 17 straipsnio 2 dalies 1–4 punktais, reklamos draudimas netaikomas: 1) šio straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai, pateikiamai tabako gaminių prekybos vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui; 2) leidiniams, kurie skirti tik tabako verslo specialistams (profesionalams), taip pat leidiniams, išspausdinamiems ir skelbiamiems valstybėse, kurios nėra Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, kai šie leidiniai yra skirti ne Europos Bendrijos rinkai; 3) tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruotiems pavadinimams ir prekių ženklams (jeigu tabako gaminio, tabako gaminių gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas yra sudedamoji šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruoto pavadinimo dalis), kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų buveinės ar padalinio pastato; 4) juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo, gaminančio tabako gaminius arba kurio pagrindinė veikla yra prekyba tabako gaminiais, pavadinimo (firmos vardo) pateikimui šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų remiamų renginių metu ir šių renginių rėmėjų sąrašuose, išskyrus tokį pateikimą televizijos ir radijo programose.

TKĮ 17 straipsnio 3 dalis nustato, kad tabako gaminių prekybos vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, leidžiama pateikti tik šią informaciją: 1) gamintojo, pardavėjo pavadinimą ir buveinės adresą; 2) parduodamų tabako gaminių pavadinimus; 3) žodžius „Prekiaujame“ arba „Parduodame“; 4) dervų, nikotino, anglies monoksido kiekį cigaretėse; 5) tabako gaminių kainas.

TKĮ 17 straipsnio 5 dalis nustato, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją leidžiama pateikti tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti; be to, tabako gaminių prekybos vietose draudžiama pateikti tabako gaminių ar jų pakuočių imitacijas ir atvaizdus. Tabako gaminių prekybos vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija.

TKĮ 8 straipsnio, numatančio reikalavimus tabako gaminių ženklinimui, 3 dalyje nustatyta, kad užrašai „mažai dervų“, „lengvos“, „ypač lengvos“, „švelnios“, bet kokie kiti užrašai, prekių ženklai, piešiniai, vaizdai ar kiti ženklai, pavadinimai, teigiantys arba darantys įspūdį, kad konkretus tabako gaminys yra mažiau kenksmingas už kitus, ant tabako gaminių pakuočių draudžiami. Tokią informaciją taip pat draudžiama pateikti tabako gaminių prekybos vietose, įskaitant įrangą, skirtą tabako gaminiams išdėstyti, taip pat kartu su tabako gaminiais ar jų pakuotėmis pateikiamuose informaciniuose lapeliuose, lankstinukuose, skrajutėse ar bet kokiomis kitomis informacijos pateikimo priemonėmis.

Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX-2460 ratifikuotos Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 1 straipsnio c punkte tabako reklamos ir pardavimo skatinimo sąvoka yra apibrėžiama, kaip bet kokios formos komercinis pranešimas, rekomendacija ar veiksmas, kurio tikslas, poveikis ar galimas poveikis – tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti tabako gaminių pardavimą arba tabako vartojimą.

Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2382 redakcija) nustatyta, kad komercinė informacija yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, skirta prekėms, paslaugoms ar asmens, besiverčiančio ūkine komercine veikla arba reglamentuojama profesine veikla, įvaizdžiui tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti. Komercine informacija savaime nėra laikoma: 1) informacija, leidžianti tiesiogiai susipažinti su asmens veikla, ypač interneto adresų srities simbolinis pavadinimas arba elektroninio pašto adresas; 2) nepriklausomai parengta informacija, susijusi su prekėmis, paslaugomis ar asmens įvaizdžiu.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime konstatavo, kad, kaip visuotinai žinoma, tabako vartojimas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių padarinių. Dėl to tabakas ir jo gaminiai priskirtini ypatingiems produktams, kurių gamybą, apyvartą ir vartojimą valstybė, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turinti inter alia priedermę rūpintis žmonių sveikata (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d.), gali ir turi kontroliuoti. Įstatymų leidėjas, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turintis teisę nustatyti tabako, kaip ypatingo produkto, kontrolės priemones ir tvarką, gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia tam tikrus draudimus, ribojimus ir kita, kurie nėra būdingi kitų produktų gamybos, apyvartos ir vartojimo santykių teisiniam reguliavimui.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog tabako gaminių reklaminių tikslų gali būti siekiama ir produkto pakuotės vaizdinių, užrašų ir panašiai pagalba. (2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-433/2009). Minėtoje byloje užrašai ant cigarečių pakelio, kuriais stengiamasi išskirti cigaretes iš kitų tokios pat rūšies produktų, ir kurie vidutiniam vartotojui turėtų būti suprantami kaip produkto reklama, laikymas minimo produkto priimtinesniu už kitus, nepaisant jo žalingo poveikio, pripažinti atitinkančiais tabako gaminių reklamos sąvoką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-2263/2012 aiškindama Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių nuostatas, pažymėjo, jog skleidžiamos informacijos kvalifikavimas kaip tabako reklamos tiesiogiai susietas su šios informacijos paskirtimi – tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Todėl, kiekvienu atveju vertinant, ar atitinkama skleidžiama informacija yra tabako reklama, turi būti nustatyta, kad tokios informacijos paskirtis arba padarinys yra skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Minimoje byloje buvo nuspręsta, kad konkrečių tabako gaminių išskyrimu iš esmės yra skatinama juos įsigyti ir (ar) vartoti, o toks informacijos skleidimas patenka į Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą tabako reklamos sąvoką. Teismas pažymėjo, kad kai atitinkama informacija, susijusi su tabako gaminiais, pateikiama šioje byloje nurodytu būdu išskiriant konkrečius tabako gaminius, taip iš esmės skatinant juos įsigyti ir (ar) vartoti, šis informacijos skleidimas patenka į Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą tabako reklamos sąvoką.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, jog teisėje laikomasi nuostatos, kad nustatytos tam tikros bendros taisyklės išimtys negali būti aiškinamos taip, kad paneigtų bendrąją taisyklę, todėl jos neturi būti aiškinamos plačiai. Atitinkamai Tabako kontrolės įstatymui įtvirtinus bendro pobūdžio taisyklę, draudžiančią tabako reklamą, įstatyme nustatytos šios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos taip, kad būtų paneigtas pats bendro pobūdžio reklamos draudimas.

Sprendžiant, ar tam tikra pateikiama informacija laikytina draudžiama tabako gaminių reklama TKĮ 17 straipsnio 1 dalies prasme, be kita ko, vertinama, ar ja (nepriklausomai nuo formos – grafinė, tekstinė ar pan.) yra išskiriamas konkretus tabako gaminys, ir ar tokia informacija pagal savo formą, turinį, pateikimo vietą ir informacijos adresatą nėra leidžiama pagal kitas TKĮ 17 straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis byloje Nr. A858-2788/2012).

Apeliaciniu skundu skundžiamas teismo sprendimas panaikinti Departamento Nutarimą, grindžiamas teismo išvadomis, kad Departamentas netinkamai taikė ETT ir LAT praktikoje suformuotą vidutinio vartotojo apibrėžimą; nepagrįstai plečiamai aiškino Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tuo pagrindu padarė nepagrįstą išvadą, jog ant pareiškėjo platinamų tabako gaminių pakuočių esantis užrašas „LSS“ yra komercinio pobūdžio informacija; ant pareiškėjo platinamų tabako gaminių „Winston XStyle“ pakuočių pateikiamas užrašas „LSS“ ir pakuotės viduje esančiame lapelyje nurodyta informacija yra faktinio pobūdžio informacija, kurios tikslas – informuoti vartotojus apie gamyboje naudojamą technologiją, todėl TKĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas nepagrįstai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad pareiškėjas yra tinkamas atsakomybės pagal TKĮ 17 straipsnio 1 ir 5 dalis subjektas, todėl sutikdama su teismo argumentais šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių – cigarečių platinimo ir nurodyto turinio informacijos paskelbimo, tačiau pareiškėjas ir teismas nesutiko su tabako gaminių reklamos aiškinimu, kuriuo rėmėsi atsakovas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktikos analize, pagrįstai padarė išvadą, jog skleidžiamos informacijos apie tabako gaminius kvalifikavimas kaip tabako reklamos tiesiogiai siejasi su šios informacijos paskirtimi – tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju teismas netinkami vertino ginčo užrašus „Less Smoke Smell“ (liet. mažiau dūmų kvapo) ir „LSS“ ant tabako gaminių pakuočių ir šių pakuočių viduje esančius informacinius lapelius (skrajutes), kaip vien faktinio pobūdžio informaciją, nes ši informacija vartotojui yra pateikta ne neginčytinai objektyvia forma (pavyzdžiui, plonos cigaretės, mentolio kvapo cigaretės ir pan.), bet vertinamuoju kriterijumi („mažiau“), kuris vartotojui turi sudaryti teigiamą įspūdį, lyginant ginčo santykių cigaretes su kitais analogiškais gaminiais. Tokio pobūdžio ginčo užrašais vartotojui pateikiama informacija apie tai, kad cigaretės skleidžia mažiau dūmų kvapo, formuoja palankesnį būtent šio produkto įvaizdį, lyginant su nepasikeitusiais tos pačios rūšies gaminiais (išskirtinumo požymis). Išskirtinumo iš kitų tabako gaminių įspūdį sustiprina ir pats tabako gaminio pateikimo būdas, cigarečių pakelio išoriniai požymiai, t. y. užrašai ant pakuotės, informacija skrajutėse. Nurodant šį privalumą (mažiau dūmų kvapo) tiek esamam, tiek potencialiam vartotojui sukeliamos teigiamos emocijos, įspūdis, kad šios cigaretės bus geresnės, patrauklesnės negu anksčiau, o vidutiniam vartotojui gali susidaryti įspūdis, jog tokie tabako gaminiai dėl naujos gamybos technologijos gali būti mažiau kenksmingi – visi nurodyti veiksniai skatina įsigyti ir vartoti būtent reklamuojamą prekę. Toks informacijos apie tabako gaminius pateikimas pagrįstai atsakovo pripažintas tabako gaminių reklama, kuri draudžiama pagal įstatymą (TKĮ 17 str. 1 d.).

Tabako gaminių reklamos draudimo tikslas – žmogaus sveikata, kaip viena svarbiausių visuomenės vertybių, konstitucinė vertybė (Konstitucijos 53 str. 1 d.). TKĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui, šis draudimas vienodai taikomas ir nėra diskriminacinis. Toks draudimas pateisinamas sveikatos apsaugos, kuri sudaro teisėtą visuomeninį interesą, išlyga, kuriai pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką taikoma teisėtumo prezumpcija (byla Nr. C-60/90 [1991]). Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu byloje Nr. C-380/03, pagal EŽTK 10 straipsnio 2 dalį saviraiškos laisvei gali būti taikomi tam tikri apribojimai ar sankcijos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę ir, kaip matyti iš direktyvos 2 straipsnio b dalyje pateikiamos reklamos apibrėžimo, šiuo atveju šis draudimas taikomas „bet kokiai komercinio pranešimo formai, kurios tikslas tiesiogiai arba netiesiogiai skatinti tabako produktą“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių, taigi ir teisės gauti ir skleisti informaciją, ribojimai yra galimi, jei jie nustatomi įstatymu, yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas ne kartą pasisakė dėl akcizinių prekių (tabako gaminių ir alkoholio produktų) itin griežto reguliavimo būtinybės.

Tabako gaminių reklamos sąvoka yra siejama ne su atitinkamos informacijos skleidėjo subjektyviais tikslais, bet su informacijos sklaidos poveikiu visuomenės nariams, t. y. su nustatymu, jog skleidžiama informacija tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Apie tokį poveikį gali būti sprendžiama konkrečiu atveju įvertinant visumą nagrinėjamos situacijos aplinkybių, vadovaujantis objektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad pakankamu yra ir netiesioginis tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas (žr., pvz. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1569/2008), norint įrodyti aptariamą poveikį nebūtina pateikti tiesioginius įrodymus, kad tam tikros informacijos sklaida realiai paskatino tabako gaminių įsigijimą ir (ar) vartojimą. Remiantis LVAT 2013 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1204/2013, atsižvelgiant į tai, kad tabako gaminių reklamos draudimas TKĮ nustatytas imperatyvo būdu, šio TKĮ pagrindinį tikslą, nurodytą jo 1 straipsnio 2 dalyje, visi dviprasmiškumai ir neaiškumai, vertinant konkrečios faktinės situacijos aplinkybes, turi būti traktuojami viešojo intereso uždrausti tabako gaminių reklamą naudai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pareiškėjo nurodomas siekis tinkamai informuoti vartotojus apie naują gaminį negali nusverti nurodytų tabako gaminių reklamos draudimo tikslų.

Pagal TKĮ 17 straipsnio 5 dalį, šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją leidžiama pateikti tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti; tabako gaminių prekybos vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija. Kadangi 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse nenurodyta informacija buvo pateikta UAB „Mineraliniai vandenys“ platinamų cigarečių pakelių viduje įdėtose skrajutėse, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo buvo paskleista papildoma įstatyme nenumatyta komercinė informacija apie tabako gaminius (TKĮ 17 str. 5 d. pažeidimas).

Atsakomybė už TKĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą nustatyta TKĮ 26 straipsnio 9 dalyje, už šio draudimo pažeidimą, padarytą pakartotinai per 1 metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 10 000 Lt iki 20 000 Lt bauda. Atsakomybė už TKĮ 17 straipsnio 5 dalies pažeidimą nustatyta TKĮ 26 straipsnio 10 dalyje, už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per 1 metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 3 000 Lt iki 5 000 Lt bauda.

Remiantis TKĮ 26 straipsnio 14 dalimi, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias / sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pagal TKĮ 26 straipsnio 15 dalį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus; skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis / sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Pareiškėjui 10 000 Lt bauda už TKĮ 17 straipsnio 1, 5 dalių pažeidimą paskirta atsižvelgus į tai, kad pažeidimą pareiškėjas padarė 2 kartą per 1 metus (įsigaliojęs atsakovo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. ATK2-242/12 dėl TKĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimo), pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyta tai, kad pareiškėjas pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, į šią aplinkybę atsižvelgta mažinant baudos dydį nuo sankcijos vidurkio iki minimumo.

Skundžiamas nutarimas priimtas atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pažeidimo pavojingumą, į tai, kad padarytas pažeidimas yra sudėtinis (TKĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies pažeidimas), bauda individualizuota, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjui tokio dydžio ekonominė sankcija paskirta pagrįstai.

Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas bei vertino faktines bylos aplinkybes. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimo atmetamas.

Atmetus skundą nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mineraliniai vandenys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė