329cde2f-7b02-4e45-ba91-a2d211a52f90 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2A-632-253/2016Teisėja Daiva Jazbutienė             (Proceso Nr. 2-43-3-02316-2013-0)             Procesinio sprendimo kategorijos (S)              2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.2.4.2.; 3.3.1.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. balandžio 28 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės, Alonos Romanovienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės AB „Šilutės baldai“ apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės T.

G. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Šilutės baldai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir patikslinusi savo ieÅ¡kinio reikalavimus prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 343,85 Eur papildomai patirtų gydymo iÅ¡laidų, 4 344,30 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2000-11-08 dirbo AB „Šilutės baldai“. 2009-02-03 Profesinės ligos tyrimo komisija Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-172 (0424-09) nustatė jai profesinę ligÄ bei jos atsiradimÄ lėmusias aplinkybes ir priežastis, kurios buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovės darbu pas atsakovę. PaaiÅ¡kino, kad 2009-03-25 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-819 iki 2011-03-04 jai buvo nustatyta 45 proc. netekto bendro darbingumo ir 25 proc. netekto profesinio darbingumo.

Klaipėdos apygardos teismas 2011-05-31 sprendimu, kuris iÅ¡ dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 nutartimi, buvo patvirtintos visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos dėl jos profesinės ligos bei priteista ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 317,37 Eur (1 095,83 Lt) turtinės žalos ir 7 240,50 Eur (25 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2013-02-26 buvo atliktas pakartotinis jos darbingumo lygio įvertinimas, kurio metu ieÅ¡kovei buvo nustatytas 45 proc. netektas bendras darbingumas ir 40 proc. netektas profesinis darbingumas, kuris lyginant su ankstesniu ieÅ¡kovei nustatytu profesiniu darbingumu padidėjo 15 procentų.

IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl profesinės ligos ir nustatyto nedarbingumo per laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2015-09-08 ji patyrė papildomų iÅ¡laidų vaistams ir bÅ«tinoms gydymo procedÅ«roms. Pažymėjo, kad teismų sprendimais ieÅ¡kovei buvo priteistos gydymo iÅ¡laidos tik už ankstesnį laikotarpį, todėl 2013-04-05 ji kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu atlyginti jos patirtas papildomas gydymo iÅ¡laidas, tačiau atsakovė Å¡ias iÅ¡laidas atlyginti atsisakė. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad padidėjus jos profesiniam nedarbingumui ji papildomai patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti atsakovė.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2015-12-28 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 287,54 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos ir 579,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės 82,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad dirbdama pas atsakovę ieÅ¡kovė susirgo profesine liga, dėl kurios Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-31 sprendimu, iÅ¡ dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 nutartimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės buvo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1 095,83 Lt gydymo iÅ¡laidų. Pagal byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad po teismų sprendimų priėmimo atlikus pakartotinį ieÅ¡kovės nedarbingumo lygio įvertinimÄ jai buvo nustatytas 45 proc. netektas bendras darbingumas ir 40 proc. netektas profesinis darbingumas, kuris buvo 15 proc. didesnis nei anksčiau ieÅ¡kovei nustatytas netekto profesinio darbingumo lygis.

Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovės netektas darbingumas yra priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovės darbu pas atsakovę, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje yra nustatytos visos bÅ«tinosios atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės patirtos turtinės žalos dydžio teismas nustatė, kad dėl profesinės ligos atsiradusios bÅ«tinos ir pagrįstos papildomos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos iÅ¡ viso sudaro 1 287,54 Eur, iÅ¡ jų 972,87 Eur iÅ¡laidos medikamentams ir 314,67 Eur kitos gydymo iÅ¡laidos.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės gaunamos socialinio draudimo iÅ¡mokos nėra pakankamos kompensuoti jos patirtas papildomas gydymo iÅ¡laidas, todėl teismas sprendė, jog Å¡ias iÅ¡laidas privalo atlyginti atsakovė. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ teismas atsižvelgė į tai, kad po ankstesnių teismų sprendimų priėmimo pasikeitė Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės, nes ieÅ¡kovei nustatytas netekto profesinio nedarbingumo lygis padidėjo ir buvo nustatytas neterminuotai.

Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti vertinamas iÅ¡ naujo. Teismas atsižvelgė į tai, kad ankstesniais teismų sprendimais ieÅ¡kovei buvo priteista didesnė nei minimali teismų praktikoje priteisiama neturtinė žala, taip pat buvo įvertinta ir tai, jog ieÅ¡kovės profesinis nedarbingumas padidėjo ir buvo nustatytas jau neterminuotai, todėl vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Šilutės baldai“ praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės neturtinės žalos atlyginimÄ , nes Å¡is klausimas jau buvo iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl Å¡ioje byloje teismas neturėjo pagrindo iÅ¡ naujo spręsti dėl Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo. Apeliantė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neįrodė papildomai patirtos neturtinės žalos, nes padidėjęs netektas profesinis darbingumas jai nesukėlė jokių papildomų nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų ar kitų neigiamų pasekmių.

Atsakovė taip pat nurodė, jog teismas nepagrįstai patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo. Apeliantės teigimu, teismas nevertino, kurios iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų iÅ¡laidų buvo tiesiogiai susijusios su jos netektu darbingumu, o kurios ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos nebuvo susijusios su jos profesine liga. Be to, spręsdamas dėl turtinės žalos priteisimo teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovei yra mokama netekto darbingumo pensija bei periodinė netekto darbingumo kompensacija dėl profesinės ligos, taip pat nebuvo įvertinta, kad ieÅ¡kovė dirba ir gauna darbo užmokestį iÅ¡ UAB „Balticum TV“, todėl jos pajamos nėra sumažėjusios.

             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė T. G. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimÄ , nes sprendžiant šį klausimÄ buvo vertinamos pasikeitusios aplinkybės dėl ieÅ¡kovei nustatyto netekto profesinio darbingumo lygio. Teigia, kad dėl padidėjusio profesinio nedarbingumo ieÅ¡kovė jaučia nuolatinius ir intensyvius skausmus juosmenyje, deÅ¡inės kojos sustingimÄ , miego sutrikimus, kurie lėmė depresinį susirgimÄ , todėl apeliantė nepagrįstai skunde nurodo, jog ieÅ¡kovei nebuvo padaryta neturtinė žala.

Mano, jog teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovei padaryta neturtine žala. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai mokama tikslinė periodinė kompensacija dėl profesinės ligos kompensuoja tik jos negautas pajamas, tačiau nepadengia ieškovės patirtų gydymo išlaidų, todėl teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovės. Pažymėjo, kad ieškovės gaunamos darbinės pajamos nepašalina jos teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, kuri yra atsakinga dėl žalos atsiradimo.

Be to, ieškinyje nurodytu laikotarpiu ieškovė nedirbo ir su darbo santykiais susijusių pajamų negavo. Mano, jog spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 287,54 Eur papildomų gydymo išlaidų.             Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės buvo priteista 1 287,54 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2000-11-08 iki 2009-05-26 dirbo AB „Šilutės baldai“ medienos apdailininke. 2008-11-11 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ieÅ¡kovei nustatė 50 procentų netekto darbingumo. 2009-02-03 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-172 (0424-09) ieÅ¡kovei buvo nustatyta profesinė liga – lėtinė l. s. radikulopatija, tarpslankstelinės disko iÅ¡varžos, diskų protruzijų, polisegmentinės stuburo osteochondrozės fone.

Ieškovei nuo 2009-03-25 iki 2011-03-04 nustatyta 45 proc. netekto bendro darbingumo ir 25 proc. profesinio darbingumo, o nuo 2011-03-04 iki 2013-03-03 nustatyta 50 proc. netekto bendro darbingumo ir 25 proc. netekto darbingumo dėl profesinės ligos. Šios faktinės aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-456-253/2011, todėl šioje byloje iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 str. 2 p.). Byloje taip pat nustatyta, kad dėl ieškovės netekto darbingumo Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-31 sprendimu, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 nutartimi, ieškovei iš atsakovės buvo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1 095,83 Lt ieškovės patirtų gydymo išlaidų.

Po minėtų teismų sprendimų priėmimo ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu atlyginti papildomai jos patirtas gydymo iÅ¡laidas, kurias atsakovė atsisakė atlyginti, todėl Å¡ioje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės papildomai patirtų gydymo iÅ¡laidų, susijusių su jai nustatyta profesine liga, atlyginimo, taip pat dėl ieÅ¡kovei padarytos neturtinės žalos atlyginimo.Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos priteisimo teisėtumÄ ir nurodo, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimas jau buvo iÅ¡spręstas ankstesniais teismų sprendimais, todėl Å¡ioje byloje teismas neturėjo pagrindo iÅ¡ naujo spręsti dėl Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo.

Å ie apeliacinio skundo argumentai atmestini. CK 6.251 str. 1 d. nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. CK 6.263 str. 2 d. numatyta, jog žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19, 2010-02-03 nutarimai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, tačiau kiekvienu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡io instituto paskirtį – teisingai kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtus neturtinius praradimus ir iÅ¡gyvenimus, taip pat teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-456-253/2011 ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės buvo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2011-05-31 sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo buvo palikta nepakeista. Spręsdami dėl neturtinės žalos priteisimo bylÄ nagrinėję teismai konstatavo, kad neturtinė žala ieÅ¡kovei priteisiama siekiant kompensuoti dėl jos susirgimo profesine liga kenčiamÄ nugaros skausmÄ ir patiriamas kitas ligos pasekmes bei ligos poveikį jos emocinei bÅ«senai.

Å ioje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės papildomai jos patirtÄ neturtinę žalÄ padidėjus ieÅ¡kovės profesinio nedarbingumo lygiui bei paaiÅ¡kėjus, jog ieÅ¡kovės nedarbingumas tapo neterminuotas. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad po minėtų teismų sprendimų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo priėmimo buvo atliktas pakartotinis ieÅ¡kovės darbingumo lygio įvertinimas, kurį atlikus nuo 2013-02-26 ieÅ¡kovei buvo nustatytas 45 proc. netektas bendras darbingumas ir 40 proc. netektas profesinis darbingumas.

Pagal 2015-02-27 darbingumo lygio vertinimo aktÄ nuo 2015-02-23 ieÅ¡kovės netektas 40 proc. profesinis darbingumas nustatytas neterminuotai. Taigi po ankstesnių teismų sprendimų priėmimo paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovės netekto profesinio darbingumo lygis padidėjo 15 proc. ir tapo neterminuotas. Pažymėtina, kad ankstesniais teismų sprendimais ieÅ¡kovei priteistas neturtinės žalos dydis buvo nustatytas įvertinus tai, jog ieÅ¡kovei nustatytas netekto profesinio darbingumo lygis buvo 15 proc. mažesnis, nei Å¡iuo metu esantis profesinio nedarbingumo lygis, taip pat teismai vertino tai, jog netektas darbingumas ieÅ¡kovei buvo nustatytas terminuotai.

IÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų matyti, jog dėl padidėjusio profesinio nedarbingumo ji jaučia nuolatinius ir intensyvius skausmus juosmenyje, deÅ¡inės kojos sustingimÄ , miego sutrikimus, kurie lėmė jos depresinį susirgimÄ . IeÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl fizinio ir psichologinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų patvirtina byloje esantys vaistų įsigijimo kvitai ir kiti įrodymai. Kolegija pažymi, kad asmens sveikata yra viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pablogėjusi ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė ir dėl to padidėjęs jos netekto profesinio darbingumo lygis bei netekto darbingumo lygio nustatymas neapibrėžtam terminui sukėlė ieÅ¡kovei papildomus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės profesinio susirgimo nulemtos pasekmės – ieÅ¡kovės darbingumo lygio padidėjimas neapibrėžtam terminui ir jos darbinės veiklos galimybių ribotumas, fizinių skausmų pojÅ«tis, neigiami emociniai iÅ¡gyvenimai, aktyvaus gyvenimo bÅ«do galimybių susiaurėjimas ir kitos aplinkybės, turinčios įtakos ieÅ¡kovės gyvenimo kokybei, patvirtina ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos faktÄ . Dėl to ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos atlyginimas už minėtus ieÅ¡kovės neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus nagrinėjamu atveju atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį, taip pat teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.

Apeliantė teismo priteistos neturtinės žalos dydžio neginčija. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pasikeitusias aplinkybes dėl ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės ir jos netekto darbingumo lygio bei pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur papildomai ieÅ¡kovės patirtai neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodė, jog skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, nes ieÅ¡kovė neįrodė jos patirtų papildomų iÅ¡laidų tiesioginio ryÅ¡io su profesine liga.

Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovės skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . CK 6.283 str. 2 d. nustatyta, kad nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma (CK 6.283 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų papildomų išlaidų fakto ir jų dydžio, tačiau nesutinka, jog šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovei nustatyta profesine liga.Ieškovė įrodinėjo patyrusi 1 343,85 Eur papildomų gydymo išlaidų, tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog būtinos ir pagrįstos papildomos ieškovės išlaidos iš viso sudaro 1 287,54 Eur.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieÅ¡kovei priteistinos turtinės žalos dydžio. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovė jos patirtas papildomas gydymo iÅ¡laidas įrodinėjo į bylÄ pateiktais mokėjimo kvitais, patvirtinančiais juose nurodytų vaistų įsigijimÄ bei gydomųjų procedÅ«rų atlikimÄ . Nors atsakovė teigė, jog mokėjimo kvituose nurodyti vaistai nėra tiesiogiai susiję su ieÅ¡kovei nustatytos profesinės ligos padarinių Å¡alinimu, tačiau byloje esantys įrodymai Å¡iuos atsakovės atsikirtimus patvirtina tik iÅ¡ dalies.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 76 (196)/15(01) išvadose nurodyta, kad byloje pateiktuose vaistų pirkimo kvituose nurodyti vaistai Cavinton, Xanax XP, Noriprel Forte, Halcion, Sermion, Sympathyl ir Dolobene gelis nėra būtini ieškovės profesinės ligos gydymui. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ekspertizės akte pateiktomis išvadomis ir šių vaistų įsigijimo išlaidų neįtraukė į ieškovei priteistinos turtinės žalos dydį.

Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nevertino kvituose nurodytų iÅ¡laidų ryÅ¡io su ieÅ¡kovei nustatyta profesine liga atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡ teismo ekspertizės akto taip pat nustatyta, kad kiti byloje esančiuose mokėjimo kvituose nurodyti vaistai ir fizioprocedÅ«ros yra taikomi ieÅ¡kovei nustatytos profesinės ligos kompleksiniame gydyme, o Dormeo čiužinukai taip pat gali bÅ«ti naudojami kaip papildoma priemonė ieÅ¡kovės kompleksiniame gydyme. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė į bylÄ jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių abejoti ekspertizės akte pateiktų iÅ¡vadų patikimumu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Ä®vertinęs į bylÄ pateiktus mokėjimo kvitus, ekspertizės akto iÅ¡vadas, taip pat byloje esančius Å¡alių paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tinos ir pagrįstos ieÅ¡kovės papildomos gydymo iÅ¡laidos sudaro 1 287,54 Eur.

Apeliantė skunde nurodė, jog spręsdamas dėl turtinės žalos priteisimo teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės pajamos nėra sumažėjusios, nes ieÅ¡kovei yra mokama netekto darbingumo pensija bei periodinė netekto darbingumo kompensacija dėl profesinės ligos, taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė Å¡iuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip minėta, CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

CK 6.283 str. 4 d. numato, kad Å¡is straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo iÅ¡mokomis neatlygintos žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo iÅ¡moka visiÅ¡kai neatlygina patirtos žalos, likusiÄ padarytos žalos dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2008-11-18 ieškovei paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nuo 2013-02-26 ieškovei paskirta ir mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl profesinės ligos, pripažintos draudiminiu įvykiu (t. 1, b. l. 140). Iš byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-11-13 pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad nuo 2011-06-01 ieškovei mokamos netekto darbingumo pensijos dydis per mėnesį sudarė apie 277,58 Lt, o nuo 2013-04-09 ieškovei mokamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydis per mėnesį sudarė apie 60 Eur (t. 1, b. l. 141-146).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagrindinė Å¡ių socialinių iÅ¡mokų paskirtis pirmiausia yra kompensuoti dėl netekto darbingumo asmens prarastų pajamų dalį. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo reiÅ¡kė ne dėl negautų pajamų priteisimo, o dėl iÅ¡laidų, susijusių su sveikatos grÄ Å¾inimu ir priežiÅ«ra. Kolegija pažymi, kad nuostolius CK 6.283 str. 1 d. nurodytais atvejais sudaro ne tik negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, bet ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos, tačiau akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei mokamos socialinės iÅ¡mokos nėra pakankamos kompensuoti tiek jos negautas pajamas, tiek ir su ieÅ¡kovės sveikatos grÄ Å¾inimu susijusias iÅ¡laidas.

Kolegijos nuomone, ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas įskaičius į ieÅ¡kovės patirtas gydymo iÅ¡laidas bÅ«tų iÅ¡ esmės paneigta Å¡ių socialinių iÅ¡mokų pagrindinė tikslinė paskirtis – kompensuoti ieÅ¡kovės netektÄ pajamų dalį jai susirgus profesine liga. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovei yra mokamos socialinės iÅ¡mokos, nepaneigia atsakovės pareigos bendrais pagrindais atlyginti ieÅ¡kovės patirtas papildomas gydymo iÅ¡laidas, susijusias su profesinės ligos padarinių Å¡alinimu.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė Å¡iuo metu dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas nagrinėjamu atveju taip pat nepaÅ¡alina atsakovės pareigos atlyginti dėl jos neteisėtų veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , nes asmeniui padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti už žalÄ atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Ä®vertinusi byloje nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai nustatė iÅ¡ atsakovės priteistinÄ turtinės žalos dydį.IÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, įvertinusi faktinius duomenis bei jų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės jos turėtas 500 Eur iÅ¡laidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

IeÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, nėra per didelės, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti ieÅ¡kovei T.

G. iš atsakovės AB „Šilutės baldai“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.             Teisėjai             Albina Pupeikienė                          Giedrė Seselskytė              Alona Romanovienė