Legislator Case Law & Legislation
329c9bc7-db4b-4c1b-966c-d5f2b5a032bb AI generated

329c9bc7-db4b-4c1b-966c-d5f2b5a032bb · Kauno apygardos teismas

Case Number 329c9bc7-db4b-4c1b-966c-d5f2b5a032bb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2S-1974-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14876-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos:82.3;122.3;122.4;128.10; (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

Legislator headnote

AI generated

329c9bc7-db4b-4c1b-966c-d5f2b5a032bb · Kauno apygardos teismas: Akivaizdu, kad Å¡eimoje toliau vyktų konfliktai, kurie gali pakenkti globojamo asmens interesams. Be to, nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso neveiksniam pripažintam ir globos reikalingam P. K. ir jo sutuoktinei V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl bendro turto administravimas, esant konfliktiniams abiejų pretendenčių santykiams, bÅ«tų problematiÅ¡kas. Aplinkybė, kad anksčiau minėto turto iÅ¡laikymu, t. y. mokesčių mokėjimu, grynųjų pinigų paėmimo iÅ¡ banko reikalais rÅ«pindavosi V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2S-1974-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14876-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos:82.3;122.3;122.4;128.10; (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10064-924/2013 pagal pareiÅ¡kėjos V. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais V. K., suinteresuoti asmenys B. K., A. K., P. K., iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu pripažino P. K. neveiksniu.

TÄ pačiÄ dienÄ teismo nutartimi pradėta byla dėl globos jam nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo (b. l. 19-20, 21).Neveiksnaus P. K. globėju ir turto administratoriumi praÅ¡o bei sutinka bÅ«ti jo dukra V. Å . ir sutuoktinė V. K. (b. l. 29, 32-33, 37-38, 56).PareiÅ¡kėja V. Å . prašė skirti jos neveiksniam tėvui globÄ , o jÄ paskirti globėja ir turo administratore. Nurodė, kad ji kartu su motina ir tėčiu gyvena nuo 15 metų, visÄ laikÄ rÅ«pinosi savo tėvais, tame tarpe ir tėčiu. 2011 m. tėčiui įkando erkė ir jis susirgo.

Iki tol jo sveikatos bÅ«klė buvo normali. Dabar jis guli lovoje, nieko nepažįsta, negali pasakyti savo nuomonės. KiekvienÄ rytÄ tėtį reikia nuprausti, pakeisti sauskelnes, atsivėrė pragulos, reikia prižiÅ«rėti, gydyti, vartyti. Ji visÄ laikÄ rÅ«pinosi tėčio sveikata, gydymu, iÅ¡ banko paimdavo tiek mamos, tiek tėčio pinigus, pirko maistÄ . Mama tik padarydavo valgyti ir tėtį pamaitindavo. Tėčiu rÅ«pinosi iki tol, kol broliai sužinojo apie bylÄ dėl globos. Dabar tėčiu rÅ«pinasi broliai, brolienė ir mama.

Balandžio pabaigoje, kai po neveiksnumo nustatymo mama gavo dokumentus, pareiÅ¡kėja nustojo prižiÅ«rėti tėtį. Per tuos du mėnesius tėčio sveikata nepablogėjo, jo bÅ«klė stabili. Apie užvestÄ neveiksnumo bylÄ neinformavo mamos ir brolių, nes mama sakė, kad sutiks, kad ji globotų, broliai atsisakė prižiÅ«rėti tėtį. Å iuo metu gyvena ten pat, turi sodybÄ , tačiau ten negyvena. Kartu su ja gyvena sÅ«nus ir buvęs sutuoktinis. Tik globėja bÅ«ti nesutiktų, sutiktų bÅ«ti tik globėja ir turto administratore.

Jei bÅ«tų tik globėja, turėtų kiekvienÄ kartÄ praÅ¡yti pinigų. Kadangi ji nedirba, turi galimybes globoti. Mama tėčiu rÅ«pinasi pagal savo galimybes, nei neÅ¡ioti, nei kilnoti jo negali. Kai buvo iÅ¡važiavusi į NorvegijÄ , tėčiu rÅ«pinosi mama. Dabar jos nesirÅ«pinimo tėčiu priežastis yra konfliktai su mama ir broliais. Mama pati nenusiima pinigų nuo banko kortelės, nes nemoka, visa tai anksčiau padarydavo ji. Suinteresuotas asmuo V. K. neprieÅ¡taravo, kad jos sutuoktiniui P. K. bÅ«tų nustatyta globa, tačiau globėja ir turto administratore prašė paskirti jÄ .

Nurodė, kad prižiÅ«rėjo sutuoktinį iki Å¡iol, todėl nori jį prižiÅ«rėti, globoti ir toliau. Mano, kad ji gali pasirÅ«pinti sutuoktiniu. Nuo ligos pradžios ji sutuoktiniui ruoÅ¡ia maistÄ , maitina su Å¡aukÅ¡teliu, prausia, kai reikia pasisodina, apverčia, pakeičia sauskelnes, nuskuta barzdÄ . Jai Å¡iuo metu padeda sÅ«nÅ«s A. ir B.. Dukra V. jau du mėnesius visiÅ¡kai nepadeda slaugyti ligonio, nes pyksta dėl prasidėjusių teisminių ginčų, iki tol padėdavo. Dukra gyvena tame pačiame name, yra tik atskiras įėjimas.

Mano, kad dukra nenori globoti tėčio, nes ji jau du mėnesius neina pas tėvÄ . Namo iÅ¡laikymo mokesčius sumokėdavo dukra savo pinigais. Å iuo metu pinigus tvarko ji pati, sÅ«nus nuima pinigus nuo kortelės ir atiduoda jai, anksčiau paimdavo dukra. Taip pat sÅ«nÅ«s padeda tvarkyti turtÄ . Kadangi P. K. yra jos sutuoktinis, jie jau susituokę apie 62 metus, jaučia pareigÄ prižiÅ«rėti jį. SÅ«nus B. ateina kiekvienÄ dienÄ , A. – rečiau. Taip pat nurodė, kad ji pati nusiperka ir vaistus, o į institucijas ir bankus nereikia eiti, nes neturi jokių reikalų, tačiau jeigu vėliau reiks - padės sÅ«nÅ«s. Namas, kuriame gyvena, yra bendras su sutuoktiniu, t. y.

P. K., todėl tiek namu, tiek visu Å«kiu gali pasirÅ«pinti pati. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė P. K., gim. (duomenys neskelbtini), globÄ , ir jo globėja bei turto administratore paskyrė V. K..Teismas nustatė, kad V. Å . ir V. K. sveikatos bÅ«klė leidžia joms bÅ«ti globėjomis (b. l. 30, 36). Duomenų apie jų administracines nuobaudas ir teistumus nėra (b. l. 25-26, 107-108). VÄ® Registrų centro Kauno filialo duomenimis P. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (b. l. 61-66), be to gauna senatvės pensijÄ , slaugos iÅ¡mokÄ (b. l. 27).

Ä®vertinęs bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas neveiksniu pripažinto P. K. globėja ir turto administratore skyrė jo sutuoktinę V. K.. Teismas nustatė, kad P. K. su V. K. susituokė 1951 metais (b. l. 38), visÄ laikÄ jie gyveno kartu. Nurodė, kad V. K. nuo pat ligos pradžios (2011 metų) rÅ«pinasi sutuoktiniu, tÄ pripažino tiek pareiÅ¡kėja V. Å ., tiek kiti suinteresuoti asmenys, t. y. B. K. ir A. K.. Teismas taip pat nurodė, kad savo tėvu nuolat rÅ«pinosi ir pareiÅ¡kėja V.

Å ., kuri gyvena tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Tačiau tarp pareiÅ¡kėjos, jos mamos ir brolių nuo 2013 m. balandžio mėnesio pabaigos kilus konfliktui dėl globėjo ir turto administratoriaus asmenybės, pareiÅ¡kėja savo tėvo neprižiÅ«ri, teigdama, kad dėl kilusios psichinės įtampos to daryti nebegalinti. Nors pareiÅ¡kėja jau apie du mėnesius visiÅ¡kai nesirÅ«pina tėvu, prieÅ¡ tai taip pat buvo keletÄ savaičių iÅ¡vykusi į užsienį, tačiau byloje nėra duomenų, jog V.

K. netinkamai rÅ«pintųsi savo sutuoktiniu ar netinkamai vykdytų kokias nors kitas savo kaip sutuoktinės pareigas. Teismas nurodė, kad nors byloje nėra jokių duomenų, kad pretendentė globoti tėvÄ V. Å . ketintų tėvÄ iÅ¡sivežti iÅ¡ jo ir jo sutuoktinės gyvenamosios vietos, tačiau neatmetama galimybė, kad esant tarp motinos ir dukros bei jos brolių nesutarimams, tai gali atsitikti ateityje. Be to, teismo vertinimu, bÅ«tų neprotinga paskirti V. Å . tėvo globėja, kai toje pačioje vietoje gyvenanti jos motina, neveiksnaus asmens sutuoktinė, pati galinti pasirÅ«pinti sutuoktiniu, nepritaria dukros kandidatÅ«rai bÅ«ti globėja.

Akivaizdu, kad šeimoje toliau vyktų konfliktai, kurie gali pakenkti globojamo asmens interesams. Be to, nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso neveiksniam pripažintam ir globos reikalingam P. K. ir jo sutuoktinei V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl bendro turto administravimas, esant konfliktiniams abiejų pretendenčių santykiams, būtų problematiškas. Aplinkybė, kad anksčiau minėto turto išlaikymu, t. y. mokesčių mokėjimu, grynųjų pinigų paėmimo iš banko reikalais rūpindavosi V.

Å ., kuri ir gyvena tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, bei esant tarp Å¡alių tokiam susitarimui (kadangi ji ten gyvena, rÅ«pinasi turto iÅ¡laikymu), teismo vertinimu, neduoda pagrindo abejoti jos, kaip turto administratorės, tinkamumu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja V. Å . praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – nustatyti P. K. globÄ , jo globėja ir turto administratore paskiriant pareiÅ¡kėjÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas nesivadovavo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais bei nepateikė Å¡ių įrodymo analizės. Be to, paskirdamas neveiksnaus asmens globėja V. K., neįvertino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, neįsitikino, kad globėjos asmuo, jos fizinės, socialinės savybės atitinka globojamojo interesus. Teismas, skirtingai nei teismo posėdžio metu nurodė liudytojai K. P. ir E. G., interpretavo nurodytų liudytojų parodymus bei padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

K. pajėgi pasirÅ«pinti savimi ir savo sutuoktiniu. Teismas, vertindamas tik suinteresuotų asmenų liudytojų K. P. ir E. G. parodymus, ir nepasisakydamas dėl R. A. ir O. Ž., V. Å . parodymų, pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 17 str.). Aplinkybę, kad V. K. nepajėgi administruoti savo vyro turto bei globoti jo, patvirtinto ir 2013 m. liepos 1 d. teismo posėdžio metu iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė, kuri prašė V. Å . paskirti tėvo globėja ir turto administratore.

Vien faktas, kad V. K. yra neveiksnaus asmens sutuoktinė, dar nėra pagrindas ja paskirti globėja bei turto administratore. Sutuoktinei V. K. ir toliau išlieka galimybė nepažeidžiant sutuoktinio interesų nevaržomai su juo bendrauti ir realizuoti šeimyninius ryšius.

2. Teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad V. Å ., dar nebÅ«dama tėvo globėja buvo iÅ¡vykusi savaitei pas vyrÄ Ä¯ užsienį, todėl yra netinkama kandidatė į globėjas ir turto administratores, prasilenkia su byloje surinkta medžiaga, bei teisės teorija, kur pasakyta, kad įstatymas nenustato globėjo pareigos gyventi kartu su globotiniu, Å¡i iÅ¡imtis daroma tik nepilnamečiams asmenims.3. Teismas, spręsdamas dėl atitinkamos kandidatÅ«ros paskyrimo globėju ir turto administratoriumi neturėjo apsiriboti prielaida, kad tarp V.

K. ir jos sutuoktinio P. K. buvo susiklostę artimi ryÅ¡iai. BÅ«tent konfliktiÅ¡kas poros santuokinis gyvenimas patvirtina, kad teismas skirdamas sutuoktinę globėja ir turto administratore neįvertino, kad tarp Å¡alių nebuvo susiklostę artimi ryÅ¡iai, kad V. K. ir P. K. santuokoje konfliktavo.4. Teismas neįvertino byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kurie patvirtina, kad bÅ«tent visÄ P. K. ligos laikotarpį, beveik du metus, jį globojo ir prižiÅ«rėjo, administravo jo turtÄ V.

Å .. PareiÅ¡kėja yra veiksni, neturi žalingų įpročių, nebausta administracine tvarka. Ji nuo 1971 metų, nuolatos gyveno kartu su tėvais Å¡eimos name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur Å¡iuo metu ir yra slaugomas P. K.. Dėl tėvų amžiaus bei sveikatos problemų, pareiÅ¡kėja nepertraukiamai prižiÅ«rėjo savo tėvus, rÅ«pinosi jų sveikata. VisÄ tėvo ligos laikotarpį iki bylos nagrinėjimo teisme dienos, ligoniu ir jo turtu rÅ«pinosi pareiÅ¡kėja, ji administravo jam priklausantį turtÄ , mokėjo mokesčius, sudarinėjo tiesioginio debeto sutartis, iÅ¡ banko iÅ¡grynindavo tėvo ir mamos pensijas bei tėvo socialines paÅ¡alpas, gaunamas už slaugÄ , pirko maistÄ , rÅ«pinosi medikamentais, kÅ«reno ir iÅ¡laikė namÄ .

Faktinės aplinkybės, kad V. K. savo galimybių ribose prisideda prie ligonio priežiÅ«ros, ar momentinis pareiÅ¡kėjos brolių atvykimas į tėvo namus, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme, dar nesudaro esminės reikÅ¡mės vertinant įrodymus dėl galimybės tinkamai ir visapusiÅ¡kai slaugyti ligonį, prižiÅ«rėti ir tenkinti ligonio fizinius poreikius. Apeliantės nuomone, dėl V. K. amžiaus, sveikatos problemų, socialinių įgÅ«džių, jai galimybės savarankiÅ¡kai tinkamai įgyvendinti neveiksnaus asmens turto administravimo funkcijas bus apsunkintos.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo V.

K. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodoma, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir nepažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų bei materialinės teisės normų. Apeliantė pateikia savo subjektyvų liudytojų parodymų vertinimÄ , kuris neatitinka tikrovės. Nors apeliantės deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su V. K. ir jos vyro deklaruota gyvenamÄ ja vieta, tačiau jų namuose ji bÅ«na retai, t. y. dažnai vyksta pas savo sutuoktinį į NorvegijÄ , be to ji pastoviai bÅ«na savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Nuo 2013-04-29 iki Å¡ios dienos apeliantė į V. K. ir jos sutuoktinio namus nebuvo grįžusi. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad apeliantė jau daugiau kaip du mėnesius visiÅ¡kai neprižiÅ«ri savo tėvo, o to priežastis, kaip nurodė pati apeliantė, – konfliktas su mama ir broliais. Todėl tikėtina, kad paskyrus pareiÅ¡kėjÄ globėja ir ateityje įvykus jos ir trečiųjų asmenų konfliktui, ji vėl gali nustoti prižiÅ«rėti savo tėvÄ . Suinteresuotas asmuo nurodo, kad su savo sutuoktiniu P. K. kartu gyvena virÅ¡ 60 metų, susilaukė trijų vaikų.

Per šį laikotarpį jokių konfliktų tarp jos ir vyro nebuvo. Tiek iki vyro ligos, tiek po jo ligos, ji yra pajėgi pasirÅ«pinti gyvenamuoju namu. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji nuo tėvo ligos administravo jo turtÄ , neatitinka tikrovės. Tam tikrų mokesčių sumokėjimas V. K. praÅ¡ymu ir jos duotomis lėšomis, negali bÅ«ti vertinamas, kaip turto administravimas. Nors nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas P. K. vardu, tačiau jis yra įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Todėl netgi ir paskyrus pareiÅ¡kėjÄ turto administratore, toks teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti realiai įgyvendintas. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad iki sutuoktinio ligos, jie gyveno kartu ir rÅ«pinosi buitimi bei vienas kito poreikių tenkinimu. Nuo 2011-08-10 ji sutuoktinį slaugo ir globoja. Nors ir yra 84 metų amžiaus, tačiau yra puikios psichinės sveikatos ir pajėgi prižiÅ«rėti gulintį patale savo sutuoktinį. Per paskutinius du mėnesius, kai ji viena prižiÅ«ri savo vyrÄ , žymiai pagerėjo jo sveikata - pradėjo kalbėti, bando keltis iÅ¡ lovos ir pan.Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priimti teismo nuožiÅ«ra.Daugiau atsiliepimų atskirÄ jį skundÄ negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo teismo sprendimu pripažintam neveiksniam asmeniui.

Tokių bylų nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK XXX skyrius, o konkrečiai imant Å¡io skyriaus trečiasis skirsnis. PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu iÅ¡ esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 491 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų apsaugotos globos reikalingo asmens teisės, nes neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, taip pat netinkamai taikė CK 3.242 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius tam tikrus reikalavimus globėjui.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų reikalavimų. CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų apsaugotos globos ar rÅ«pybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Tai neabejotinai reiÅ¡kia, kad teismas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti aktyvus, siekdamas, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. Tai įtvirtina ir CPK 443 straipsnio, numatančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 8 dalis, kurioje numatyta, kad nagrinėjantis bylÄ Å¡io Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog teismas iÅ¡siaiÅ¡kino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir nepažeidė jokių procesinės teisės normų, konkrečiai numatytų CPK 506-507 straipsniuose, reikalavimų, taip pat CK 3.242 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rÅ«pintoju gali bÅ«ti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo raÅ¡ytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rÅ«pintoju, turi bÅ«ti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rÅ«pintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rÅ«pyba, į globėjo ar rÅ«pintojo pageidavimÄ bei kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes. CK 3.238 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens globa apima ir jo turtÄ .

Taigi, globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio asmens asmeninių teisių įgyvendinimÄ ir apsaugÄ , sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinkÄ , bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. Ä®steigus globÄ , globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu (CK 2.7 str., 2.10 str. 2 d.). PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, taip pat į Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , kuria buvo siÅ«loma jÄ skirti P. K. globėja ir turto administratore.

Ä®statymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslÄ , nustatė globos ir rÅ«pybos institucijai pareigÄ raÅ¡tu pateikti teismui iÅ¡vadÄ dėl siÅ«lomos globėjo kandidatÅ«ros, t. y. pateikti globėjo kandidatÅ«rÄ (CPK 506 str. 2 d. 2 p.). Tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl atitinkamo kandidato paskyrimo globėju, neturi apsiriboti vien tik Å¡ia iÅ¡vada, ji yra rekomendacinio pobÅ«džio ir vertintina, kaip ir kiti byloje surinkti įrodymai (CPK 177, 185 str.), o pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada P. K. globėja skirti jo sutuoktinę V.

K., sutuoktiniams santuokoje esant daugiau kaip 60 metų, yra pagrįsta kitais byloje surinktais ir nustatyta tvarka iÅ¡tirtais įrodymais. Be to pažymėtina, kad institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius teismo sprendimu padarytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės neginčijo, atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė ginčo klausimÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra, kas patvirtina, kad prieÅ¡taravimo Å¡ios institucijos pozicijai iÅ¡ esmės nėra.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl globėjo P. K. paskyrimo, pagrįstai neapsiribojo vien pretendenčių į globėjas asmeninių savybių palyginimu, bet, įvertinęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , prioritetÄ suteikė Å¡eimos ir privataus gyvenimo apsaugai. Nors įstatymas nedraudžia nustatyti globÄ susituokusiam asmeniui ir skirti globėju ne sutuoktinį, vadinasi tam tikru bÅ«du globėjui įsiterpti į sutuoktinių santykius, tačiau, kaip pagrįstai sprendė teismas, Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti ginamos ne tik neveiksnaus asmens teisės, kylančios artimu Å¡eimos santykiu pagrindžiamo ryÅ¡io, kadangi fizinis asmuo, net ir praradęs veiksnumÄ , visais atvejais iÅ¡lieka fundamentalių žmogaus teisių subjektu, bet tuo pačiu neturėtų bÅ«ti paneigtas ir neveiksnaus asmens sutuoktinės teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ Ä¯gyvendinimas.

Dėl ilgo bendro gyvenimo tarp sutuoktinių susiklosto prieraiÅ¡umo, saugumo ir geros savijautos bÅ«nant greta vienas kito jausmai. Jie yra vertingi kiekvienam jų. Jeigu asmenys tokius santykius ir savo jausmus, bÅ«senas ar savijautas sugeba vertinti ir perteikti, pageidauja tokio pobÅ«džio ryÅ¡ių, tai į jų nuomonę ir vertinimÄ teismas turi atsižvelgti ir laikyti vienu kriterijų, sprendžiant dėl asmens globėjo parinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2012).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bÅ«tinybės iÅ¡skirti globos ir turto administravimo taip pat nebuvo, kadangi globos ir turto administravimo teisės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su neveiksnaus asmens poreikių tenkinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumÄ . Be to, kaip jau anksčiau buvo minėta, Å¡eimoje yra konfliktinė situacija ir toks globos ir turto administravimo teisių ir pareigų padalijimas visiÅ¡kai neužtikrins neveiksniojo asmens interesų ir poreikių tenkinimo, sÄ lygoja dar didesnius ginčus, dėl kurių asmens, kuriam steigiama globa ir turto administravimas, teisių bei interesų įgyvendinimÄ tik apsunkins.

Be to pažymėtina, kad Å¡iuo atveju apeliantė tik globėja bÅ«ti nesutiko, sutiko bÅ«ti ir globėja, ir turto administratore.PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybių, susijusių su globėjos paskirtos V. K. fizinėmis galimybėmis įgyvendinti globėjo ir turto administratoriaus funkcijas, kadangi V. K. tokių galimybių neturi dėl savo garbaus amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Tačiau teismas nustatė, kad V. K. galimybės dėl jos sveikatos bÅ«klės vykdyti kito asmens globÄ yra patvirtintos gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡duotu pažymėjimu (forma Nr. 046/a, b. l. 36), kuris turi didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir kurio duomenys nėra paneigti kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, o liudytojų parodymais jų paneigti negalima (CPK 199 str. 2 d.).

Pažyma yra iÅ¡duota gydytojų komisijos, ji atitinka CPK 506 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl abejoti jÄ iÅ¡davusių asmenų kompetencija ir jos pagrįstumu nėra jokio pagrindo.Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų R. A., O. Ž., V. Å . parodymus, jog tik V. Å . yra tinkama globėja, o ne V. K.. Tačiau R. A. ir O. Ž. yra V. Å . draugės, V. Å . – buvęs sutuoktinis. Taigi, visi paminėti liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi, objektyviai vertinant vienas ar kitas aplinkybes gali žinoti tik iÅ¡ pačios V.

Š. pasakojimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs bylos aplinkybes, ir nustatęs, jog byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. negalėtų pasirūpinti pati savimi, savo sutuoktiniu bei savo ir sutuoktinio turto administravimu, pagrįstai P. K. globėja ir turto administratore paskyrė jo sutuoktinę V. K.. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad mama kartais kviečiasi pagalbos sūnus, taip pat nėra pagrindas V. Š. paskirti P. K. globėja ir turto administratore. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, jog P. K. globėja buvo paskirta V.

K., tai neužkerta galimybės pareiÅ¡kėjai V. Å . pagelbėti savo motinai V. K. rÅ«pinantis globotiniu. Å is sprendimas taip pat neužkerta galimybės nustačius, kad V. K. dėl savo garbaus amžiaus, sveikatos bÅ«klės ar kitų priežasčių negali tinkamai pasirÅ«pinti P. K., inicijuoti globėjo atleidimo nuo pareigų klausimÄ (CK 3.246 str.). Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo asmeninis ir Å¡eimos gyvenimas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str. 1 d.).

Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ (Konstitucijos 38 str. 7 d.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimus, tinkamai įvertino svarbias bylai aplinkybes ir teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).Suinteresuotas asmuo V.

K. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ sumokėjo 800 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta suma virÅ¡ija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalų 8.15 punkte nustatytÄ dydį. Vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog suinteresuoto asmens praÅ¡omas užmokesčio dydis mažintinas ir jai už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ apeliantės priteistina 500 Lt.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėja                                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė