2024-09-11 Nr. AB-12874-3-62-3-01249-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1674-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01249-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal R. V. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. V. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 7SD-1662-(14.7.137E) „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo“ (toliau – ir 2023 m. kovo 15 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT direktoriaus 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. lSS-667-(5.59E.) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 4 d. sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą NŽT tikslinti duomenis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuoto Kauno rajono Panevėžiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginimo plane, patvirtintame Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VĮ-(14.7.2)756 „Dėl Kauno rajono Panevėžiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginimo plano“, įregistruotus nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu, tikslu iš miškų ūkio paskirties žemės atskirti kitos paskirties žemės plotą 0,0675 – 0,15 ha; 4) priteisti iš valstybės 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl neteisėto 2023 m. kovo 15 d. sprendimo ir pasireiškė tuo, kad jam buvo užkirsta galimybė pradėti statybos užbaigimą – nebaigto gyvenamo namo pagal nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės duomenis 2022 m. liepos 8 d., ir pažeista jo teisė netrukdomai naudotis nuosavybe, o ši žala padidėjo dėl neteisėto NŽT direktoriaus 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta kitos paskirties miško žemę 0,15 ha atskirti iš miško sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

3. Pareiškėjo teigimu, 108 aikštelė yra atsakovo sprendimais neteisėtai priskirta miško sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ją būtina išskirti iš miško sklypo, kad būtų galima privatizuoti, nes šį sklypą pareiškėjas nusipirko 1992 m. rugpjūčio 12 d. NŽT 2023 m. kovo 15 d. sprendimas kliudo pareiškėjui privatizuoti kitos paskirties žemę ir pažeidė jo teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, kurią jam suteikė naudotis Raudondvario apylinkės taryba pagal 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 99 sudaryta 1991 m. gruodžio 23 d. sutartimi.

4. NŽT direktorius 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu neteisėtai atsisakė spręsti pareiškėjo 2023 m. kovo 31 d. skundo prašymą kitos paskirties žemę 0,15 ha statiniui eksploatuoti atskirti iš miško sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalis nupirkta pagal 1992 m. rugpjūčio 12 d. pagal Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 99 dėl įgaliojimo sutartims pasirašyti, įgaliojant V. V. pasirašyti savivaldybės vardu sutartis su individualių gyventojų namų statytojais, kurio pagrindu sudaryta 1991 m. gruodžio 23 d. sutartis dėl žemės sklypo naudojimo. NŽT pažeidė pareiškėjo teisę netrukdomai naudotis nuosavybe. NŽT direktorius, priimdamas 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausio Teismo (toliau – ir LAT) 2005 m. spalio 24 d. nutarties 2006 m. vasario 1 d. papildymo nutartimi, kurioje nurodyta: „Pirmos instancijos teismui nustačius, kad J. A. skirtas miško sklypas, projekto plane Nr. 510, pakeistas 2004 m. birželio 30 d. į 4,13 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), nesiriboja su ginčo sklypu, kuris yra laisvoje valstybinio fondo žemėje, netrukdo R. V. įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl šios žemės pirkimo“, todėl neteisėtai teigė, kad R. V. neturėjo teisėto pagrindo į žemės sklypą.

5. Pareiškėjo vertinimu, NŽT nepagrįstai netaikė teisės aktų nuostatų, kurios leidžia iš miško sklypo suformuoti sodybai kitos paskirties žemę jau nuo 2017 m. balandžio 11 d. gyvenamo namo kiemo įrenginiams eksploatuoti, nesivadovavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) l0 straipsnio 5 dalies l punktu, nes žemės sklypai namų valdoms parduodami be aukciono. Pareiškėjas siekia apginti teisę, kad būtų atidalijamas iš miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kitos paskirties 0,0675–0,15 ha ploto žemės sklypas jo namų valdai už iš anksto apmokėtas įmokas, skirtas pastatui eksploatuoti.

6. NŽT Kauno rajono skyrius pažeidė pareiškėjo, kaip savininko, turinčio teisę eksploatuoti namą, teises, nes pagal 2014 m. liepos 14 sprendimą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-949 suformavo 1,75 ha bendro ploto miškų paskirties sklypą (1,6 plius 0,15), t. y. ne l ha sklypą, kaip to prašė pareiškėjas, todėl statybos užbaigimui ir vandentiekio bei nuotekų šalinimo įrenginių įrengimui reikia suformuoti naujai atskirtą nuo miško sklypo 0,0675 ha–0,15 ha žemės sklypo dalį.

7. Atsakovas NŽT, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad R. V. 1994 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. AP-P52/94-1124 pagrindu nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodytas 0,675 ha žemės plotas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą ir prašė pripažinti galiojančiu R. V. ir Kauno apskrities viršininko sandorį dėl valstybinio 0,675 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) prie pareiškėjo nuosavybės teise įregistruoto sodo sklypo Nr. 108, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo, taip pat panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 02-05-6624 dalį. Kauno rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino sandorį dėl 0,675 ha žemės sklypo prie pareiškėjo nuosavybės teise įregistruoto sodo sklypo Nr. 108, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo galiojančiu, tačiau Kauno apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas galiojančiu sandoris dėl valstybinės 0,675 ha žemės, esančios šalia pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 108, esančio (duomenys neskelbtini), ir konstatavo, kad Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr. 72-p (67-p) negali būti pagrindas įgyti ginčo žemės sklypą nuosavybėn, nes šis potvarkis buvo priimtas viršijant viršaičiui suteiktą kompetenciją, be to, viršaitis skyrė žemę, esančią kitos apylinkės teritorijoje. Taip pat teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis 1991 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartimi ir leidimu statybai, nes šiuose dokumentuose nėra minimas ginčo sklypas. Kauno apygardos teismas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas sumokėjo už ginčo sklypą, nes nebuvo atlikti sklypo geodeziniai matavimai, nebuvo nustatyta jo kaina. Taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo teisės įgyti sklypą ir tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ pagrindu, nes ginčo sklypas pareiškėjui nebuvo suteiktas.

10. NŽT pažymėjo, kad Kauno rajono Raudondvario apylinkės Tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 99 Raudondvario apylinkės Taryba įgaliojo V. V. pasirašyti apylinkės savivaldybės vardu sutartis su individualių gyvenamųjų namų statytojais. Šio Sprendimo pagrindu buvo priimtas Kauno Raudondvario apylinkės viršaičio potvarkis Nr. 72-p (67-p), kuris LAT 2005 m. spalio 24 d. nutartimi pripažintas kaip neatitinkantis tuo metu galiojusių teisės normų. LAT 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498, Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatuodamas, jog pagal Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkį Nr. 72-p (67-p) 0,675 ha žemės sklypas prie pareiškėjo statomo sodo namelio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo suteiktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kaip neatitinkantis tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą naudotis, ir negali būti pagrindas pareiškėjui įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn šalia šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje taip pat buvo nustatyta, kad nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjas sumokėjo už ginčo sklypą, nes nebuvo atlikti sklypo geodeziniai matavimai, nebuvo nustatyta jo kaina. Pareiškėjas taip pat neturėjo teisės įgyti sklypą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ pagrindu, nes ginčo sklypas jam nebuvo suteiktas, byloje nėra duomenų, kad sklypu naudojasi ir moka mokesčius. Šioje civilinėje byloje pareiškėjo reikalavimai pripažinti galiojančia pirkimo–pardavimo sutartį dėl 0,675 ha žemės sklypo, suteikto Raudondvario viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 67-p (72-p), buvo atmesti.

LAT 2006 m. vasario 1 d. nutartimi ištaisyta rašymo apsirinkimo klaida. LAT 2005 m. spalio 24 d. nutarties konstatuojamojoje dalyje nepakeitė sprendimo esmės ir LAT 2005 m. spalio 24 d. nutarties rezoliucinė dalis išliko nepakeista, kurioje nutarta Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. LAT nutartys yra galutinės, neskundžiamos ir įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Taigi, 2001 m. gruodžio 23 d. Raudondvario apylinkės viršaičio potvarkis Nr. 72-p (67-p) negali būti pagrindas įgyti nuosavybės teisę į 0,675 ha žemės sklypą.

11. UAB „Geomatininkas“ matininkas A. L. 2009 m. kovo 20 d. atliko pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1916 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo“ patikslino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geomatininkas“ matininko A. L. 2009 m. kovo 20 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pareiškėjas, pasirašydamas tiek 2008 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, tiek 2009 m. kovo 20 d. žemės sklypo plane, išreiškė savo sutikimą su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paženklinimo teisingumu ir savo žemės sklypo savininko teisių nepažeidimu. 2011 m. spalio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių dėl sklypo suformavimo laisvame valstybinės žemės fonde, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. SD-2840 „Dėl žemės sklypo planų ir žemės išpirkimo“ informavo pareiškėją, kad valstybinės žemės fondas, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra miško žemės sklypas ir namų valdos žemės sklypas miško paskirties žemėje negali būti projektuojamas. Pareiškėjas nei NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1916 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo“, nei NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. SD-2840 „Dėl žemės sklypo planų ir žemės išpirkimo“ teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad šie aktai yra neteisėti.

12. Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2012 m. lapkričio 26 d. leidimu statyti naują statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-ius) Nr. LNS-24-121126-00838 versijos Nr. 2 pareiškėjui leido statyti naują statinį – statinio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), kategorija – neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame statybos leidime statybos vieta nurodyta žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Administracijos 2012 m. lapkričio 26 d. statybos leidimu pareiškėjui buvo suteikta teisė įgyvendinti statytojo teisę žemės sklype, kurį jis valdo nuosavybės teise. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1816 patvirtino Panevėžiuko kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąrašą. Šiuo įsakymu patvirtintame laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąraše Nr. 96 patvirtintas 1,75 ha žemės plotas, į kurį patenka pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas 0,675 ha žemės plotas.

NŽT Kauno rajono skyrius 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 „Dėl Kauno rajono Panėvežiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginimo plano“ 2.2 punktu patvirtino nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį, kurio laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąraše Nr. 96 patvirtintas 1,75 ha žemės plotas, į kurį patenka pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas 0,675 ha žemės plotas. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 patvirtino VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus Panėvežiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorės G.

D. parengtą, pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai projektui prilyginamame plane, sąrašą. Šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo 2 punkte NŽT nurodyta, kaip 1,75 ha miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo (į jį patenka 0,675 ha žemės plotas, kuriuo pareiškėjas teigia naudojasi jau daug metų) patikėtinis, kadangi šis žemės sklypas patenka į Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkiją. NŽT Kauno rajono skyrius 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 „Dėl Kauno rajono Panėvežiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano“ ir NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d.

įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 „Dėl Panėvežiuko kadastro vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui, prilyginame plane, sąrašo patvirtinimo“ teisėtumas buvo tikrinamas teismuose ir visi šie aktai nebuvo panaikinti, todėl yra teisėti ir galiojantys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Atsakovas pažymėjo, jog teismo nustatyti faktai negali būti ginčijami ir vertinami kitaip nei tai padaryta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes taip būtų pažeisti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies reikalavimai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatos, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumą.

14. Pareiškėjas teigė, jog dėl neteisėto neveikimo patyrė žalą, tačiau, atsakovo vertinimu, jo teiginiai, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 d. įtvirtinto reglamentavimo. LVAT administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko su atstovo NŽT pozicija, kad atsakovo institucijų aktų bei veiklos teisėtumas, sprendžiant pareiškėjo teisę į valstybinės žemės plotą, kuris yra šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, buvo įvertintas iki šio ginčo priimtais teismo sprendimais, kuriais institucijų veiksmai buvo pripažinti teisėtais (žr., Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir LVAT 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės, esančios šalia šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). LVAT 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)netgi pabrėžė, kad, byloje nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą naudotis ginčo žemės sklypu, jo suteikimo aplinkybės neturi būti nustatinėjamos iš naujo ir jos negali būti vertinamos kitaip, negu konstatuota LAT 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, be teisėto pagrindo naudodamasis žemės sklypu, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių įgyti šį žemės sklypą pirmumo teise. Nei ilga naudojimo trukmė, nei argumentai, kad buvo sumokėta už sklypo pirkimą, negali pagrįsti pareiškėjo teisės reikalauti formuoti jam ginčo žemės sklypą. Kadangi įsiteisėjęs teismų sprendimas turi res judicata galią, todėl nustatyti faktai iš naujo šioje nagrinėjamoje byloje neturėtų būti įrodinėjami. Minėti teismo sprendimai yra įsiteisėję ir yra privalomi teismui nagrinėjančiam šį ginčą dėl žalos atlyginimo, nes minėtais teismo sprendimais yra įvertintas valstybės institucijų priimtų aktų bei veiksmų teisėtumas, dėl kurių pareiškėjas prašo priteisti žalą, todėl iš naujo jų priėmimo aplinkybės neįrodinėjamos šioje byloje.

15. Atsakovo vertinimu, skundžiamų aktų turinys atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįsti aiškiais paaiškinimais, pateikiama informacija atitinka prašymų turinį, bei priimti teisės aktų nuostatomis pagrįsti sprendimai. Todėl jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus ir nėra pagrindo jų naikinti.

II. 16. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo R. V. skundą atmetė.

17. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

17.1. Pareiškėjas 1994 m. gruodžio 16 d. sudarytos žemė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo 0,0699 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

17.2. Ginčo valstybinės žemės plotas, kurį siekia nusipirkti pareiškėjas, ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu.

17.3. Pareiškėjas 2023 m. vasario 23 d., 2023 m. kovo 1 d. ir 2023 m. kovo 15 d. prašymais NŽT Kauno rajono skyriui prašė parduoti miškų ūkio paskirties 1,8170 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Miško sklypas), kuris ribojasi su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu Žemės sklypu, ne aukciono tvarka, su tikslu įrengti gyvenamo namo, esančio Žemės sklype, nuotekas ir vandentiekio gręžinį ir užskaityti mokėjimus už kitų naudmenų plotą 0,15 ha, apmokėtus 1992 m. rugpjūčio 12 d.

17.4. NŽT Kauno rajono skyrius 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 7SD-1662-(14.7.137E) „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo“ netenkino pareiškėjo prašymo ir nurodė, kad negali parduoti Miško sklypo, nes jis neatitinka nei vieno Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyto valstybinės žemės įsigijimo be aukciono pagrindo, o nesant pagrindo parduoti Miško sklypą negali būti tenkinamas ir prašymas užskaityti priemoką.

17.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2023 m. kovo 15 d. sprendimu, 2023 m. kovo 31 d. pateikė skundą NŽT direktoriui, kuriuo, remdamasis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, prašė kitos paskirties žemės 0,15 ha, statiniui eksploatuoti, išskirti iš miško sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis nupirkta 1992 m.

17.6. NŽT direktoriaus pavaduotojas 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. lSS-667-(5.59E.) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ netenkino pareiškėjo skundo, nes, vadovaudamasis ankstesniais teismų sprendimais ir Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktais, nustatė, jog pageidaujamame įsigyti Miško sklype nėra pareiškėjui priklausančių statinių, o Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr.67-p pripažintas neteisėtu, todėl nėra teisinio pagrindo formuoti ir parduoti pareiškėjui be aukciono prašomą kitos paskirties žemės sklypą.

18. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia patikslinti su jam priklausančiu Žemės sklypu besiribojančio Miško sklypo kadastro duomenis ir iš miškų ūkio paskirties žemės atskirti kitos paskirties žemės plotą, reikalingą pareiškėjo gyvenamojo namo, pastatyto žemės sklype, inžinieriniams įrenginiams įrengti, ir ne aukciono tvarka tokį suformuotą žemės sklypą nusipirkti, užskaičius už jį pareiškėjo 1992 m. rugpjūčio 12 d. sumokėtas įmokas.

19. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentas, kad norimas nusipirkti žemės plotas, kuris dabar patenka į Miško sklypą, buvo jo nupirktas 1992 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjus atitinkamas įmokas remiantis 1991 m. gruodžio 23 d. sutartimi dėl žemės sklypo naudojimo, jau buvo nagrinėtas civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašė pripažinti galiojančiu jo ir Kauno apskrities viršininko sandorį dėl valstybinio 0,675 ha ploto žemės sklypo, esančio prie pareiškėjo nuosavybės teise įregistruoto sodo sklypo Nr. 108, esančio (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypo) pirkimo. Įvertinęs ankstesnes civilines bylas (Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei LAT 2005 m. spalio 24 d., 2006 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) bei administracinę bylą (LVAT 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose pareiškėjas bylinėjosi su ta pačia ginčo šalimi – NŽT, kuri yra ir Apskrities viršininko teisių perėmėja, siekdamas to paties tikslo ir remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, teismas konstatavo, kad iš esmės nėra naujų įrodinėtinų faktinių aplinkybių, kurias reikėtų įrodinėti iš naujo šioje byloje, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl tų pačių aplinkybių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.).

20. Pareiškėjo argumentas, kad jam reikalingas žemės sklypas namo statyboms užbaigti, kuris patenka į Miško sklypą, yra nupirktas 1992 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjus atitinkamas įmokas remiantis 1991 m. gruodžio 23 d. sutartimi dėl žemės sklypo naudojimo yra atmestas kaip nepagrįstas civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašė pripažinti galiojančiu jo ir Kauno apskrities viršininko sandorį dėl valstybinio 0,675 ha ploto žemės sklypo, esančio prie pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, pirkimo. Kauno apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atmetė tokius pareiškėjo argumentus ir konstatavo, kad 1991 m. gruodžio 23 d. dėl žemės sklypo naudojimo sutartyje nenurodoma, kad naudojimui (nuomai) R. V. suteikiamas žemės sklypas prie jau naudojamo sodo sklypo (Žemės sklypo). Taip pat Kauno apygardos teismas konstatavo, kad R. V. nėra 1992 m. rugpjūčio 12 d. ir 1992 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjęs už ginčo sklypą atitinkamas sumas, nes nebuvo atlikti sklypo geodeziniai matavimai, nebuvo nustatyta jo kaina. LAT 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą nurodytą Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šioje administracinėje byloje teismas nevertino tų pačių pareiškėjo argumentų dėl tariamai jo dar 1992 m. nupirkto žemės sklypo.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma 1991 m. gruodžio 23 d. sutartimi dėl žemės sklypo naudojimo pareiškėjui buvo suteiktas naudoti (nuomai) ne žemės sklypas prie tuo metu jo jau turimo sodo sklypo Nr. 108 sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, o 675 kv. m žemės sklypas Nr. 108 sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Tai tiesiogiai nurodyta 1991 m. gruodžio 23 d. sutartyje. Būtent todėl Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog 1991 m. gruodžio 23 d. sutartyje dėl žemės sklypo naudojimo nenurodoma, kad naudojimui (nuomai) R. V. suteikiamas žemės sklypas prie jau naudojamo sodo sklypo. Taigi, nėra jokio pagrindo ir jokių duomenų daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo suteikti du skirtingi sklypai, kuriuos jis siekia sujungti į vieną namų valdą, teigdamas, kad vienas sklypas neteisėtai buvo įtrauktas į Miško sklypą. Tai, kad LAT 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rašymo apsirikimą ištaisė savo 2006 m. vasario 1 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog pareiškėjas gali kreiptis dėl žemės sklypo pirkimo įstatymo nustatyta tvarka, nereiškia, jog NŽT privalo iš Miško sklypo išskirti kitos paskirties žemės sklypą ir su juo sudaryti ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį be aukciono, jeigu įstatymai nenumato tam pagrindo. Tai konstatavo Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo atmestas pareiškėjo iš esmės analogiškas reikalavimas pakeisti 0,675 ha žemės sklypo (patenkančio į Miško sklypą) esančio (duomenys neskelbtini), tikslinę naudojimo paskirtį iš miško paskirties į kitos paskirties naudojimo žemę ir sudaryti su juo nurodyto sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, teisė kreiptis dėl žemės sklypo pirkimo įstatymo nustatyta tvarka nereiškia teisės pirkti žemės sklypą tokia tvarka, kokia pageidauja pareiškėjas, t. y. be aukciono, jeigu įstatymai nenumato sąlygų parduoti jam pageidaujamą žemės sklypą be aukciono.

22. Taip pat teismas pažymėjo, jog nėra ginčo, kad pareiškėjo siekiamas nusipirkti žemės sklypas NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 „Dėl Kauno rajono Panevėžiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginimo plano“ bei NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 „Dėl Panevėžiuko kadastro vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane, sąrašo patvirtinimo“ įtrauktas į suformuotą laisvos valstybinės žemės fondo 1,75 ha miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą (Miško sklypas) ir minėto sklypo pretendente nurodyta NŽT. Nors pareiškėjas šioje byloje vėl iš naujo nurodė, kad jo siekiamas nusipirkti be aukciono žemės sklypas neteisėtai buvo patalpintas į Miško sklypą, tačiau nurodytų administracinių aktų, kuriais Miško sklypas suformuotas, pareiškėjas nenuginčijo ir LVAT 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šie administraciniai aktai buvo pripažinti teisėtais, o visi pareiškėjo argumentai dėl jo teisės reikalauti iš Miško sklypo išskirti kitos paskirties žemę ir sujungti ją su jam priklausančiu Žemės sklypu į vieną sodybą, reikalingą gyvenamajam namui eksploatuoti, nurodytoje LVAT nutartyje jau buvo įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti.

23. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas leidžia iš Miško sklypo suformuoti jo sodybai kitos paskirties žemę ir parduoti ją ne aukciono tvarka pareiškėjui jo gyvenamojo namo statybai užbaigti, o atsakovo atsisakymas parduoti jam tokį išskirtą žemės sklypą trukdo užbaigti gyvenamojo namo statybą, nes šios įstatymų normos tokią galimybę numato tik tuo atveju, jeigu miško žemę paversti kitomis naudmenomis būtina teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, NTR įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti, tačiau minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau konstatuota, kad pareiškėjas neturi jokių statinių, patenkančių į Miško sklypą.

24. LVAT 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra konstatuota, jog pareiškėjo nurodomi Miško įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas nesuteikia jam teisės reikalauti suformuoti kitos paskirties žemės sklypą iš Miško sklypo dalies ir parduoti jam be aukciono, nes reikalaujamame Miško sklype nėra jokių pareiškėjui priklausančių statinių. Vien tik pareiškėjo noras inžinierinius įrenginius, reikalingus jo gyvenamajam namui užbaigti, įsirengti gretimai esančiame Miško sklype (jo dalyje) nėra įstatyme numatytas pagrindas atsakovui tenkinti tokį pareiškėjo norą.

Atitinkamai pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad atsakovo atsisakymas parduoti jam iš Miško sklypo išskirtą kitos paskirties žemės sklypą trukdo užbaigti gyvenamojo namo statybą yra visiškai nepagrįsta, nes jis neturi jokio teisinio pagrindo vykdyti statybas už jam priklausančio Žemės sklypo ribų. LVAT 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 26 d. leidimu Nr. LNS-24-121126-00838 Versijos Nr. 2 leido pareiškėjui statyti naują statinį – statinio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), kategorija – neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiame statybos leidime statybos vieta nurodyta žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas). Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui 1994-12-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1916. Pareiškėjo ginčijami administraciniai sprendimai (dėl Miško sklypo suformavimo) neturi jokios įtakos pareiškėjo galimybėms baigti nuosavo namo rekonstrukciją, nes statybos leidimu leista statyti (rekonstruoti) statinius žemės sklype, kurį pareiškėjas valdo nuosavybės teise.

LVAT konstatavo, kad byloje pateikiama statinio kontrolinė geodezinė nuotrauka bei vienbučio namo rekonstravimo į gyvenamąjį namą korektūra patvirtina, kad statiniai ir įrenginiai patenka į pareiškėjo nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo ribas, jie nepatenka į ginčo sklypo teritoriją, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad turimiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį būtų būtinas ginčo žemės sklypas, ir dėl to 0,675 ha žemės plotas negalėjo būti į trauktas į žemėtvarkos projektu suformuotą 1,75 miško paskirties žemės sklypą privatizavimui aukcione.

25. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundžiamu 2023 m. kovo 15 d. sprendimu NŽT Kauno rajono skyrius pagrįstai ir visiškai teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo parduoti Miško sklypą ir užskaityti pareiškėjo priemoką tuo pagrindu, kad jis neatitinka nei vieno Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyto valstybinės žemės įsigijimo be aukciono pagrindo, nes pareiškėjo gyvenamasis namas yra jo Žemės sklype. Taip pat 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu NŽT direktoriaus pavaduotojas pagrįstai ir visiškai teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo išskirti iš Miško sklypo kitos paskirties 0,15 ha žemės statiniui eksploatuoti, nes vadovaujantis teismų sprendimais bei Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktais teisingai nustatė, jog pageidaujamame įsigyti Miško sklype nėra pareiškėjui priklausančių statinių, kuriems turėtų būti išskiriamas iš miško paskirties žemės sklypas.

26. Vertindamas skundo argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas nurodė, kad, netenkinus pareiškėjo reikalavimų panaikinti jo skundžiamus administracinius aktus ir įpareigoti NŽT atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, nenustatyti NŽT neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. esminė ir būtina sąlyga viešajai atsakomybei atsirasti, todėl jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

III. 27. Pareiškėjas R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 7 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo pareiškėjui 60 000 Eur dydžio žalą.

28. Pareiškėjas teigia, kad 2024 m. kovo 25 d. gavo įrodymus iš VĮ Registrų centro, iš kurių matyti, jog priimtas sprendimas yra neteisėtas, nes nebuvo išnagrinėtos visos su skundu susijusios aplinkybės, neatskleista bylos esmė, netinkamai taikyti teisės aktai. Pareiškėjas teikia teismui VĮ Registrų centro 2024 m. kovo 25 d. raštą Nr. SP-42853 (4.55Mr), iš kurio matyti, jog žemės sklypo plotas yra 675 kv. m ir atsakovas siekia parduoti aukcione pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Organizuojamas aukcionas, pareiškėjo teigimu, yra neteisėtas. NŽT Kauno rajono skyrius 2023 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. 7SD-1662-(14.7.134E) naikintinas vadovaujantis VĮ Registrų centro 2024 m. kovo 25 d. raštu Nr. SP-42853 (4.55Mr) pateiktais įrodymais.

29. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad patyrė 60 000 Eur dydžio žalą, kadangi atsakovas neteisėtais veiksmais siekia parduoti jam priklausantį žemės sklypą, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė pradėti gyvenamojo namo užbaigimo procesą bei netrukdomai naudotis nuosavybe. Atsakovas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu siekia parduoti žemės sklypą, už kurį buvo sumokėta dar 1992 m. rugpjūčio 12 d. pagal žemės sklypo įkainojimo aktą. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas buvo užregistruotas VĮ Registrų centre pagal dar 2004 m. gruodžio 8 d. prašymą ir pateiktą 2004 m. rugsėjo 22 d. žemės sklypo planą. Nurodytos paskirties žemė gali būti parduodama pagal teisės aktus ir tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos 1999 m. kovo 9 d. nutarimui Nr. 260 (buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442). NŽT Kauno rajono skyrius 2023 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. 7SD-1662-(14.7.134E) naikintinas vadovaujantis VĮ Registrų centro 2024 m. kovo 25 d. raštu Nr. SP-42853 (4.55Mr) pateiktais įrodymais.

30. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, kad iš esmės nėra naujų įrodinėtinų faktinių aplinkybių, kurias reiktų iš naujo įrodinėti šioje byloje, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl tų pačių aplinkybių. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai išdėstė įrodymus, motyvus bei argumentus, kuriais grindžiamos teismo išvados, kurie įrodymai yra atmetami, o kurie ne. Taigi teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylą, jos medžiagą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

33. Pareiškėjo argumentai, kad ginčo žemės, kuri dabar patenka į Miško sklypą, buvo jam skirta naudotis ir nupirkta remiantis 1991 m. gruodžio 23 d. sutartimi, yra paneigti civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašė pripažinti galiojančiu jo ir Kauno apskrities viršininko sandorį dėl valstybinio 0,675 ha ploto žemės sklypo, esančio prie pareiškėjo nuosavybės teise įregistruoto sodo sklypo Nr. 108, esančio (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypo) pirkimo, priimtais procesiniais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir LAT 2005 m. spalio 24 d., 2006 m. vasario 1 d. nutartys civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad LVAT 2017 m. rugpjūčio 31 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ginčas vyko tarp tų pačių šalių (NŽT yra Apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), konstatavo, jog nėra naujų įrodinėtinų faktinių aplinkybių, kurias reikėtų įrodinėti iš naujo šioje byloje, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl tų pačių aplinkybių (ABTĮ 57 str. 2 d.).

34. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamu vertinimu, jog tai, kad LAT 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rašymo apsirikimą LAT ištaisė 2006 m. vasario 1 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog pareiškėjas gali kreiptis dėl žemės sklypo pirkimo įstatymo nustatyta tvarka, nereiškia, jog NŽT privalo iš Miško sklypo išskirti kitos paskirties žemės sklypą ir su juo sudaryti ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį be aukciono, jeigu įstatymai nenumato tam pagrindo. Tai konstatuota ir Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas pakeisti 0,675 ha žemės sklypo (patenkančio į Miško sklypą), esančio (duomenys neskelbtini), tikslinę naudojimo paskirtį iš miško paskirties į kitos paskirties naudojimo žemę ir sudaryti su juo nurodyto sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

35. Šioje byloje nenustatyti įstatymuose įtvirtinti pagrindai parduoti pareiškėjui ginčo žemės sklypą be aukciono.

36. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 „Dėl Kauno rajono Panevėžiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginimo plano“ ir NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 „Dėl Panevėžiuko kadastro vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane, sąrašo patvirtinimo“ įtrauktas į suformuotą laisvos valstybinės žemės fondo 1,75 ha miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą. LVAT 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šie administraciniai aktai buvo pripažinti teisėtais, o visi pareiškėjo argumentai dėl jo teisės reikalauti iš Miško sklypo išskirti kitos paskirties žemę ir sujungti ją su jam priklausančiu Žemės sklypu į vieną sodybą, reikalingą gyvenamajam namui eksploatuoti, šioje LVAT nutartyje buvo įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti.

37. Taigi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, iš naujo neįrodinėjami, o anksčiau nurodyti teismų procesiniai sprendimai, remiantis šios Nutarties 32 punkte pateikiamu teisės aiškinimu, turi prejudicinę galią.

38. Teisėjų kolegija šioje byloje pagrįstais pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus, kuriais paneigti pareiškėjo argumentai, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas leidžia iš Miško sklypo suformuoti jo sodybai kitos paskirties žemę ir parduoti ją ne aukciono tvarka pareiškėjui jo gyvenamojo namo statybai užbaigti, o atsakovo atsisakymas parduoti jam tokį išskirtą žemės sklypą trukdo užbaigti gyvenamojo namo statybą, nes šis teisinis reguliavimas tokią galimybę numato tik tuo atveju, jeigu miško žemę paversti kitomis naudmenomis būtina teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, NTR įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti, tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais ( LVAT 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) jau yra konstatuota, kad pareiškėjas neturi jokių statinių, patenkančių į ginčo žemės sklypą, esantį Miško sklypo dalimi.

39. Dėl nurodytų aplinkybių NŽT Kauno rajono skyrius 2023 m. kovo 15 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo parduoti Miško sklypą ir užskaityti pareiškėjo priemoką, nes nėra Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatytų valstybinės žemės įsigijimo be aukciono pagrindų. NŽT direktoriaus pavaduotojas 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu taip pat pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo išskirti iš Miško sklypo kitos paskirties 0,15 ha žemės statiniui eksploatuoti, nes ginčo žemės sklype, esančiame Miško sklypo dalimi, nėra pareiškėjui priklausančių statinių.

40. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyti NŽT neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. nėra sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, todėl jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą pagrįstai atmestas (CK 6.271 str.).

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, neatsižvelgta į aplinkybes, kurios nurodomos jo teikiamuose iš Registrų centro gautuose dokumentuose, iš esmės keičiančias procesinę bylos baigtį.

41.1. Jau minėta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, iš naujo neįrodinėjami, o teismų procesiniai sprendimai, remiantis šios Nutarties 32 punkte pateikiamu teisės aiškinimu, šioje byloje turi prejudicinę galią.

41.2. LAT 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartį ir konstatavo, kad pagal Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkį Nr. 72-p (67-p) 0,675 ha žemės sklypas prie pareiškėjo statomo sodo namelio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo suteiktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kaip neatitinkantis tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą naudotis, ir negali būti pagrindas pareiškėjui įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn šalia šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat konstatuota, kad nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjas sumokėjo už ginčo sklypą, nes nebuvo atlikti sklypo geodeziniai matavimai, nebuvo nustatyta jo kaina. Pareiškėjas taip pat neturėjo teisės įgyti sklypą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ pagrindu, nes ginčo sklypas jam nebuvo suteiktas, byloje nėra duomenų, kad sklypu jis naudojasi ir moka mokesčius.

41.3. Taigi, pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti faktiniai duomenys jau vertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir yra paneigta pareiškėjo teisė į ginčo žemę jo bylose nurodomais pagrindais.

41.4. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka reikalavimus, įtvirtintus ABTĮ 86 ir 87 straipsniuose, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

42. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė