329ac111-e028-46c2-b891-c727e52a8fb5 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1425-901/2017 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12674-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.2; 2.3.2.9.1; 3.1.7.5; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 27 d. Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei ir Kristinai Jablonskytei, dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovui advokatui A. S., atsakovei O. V. P. ir jos atstovui advokatui A. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R.

P. ir T. P. ieÅ¡kinį atsakovei O. V. P. dėl naudojimosi gyvenamosiomis ir bendro naudojimo patalpomis tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės O. V. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovams R. P. ir T. P. dėl turto dalies atidalijimo, n u s t a t ė : Klaipėdos miesto apylinkės teisme iÅ¡ naujo nagrinėjama civilinė byla, kuria ieÅ¡kovai R. P. ir T. P., patikslinę ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡o teismo nustatyti naudojimosi tvarkÄ trijų kambarių buto, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat Å¡iam butui priklausančių 6/100 dalių pastato-sandėlio, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini): ieÅ¡kovams paskirti naudotis patalpomis, kurios VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo parengtame projekte pažymėtos indeksais: 1-6 (11,89 kv.m.) ir 1-3 (14,84 kv.m.) bei koridoriumi 1-7 (1,95 kv.m.), o atsakovei paskirti naudotis gyvenamÄ ja patalpa 1-2 (23,28 kv.m.) ir veranda 1-5 (4,08 kv.m.), o patalpomis: 1-8 veranda (10,80 kv.m.), 1-4 koridoriumi (1,80 kv.m.) ir 1-1 virtuve (12,67 kv.m.) paskirti naudotis bendrai ieÅ¡kovams ir atsakovei atitinkamai pagal priklausančias jiems dalis: 2/6 abiems ieÅ¡kovams ir 4/6 atsakovei.

Teismo posėdžio metu patikslinęs ieÅ¡kovų reikalavimus jų atstovas praÅ¡o nustatyti, kad 6/100 dalimis sandėlio, plane pažymėtu indeksu 2I1p, kurio plotas 7,50 kv.m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso minėtam butui, naudosis atsakovė kaip kompensacija už jai praÅ¡omÄ nustatyti naudotis mažesnę patalpų dalį. Be to ieÅ¡kovų atstovas nurodo, jog už naudojimÄ si didesne buto dalimi bei naudojimÄ si bendrai veranda 1-8 ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovei priteisti 4000,00 Eur kompensacijÄ .

Nurodo, jog pateikė atsakovei pasiÅ«lymÄ nusistatyti naudojimosi statiniais tvarkÄ be teismo, bendru sutarimu, tačiau nesutarimų iÅ¡spręsti nepavyko. IeÅ¡kovai su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Pažymi, kad atsakovė reikalaudama atidalinti ginčo Å¡alių patalpas iki Å¡iol nepateikė teismui vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo sistemos įrengimo ar rekonstrukcijos projekto, atidalintino ieÅ¡kovams buto rekonstrukcijos projekto, jo įgyvendinimo kainos.

Atsakovė O. V. P. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti, reiÅ¡kia prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams, kuriuo praÅ¡o teismo atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, atitinkančias jos dalį nuosavybėje, esančias (duomenys neskelbtini), suformuojant iÅ¡ Å¡ių patalpų atskirÄ nuosavybės vienetÄ , o bÅ«tent jai priskiriant verandÄ 1-5 (4,08 kv.m.); koridorių 1-4 (1,80 kv.m); virtuvę 1-1 (12,67 kv.m.); kambarį 1-2 (23,28 kv.m.); verandÄ 1-8 (10,80 kv.m.), kurių bendras plotas 52,63 kv.m., kas sudaro 0,647 dalis buto.

Taip pat praÅ¡o atidalinti jai 4/100 dalis sandėlio. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu be to praÅ¡o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, atitinkančias ieÅ¡kovų dalį nuosavybėje, iÅ¡ Å¡ių patalpų suformuojant atskirÄ nuosavybės vienetÄ : koridorių 1-7 (1,95 kv.m.), kambarį 1-6 (11,89 kv.m.); kambarį 1-3 (14,84 kv.m.), kurių bendras plotas 28,68 kv.m. kas atitinka 0,352 dalis buto, ir atidalinti ieÅ¡kovams 2/100 dalis sandėlio. Atsakovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų jos naudai už jiems tenkančiÄ 5,13 kv.m. didesnę buto dalį 12 825,00 Eur piniginę kompensacijÄ .

Nurodo, jog siÅ«lomas atidalijimo variantas yra pasirinktas atsižvelgiant į atsakovės ir ieÅ¡kovų turimas turto dalis nuosavybėje, tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ ilgalaikę patalpų naudojimosi tvarkÄ . Teigia, kad patalpų papildomai nereikia pertvarkyti, jos galės bÅ«ti eksploatuojamos pagal jų tikslinę paskirtį, abiejuose butuose yra įrengtas krosninis Å¡ildymas, abi patalpos turi atskirus įėjimus. PraÅ¡omos atidalinti patalpos yra atsakovės vienintelės gyvenamosios patalpos, tuo tarpu ieÅ¡kovai tame bute negyvena, turi kitas gyvenamÄ sias patalpas, čia atvažiuoja tik pailsėti.

Be to lauke yra tualetas ir vanduo, todėl ieÅ¡kovai galės naudotis jais. Atsakovė nesutinka, kad ieÅ¡kovai naudotųsi veranda indeksu 1-8, kuri buvo pastatyta jos ir ginčo Å¡alių velionės motinos M. V. lėšomis. Be to Å¡ioje verandoje atsakovė laikinai gyvena vasaros laikotarpiu kai iÅ¡nuomoja kitus savo naudojamus kambarius. Procesiniuose dokumentuose nurodo, jog ieÅ¡kovų siÅ«lomas naudojimosi patalpomis tvarkos variantas yra susijęs su neproporcingu žalos padarymu turto paskirčiai, nes jos praÅ¡omos atidalinti ir priskirti jai patalpos, sudaro izoliuotÄ butÄ , o priėmus ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ patalpų naudojimosi variantÄ 1,80 kv.m. ploto koridorius indeksu 1-4 ir 12,67 kv.m. ploto virtuvė indeksu 1-1 taptų bendro naudojimosi patalpomis.

Tokiu bÅ«du ženkliai pablogėtų atsakovės gyvenimo sÄ lygos, nes jai reikėtų gyventi bute su bendra virtuve, be to dėl tokių bendrų patalpų pasikeistų jos turto vertė. Atsakovės atstovas yra nurodęs, kad pagal atsakovės siÅ«lomÄ atidalijimo projektÄ Å¡alims priklausančios nuosavybės dalys yra artimos praÅ¡omoms atidalinti nuosavybės dalims, pateikta schema, atidalijimo projektas yra padarytas oficialios įstaigos, įvertintas specialisto, todėl praÅ¡o teismo juo vadovautis ir nelaikyti svarbiu kriterijumi, jog ieÅ¡kovams atidalijamoje buto dalyje nėra vandentiekio.

Be to atsakovės atstovo teigimu teismas turėjo savo iniciatyva skirti Å¡ioje byloje ekspertizę, kad įvertinti galimybę ieÅ¡kovams įsivesti vandentiekį ir nuotekų Å¡alinimo sistemÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog ieÅ¡kovai ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo trijų kambarių butÄ , u/n (duomenys neskelbtini), 81,31 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat Å¡iam butui priklausančias 6/100 dalis pastato-sandėlio, u/n (duomenys neskelbtini), 7,50 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovams R. P. ir T. P. nuosavybės teise priklauso po 1/6 buto (po 13,60 kv.m, o abiems bendrai 27,20 kv.m.), ir po 1/100 dalį pastato sandėlio, o atsakovei O. V. P. 4/6 dalys buto (54,11 kv.m. buto ploto), esančio (duomenys neskelbtini), bei 4/100 dalys pastato sandėlio (1 t., b.l. 7, 36-39). Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 23/6882 esančio buto plano nustatyta, jog butas esantis (duomenys neskelbtini), turi du atskirus įėjimus – iš koridorių 1-4, iš kurio galima patekti į virtuvę 1-1, ir į koridorių 1-7, iš kurio galima patekti į kambarį 1-6 (1 t., b.l. 11).

IÅ¡ patalpų eksplikacijos nustatyta, jog bute yra viena virtuvė, plane pažymėta indeksu 1-1, trys gyvenamieji kambariai, pažymėti indeksais 1-2 (23,28 kv.m.), 1-3 (14,48 kv.m.) ir 1-6 (11,89 kv.m.), du koridoriai pažymėti indeksais 1-4 (1,80 kv.m.) ir 1-7 (1,95 kv.m.) ir dvi verandos pažymėtos indeksais 1-5 (4,08 kv.m.) ir 1-8 (10,80 kv.m.) (1 t., b.l. 12-14). Tiek iÅ¡ Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ buto plano bei pateiktos fotonuotraukos matyti, kad į verandÄ 1-8 taip pat yra atskiras įėjimas, tarp verandos ir kambario 1-6 yra medinis langas (2 t. 29), kuris yra varstomas kaip nurodė bute gyvenanti atsakovė.

Bute yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų Å¡alinimas, kurie yra įvesti į virtuvės 1-1 patalpas (1 t., b.l. 7). 2006-01-09 buto bendrasavininkė O. V. P. yra sudariusi sutartį su UAB „Neringos vanduo“ dėl vandens tiekimo Å¡iam butui ir dėl nuotekų Å¡alinimo (2 t., b.l.44). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.75 str. 1 d.).

SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Ä®statyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomiÅ¡kÄ daikto valdymÄ , naudojimÄ si juo bei disponavimÄ .

Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis taip pat turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiÅ¡ki bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginÄÄ â€“ įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (CK 4.80 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Ä®statymas pirmenybę teikia atidalijimui natÅ«ra ir tik nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Tačiau reikia pažymėti, kad suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus, turi atitikti idealiÄ jÄ bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniÅ¡kai įmanoma, turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ ir galimybę atskirus suformuotus objektus toliau naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).

Atidalijant daiktÄ natÅ«ra, neturi bÅ«ti padaryta neproporcinga žala daiktui (CK 4.80 str. 2 d.). ŽalÄ galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiÅ¡kiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiÅ¡kai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Be to daiktas negali bÅ«ti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį (pavyzdžiui statinio servitutu į patalpÄ ), nes tai tarp savininkų sukurtų dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

Dėl patalpų atidalijimo. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo butÄ ir jam priskirtÄ rÅ«sio dalį padalinti natÅ«ra, taip pat praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti jai 12 825,00 Eur kompensacijÄ už jiems teksiančiÄ 5,13 kv.m. didesnę negu priklauso nekilnojamojo turto dalį. Atsakovė pateikė VÄ® Registrų centro 2015-01-09 pastato patalpų padalijimo projektÄ (1 t., b.l.

61) ir į VÄ® Registrų centro 2015-09-07 parengtÄ buto u/n (duomenys neskelbtini), patalpų padalijimo į du nekilnojamo turto objektus (butus) schemÄ , pagal kuriÄ praÅ¡o patalpas atidalinti į du butus, ieÅ¡kovams paskiriant abiems bendrai naudotis 35/100 dalimis buto, kurių plotas 28,68 kv.m., o atsakovei paskirti naudotis 65/100 dalimis buto, kurių plotas sudaro 52,63 kv.m. (1 t., b.l. 115). IeÅ¡kovai (jų atstovas) su tokiu reikalavimu nesutinka, pažymėdami, kad pagal atsakovės siÅ«lomÄ atidalijimo variantÄ ieÅ¡kovams tektų du neizoliuoti (pereinami) kambariai be virtuvės, į kuriuos patenkama per vienÄ Ä¯Ä—jimÄ .

Å iuose kambariuose nėra vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo sistemos, tik viename kambaryje (1-3) yra krosninis Å¡ildymas, vienas kambarys (1-6) yra be langų į iÅ¡orę, kurį reiktų iÅ¡muÅ¡ti sienoje, atitinkamai suderinus su KultÅ«ros paveldo departamentu, kitomis institucijomis, kas susiję su papildomomis iÅ¡laidomis. Pažymėjo, kad be minėtų įrenginių ar buto rekonstrukcijos ieÅ¡kovams nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ yra saistomas ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiÅ¡kose bylose, tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat privalo atsižvelgti ir į apeliacinės instancijos teismo Å¡ioje byloje pateiktas pastabas ir argumentus dėl iÅ¡ naujo grÄ Å¾into nagrinėti klausimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).

Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-23 ir 2016-12-08 nutartimis Å¡ioje byloje grÄ Å¾indamas bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir neįvertino aplinkybių, susijusių su techninėmis galimybėmis ieÅ¡kovų naudojamose patalpose įsirengti vandentiekio bei nuotekų Å¡alinimo sistemÄ , kurios įrengimas atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar atidalijimo schemoje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6, kairėje sienoje pavaizduotas langas realiai egzistuoja, nesiaiÅ¡kino, ar Å¡i aplinkybė, jog langas iÅ¡eina į verandÄ , laikytina neproporcinga žala daiktui.

Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-08 nutartyje pažymėjo, kad atsakovė, o ne ieÅ¡kovai turėjo pareigÄ teikti įrodymus, kad jos pasiÅ«lytas buto atidalijimo bÅ«das yra įmanomas nepadarant neproporcingos žalos daiktui bei nepažeidžiant ieÅ¡kovų interesų, taip pat atsakovė turėjo pateikti pertvarkymų projektÄ , nurodant, kieno lėšomis galėtų bÅ«ti atliekami pertvarkymai, kokia pertvarkymų kaina. Klaipėdos miesto apylinkės teismas dar kartÄ nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ pareikalavo tiek iÅ¡ atsakovės, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovų pateikti specialistų iÅ¡vadÄ arba asmeninę raÅ¡ytinę nuomonę apie buto atidalijimÄ nepadarant neproporcingos žalos daiktui, taip pat apie techninę galimybę ieÅ¡kovams atsivesti vandentiekį ir nuotekų Å¡alinimo sistemÄ Ä¯ 1-6 ar 1-7 patalpas, kuriomis ieÅ¡kovai galėtų naudotis, kokia tvarka ir kieno lėšomis vandentiekis ir nuotekų Å¡alinimo sistema galėtų bÅ«ti įrengta ir įteisinta, kokių veiksmų turėtų imtis Å¡alys atlikdamos Å¡iuos darbus.

Teismas 2016-12-19 nutartimi taip pat iki 2017 m. sausio 23 d. įpareigojo Å¡alis pateikti teismui praÅ¡ymus dėl ekspertizės Å¡ioje byloje, nurodant ekspertÄ ar ekspertizę atliekančiÄ Ä¯staigÄ , jos paslaugos kainÄ , klausimus ekspertui. Iki pat bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės ginčo Å¡alys, jų atstovai nepateikė teismui konkrečių praÅ¡ymų dėl ekspertizės skyrimo, nurodant ekspertinę įstaigÄ ar ekspertÄ , jos paslaugos kainÄ , klausimų ekspertui, taip pat neteikė ir konkrečių praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti iÅ¡ konkrečių įstaigų ar asmenų įrodymų, kurių Å¡alys pateikti negali.

Atsakovės atstovas prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas pateikė teismui abstraktų praÅ¡ymÄ , kad teismas turėtų bÅ«ti Å¡ioje byloje iniciatyvus ir paskirti savo iniciatyva ekspertizę, užklausti neįvardintas institucijas apie techninę galimybę ieÅ¡kovams atsivesti vandentiekį ir nuotekų Å¡alinimo sistemÄ ir dar kartÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ . Atsakovės atstovas į Å¡iÄ bylÄ yra pateikęs 2017-01-23 praneÅ¡imÄ , kad kreiptÄ si į AB „Klaipėdos vanduo“ vadovybę dėl ekspertizės Å¡ioje byloje preliminarios kainos, trukmės, nurodydamas, kad atsakymo iki Å¡iol negauta.

Be to atsakovės atstovas kreipėsi su 2017-02-02 praÅ¡ymu į UAB „Neringos vanduo“, praÅ¡ant nurodyti, ar yra įrengtos vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo sistemos bute, (duomenys neskelbtini), ar Å¡iame bute yra techninės galimybės įrengti Å¡ias sistemas, atitinkančias Å¡iuolaikinius norminius vandens teikimo ir nuotekų Å¡alinimo sistemas (2 t., b.l. 30, 43). Konkrečių praÅ¡ymų konkrečiai įstaigai ar ekspertui sutikti atlikti Å¡ioje byloje ekspertizę dėl techninės galimybės ieÅ¡kovams atsivesti vandentiekį ir nuotekų Å¡alinimo sistemÄ Ä¯ jiems priskirtinas patalpas atsakovė ar jos atstovas neteikė.

Be to ieÅ¡kovų atstovas patvirtino, kad ir ieÅ¡kovai nesidomėjo dėl galimybės atsivesti vandentiekį ir nuotekų Å¡alinimo sistemÄ Ä¯ jiems tiek pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimus tiek pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį priskirtinas patalpas. Teismas nori pažymėti, kad jis negali bÅ«ti aktyvus tokio pobÅ«džio byloje (dėl bendraturčių turto atidalijimo ar dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo), teismas turi iÅ¡likti neÅ¡aliÅ¡kas, nepažeisti proceso ekonomiÅ¡kumo, Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principų, imtis priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti.

Å i byla nėra priskirtina prie bylų, turinčių vieÅ¡Ä interesÄ , todėl nesutiktina su atsakovės atstovo teiginiais, kad teismas Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva skirti ekspertizę, taip pat savo iniciatyva rinkti už Å¡alis įrodymus. IÅ¡ esamos bylos medžiagos, ginčo buto plano, iÅ¡ Å¡alių ir jų atstovų pateiktų procesinių ir kitų dokumentų, paaiÅ¡kinimų, papildomai iÅ¡reikalautos medžiagos, parodymų teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams siÅ«lomose atidalinti buto patalpose 1-6 ar 1-7 yra techninė galimybė įsirengti vandentiekio bei nuotekų Å¡alinimo sistemÄ , taip pat nėra įrodymų kad tokias sistemas galima bÅ«tų įrengti ir verandoje 1-8, dėl kurių priskyrimo ieÅ¡kovams ar atsakovei byloje kyla ginčas (CPK 178 str., 185 str.).

Nesant jokių konkrečių pertvarkymų projekto, nenurodant, kas ir kieno lėšomis galėtų atlikti pertvarkymus ir už kokiÄ kainÄ teismas negali padaryti kitokių iÅ¡vadų remdamasis vien papildomai apklaustos liudytojos A. Å . parodymais, kad nuo pagrindinio įvado yra galimybė vandentiekio sistemÄ Ä¯sivesti į namo, (duomenys neskelbtini), butų atskiras patalpas ir kad nesudėtinga suderinti tokius projektus. Reikia pastebėti, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad skundžiamame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendime, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, atidalijant bendraturčių butÄ ir jiems priklausančias rÅ«sio patalpas pagal atsakovės siÅ«lomÄ atidalijimo schemÄ , teismas suformavo du butus pažeidžiant CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir tokiu bÅ«du atidalydamas patalpas teismas akivaizdžiai pablogino ieÅ¡kovų buitines sÄ lygas.

Pagal atsakovės atidalijimo schemÄ atsakovei atitenka butas su virtuve, vandentiekiu ir nuotekų Å¡alinimo sistema be jokių papildomų investicijų, o ieÅ¡kovams suformuotas butas be virtuvės, be vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo sistemos. Be to sprendžiant dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, svarbios aplinkybės yra tos, kad iÅ¡ pateiktos atidalijimo schemos nustatyta, jog ieÅ¡kovams kaip bendraturčiams bÅ«tų paliktas butas, kurio vienas kambarys (1-6) yra pereinamas ir neturi langų į iÅ¡orę (tik į verandÄ 1-8), be to, atsakovei atitektų virtuvės patalpa, kurioje atvestas vandentiekis bei nuotekų Å¡alinimo sistema.

Atsakovė, siekdama gauti sau geresnės kokybės butÄ , apribodama ieÅ¡kovams galimybę bute naudotis vandeniu, nesiÅ«lo jiems iÅ¡mokėti kompensacijos, padengiančios Å¡iuos praradimus arba kompensuoti vandens įsivedimo iÅ¡laidas. IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų, pateiktos fotonuotraukos nustatyta, kad langas tarp kambario 1-6 ir verandos 1-8 iÅ¡ tiesų yra. Be to nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių neteigė, jos tai, kad Å¡is langas iÅ¡eina į verandÄ su langais, bÅ«tų laikoma neproporcinga žala siekiamam atidalinti daiktui.

Kad tokio lango buvimas, į kurį Å¡viesa patenka per kitas patalpas (verandos), neproporcingai varžytų asmenų, kuriems bÅ«tų priskirta naudotis Å¡i patalpa interesus, sukeltų didelių nepatogumų, teismas taip pat nenustatė. IeÅ¡kovų atstovas nurodė, kad priskyrus ieÅ¡kovams kambarius 1-6 ir 1-7, ieÅ¡kovai svarstytų apie galimybę iÅ¡muÅ¡ti langÄ kambaryje 1-6 į iÅ¡orę, nes ginčo butas randasi vaizdingoje teritorijoje ir jiems aktualus iÅ¡orinis langas. Kad kažkokių daugiau nepatogumų, žalos sukeltų atsakovės siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das ar ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniu siÅ«loma nustatyti patalpų naudojimosi tvarka Å¡alys nenurodė.

Nors ir pagal atsakovės pateiktÄ buto atidalijimo variantÄ kiekvienam iÅ¡ bendraturčių tenka po du atskirus nekilnojamojo turto objektus su atskirais įėjimais, nors atsakovė butu naudojasi nuolatos, o ieÅ¡kovai į butÄ atvyksta periodiÅ¡kai, tačiau teismo vertinimu nenustačius techninių galimybių ieÅ¡kovams siÅ«lomose atidalinti buto patalpose 1-6 ar 1-7 įsirengti vandentiekio bei nuotekų Å¡alinimo sistemÄ , kuri yra bÅ«tina siekiant ieÅ¡kovams pagal paskirtį naudoti atidalintÄ objektÄ (butÄ ), teismas sprendžia, kad atsakovės siÅ«lomas ginčo buto atidalijimo bÅ«das pažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atidalijant ginčo buto patalpas natÅ«ra bÅ«tų akivaizdžiai pablogintos ieÅ¡kovų buitinės sÄ lygos, kurių pakeitimas ir pritaikymas, kad galėtų bÅ«ti naudojamos pagal paskirtį bÅ«tų susijęs su papildomomis iÅ¡laidomis, kurių kompensuoti atsakovė nesiÅ«lo, be to bÅ«tų susijęs su abejotina galimybe ieÅ¡kovams įsivesti į jiems atidalintÄ objektÄ atskirai vandentiekį ir nuotekų Å¡alinimo sistemÄ . Reikia pastebėti, kad atsakovė ir jos atstovas visai nenurodė, kaip natÅ«ra galėtų bÅ«ti atidalintos ginčo butui priklausančio sandėlio patalpos, nepateikti jokie Å¡io sandėlio planai, todėl faktiÅ¡kai galima bÅ«tų spręsti tik dėl naudojimosi sandėlio dalimi patalpomis tvarkos nustatymo.

Visa tai įvertinęs teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo atidalinti ginčo buto patalpų pagal ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinys netenkintinas ir svarstytina galimybė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ginčo butu ir jam priskirtos sandėlio patalpos. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovai pateikė VÄ® Registrų centro 2014-10-20 parengtÄ buto u/n (duomenys neskelbtini), patalpų padalijimo projektÄ ir praÅ¡o pagal šį projektÄ jiems paskirti bendrai naudotis 46/100 dalimis buto, kurių plotas 37,10 kv.m., o atsakovei paskirti naudotis 54/100 dalimis buto, kurių plotas sudaro 44,21 kv.m. (1 t., b.l. 8).

IeÅ¡kovai praÅ¡o jiems paskirti naudotis patalpomis, kurios plane pažymėtos indeksais: 1-6 (11,89 kv.m.) ir 1-3 (14,84 kv.m.) bei koridoriumi 1-7 (1,95 kv.m.), o atsakovei paskirti naudotis gyvenamÄ ja patalpa 1-2 (23,28 kv.m.) ir veranda 1-5 (4,08 kv.m.), o patalpomis: 1-8 veranda (10,80 kv.m.), 1-4 koridoriumi (1,80 kv.m.) ir 1-1 virtuve (12,67 kv.m.) paskirti naudotis bendrai ieÅ¡kovams ir atsakovei atitinkamai pagal priklausančias jiems dalis: 2/6 abiems ieÅ¡kovams ir 4/6 atsakovei (1 t., b.l. 11, 43-45). Butui priklausančio sandėlio patalpas siÅ«lo palikti naudotis atsakovei.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad naudojimosi Å¡iuo butu ir jo priklausiniu tvarka iki Å¡iol nebuvo nustatyta. IÅ¡ byloje pateikto ieÅ¡kovų 2014-09-24 pasiÅ«lymo registruotu paÅ¡tu iÅ¡siųsto atsakovei O. V. P. nustatyta, jog ieÅ¡kovai prieÅ¡ kreipdamiesi į teismÄ kreipėsi į atsakovę siÅ«lydami susitarti dėl buto naudojimosi tvarkos, tačiau bendras susitarimas nebuvo pasiektas (1 t., b.l. 17). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi bÅ«ti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos:

a) teisėtumo kriterijus, - praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka turi bÅ«ti teisėta, t. y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, - praÅ¡omos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, - siÅ«lomoje tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebÅ«tų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iÅ¡keliamas aukščiau kito, teismo pareiga - siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panaÅ¡iems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, - naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių iÅ¡naudojimÄ abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003 ir kt.).

IÅ¡ ieÅ¡kovų atstovo, atsakovės paaiÅ¡kinimų duotų teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieÅ¡kovams atvykus jie naudojasi patalpomis pažymėtomis indeksais 1-6 (11,89 kv.m.) ir 1-3 (14,84 kv.m.) bei koridoriumi 1-7 (1,95 kv.m.). Taip pat ieÅ¡kovai naudojasi vandeniu, esančiu virtuvėje, pažymėtoje indeksu 1-1. Atsakovė, gyvendama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi Å¡iomis patalpomis: koridoriumi 1-4, veranda 1-5, virtuve 1-1 , kambariu 1-2 ir veranda 1-8. Kaip atsakovė paaiÅ¡kino posėdžio metu, laikinai, dažniausiai vasaros sezono metu, kai ji nuomoja patalpas - koridorių 1-4, verandÄ 1-5, virtuvę 1-1 ir kambarį 1-2, ji gyvena verandoje 1-8.

Šioje verandoje atsakovė laiko savo daiktus. Be to atsakovė naudojasi butui priskirta sandėlio dalimi. Nenustatyta, kad šia sandėlio dalimi naudotųsi ieškovai. Taip pat teismas neturi duomenų, kad atvykę ieškovai naudotųsi veranda 1-8, kad ši patalpa jiems būtų svarbi naudojimuisi. Pažymėtina, jog šias aplinkybes dėl nusistovėjusios naudojimosi tvarkos patvirtino ir liudytoja A. Š., taip pat ankstesniuose teismo posėdžiuose apklausti liudytojai B. T. ir N. P., atsakovės sūnus.

IÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog faktinė naudojimosi butu tvarka yra susiformavusi, tačiau aiÅ¡kiai ir raÅ¡tu nustatytos buto naudojimo tvarkos nėra, Å¡alys geranoriÅ¡kai nusistatyti tvarkos nepajėgia. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo, buto patalpas.

Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Å iuo atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovai praÅ¡o jiems paskirti naudotis 10 kv.m. ploto daugiau. Už Å¡iÄ teisę jie atsakovei siÅ«lo sumokėti 4000 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ (1 t., b.l.44). Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kodėl siÅ«lo iÅ¡mokėti tokio dydžio kompensacijÄ , nors tokia teisė buvo iÅ¡aiÅ¡kinta.

IeÅ¡kovų atstovo teigimu Å¡i kaina nustatyta atsižvelgiant į VÄ® Registrų centro nurodytÄ tokio turto rinkos vertę, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai turės įdėti pakankamai investicijų į patalpas, kad galėtų jas naudoti pagal paskirtį. Be to, ieÅ¡kovai nori, kad jiems bendrai su atsakove bÅ«tų priskirta naudotis ir virtuvė 1-1 su koridoriumi 1-4. Atsakovė nesutinka, kad ieÅ¡kovai naudotųsi jos faktiÅ¡kai vienos naudojama virtuve, teigdama, kad dėl to ji patiria nepatogumų, sumažės jai priskirtų patalpų vertė, kur iÅ¡ atskiro buto su atskira virtuve Å¡ios bÅ«tų padarytos butu (patalpomis) su bendra virtuve.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai bendraturtis prieÅ¡tarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimÄ savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004). Klaipėdos miesto apylinkės teismas pirmuoju 2015-10-12 priimtu sprendimu Å¡ioje byloje iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo (verandÄ 1-8 priskiriant naudotis ne bendrai, o tik atsakovei) ir priteisė kitokio dydžio nei ieÅ¡kovų praÅ¡yta kompensacija, remdamasis Nekilnojamo turto registre nurodyta vidutine buto rinkos verte.

IÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos nutartis, taip pat atsižvelgdamas, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ nenustatyta techninių galimybių ieÅ¡kovams siÅ«lomose atidalinti buto patalpose 1-6 ar 1-7 įsirengti vandentiekio bei nuotekų Å¡alinimo sistemÄ , kuri yra bÅ«tina siekiant ieÅ¡kovams pagal paskirtį naudoti atidalintÄ objektÄ (butÄ ), be to ieÅ¡kovai kaip patvirtino ir pati atsakovė į turimÄ butÄ (jo dalis) atvyksta pakankamai retai ir todėl itin neapsunkins atsakovės, todėl teismas sprendžia, kad bÅ«tina bendram naudojimui palikti bendraturčiams virtuvę 1-1 ir praėjimÄ Ä¯ jÄ , t.y. koridorių 1-4.

Teismas nenustatė bÅ«tinybės palikti bendram naudojimui verandos 1-8, kurioje be to atsakovė tam tikru laikotarpiu gyvena. Dėl to ar butui priskirtas sandėlio patalpas reiktų palikti bendram naudojimuisi reikia atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovai Å¡iomis patalpomis faktiÅ¡kai nesinaudoja, jų atstovas paskutinio posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovai Å¡ių patalpų nepageidauja ir jas norėtų palikti asmeniniam naudojimui atsakovei kaip kompensacijÄ už jiems tenkančiÄ naudotis didesnę buto patalpų dalį nei jų turima turto dalis.

Kad ieÅ¡kovai norėtų turimas patalpas naudotis atskirai vienas nuo kito byloje nekėlė klausimo. Spręsdamas klausimÄ dėl patalpų priskyrimo teismas taip pat atsižvelgia tiek į bendraturčių turimas dalis, kad praÅ¡omos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys kiek įmanoma labiau atitiktų dalis bendrosios nuosavybės teisėje, taip pat kad kuo daugiau patalpų bÅ«tų priskirtos naudotis bendraturčiams atskiram naudojimui, kad iÅ¡vengti konfliktinių situacijų. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, įvertinus Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybės teise turimas dalis, siekiant, kad realiai naudojama kiekvieno iÅ¡ bendrasavininkų dalis kiek galima labiau atitiktų turimÄ idealiÄ jÄ nuosavybės dalį, galimybę skirti kiekvienai Å¡aliai izoliuotas patalpas, buto iÅ¡planavimÄ ir tikslinę paskirtį, galimybę visiems bendraturčiams naudotis pagalbine patalpa virtuve, teismas laiko, jog optimaliausia naudojimosi bendru daiktu tvarka yra ieÅ¡kovams paskiriant naudotis patalpomis, kurios VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo parengtame projekte pažymėtos indeksais: 1-6 (11,89 kv.m.) ir 1-3 (14,84 kv.m.) bei koridoriumi, pažymėtu indeksu 1-7 (1,95 kv.m.), o atsakovei paskirti naudotis gyvenamÄ ja patalpa 1-2 (23,28 kv.m.), veranda 1-5 (4,08 kv.m.), 1-8 veranda (10,80 kv.m.) bei butui priskirtomis sandėlio patalpomis (7,50 kv.m.), o patalpomis: 1-4 koridoriumi (1,80 kv.m.) ir 1-1 virtuve (12,67 kv.m.) paskirti naudotis bendrai ieÅ¡kovams ir atsakovei atitinkamai pagal priklausančias jiems dalis: 2/6 abiems ieÅ¡kovams ir 4/6 atsakovei (CK 4.75 str., CPK 185 str.).

Teismo vertinimu iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiÅ¡kinimus, taip pat teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, konstatuotina, kad tokia buto ir butui priklausančio sandėlio naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi ir labiausiai atitinkanti byloje dalyvaujančių asmenų interesus. Visa tai įvertinęs teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies, nustatydamas prieÅ¡ tai jau aptartÄ bendraturčių naudojimosi ginčo butu ir jam priskirta rÅ«sio patalpa naudojimosi tvarkÄ .

Pažymėtina, kad teismo nustatyta jo vertinimu geriausiai Å¡iuo metu bendraturčių interesus atitinkanti jų bendro turto naudojimosi tvarka neužkerta kelio iÅ¡ esmės pasikeitus situacijai (pvz. pasikeitus patalpų savininkams, kurie kitokiu intensyvumu naudotų patalpas) iÅ¡ naujo kelti klausimÄ dėl kitokios naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo. Pagal nurodytÄ naudojimosi tvarkÄ ieÅ¡kovams tektų 33,50 kv.m. bendro ploto, o atsakovei tektų 55,31 kv.m. bendro ploto. Toks patalpų priskyrimas artimas bendraturčių turimoms turto dalims.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovams tektų 3,90 kv.m. daugiau nei jiems priklauso (33,50 kv.m. – 29,60 kv.m. (1/3 dalis nuo 81,31 kv.m. buto + 7,50 kv.m. sandėlio)). Kadangi ieÅ¡kovams tenkanti naudotis patalpų dalis didesnė nei jų faktiÅ¡kai turima turto dalis, atsakovė turi teisę gauti už tai atitinkamÄ piniginę kompensacijÄ . Atsakovė savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje taip pat teikdama paaiÅ¡kinimus teismui nurodė, jog Å¡iuo metu Neringos mieste analogiÅ¡kų gyvenamųjų patalpų 1 kv.m. ploto vertė yra nuo 2300 iki 2900 Eur.

Å iam savo teiginiui pagrįsti ji yra pateikus į bylÄ 2013-10-10 negyvenamos patalpos - neįrengtos pastogės pirkimo-pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, jog 10,74 kv.m. pastogė buvo parduota už 7530,12 Eur (26000 Lt) (1 t., b.l. 95-103). Nei atsakovė nei ieÅ¡kovai nepateikė kvalifikuoto turto vertintojo atlikto ginčo buto įvertinimo. IeÅ¡kovų atstovas nurodė, kad buto verte reiktų laikyti Nekilnojamojo turto registre nurodytÄ turto vertę. Teismas sutinka su tokiais teiginiais, kadangi nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių nepateikė įrodymų apie specialistų atliktÄ buto rinkos vertę, o pateikta pirkimo-pardavimo sutartis neįrodo atsakovės nurodytų aplinkybių apie buto rinkos vertę Å¡iai dienai, be to Å¡ia sutartimi buvo parduotos visai kitokios patalpos, t.y. neįrengta pastogė, kaina už pastogę buvo Å¡alių 2013 m. sudariusių sutartį susitarimas.

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta 85148,29 Eur (294000,00 Lt) vidutinė ginčo buto rinkos vertė (b.l.7). Kadangi butas yra 81,31 kv.m., jo vieno kvadratinio metro rinkos vertė yra 1047,21 Eur. IeÅ¡kovams tenka teisė naudotis 3,90 kv.m. daugiau buto patalpų nei jiems priklauso, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis atsakovei priteistina 4084,12 Eur kompensacija, po 2042,06 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi sprendimas priimtas iÅ¡ esmės ieÅ¡kovų naudai, todėl jiems iÅ¡ atsakovės priteistinos ieÅ¡kovų Å¡ioje byloje turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, priteisiant jas ieÅ¡kovui, dengusiam Å¡ias iÅ¡laidas, kurios pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais – 145,00 Lt (41,99 Eur) žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir 41,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , kuris buvo patenkintas Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-08 nutartimi, 28,83 Lt (8,35 Eur) iÅ¡laidų už VÄ® Registrų centro pažymas ir 2000,00 Lt (579,24 Eur) atstovavimo iÅ¡laidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , ieÅ¡kovų atstovo ruoÅ¡tus procesinius dokumentus ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose teismo vertinimu atitinka rekomenduojamus priteisti dydžius.

Reikia pastebėti, kad atsakovės apeliacinis skundas dėl pirmojo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo Å¡ioje byloje, už kurį apeliantė sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-23 taip pat buvo patenkintas. Tikslinga tarpusavyje įskaityti vienodo dydžio (41,00 Eur) apeliantų už apeliacinius skundus sumokėtus žyminius mokesčius, skundžiant tiek pirmÄ jį tiek antrÄ jį pirmosios instancijos teismo sprendimus. Atsižvelgiant į nurodytÄ ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės viso priteistina 629,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str., 98 str.).

Ieškovų ieškinį patenkinus iš dalies, o atsakovės priešieškinį atmetus, valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str., 93 str.). Vadovaudamasis CK 4.75 str., CPK 259, 260, 263-270, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti. Nustatyti ieškovams T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovei O. V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iam butui priklausančių 6/100 dalių pastato-sandėlio, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , priskiriant: - ieÅ¡kovams T. P. ir R. P. bendram naudojimuisi, atskirai nuo atsakovės, naudotis buto patalpomis, pažymėtomis indeksais, „1-7“, „1-6“, „1-3“, o patalpomis:

„1-4“ koridoriumi ir „1-1“ virtuve paskirti naudotis bendrai ieškovams ir atsakovei atitinkamai pagal priklausančias jiems dalis: 2/6 abiem ieškovams ir 4/6 atsakovei, iš viso ieškovams paskiriant naudotis 33,50 kv.m. buto. - atsakovei O. V. P. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis buto patalpomis pažymėtomis indeksais „1-5“, „1-2“, „1-8“, bei šiam butui priklausančiomis 6/100 dalimis pastato-sandėlio, o buto patalpomis: „1-4“ koridoriumi ir „1-1“ virtuve paskirti naudotis bendrai ieškovams ir atsakovei atitinkamai pagal priklausančias jiems dalis: 2/6 abiems ieškovams ir 4/6 atsakovei, iš viso atsakovei paskiriant naudotis 55,31 kv.m. buto ir šiam butui priklausančio sandėlio.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. P. atsakovei O. V. P. 2042,06 Eur kompensacijÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. P. atsakovei O. V. P.2042,06 Eur kompensacijÄ . Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės O. V. P. ieÅ¡kovui R. P. 629,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Laura Spalvienė