3298c22a-eb6d-4d37-927c-e696f8f2d5a6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Bylos Nr. 1A-84/2011Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00156-2008-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.6, 1.2.3.2.9, 1.2.14.3.2.2 LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko (pranešėjo) Svajūno Knizlerio,teisėjų Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,nuteistiesiems R.

M. , V. M. , E. D. , gynėjams Renui BradÅ«nui, Eleonorai Adai Unčiurienei, Vytautui MerkÅ¡aičiui,nukentėjusiajam V. K. ,nukentėjusiojo atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. M. , V. M. , E. D. ir nukentėjusiojo V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį Å¡eÅ¡eriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus keturiolikai metų laisvės atėmimo, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto 9 mm kalibro „Makarov" tipo Å¡ovinių laikymo) vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto savadarbių Å¡audmenų laikymo) vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dvideÅ¡imčiai parų areÅ¡to.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes, ir paskirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, bausmes iš dalies sudedant, ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.V. M. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį aštuoneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus šešiolikai metų laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir V.

M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – devyniolika metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - devyniolika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.E. D. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį aÅ¡tuoneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus Å¡eÅ¡iolikai metų laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės, ir subendrinta bausmė paskirta devyniolika metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta dalis neatliktos bausmės paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu ir E. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dvidešimt metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Nuosprendžiu iš V. M. , E. D. , R. M. solidariai nukentėjusiojo V. K. naudai priteista 5092 litai turtinei ir 150000 litų neturtinei žalai atlyginti, 1190 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Be to, iÅ¡ R. M. nukentėjusiojo V. K. naudai priteisti 7000 litų turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo V. K. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. M. , R. M. ir E. D. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, bendrais veiksmais, panaudodami Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ , panaudodami fizinį smurtÄ , atimdami galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ , pasikėsino plėšimo bÅ«du pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ , itin žiauriai dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė kitÄ Å¾mogų, be to, R.

M. kitiems bendrininkams nežinant, pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ . Jie, iÅ¡ anksto susitarę padaryti sunkų nusikaltimÄ - panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ - revolverį „Blow 38", užtaisytÄ savadarbiais Å¡audmenimis, bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ - elektroÅ¡oko įrenginį „Power Max", užvaldyti svetimÄ , A. K. K. priklausantį didelės vertės turtÄ - 200 000 litų vertės metalo lauÅ¾Ä , iÅ¡ anksto susitarę, kad R. M. ir E. D. , panaudoję A.K.

K. atžvilgiu fizinį smurtÄ , pastarÄ jį suriÅ¡ ir taip atims galimybę Å¡iam prieÅ¡intis, o V. M. organizuos pagrobto metalo laužo iÅ¡gabenimÄ , taip grupės nariams pasiskirsčius užduotis ir vaidmenis, 2008 m. liepos 1 d. apie 7 val. A. K. K. priklausiančios sodybos, esančios Guobų k., Kazlų RÅ«dos sav., kieme ir gyvenamajame name, E. D. panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ , paveikus A. K. K. galvos ir pečių srityse elektroÅ¡oko įrenginiu „Power Max", R. M. nukreipus į nukentėjusįjį revolverį „Blow 38" bei iÅ¡sakius grasinimÄ Å¡auti, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtÄ â€“ tyčia rankomis, kojomis, revolverio „Blow 38" korpusu, elektroÅ¡oko įrenginio „Power Max" korpusu sudavė mažiausiai tris smÅ«gius A.

K. K. į galvÄ ir krÅ«tinę, tuo bendrais veiksmais padarė muÅ¡tines žaizdas kairiame antakyje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žande, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kairės pusės VI, VII, VIII, IX, X Å¡onkaulių lūžius, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , bendrais veiksmais atėmė galimybę A. K. K. prieÅ¡intis - plastmasinėmis sÄ varžomis, virve, lipnia juosta suriÅ¡o Å¡io rankas ir kojas, bei, bendrais veiksmais, suvokdami, kad tokiu bÅ«du neiÅ¡vengiamai sukels A. K. K. dideles fizines kančias ir mirtį, ant galvos užmovė sintetinio audinio maiÅ¡Ä , kurį kaklo srityje apvyniojo lipnia juosta, dėl ko, ant galvos užmautame maiÅ¡e iÅ¡kvėpavus deguonį ir susikaupus anglies dvideginiui, A.

K. K. mirė nuo uždusimo uždaroje erdvėje. Tokiu bÅ«du, atėmę galimybę A. K. K. prieÅ¡intis, kartu pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam priklausantį turtÄ - 3500 litų vertės automobilį „ZIL", be to, R. M. , bendrininkams nežinant, pagrobė gyvenamojo namo kambaryje seife buvusius 7000 litų, tačiau didelės vertės A. K. K. priklausančio turto, dėl kurio buvo visi susitarę, nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2008 m. liepos 1 d. planuoto pagrobti metalo laužo nepavyko iÅ¡vežti dėl techninių priežasčių, prasto privažiavimo, o 2008 m. liepos 2 d. metalo lauÅ¾Ä sutrukdė iÅ¡vežti sodyboje buvę policijos pareigÅ«nai.

R. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, tai yra, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens neteisėtai, be tikslo platinti, įgijo ir iki 2008 m. liepos 26 d. bute, esančiame Žemaičių g. 63, Kaune, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - 0,191 g. kokaino ir nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų - 0,016 g metamfetamino. Taip pat R. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo Å¡audmenimis, tai yra, bÅ«damas Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigÅ«nu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje per policijos pareigÅ«nų Å¡audymo pratybas neteisėtai įgijo – negrÄ Å¾ino neiÅ¡Å¡audytus tris pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov" tipo Å¡ovinius ir juos iki 2008 m. liepos 26 d. neteisėtai laikė bute, esančiame Žemaičių g 63, Kaune.

Be to, R. M. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai disponavo Å¡audmenimis, tai yra, neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje neteisėtai pasigamino penkis savadarbius Å¡audmenis – į garsiniais ir dujiniais Å¡oviniais skirto Å¡audyti revolverio „Blow 38" bÅ«gnelio kameras sudėjo po garsinį Å¡ovinį ir 8,5 mm skersmens guminį Å¡ratÄ , kurio iÅ¡Å¡auto kinetinė energija yra 23 J, bei Å¡iuos savadarbius Å¡audmenis iki 2008 m liepos 26 d. neteisėtai laikė bute, esančiame Žemaičių g 63, Kaune.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus panaikinti ir dėl Å¡ios veikos jį iÅ¡teisinti.

Taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį jam skirtÄ bausmę ir už Å¡ios veikos padarymÄ paskirti bausmę lygiÄ BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui arba Å¡velnesnę.Nuteistojo manymu, jis turėjo bÅ«ti pripažintas kaltu tik dėl svetimo turto užvaldymo bei pasikėsinimo užvaldyti svetimÄ turtÄ , panaudojus fizinį smurtÄ , tačiau negalėjo ir neturėjo bÅ«ti nuteistas dėl tyčinio nužudymo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus.Apelianto teigimu, jis visose proceso stadijose buvo nurodęs, kad jo bei kitų nuteistųjų susitarimas apėmė konkretų tikslÄ - panaudojant fizinį smurtÄ užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ .

Smurtas buvo aptartas konkretus t. y. apsvaiginus elektroÅ¡oku nukentėjusįjį suriÅ¡ti ir po to pagrobti jo turtÄ , dėl smÅ«gių sudavimo tartasi nebuvo, taip pat nebuvo tartasi dėl nukentėjusiojo nužudymo. Todėl apeliantas mano, kad jam inkriminuotas kaltinimas nepagrįstas faktiniais duomenimis bei įrodymais dalyje dėl tyčinio nužudymo ypač žiauriai bei dėl savanaudiÅ¡kų paskatų yra per griežtas, todėl Å¡ioje dalyje jis turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas.Nuteistasis nurodo, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jo tyčia buvo nukreipta apsvaiginti nukentėjusįjį elektroÅ¡oku bei jį suriÅ¡ti.

Tačiau prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojus elektroÅ¡okÄ jis neapsvaigo, todėl nuteistasis sudavė jam keletÄ smÅ«gių į petį. Po to nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo R. M. . Apelianto teigimu, jis reikalavo R. M. nutraukti Å¡iuos veiksmus, nes tai peržengė susitarimo ribas, tačiau, R. M. savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė ir nukentėjusysis buvo suriÅ¡tas bei jam buvo uždėtas ant galvos maiÅ¡as. Kas uždėjo maiÅ¡Ä bei kokiu tikslu tai buvo padaryta, nuteistasis teigia nežinantis, nes tokio susitarimo nebuvo, o jis tuo metu buvo Å¡oko bÅ«senoje.

Ä®neÅ¡us nukentėjusįjį į kambarį, nuteistasis E. D. teigia pamatęs, kad ant nukentėjusiojo galvos yra maiÅ¡as, todėl jis nurodė R. M. nuimti nuo galvos maiÅ¡Ä , kad nukentėjusysis neuždustų. Tai užfiksuota 2008 m. rugpjūčio 6 d. jo apklausos protokole bei 2009 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu. R. M. sutikus, jis iÅ¡ kambario išėjo. Todėl nuteistasis mano, kad galima teigti, jog nukentėjusiojo mirties jis nesiekė ir nenorėjo bei nesuprato, kad ji gali įvykti, nes jis iÅ¡ kambario pasiÅ¡alino tik R.

M. pažadėjus nuimti nukentėjusiajam nuo galvos maiÅ¡Ä . Dėl Å¡ių aplinkybių E. D. mano, kad nėra jo tyčios valinio momento, t. y. siekio bei noro, kad įvyktų nukentėjusiojo mirtis, taip pat nėra ir intelektualinio momento, t. y. suvokimo, jog mirtis gali kilti, nes R. M. buvo pažadėjęs nuimti nukentėjusiajam maiÅ¡Ä nuo galvos. Su nukentėjusiuoju kambaryje liko vienas R. M. , kuris, kaip matosi iÅ¡ byloje esančio įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, ant nukentėjusiojo galvos užmetė skudurus, kurie galėjo turėti įtakos mirties paspartėjimui.

Tačiau tai buvo tik R. M. veiksmai, kurie nebuvo aptarti su kitais bendrininkais. Juo labiau, kad apie uždėtus skudurus ant nukentėjusiojo galvos, jis nieko nežinojo, todėl jam inkriminuoti tyčinio nužudymo sukeliant dideles kančias, nėra pagrindo. Tiek maiÅ¡o uždėjimas, tiek ir skudurų užmetimas ant nukentėjusiojo galvos buvo R. M. veiksmai, kurie išėjo už bendrininkų susitarimo ribų, todėl tai galima vertinti, kaip vykdytojo ekscesÄ . Be to, apeliantas nurodo, kad ant nukentėjusiojo galvos uždėtas maiÅ¡as nebuvo lipnia juosta užklijuotas sandariai, t. y. tarp maiÅ¡o ir kaklo buvo tarpas, per kurį galėjo patekti oro.

Todėl jis mano, kad galimai, jeigu nebÅ«tų užmesti skudurai ant galvos, nukentėjusiojo mirtis galėjo ir neįvykti. Be to apeliantas pastebi, kad vykdamas kitÄ dienÄ Ä¯ nukentėjusio namus paimti metalo jis apie nukentėjusiojo mirtį nežinojo ir tik bÅ«nant nukentėjusio namų kieme, pakrovus sunkvežimį, iÅ¡ R. M. sužinojo, jog nukentėjusysis yra negyvas. Po to vykti pasikrauti metalo jis atsisakė. Todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad jis žinodamas apie nukentėjusiojo mirtį ir toliau prisidėdamas prie jo turto grobimo tokiu bÅ«du sutiko su R.

M. veiksmais nužudant nukentėjusįjį bei jiems neprieÅ¡taravo, nėra pagrindo. Apelianto manymu, nesutikimÄ su R. M. įvykdytu K. K. nužudymu jis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė atsisakydamas grobti jo turtÄ .Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių nuteistasis mano, kad jo padaryta veika turėtų bÅ«ti vertinama, kaip plėšimas su atitinkamai sukeltu nesunkiu bei nežymiu sveikatos sutrikdymo laipsniu t. y. pagal BK 180 straipsnį.Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju jis veikė tik kaip vykdytojas, nes pagal susitarimÄ , elektroÅ¡oku turėjo apsvaiginti nukentėjusįjį, po ko jis turėjo bÅ«ti suriÅ¡tas bei toliau vykdomas jo turto užvaldymas.

Organizatoriumi buvo R. M. , kuris sumanė nusikaltimÄ , jį suplanavo, parÅ«pino visas reikalingas priemones, t. y. lipniÄ juostÄ , virvę, pistoletÄ , elektroÅ¡okÄ , mobilaus telefono korteles, automobilį. Jo veiksmai iÅ¡ esmės sÄ lygojo tiek paties nusikaltimo padarymÄ , tiek ir kilusias pasekmes. Todėl E. D. mano, kad atsižvelgiant į ne pagrindinį jo vaidmenį Å¡io nusikaltimo padaryme, atitinkamai turi bÅ«ti skiriama ir bausmė. Tačiau teismas pažeisdamas teisingumo bei proporcingumo principus, vis tiek jam skyrė griežčiausiÄ bausmę tiek už plėšimÄ , tiek ir už nužudymÄ .

Apeliantas taip pat mano, kad Å¡iuo atveju nepagrįstai nustatytas nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis – nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai, todėl jis turėtų bÅ«ti Å¡alinamas iÅ¡ kaltinimo. Å is požymis nustatytas tik dėl Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertizės akto bei eksperto A. C. apklausos teisme. Ekspertas apklausiamas teisme, parodė, kad nukentėjusysis mirė didelėse kančiose, dėl iÅ¡kvėpuoto maiÅ¡e deguonies bei susikaupus anglies dvideginiui.

Tačiau nuteistasis mano, kad tokie eksperto teiginiai niekuo neparemti. Tokių duomenų nenurodoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus pateikto ekspertizės akto išvadose, kurioje teigiama, kad klausimas dėl nukentėjusiojo kančių pojūčio ar psichinės būsenos gulint surištomis rankomis bei kojomis ir su užmautu ant galvos sintetinio audinio maišu, kuris kaklo srityje apvyniotas lipnia juosta, nepriklauso teismo medicinos ekspertizės kompetencijai.

Apeliantas pastebi, kad abi ekspertizės buvo atliktos ta pačia tyrimo kryptimi. Todėl nuteistasis mano, kad eksperto A. C. pateikti duomenys apie nukentėjusiojo kančias prieÅ¡ mirtį peržengia jo kompetencijos ribas. Taigi, A. C. teiginiai dėl nukentėjusiojo mirties didelėse kančiose turėtų bÅ«ti vertinami, kaip abejonės, o visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamųjų naudai.Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir mano, kad tokia aplinkybe turėtų bÅ«ti pripažintina tai, jog jis pripažįsta padaręs nusikaltimÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Apeliantas nurodo, kad kaltės jis nepripažino tik dėl tyčinio nužudymo, nes už šį nusikaltimÄ jis negali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn. Todėl mano, kad kaltės nepripažinimas dalyje dėl tyčinio nužudymo negali bÅ«ti laikomas ne visiÅ¡ku pripažinimu. Atsižvelgiant į tai, teismas jo prisipažinimÄ dėl BK 180 straipsnyje numatytos veikos turėjo laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atitinkamai paskirdamas bausmę ne didesnę nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas jam bausmę nepagrįstai konstatavo, jog jis charakterizuojamas neigiamai, nes tokie duomenys neatitinka faktinių aplinkybių.

Tokį argumentÄ nuteistasis grindžia prie skundo pridedama charakteristika iÅ¡ pataisos namų. Apelianto manymu, Å¡ios aplinkybės rodo, kad nors jis anksčiau ir teistas, pripažintas kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau supranta, kad elgėsi nepateisinamai, neleistinai, jo elgesys neatitiko jokių visuomenėje įprastų bei nusistovėjusių elgesio normų. Å iuo metu įvertinęs savo veiksmus, jis stengiasi save pakeisti, nuolat bendrauja su artimaisiais. Tai nuteistojo manymu rodo, kad jis nėra iÅ¡imtinai kriminalizuota asmenybė, neturinti jokių moralės normų, įsitikinimų, teigiamų savybių, jo socialiniai ryÅ¡iai su laisvėje esančiais artimaisiais nėra nutrÅ«kę.

Todėl teismas turėtų į tai atsižvelgti skirdamas bausmę. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Nuteistojo manymu, apygardos teismas jam skyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, prieÅ¡taraujančiÄ BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytam teisingumo principui. R. M. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė apie nusikalstamų veikų padarymÄ nuoseklius ir itin iÅ¡samius parodymus, kurie padėjo operatyviai atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Be to, prisipažino iÅ¡ seifo paėmęs pinigus, nors kiti nusikaltimo padarymo bendrininkai to nematė ir nežinojo.Taip pat apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nusikaltimų bendrininkai V. M. ir E. D. , po nusikalstamų veikų padarymo grįždami iÅ¡ nusikaltimo padarymo vietos, dujinį pistoletÄ , elektroÅ¡okÄ ir kitus daiktus buvo iÅ¡metę į Å¡iukÅ¡lių dėžę Kaune. Tuo tarpu R. M. tai sužinojęs nuvyko į nurodytÄ vietÄ ir Å¡iuos daiktus paėmęs parsivežė į savo namus.

Ant Å¡ių daiktų paliktų pėdsakų nesunaikino, nors tokiÄ galimybę turėjo. Tai apelianto manymu patvirtina, kad jis ruošėsi vykti į policijÄ ir prisipažinti. Tačiau prieÅ¡ tai, kartu su artimaisiais, norėjo atÅ¡vęsti močiutės vardadienį. Dėl to nuvykti į policijÄ nespėjo, nes policijos pareigÅ«nai jį sulaikė. Visgi, jis savo noru jiems atidavė aukščiau paminėtus daiktus.Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, iÅ¡skyrus nužudymÄ .

Tačiau nuteistojo manymu, jis visiÅ¡kai prisipažino, kokiais veiksmais prisidėjo prie K. K. nužudymo, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nors tikslo jį nužudyti neturėjo.Be to, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis jauno amžiaus, anksčiau neteistas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jį iÅ¡teisinti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus.Nuteistojo V.

M. manymu, jo kaltės padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , grindžiama tik melagingais R. M. parodymais, kitų neginčytinų ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę nužudžius nukentėjusįjį, byloje nėra. Be to, bylos aplinkybės bei įrodymai iÅ¡nagrinėti neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, buvo įrodinėjama tik kaltinimo versija, tuo tarpu nuteistÄ jį teisinantys įrodymai nevertinti.Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, kaip organizuota grupe dėl savanaudiÅ¡kų paskatų padarytÄ itin žiaurų nužudymÄ .

V. M. nuomone, veikÄ kvalifikuojant kaip nužudymÄ itin žiauriai, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo bÅ«dÄ , o inkriminuojant organizuotÄ grupę, bÅ«tina nustatyti, jog tarp veikÄ padariusių asmenų buvo bendras susitarimas sumuÅ¡ti ar nužudyti nukentėjusįjį. Tuo tarpu Å¡iuo atveju tokio tikslo nebuvo, nes į nukentėjusiojo namus nuteistieji vyko siekdami jį apiplėšti. Apeliantas nurodo, kad smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, jo nemušė, maiÅ¡o ant galvos nedėjo, todėl mano, kad jis nesusijęs su nukentėjusiojo mirtimi, kadangi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryÅ¡io.

Be to, nuteistasis teigia, kad nenumatė, jog R. M. veiksmai sukels nukentėjusiojo mirtį, nes iÅ¡ anksto nebuvo susitarta nei su R. M. , nei su E. D. dėl veiksmų apimties. Todėl negalima teigti, kad jį tenkino bet kokios dėl veikos kilsiančios pasekmės. V. M. mano, jog kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami individualiai, pagal dalyvavimo darant nusikaltimÄ pobÅ«dį ir bendrininko aktyvumo lygį (LAT 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46). Be to apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo ir E. D. parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu ir nuosprendį grindė vien ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Nepagrįstai teisiamojo posėdžio metu V. M. , E. D. duoti parodymai, kuriuose jie nusikaltimo organizatoriumi įvardino R. M. , vertinti, kaip jų gynybine versija, siekiant suklaidinti teismÄ ir nuslėpti tikrÄ sias bylos aplinkybes bei bandymu Å¡velninti savo padėtį ir iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo manymu, neatsižvelgta į aplinkybę, jog į A. K. K. namus jie vyko R. M. iniciatyva, siekdami apiplėšti nukentėjusįjį. Be to, vaidmenis nusikalstamos veikos padaryme paskirstė R.

M. . Neįvertinta ir tai, kad E. D. taip pat nurodė, jog R. M. buvo nusikaltimo organizatorius. V. M. neginčija, kad žinojo, jog prekes perka žmogaus suriÅ¡imui, tačiau apie A. K. K. užmuÅ¡imÄ kalbama nebuvo, taip pat nurodo, kad nesitarta nukentėjusiojo atžvilgiu naudoti fizinį smurtÄ , kÄ patvirtino ir E. D. . Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo naudojamas smurtas, jis buvo automobilyje. Nuteistasis V. M. mano, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi jo ir E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir juos vertino, kaip jų kaltę pagrindžiančius įrodymus.

Kartu vadovavosi melagingais R. M. parodymais, jog apeliantas paėmė maiÅ¡Ä ir atėjęs uždėjo jį A. K. K. ant galvos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jam atėjus į kiemÄ A. K. K. jau gulėjo suriÅ¡tom rankom, su maiÅ¡u ant galvos, apvyniotu izoliacija, tačiau buvo sÄ moningas, kalbėjo. Jis smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, skudurų ant galvos nedėjo, tik su R. M. nunešė A. K. K. į namo vidų ir paguldė į lovÄ , kur jį paliko gyvÄ . Paguldęs K. K. į lovÄ jis išėjo ir iÅ¡važiavo į KaunÄ ieÅ¡koti maÅ¡inos metalo laužui iÅ¡vežti, o E. D. ir R.

M. pasiliko ieÅ¡koti pinigų. Su nukentėjusiuoju likęs vienas R. M. toliau smurtavo prieÅ¡ A. K. K. , surado seifÄ ir pagrobė pinigus. Vėliau R. M. pasakė, kad A. K. K. mirė, jo namuose pinigų nerado. Todėl apeliantas mano, kad R. M. turėjo motyvÄ Å¾udyti nukentėjusįjį, nes tikėtina, jog norėdamas nuslėpti rastus pinigus, savo iniciatyva uždusino nukentėjusįjį užmesdamas ant jo skudurus. Juolab, kad E. D. patvirtino, jog jam iÅ¡einant iÅ¡ namo ant nukentėjusiojo nebuvo užmesta jokių skudurų, nukentėjusysis buvo sÄ moningas ir kalbėjo, su juo name liko tik R.

M. .Taip pat apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nusikalstamÄ veikÄ nuteistieji padarė veikdami organizuota grupe (BK 25 str. 3 d.), nes nepakankamai atskleisti Å¡ios bendrininkavimo formos požymiai. Nuteistojo nuomone, R. M. veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį laikytini vykdytojo ekscesu, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nuteistasis teigia parodęs, jog susitarimas buvo vienas – pagrobti turtÄ . Tuo tarpu susitarimo atimti nukentėjusiajam gyvybę, tuo labiau itin žiauriai, sukeliant nukentėjusiajam kančias, nebuvo.

Tačiau R. M. peržengė visas susitarimo ribas ir savo veika sukėlė pasekmes, dėl kurių nebuvo susitarta. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1 d.). Taigi ir vykdytojas, ir kiti bendrininkai atsako ne už kitų, o už pačių asmeniÅ¡kai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kartu BK 26 straipsnio 1 dalies nuostata reiÅ¡kia ir tai, kad bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesÄ , t. y. bendrininkų susitarimo ribų peržengimÄ .

Dėl šių aplinkybių apeliantas mano, kad negali būti pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad nebuvo aiškinamasi dėl kurio kaltinamojo veiksmų įvyko A. K. K. mirtis.Kartu V. M. atkreipia dėmesį, kad įvykio metu naudoti daiktai, taip pat raktas nuo nukentėjusiojo durų rasti pas R. M. , be to, ant daiktų kratos metu paimtų pas R. M. rasti tik R. M. ir nukentėjusiojo biologiniai pėdsakai, tuo tarpu apelianto pėdsakų nerasta.

Apygardos teismas Å¡ios aplinkybės tinkamai neįvertino.Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad ekspertizės akte Nr. EKM 62/10(01) konstatuota, jog klausimas dėl nukentėjusiojo kančių pojūčio ar psichinės bÅ«senos gulint suriÅ¡tomis rankomis ir kojomis ir su užmautu ant galvos maiÅ¡u, nepriklauso teismo medicinos ekspertizės kompetencijai. Dėl Å¡ios aplinkybės nuteistajam nesuprantama kuo remiantis inkriminuotas žudymÄ kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.Apeliantas taip pat nesutinka su paskirta bausme, nes mano, kad ji prieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai ir logikai.

Teismas neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Byloje nustatyta, kad veika padaryta netiesiogine tyčia, tačiau į tai, kad netiesioginė tyčia yra akivaizdžiai mažiau pavojinga nei tiesioginė tyčia ir todėl turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, taip pat neatsižvelgta. Be to, V. M. mano, jog teismas klaidingai konstatavo, kad jis buvo vienas aktyviausių organizuotos grupuotės narių, ir jam už tai turi būti paskirta griežtesnė bausmė, nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai.

Nuteistojo manymu, jo vaidmuo nusikalstamoje veikoje nebuvo pagrindinis, nukentėjusiojo užpuolimo metu jis buvo automobilyje, aktyvių veiksmų darant A. K. K. kÅ«no sužalojimus jis nesiėmė, o įnešęs nukentėjusįjį į namÄ iÅ¡ nusikaltimo vietos iÅ¡važiavo. Todėl niekaip negalėjo prisidėti prie nukentėjusiojo mirties ir jo žalojimo ar kankinimo. Taigi, apelianto nuomone, teismas neteisingai paskyrė jam per griežtÄ bausmę (BPK 328 str. 2 p.).V. M. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis prisipažino, padaręs plėšimÄ .

Tačiau jei teismas pripažino jį kaltu padarius nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.), tokiu atveju jis neturėjo bÅ«ti nuteistas ir už plėšimÄ .Taip pat apeliantas tik iÅ¡ dalies sutinka su iÅ¡ jo priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu. Jis sutinka atlyginti nukentėjusiojo laidojimo iÅ¡laidas bei advokato atstovavimo nukentėjusiajam teisme iÅ¡laidas. Tačiau mano, kad apygardos teismo iÅ¡ jo bei kitų nuteistųjų solidariai priteista nukentėjusiajam V. K. 150000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė, neatitinkanti turtinės padėties bei prieÅ¡tarauja protingumo principui.

O atsižvelgus į tai, kad inkriminuoto nužudymo itin žiauriai dėl savanaudiÅ¡kų paskatų jis nepadarė, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje turėtų bÅ«ti atmestas.Nukentėjusysis V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti ir R. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose padarymÄ paskirti aÅ¡tuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje padarymÄ â€“ aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes, subendrinti apėmimo bÅ«du ir R. M. paskirti aÅ¡tuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Å iÄ subendrintÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir galutinę subendrintÄ bausmę R. M. paskirti laisvės atėmimÄ dvideÅ¡imčiai metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Nukentėjusysis mano, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. M. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus paskirta bausmė neatitinka BK 54 straipsnio bei BK 41 straipsnio 2 ir 5 punktų reikalavimų, kadangi R. M. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , kurį kvalifikuoja net dvi aplinkybės - itin žiaurus nužudymas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Be to ir konkretÅ«s Å¡ioje byloje nustatyti R. M. veiksmai nužudant A. K. K. pasižymėjo tokiomis aplinkybėmis, kurios rodo, kad tam, jog šį asmenį teisingai nubausti už jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , o taip pat, kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, R.

M. turėjo bÅ«ti paskirta bausmė griežtesnė, nei jÄ paskyrė apygardos teismas. Å iuo atveju negalima ignoruoti aplinkybės, jog R. M. buvo aktyviausias organizuojant nusikaltimÄ , ir jį vykdant. BÅ«tent R. M. parÅ«pino nusikaltimo įrankius, be kurių to nusikaltimo padarymas bÅ«tų iÅ¡ esmės neįmanomas (automobilį, elektroÅ¡oko įrenginį, Å¡aunamÄ jį ginklÄ , už savo lėšas nupirko raiščius, sÄ varžas, lipniÄ juostÄ ). Be to, R. M. buvo aktyviausias ir atliekant tiesioginius veiksmus nužudant A.

K. K. . Jis pirmasis A. K. K. atžvilgiu pradėjo vartoti fizinį smurtÄ ir buvo aktyviausias neutralizuojant nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ . IÅ¡ R. M. parodymų, vertinant juos su E. D. parodymais matyti, kad E. D. neveiksmingai panaudojus A. K. K. atžvilgiu elektroÅ¡okÄ , R. M. iÅ¡ karto nukreipė į nukentėjusįjį Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei iÅ¡sakė grasinimÄ Å¡auti, po to smogė nukentėjusiajam į galvÄ pistoleto rankena, kojomis bei rankomis sudavė smÅ«gius, tokiu bÅ«du palaužus nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ , pastarÄ jį kartu su E. D. suriÅ¡o, kartu su abiem kitais bendrininkais uždėjo jam ant galvos sandarų maiÅ¡Ä ir su vienu iÅ¡ bendrininkų nukentėjusįjį įnešė į namÄ , kuriame Å¡is mirė.Taip pat nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad bÅ«tent R.

M. veiksmai nulėmė jo brolio žūtį, nes R. M. likus vienam su A. K. K. , Å¡is nuteistasis turėjo galimybę iÅ¡saugoti nukentėjusiajam gyvybę, tačiau to nepadarė. PrieÅ¡ingai, iÅ¡gavęs iÅ¡ A. K. K. duomenis apie pastarojo seife saugotus pinigus ir apie realiÄ galimybę tuos pinigus iÅ¡ seifo paimti, bÅ«tent ir grobė pinigus tuo metu, kai nukentėjusysis užduso ir kančiose numirė.Nukentėjusiojo manymu, aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad apygardos teismas, už organizuota grupe įvykdytÄ A.

K. K. nužudymÄ paskirdamas nuteistiesiems V. M. ir E. D. bausmes po 16 m. laisvės atėmimo, o R. M. - dviem metais trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, pastarajam nuteistajam bausmę individualizavo neteisingai bei apskritai nuosprendyje nepasisakė dėl bausmės individualizavimo nuteistajam R. M. . Ženkliai besiskiriančių pagal griežtumÄ bausmių paskyrimas atskiriems asmenims, kurių teisinė padėtis ir vaidmuo nusikaltimo padaryme yra panaÅ¡Å«s, formuoja nuomonę, kad teismas nevienodai vertino teisinių santykių subjektus.

Apelianto manymu, vaidmens nusikaltimo organizavime ir įvykdyme požiÅ«riu, nuteistųjų E. D. ir V. M. padėtis, lyginant jÄ su R. M. padėtimi, dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių yra netgi palankesnė.Apelianto manymu, nuteistiesiems E. D. ir V. M. už šį nusikaltimÄ paskirtos bausmės yra teisingos, todėl R. M. už šį nusikaltimÄ turėjo bÅ«ti paskirta ne mažesnė bausmė. PrieÅ¡ingai, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, nuteistajam R. M. už A. K. K. nužudymÄ turėjo bÅ«ti paskirta griežtesnė bausmė, nei kitiems bendrininkams.

Nukentėjusiojo nuomone, teismas nepakankamai atsižvelgė į BK 58 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nors apraÅ¡ydamas inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ esmės teisingai nustatė R. M. , kaip organizuotos grupės bendrininko, dalyvavimo nužudant A. K. K. veikÄ vaidmenį, rūšį, pobÅ«dį, tačiau paskirdamas jam už šį nusikaltimÄ bausmę Å¡ių aplinkybių pakankamai neįvertino. Dėl to R. M. Å¡iame epizode paskirta aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė, atitinkamai jam paskirta aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė ir subendrinant bausmes už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Kartu apeliantas pastebi, jog apygardos teismas Å¡iame nuteistajam R. M. inkriminuotame kaltinimo epizode nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.Nors R. M. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, tačiau teismas pakankamai neįvertino to, kad Å¡ioje byloje jis pripažintas kaltu viso padaręs net penkis nusikaltimus. Apelianto manymu, kai skiriama bausmė už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas itin sunkias pasekmes, padarymÄ , bausmės dydžio neturėtų nulemti formali nuteistojo charakteristika.

Be to, bÅ«tina įvertinti, kad R. M. nusikalto pats bÅ«damas policijos pareigÅ«nu ir turėjęs pareigÄ saugoti asmenis nuo nusikaltimų. Taip pat nelaikytina pagrindu Å¡velninti nuteistajam R. M. bausmę ir tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius parodymus, kurie padėjo operatyviai atskleisti nusikalstamos veikos padarymÄ . Nuketėjusiojo teigimu, Å¡ioje dalyje nuosprendis prieÅ¡taringas. Pirmosios instancijos teismas už A. K. K. nužudymÄ skirdamas nuteistajam R. M. bausmę, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Tokiu bÅ«du pripažino, kad R. M. vaidmuo baudžiamajame procese nebuvo tokio laipsnio, kad bÅ«tų pagrindas Å¡iam nuteistajam pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau nuosprendyje baigdamas motyvuoti bausmės skyrimÄ nuteistajam R. M. , pagrįstus nuosprendžio motyvus, kuriais nenustatė jo padarytoje nusikalstamoje veikoje (BK 129 str. 2 d. 6, 9 p.) atsakomybę lengvinančių aplinkybių, aukščiau nurodytu bÅ«du paneigė.

Nukentėjusiojo teigimu, svarbiausia Å¡ioje dalyje yra tai, kad, nors R. M. ir ikiteisminiame tyrime, ir teisminiame Å¡ios bylos nagrinėjime dalinai ir pripažino savo kaltę, davė parodymus apie savo ir kitų bendrininkų padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jis taip elgėsi verčiamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, o teisme dalinai pripažino savo kaltę, verčiamas byloje jau surinktų iÅ¡samesnių įrodymų.Apeliantas teigia, kad teismas skirdamas R.

M. bausmę pažeidė LAT 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 "Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose" 30 punkto nuostatas, kuriose numatyta, kad tokiu atveju, jei nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, skiriant kaltinamajam terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų bÅ«ti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Nukentėjusysis mano, kad nustačius du R. M. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančius požymius, jam turėjo bÅ«ti paskirta griežtesnė nei sankcijos vidurkis, bausmė.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių nukentėjusysis mano, kad R. M. bÅ«tų teisinga už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirti aÅ¡tuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmę.Nukentėjusysis mano, kad nuteistajam R. M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį bausmė paskirta taip pat neteisingai, ji aiÅ¡kiai per Å¡velni, neatitinkanti BK 41, 54, 58 straipsnių reikalavimų. Å ioje dalyje bausmė taip pat netinkamai individualizuota. Nuteistiesiems E. D. ir V.

M. pagrįstai paskyręs po aÅ¡tuonerius metus laisvės atėmimo, nuteistajam R. M. teismas nepagrįstai paskyrė net dviem metais trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. Nors bendra kitų nuteistųjų charakteristika blogesnė už R. M. bei Å¡iame epizode teismas nustatė A. M. atsakomybę lengvinančiÄ atsakomybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau apelianto manymu, vien Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti pagrindu tokiu mastu Å¡velninti bausmę nuteistajam R. M. . Skirdamas Å¡iam nuteistajam bausmę už A.

K. K. turto pagrobimÄ ir pasikėsinimÄ plėšimo bÅ«du pagrobti nukentėjusiojo didelės vertės turtÄ , apygardos teismas nepakankamai įvertino R. M. itin aktyvų vaidmenį. Be to, Å¡iuo atveju svarbu, kad R. M. peržengė nusikalstamo susitarimo ribas, t. y. bendrininkams nežinant, pagrobė seife buvusius 7000 litų. Todėl nukentėjusysis mano, kad bÅ«tų teisinga, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, R. M. skirti aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Juolab, kad teismų praktikoje organizuotos grupės nariams už jų padarytus nusikaltimus paprastai skiriamos bausmės didesnės, nei baudžiamajam įstatyme nustatytas bausmės vidurkis.Atitinkamai nuteistajam R.

M. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus ir pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskyrus praÅ¡omas bausmes yra pagrindas vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo bÅ«du, paskiriant aÅ¡tuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė, o Å¡iÄ subendrintÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir galutinę subendrintÄ bausmę R.

M. paskirti – laisvės atėmimÄ dvideÅ¡imčiai metų.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusysis praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o jo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė praÅ¡o nuteistųjų ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų R. M. , V. M. , E. D. ir nukentėjusiojo V. K. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismas laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, bylÄ Å¡iuo atveju tikrina apeliacinių skundų ribose, todėl iÅ¡ esmės apeliacine tvarka netikrinama nuosprendžio dalis, kuria R.

M. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 259 straipsnio 2 dalį, kadangi dėl šios dalies apeliaciniai skundai nepaduoti. Apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose bei BK 180 straipsnio 3 dalyje, bei jiems paskirtų bausmių ir iš jų priteistų civilinių ieškinių, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų V.

M. ir E. D. apeliaciniuose skunduose. Dėl nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose ir BK 180 straipsnio 3 dalyje IÅ¡ nuteistųjų V. M. ir E. D. apeliacinių skundų matyti, kad jie iÅ¡ esmės neginčija įvykio metu buvę įvykio vietoje bei padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 3 dalyje, tačiau mano, kad jie nepagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus dėl itin žiauraus nukentėjusiojo A.

K. K. nužudymo dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Tokį apeliacinių skundų argumentÄ nuteistieji E. D. ir V. M. grindžia jų keliama versija, kad jų susitarimas iki atvykstant į įvykio vietÄ buvo konkretus, t. y. apsvaiginti nukentėjusįjį panaudojus elektroÅ¡okÄ ir jį suriÅ¡us pagrobti jo turtÄ , tačiau nebuvo susitarimo uždėti nukentėjusiajam ant galvos maiÅ¡Ä , apdengti skudurais ir taip nužudyti nukentėjusįjį. Todėl nuteistųjų teigimu, R. M. veiksmai uždedant nukentėjusiajam maiÅ¡Ä ant galvos ir jį užveržiant lipnia juosta, vėliau jo nenuimant bei papildomai užmetant ant galvos skudurus, peržengė jų susitarimo ribas.

Dėl šių aplinkybių nuteistieji E. D. ir V. M. mano, kad tik R. M. atsakingas už nukentėjusiojo mirtį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia nuteistųjų E. D. ir V. M. versija buvo patikrinta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bei paneigta byloje surinktais ir apygardos teisme išsamiai ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais.Nuteistasis R. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad su V. M. ir E. D. buvo susitarę apiplėšti A.

K. K. , paimti metalÄ . Organizatorius buvo V. M. , kuris pažinojo V. K. K. ir sakė, kad metalo vertė apie 100 000 Lt, vėliau 200 000 Lt. Pradžioje V. M. siÅ«lė policininko uniforma jam apsirengti, paimti policijos automobilį, tačiau jis nesutiko. Žvalgėsi gal savaitę ar dvi iki įvykio. V. M. parodė kur gyvena A. K. K. , kokį metalo lauÅ¾Ä turi, parodė, kad už tiltelio yra nerÅ«dijančio plieno bačkos, kalbėjo, kaip jie iÅ¡sidėstys ir visi trys daug kartų aptarė nusikaltimo planÄ .

Jis nukentėjusiajam turėjo prisistatyti policijos pareigÅ«nu, E. D. turėjo A. K. K. nukenksminti elektroÅ¡oku. V. M. sakė, kad jei prireiks prieÅ¡ A. K. K. vartos smurtÄ . PrieÅ¡ važiuojant pas nukentėjusįjį, V. M. sakė, kad reikia nusipirkti užtrauktukų, todėl visi trys važiavo pirkti suriÅ¡imo priemonių į parduotuvę, o ginklÄ ir elektroÅ¡okÄ , parÅ«pino jis. Pagal susitarimÄ V. M. organizavo metalo iÅ¡vežimÄ , E. D. turėjo saugoti A. K. K. , o jis turėjo stovėti lauke, stebėti aplinkÄ .

V. M. sakė, kad atvažiuos sunkvežimiai ir jis turės Å¡nekėti su žmonėmis. Naktį jie nuvažiavo iki sodybos, jis su E. D. nuėjo į namÄ , tačiau nieko nerado. PrieÅ¡ais gyvenusi moteris sakė, kad čia toks asmuo negyvena. V. M. sakė suklydęs pavardę. Jis prisiminė, kad savo automobilyje paliko užrašų knygutę, kurioje buvo nukentėjusiojo telefono numeris, todėl jie grįžo į KaunÄ , kur V. M. susirado A. K. K. telefono numerį ir jam paskambino, sakė kad ryte atvažiuos jo žmonės. Gatvėje nuo kito automobilio nuėmė numerius ir juos uždėjo ant savo automobilio.

Jie atvažiavo iki A. K. K. sodybos. V. M. liko automobilyje ant keliuko, o jis su E. D. kalbėjo su nukentėjusiuoju apie metalo pirkimÄ , kaip buvo tartasi telefonu. V. M. buvo pasakęs kÄ klausinėti, sakė eiti už tiltelio, kad duotų raktÄ . Netrukus E. D. turėjo trenkti A. K. K. elektroÅ¡oku, o jis pastumti, bet jie neiÅ¡drįso. Tada jie grįžo pas V. M. į automobilį, nuvažiavo į miÅ¡kÄ , sakė V. M. , kad nieko neiÅ¡eis. Tačiau V. M. iÅ¡vadino juos bailiais. Tada jie grįžo ir užėjo į vidų, panaudojo prieÅ¡ A.

K. K. elektroÅ¡okÄ , bet Å¡is stovėjo. Nuteistasis iÅ¡sitraukė ginklÄ , o nukentėjusysis pradėjo bėgti ir jį pastÅ«mė. Jis sudavė A. K. K. į veidÄ pistoleto rankena, jam pradėjo kraujuoti smilkinys, o jis ir pats susižeidė rankÄ . Be to, jis spyrė A. K. K. bei sudavė ranka. Sudavė ir E. D. . Jie suriÅ¡o A. K. K. rankas ir kojas, kojas pririÅ¡o prie rankų. Jis nuėjo pasidėti ginklÄ ir matė einantį su maiÅ¡u rankose V. M. . V. M. atėjęs uždėjo maiÅ¡Ä A. K.

K. ant galvos. MaiÅ¡as buvo apvyniotas lipnia juosta, tačiau kas aplink kaklÄ apriÅ¡o juostÄ , nepamena. V. M. taip pat sudavė kelis smÅ«gius. Viskas vyko lauke. Su V. M. jis įnešė A. K. K. į namo vidų, pastarasis namo viduje Å¡aukė, prašė paleisti. Kai A. K. K. Å¡aukė, visi buvo namo viduje. V. M. užmetė skudurus ant nukentėjusiojo galvos, kad nesigirdėtų, kaip Å¡aukia. Kai A. K. K. įnešė į namo vidų V. M. iÅ¡važiavo organizuoti transporto. Jis ir E. D. liko namo viduje, vaikščiojo po kambarius.

Po kiek laiko E. D. išėjo, o A. K. K. prašė jį paleisti, sakė atiduos visus pinigus, kurie yra seife, tačiau, kad trÅ«ksta oro nesakė. Jis atrakino seifÄ ir išėmė pinigus – apie 5000 Lt. Grįžęs rado A. K. K. negyvÄ , tada parašė SMS E. D. , bet Å¡is neatėjo. Jis viskÄ susidėjo – pinigus, raktus, skudurus, užrakino duris ir išėjo. IeÅ¡kojo E. D. , nes buvo iÅ¡sigandęs. Kai jis išėjo, buvo 9 – 10 val. Parvažiavęs namo, paskambino V. M. ir E. D. .

Kai Å¡ie atvažiavo, jis pasakė, kad A. K. K. miręs, bet V. M. sakė, kad „nieko tai nereiÅ¡kia, tiek pinigų, važiuojam“. Jie iÅ¡važiavo, jis vairuotojui rodė keliÄ . E. D. su kitu sunkvežimiu iÅ¡važiavo. V. M. važiavo taksi, ieÅ¡kojo traktoriaus, kad iÅ¡traukti bačkas. Nuvažiavo, bet krano nepavyko iÅ¡traukti. V. M. išėjo ieÅ¡koti traktoriaus. Atvažiavo žmogus su traktoriumi, sakė kad bačkas iÅ¡trauks. V. M. suvaidino, kad paskambino A. K. K. , bet tas žmogus be Å¡eimininko sutikimo atsisakė traukti.

E. D. nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. V. M. iÅ¡girdo, kad skamba A. K. K. namuose telefonas ir liepė jam įeiti į vidų, paimti telefonÄ . Jis įėjo, paėmė telefonÄ , sulaužė, dalį detalių iÅ¡metė pakeliui į KaunÄ . Aleksote jie sėdo į V. M. automobilį, atvažiavo į metalo supirktuvę, gautus pinigus padalino V. M. . SekančiÄ dienÄ V. M. sakė, kad jis su sunkvežimiu turi važiuoti į sodybÄ . Jį nuvežė iki metalo supirktuvės, jis persėdo ir rodė keliÄ .

Atvykus į A. K. K. sodybÄ rado policijÄ , apsisuko ir iÅ¡važiavo (t. 8, b. l. 145 – 146). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus nuteistasis R. M. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡skyrus parodymų dalį dėl maiÅ¡o uždėjimo nukentėjusiajam ant galvos aplinkybių. Nuteistasis R. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu kai jis grįžo nuo automobilio pasidėjęs ginklÄ ir apsirišęs kraujuojančiÄ rankÄ , maiÅ¡as jau buvo uždėtas nukentėjusiajam ant galvos, jis nematė kas maiÅ¡Ä uždėjo, tai padaryti galėjo ir V.

M. ir E. D. (t. 5, b. l. 73 – 80, 85 – 86, 93 – 97, 98 – 101). Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismui nutarus atlikti byloje įrodymų tyrimÄ ir nuteistÄ jį R. M. apklausus apeliacinės instancijos teisme, pastarasis davė parodymus, kurie esminėse detalėse sutampa su jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme. Papildomai nuteistasis R. M. patikslino, kad nematė, kas uždėjo maiÅ¡Ä nukentėjusiajam ant galvos, tačiau matė, kaip pro jį praėjo V.

M. su maiÅ¡u rankose, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad maiÅ¡Ä uždėjo bÅ«tent V. M. (t. 10, b. l. 122 – 128).Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nuteistasis E. D. parodė, kad likus savaitei iki įvykio visi trys susitiko, V. M. pasakė, kad nuo senų laikų pažįsta A. K. K. , kuris parduoda metalÄ . Visiems, o ypatingai R. M. buvo reikalingi pinigai. R. M. sakė žinantis vyrus, kurie nukentėjusįjį už 8000 Lt uždarys, o jie pagrobs metalÄ . 3 – 4 dienos po pirmojo pokalbio R.

M. pasiÅ«lė A. K. K. suriÅ¡ti patiems bei uždarius palaikyti. Sutarė pagrobti metalÄ , jį parduoti ir pinigus pasidalinti. Skaičiavo, kad turėjo bÅ«ti 80 000 Lt. KÄ kas konkrečiai darys nesitarė. 2008 m. birželio 30 d., apie 17 – 18 val. E. D. su V. M. nuvažiavo prie Aleksoto policijos nuovados. R. M. autoservise pas kažkÄ pasiskolino apie 200 – 300 Lt. Nuvažiavę į „Senukus“, vadovaujant R. M. , pirko sÄ varžų, lipnios juostos, virves, pirÅ¡tines. Už prekes mokėjo R.

M. , kuris taip pat paskambino sesers vyrui bei sutarė dėl laikino pasikeitimo automobiliais, kÄ ir padarė. R. M. E. D. ir V. M. davė po naujÄ SIM kortelę bei nuvažiavo link sodybos. Pravažiavę sodybÄ sustojo miÅ¡ke esančioje aikÅ¡telėje, kur sutarė, kad V. M. liks automobilyje, nes jį A. K. K. pažįsta. R. M. padavė E. D. elektroÅ¡okÄ , pats pasiėmė revolverį. Sutarė, kad R. M. iÅ¡vilios nukentėjusįjį į kiemÄ ir jį užkalbins, E. D. elektroÅ¡oku apsvaigins A.

K. K. , kad po to galėtų jį suriÅ¡ti. Ä® sodybÄ nuvažiavo apie 22 val., tačiau nukentėjusiojo nerado namuose, o V. M. prisiminė, kad kitame telefone turi nukentėjusiojo numerį. Grįžo į KaunÄ ir V. M. paskambino A. K. K. bei sutarė, kad jie atvažiuos ryte. Ryte V. M. paskambino A. K. K. ir jie apie 7 val. nuvažiavo į sodybÄ . R. M. į kiemÄ atsivedė nukentėjusįjį, su juo kalbėjosi, apžiÅ«rėjo kranÄ . R. M. turėjo prieiti kuo arčiau A. K. K. , kad jį galėtų sugriebti, o E. D. turėjo panaudoti elektroÅ¡okÄ , tačiau A.

K. K. laikėsi atstumo, todėl nepavykus planui, visi kartu nuvažiavo į Ąžuolų BÅ«dos pradžioje esančiÄ degalinę. Grįžę į miÅ¡ko aikÅ¡telę tarėsi. V. M. pasakė, kad reikia skubėti. R. M. siÅ«lė įsiveržti į namÄ ir Å¡eimininkÄ suriÅ¡ti name. Netrukus visi vėl nuvažiavus į sodybÄ , R. M. nesibeldęs įėjo vidun. E. D. matė, kad R. M. deÅ¡ine ranka padarė smÅ«gio judesį bei vos negriÅ«damas iÅ¡bėgo atbulas į laukÄ . IÅ¡ paskos atėjo A.

K. K. . Tuomet R. M. sudavė septynis smÅ«gius deÅ¡iniu padu nukentėjusiajam į krÅ«tinę ir pilvÄ . A. K. K. traukėsi atbulas, deÅ¡ine koja užkliuvo už savo automobilio bei griuvo. Pribėgęs R. M. revolverio rankena sudavė apie 10 smÅ«gių per kaktÄ ir virÅ¡ugalvį bei Å¡aukė E. D. , kad padėtų. Pastarasis atbėgo bei sudavė kumščiu nukentėjusiajam į kairį skruostÄ . R. M. 7 – 8 kartus spyrė A. K. K. į galvÄ ir Å¡onÄ . E. D. pridėjo elektroÅ¡okÄ prie kairio peties, kaktos bei bandė jungti.

Tuomet elektroÅ¡okÄ paėmė R. M. ir sudavė 5 smÅ«gius nukentėjusiajam per virÅ¡ugalvį. E. D. 2 – 3 kartus spyrė sėdinčiam nukentėjusiajam į kairį Å¡onÄ . Atbėgo V. M. su maiÅ¡u. E. D. visiems siÅ«lė liautis, bet V. M. ir R. M. nesutiko. V. M. įsitvėrė A. K. K. į pečius ir jį bandė paguldyti. R. M. vėl sudavė 2 – 3 smÅ«gius kojomis į deÅ¡inę pusę. Tuo metu E. D. nuėjo prie automobilio, po 1 – 2 min. iÅ¡girdo jį Å¡aukiant. Atėjęs pamatė, kad R.

M. ir V. M. laiko A. K. K. prispaustÄ nugara prie žemės bei bando suriÅ¡ti rankas. E. D. užgulė nukentėjusiojo kojas, o R. M. su V. M. suriÅ¡o rankas, ant galvos uždėjo maiÅ¡Ä V. M. bei nunešė jį į gyvenamojo namo vidų. Netrukus V. M. iÅ¡važiavo ieÅ¡koti transporto metalui iÅ¡vežti. E. D. , saugodamas įvykio vietÄ , nuėjo į už 200 – 300 esantį puÅ¡ynÄ , gyvenamojo namo viduje liko R. M. . Po 40 min. E. D. pamatė iÅ¡ namo iÅ¡einantį R. M. , kuris nuėjo link kelio.

E. D. paskambino V. M. , Å¡is atvažiavo po 20 min. E. D. kartu su V. M. nuvažiavo į KaunÄ . Vėliau nuvažiavus pas R. M. , Å¡is pasakė, kad A. K. K. mirė. Tačiau V. M. su R. M. nusprendė, kad nors A. K. K. ir negyvas, vis tiek reikia važiuoti pagrobti metalÄ . Apie pietus visi nuvažiavo į aikÅ¡telę prie VIA BALTICA kelio, kur R. M. įsėdo į „Kodera“ techninės pagalbos automobilį ir kartu su vairuotoju nuvažiavo į sodybÄ . E. D. ir V. M. į sodybÄ nuvažiavo taksi automobiliu.

Buvo nuvažiavę į fermas, kur V. M. su traktoristu tarėsi dėl cisternos iÅ¡traukimo. E. D. V. M. nuvežė į Skriaudžius, kur Å¡is turėjo laukti kito automobilio metalui parvežti. Automobilis atvažiavo po 40 min. A. K. K. sodyboje pakrovė ZIL automobilį, R. M. su V. M. iÅ¡važiavo taksi automobiliu, o E. D. krovininiu automobiliu. Už metalÄ V. M. gavo 2400 Lt, visi pasidalino po 800 Lt. (t. 7, b. l. 110 – 115). Nuteistasis E. D. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje pakeitė parodymus ir parodė, kad R.

M. pasiÅ«lė padaryti nusikaltimÄ , pasiÅ«lė daug pinigų, sakė, kad yra žmogus, pas kurį reikia nuvažiuoti ir paimti pinigus. Be to, sakė, kad reikės nuvažiuoti į sodybÄ , suriÅ¡ti žmogų ir palaikyti tol, kol suras pinigus. Buvo kalbėta, kad jam tÄ Å¾mogų reikės apsvaiginti panaudojant elektros Å¡okÄ ir suriÅ¡ti. Naudoti fizinį smurtÄ to žmogaus atžvilgiu jie nesitarė. Dėl nusikaltimo tarėsi trise, t. y. jis, R. M. ir V. M. . PrieÅ¡ važiuojant visi trys buvo nuvažiavę į „Senukų“ parduotuvę, kur R.

M. iÅ¡rinko viskÄ ir sumokėjo. Pirko sÄ varžas, izoliacijÄ . Ä® sodybÄ važiavo tÄ patį vakarÄ , tačiau nukentėjusiojo namie nerado. Tada R. M. pasakė, kad turi nukentėjusiojo telefono numerį ir jie grįžo į KaunÄ , R. M. surado numerį ir davė V. M. , kad Å¡is paskambintų. Pastarasis paskambino ir susitarė su nukentėjusiuoju 7 – 8 val. ryte susitikti apžiÅ«rėti kranÄ . Tada jie nuvažiavo į aikÅ¡telę prie sodybos, truputį palaukė ir nuėjo kalbėtis su nukentėjusiuoju.

Kalbėjo apie krano pardavimÄ ir sutarė, kad atveÅ¡ avansÄ . Tada nuvažiavo į degalinę ir vėl grįžo. V. M. liko automobilyje, o jis stovėjo lauke. R. M. iÅ¡ namo išėjo su nukentėjusiuoju, tada jis priėjo ir panaudojo elektroÅ¡okÄ Ä¯ petį, bet A. K. K. nesureagavo. Jis nukentėjusiajam kelis kartus sudavė į petį, o R. M. spyrė gal 4 – 5 kartus į krÅ«tinę. Nukentėjusysis traukėsi ir nugriuvo, tuo tarpu R. M. pradėjo A. K. K. daužyti ginklu per galvÄ , mušė į krÅ«tinę, pilvÄ .

Po to, R. M. paėmęs iÅ¡ jo elektroÅ¡okÄ daužė A. K. K. per galvÄ . Tuo metu V. M. buvo automobilyje, o jis pasitraukė toliau. Nukentėjusiajam rankas riÅ¡o R. M. . Kas uždėjo maiÅ¡Ä , nematė. Paskui nukentėjusįjį V. M. su R. M. įnešė į namÄ . Įėjęs į pastatÄ jis pasakė atlaisvinti maiÅ¡Ä ant nukentėjusiojo galvos. V. M. tuo metu iÅ¡važiavo, o jis išėjo į laukÄ stebėti aplinkÄ . Kai jis išėjo iÅ¡ namo, ant nukentėjusiojo nebuvo užmesta jokių skudurų.

Nukentėjusysis buvo sÄ moningas, kalbėjo, prašė paleisti. Su nukentėjusiuoju name liko tik R. M. . BÅ«damas lauke pamatė, kaip iÅ¡ namo iÅ¡bėgo R. M. su maiÅ¡u. Tada jis paskambino V. M. ir Å¡is atvažiavo jo pasiimti. Vėliau paskambino R. M. ir pasiÅ«lė susitikti. Nuvažiavus pas R. M. , Å¡is sakė, kad kažkas negerai gavosi. Jie dar kartÄ nuvažiavo į sodybÄ ir R. M. nuėjo pasiimti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Kai pakrovė automobilį, jis sužinojo, kad nukentėjusysis negyvas.

Tada grįžo į KaunÄ , jis važiavo su krovininio automobilio vairuotoju. „ZIL“ automobilį pardavinėjo R. M. . Pasidalinus pinigus, visi gavo po 800 Lt. Pinigus davė R. M. . Paimti sunkvežimį sugalvojo V. M. , kai pamatė, kad kieme yra metalo laužo. IÅ¡ pradžių jie atvažiavo pinigų, bet paskui pamatė metalo lauÅ¾Ä ir pagalvojo, kad kartu su pinigais paims ir metalÄ . TransportÄ surado V. M. . KitÄ dienÄ vežant metalÄ jis nedalyvavo (t. 9, b. l. 18 – 23).Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nuteistasis V.

M. parodė, kad nukentėjusįjį A. K. K. pažinojo apie du metus. Jis žinojo, kur gyvena A. K. K. , buvo iÅ¡ jo pirkęs metalo lauÅ¾Ä . Birželio mėnesį važiuodamas pro Å¡alį pamatė sodyboje autokranÄ , nusprendė užsukti ir pasiteirauti dėl jo pardavimo, tačiau A. K. K. sakė, kad neparduoda, parduoda kitoje upelio pusėje esantį metalo lauÅ¾Ä . Po kiek laiko jis susitiko su R. M. ir E. D. ir pasiÅ«lė jiems nuvykti pas nukentėjusįjį, nes visiems reikėjo pinigų. 2008 m. birželio 30 d.

V. M. paskambino R. M. bei liepė atvažiuoti. Nuvažiavus pas R. M. , Å¡is pasakė, kad reikia važiuoti į „Senukus“ pirkti lipnios juostos ir sÄ varžų. Parduotuvėje E. D. nupirko lipnios juostos, R. M. – plastikinių sÄ varžų. IÅ¡ Kauno jie su skolintu automobiliu nuvažiavo pas A. K. K. , į pastarojo namus nuėjo R. M. ir E. D. . ApsižiÅ«rėję, kad neturi nukentėjusiojo telefono numerio, visi grįžo į KaunÄ , jis paskambino A. K. K. . Ryte nuvažiavus į A. K.

K. sodybÄ , jis liko automobilyje, kad jo neatpažintų, o pas nukentėjusįjį nuėjo R. M. su E. D. bei netrukus jiems grįžus, visi iÅ¡ sodybos iÅ¡važiavo. Aptarę kaip elgtis, jie pas A. K. K. netrukus sugrįžo, R. M. ir E. D. nuėjo pas nukentėjusįjį. Po keleto minučių pakviestas V. M. nuėjo į kiemÄ ir pamatė, kad A. K. K. guli ant žemės, rankos ir kojos suriÅ¡tos, ant galvos uždėtas maiÅ¡as. Matė, kad R. M. sudavė nukentėjusiajam ranka į galvÄ . Po to, jie įnešė nukentėjusįjį į kambarį ir paguldė į lovÄ .

Tuomet jis vienas nuvažiavo į KaunÄ , kur ieÅ¡kojo automobilio metalo laužui iÅ¡ sodybos iÅ¡vežti. V. M. paskambino E. D. bei pasakė, kad pabėgo R. M. . Tuomet V. M. nuvažiavo atgal į A. K. K. sodybÄ bei su E. D. grįžo į KaunÄ , kur E. D. į konteinerį iÅ¡metė krepšį su nusikaltimo priemonėm. Nuvažiavus pas R. M. , Å¡is pasakė, kad A. K. K. mirė, jo namuose pinigų nerado (t. 6, b. l. 89 – 91). Nuteistasis V. M. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje pakeitė parodymus ir parodė, kad pasiÅ«lius R.

M. pas A. K. K. važiavo grobti pinigų. R. M. sakė, kad A. K. K. turi 15000 – 20000 Lt, viskÄ organizavo, parÅ«pino automobilį, viskÄ pirko. Dėl apiplėšimo tarėsi daugiau R. M. su E. D. , kalbėjo, kad jie nueis, pastums, suriÅ¡ A. K. K. , o nuteistojo vaidmuo buvo, kaip vairuotojo. Jis pats A. K. K. nepažinojo, jokios žvalgybos nedarė. Su A. K. K. bendravo du kartus. PrieÅ¡ įvykį iÅ¡ vakaro jie visi trys atvažiavo prie nukentėjusiojo sodybos. R. M. ir E. D. nuėjo pas A. K. K. , bet niekas neatidarė durų.

Jie sakė, kad reikia pasiskambinti nukentėjusiajam. Jis buvo palikęs telefonÄ namuose, todėl reikėjo grįžti pasiimti telefonÄ . Grįžus jis pasiėmė telefonÄ ir paskambino A. K. K. , klausė, ar Å¡is parduoda technikÄ , o pastarasis sakė, kad parduoda. Tada jis pasakė, kad ryte atvažiuos žmonės dėl metalo. A. K. K. telefono numerį jam davė R. M. . Numeris buvo užraÅ¡ytas užrašų knygutėje. Nuvažiavus pamatė kranÄ ir spontaniÅ¡kai sugalvojo jį bei kitÄ metalÄ iÅ¡sivežti.

Pas A. K. K. važiavo raudonos spalvos automobiliu Audi, kurį R. M. paėmė iÅ¡ draugo. Priemones, t. y. plastikines sÄ varžas, virvę, izoliacijÄ , visi trys pirko „Senukuose“, už jas mokėjo R. M. . Nupirkęs prekes, R. M. jas padavė E. D. , kuris jas įdėjo į bagažinę. Tai, kad prekes perka žmogaus susiriÅ¡imui žinojo, tačiau apie A. K. K. užmuÅ¡imÄ kalbos nebuvo. R. M. buvo siÅ«lęs važiuojant pas nukentėjusįjį panaudoti policijos atributikÄ , t. y. R. M. turėjo apsirengti policininko uniforma, E. D. kaip kriminalistas turėjo eiti kartu su R.

M. , užlaužti rankas A. K. K. , bet planai pasikeitė, nes negavo policijos automobilio. Apie ginklus iki atvykimo pas nukentėjusįjį jis nieko nežinojo. Atvažiavus, pas A. K. K. nuėjo R. M. ir E. D. , o jis liko automobilyje. Jam bÅ«nant automobilyje atėjo E. D. ir kažkÄ pasiėmė iÅ¡ bagažinės. Kai jis atėjo į kiemÄ , A. K. K. gulėjo prie namo kampo suriÅ¡tom rankom, su maiÅ¡u ant galvos, apvyniotu izoliacija. MaiÅ¡as nebuvo užveržtas, laisvai buvo uždėtas. Kai R. M. smÅ«giavo A.

K. K. į galvÄ , jis pamatė ginklÄ . Jis su R. M. nešė A. K. K. į namo vidų ir paguldė į lovÄ . Skudurų ant nukentėjusiojo niekas nedėjo, jis buvo sÄ moningas, kalbėjo. Paguldžius A. K. K. į lovÄ , jis išėjo ir iÅ¡važiavo į KaunÄ ieÅ¡koti maÅ¡inos iÅ¡vežti kranÄ , o E. D. ir R. M. pasiliko viduje ieÅ¡koti pinigų. Vėliau paskambino E. D. , pasakė, kad R. M. dingo. Grįžtant į KaunÄ iÅ¡ automobilio jie iÅ¡metė kruvinÄ striukę, maiÅ¡Ä su rÅ«bais.

Važiuojant į E. D. telefonÄ skambino R. M. . Nuvažiavus pas pastarÄ jį, Å¡is sakė, kad pinigų pas A. K. K. nerado, bet jį užmušė. Paklausus, kodėl nužudė, atsakė, kad taip gavosi. DienÄ jie atvažinėjo su E. D. , R. M. buvo sodyboje, paskambino ir pasakė, kad negali iÅ¡traukti krano. Jie paprašė kaimiečių technikos, kad galėtų iÅ¡traukti kranÄ . Vienas vyras sutiko, bet klausė, kur yra pats A. K. K. , sakė be leidimo nieko nedarys. TransportÄ suorganizavo jis (V.

M. ). AntrÄ kartÄ nuvažiavus pas A. K. K. , jis į namo vidų nėjo, o R. M. nuėjęs į sodybÄ sudaužė to žmogaus telefonÄ . Su „ZIL“ automobiliu iÅ¡važiavo į KaunÄ , nuvažiavo į PalemonÄ , į aikÅ¡telę, ten gavo 2800 Lt. 200 Lt jis iÅ¡leido taksi, 2600 Lt pasidalino į tris dalis. R. M. sakė, kad dar gali nuvažiuoti, paimti metalo ir su vairuotoju nuvažiavo, bet atvažiavęs pamatė policijÄ ir grįžo. PirmÄ kartÄ iÅ¡vežė automobilį „ZIL“, bačkas, metalÄ galvojo iÅ¡vežti kitÄ dienÄ .

Ä®vykis buvo skubotas, be susitarimo (t. 8, b. l. 143 – 144).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertindamas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimÄ , kurie iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų nuteistųjų R. M. , V. M. ir E. D. parodymų atitinka objektyviÄ tiesÄ , o kurie vertintini, kaip nepatikimi. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo R. M. parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, jo parodymai dalyje dėl nusikalstamos veikos iniciatoriaus, iÅ¡ankstinio susitarimo padaryti plėšimÄ panaudojant prieÅ¡ nukentėjusįjį tam tikro pobÅ«džio smurtÄ ir pagrobiant metalo lauÅ¾Ä , dėl visų trijų nuteistųjų veiksmų smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusįjį, taip pat dėl visų trijų nuteistųjų veiksmų po smurto panaudojimo yra nuoseklÅ«s visose proceso stadijose, iÅ¡skyrus parodymų dalį dėl maiÅ¡o uždėjimo nukentėjusiajam ant galvos.

Tokius nuteistojo parodymus patvirtina nuteistųjų V. M. ir E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalis, nors ir Å¡iuose parodymuose Å¡ie nuteistieji menkino savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Todėl apygardos teismas pagrįstai nuteistojo R. M. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kaip matyti iÅ¡ nuteistųjų E. D. ir V. M. pirminių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, parodymų dalyje dėl nusikalstamos veikos iniciatoriaus bei dalyko, jie iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai, kaip ir R.

M. parodė, kad nusikalstamÄ veikÄ iniciavo bÅ«tent nuteistasis V. M. , kuris pasiÅ«lė padaryti plėšimÄ ir iÅ¡ nukentėjusiojo A. K. K. , panaudojant tam tikro pobÅ«džio smurtÄ , pagrobti metalo lauÅ¾Ä . Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamÄ veikÄ iniciavo R. M. dėl pinigų, kÄ nepagrįstai apeliaciniuose skunduose bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme duotuose parodymuose tvirtina nuteistieji E. D. ir V. M. . Juolab, kad pirminiuose parodymuose nurodyta visų nuteistųjų versija, jog nusikalstamÄ veikÄ iniciavo bÅ«tent V.

M. siekdamas pagrobti metalo lauÅ¾Ä , yra logiÅ¡ka, nes bÅ«tent V. M. anksčiau dirbo įmonėje, kuri verčiasi metalo laužo supirkimu, todėl jis galėjo numanyti pas nukentėjusįjį esančio metalo laužo vertę ir juo susidomėti, kÄ ir patvirtino apklausiamas pirmÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu. Maža to, net ir pakeistuose parodymuose visi trys nuteistieji patvirtino, kad dar įvykio iÅ¡vakarėse skambino nukentėjusiajam dėl metalo laužo pirkimo – pardavimo. Å ios aplinkybės tik patvirtina nuteistojo R.

M. teisme duotuose parodymuose ir nuteistųjų E. D. bei V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotuose pirminiuose parodymuose iÅ¡dėstytÄ Ä¯vykio versijÄ . Tuo tarpu nuteistojo R. M. ankstesnius ryÅ¡ius su nukentėjusiuoju patvirtinančių duomenų byloje nėra. Todėl kolegija mano, kad apygardos teismas pagrįstai nesivadovavo pirmosios instancijos teisme pakeistais nuteistųjų V. M. ir E. D. parodymais, kuriuose jie teigė, kad nusikalstamos veikos iniciatorius buvo R. M. , kuris pasiÅ«lė padaryti plėšimÄ ir panaudojus smurtÄ pagrobti nukentėjusiojo pinigus, o tyčia pagrobti metalÄ jiems kilo vėliau.

Kolegija mano, kad nuteistieji V. M. ir E. D. proceso eigoje keisdami parodymus sau palankia linkme, nutylėdami ar menkindami savo vaidmenį ir sureikÅ¡mindami R. M. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, siekė Å¡velninti savo teisinę padėtį. Dėl paminėtų aplinkybių apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai rėmėsi Å¡ių nuteistųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalimi, kuri sutampa su nuteistojo R. M. visose proceso stadijose duotais iÅ¡ esmės nuosekliais parodymais bei kuriÄ patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad telefoninių skambučių iÅ¡klotinės patvirtina nuteistųjų parodymus, jog nukentėjusiajam nuteistieji įvykio iÅ¡vakarėse ir netrukus iki įvykio ne kartÄ skambino dėl metalo laužo. Å ios iÅ¡klotinės analizėje užfiksuota, jog A. K. K. naudojosi mobiliojo ryÅ¡io abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Ä® šį numerį arba iÅ¡ jo laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 30 d. 23.43 val. iki 2008 m. liepos 1 d. 8.37 val. skambino 5 kartus abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele-2“ iÅ¡ankstinio mokėjimo paslauga).

Å i SIM kortelė dėta ir į mobilaus ryÅ¡io telefono aparatÄ SAMSUNG SGH-X600/X630, kuriuo naudojosi ir E. D. (t. 3, b. l. 41 – 59). Nuteistųjų R. M. , E. D. ir V. M. parodymų dalį, kad jie iÅ¡ties į įvykio vietÄ buvo atvykę skolintu raudonos spalvos automobiliu „Audi“ patvirtino liudytojai J. B. ir A. B. .Liudytojas A. B. apygardos teismo posėdyje parodė, kad R. M. skambino ir prašė paskolinti automobilį „Audi 100“, nes nori važiuoti į sodÄ , visi netelpa į savo automobilį.

R. M. atvažiavo pas jį su V. M. ir E. D. automobiliu „Audi 80“, kabrioletu. Jo automobilį vairavo V. M. , nes R. M. neturėjo teisių. Sakė, kad grįš vakare, bet vėliau paskambino, sakė grįš kitÄ dienÄ . Automobilį grÄ Å¾ino kitÄ dienÄ , per pietus. Atvažiavo dviese E. D. ir V. M. , R. M. nebuvo (t. 9, b. l. 78 – 79). Tuo tarpu liudytojas J. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. liepos 1 d. važiavo į darbÄ apie 7.45 val. pro iÅ¡ matymo pažįstamo A. K. K. sodybÄ .

Pamatė ant keliuko stovintį raudonos spalvos „Audi“ markės automobilį. Prie vairo sėdėjo nematytas asmuo, ovalaus veido, ilgų plaukų (t. 9, b. l. 57). Byloje nustatytas ir nuteistųjų R. M. , E. D. ir V. M. parodymuose nurodytas faktines aplinkybes, kad sumuÅ¡tas ir suriÅ¡tas nukentėjusysis A. K. K. , su maiÅ¡u ant galvos, buvo įneÅ¡tas į namÄ ir paguldytas į lovÄ bei, kad ant jo buvo užmesti skudurai, patvirtino nukentėjusysis V. K. ir liudytojai L. Č. bei R. S. . PastarÄ sias aplinkybes taip pat patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai.

Maža to, liudytojo V. K. parodymai patvirtina, kad iÅ¡ties jo brolis nukentėjusysis A. K. K. buvo susitaręs ir laukė metalo laužo pirkėjo, kas atitinka nuteistųjų V. M. , E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nuteistojo R. M. visose proceso stadijose duotus parodymus. Nukentėjusysis V. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad tÄ dienÄ , kai buvo nužudytas jo brolis, jis dirbo. IÅ¡ ryto jam paskambino brolio kaimynė ir klausė, ar jis nežino, kur brolis, nes Å¡is telefonu neatsako.

Jis taip pat skambino, bet brolis neatsakė. Po darbo nutarė važiuoti pažiÅ«rėti, kas nutiko broliui. Atvažiavęs pastebėjo, kad iÅ¡važinėtas keliukas, namo durys užrakintos. PrieÅ¡ įvykį jis buvo kalbėjęs su broliu ir jis niekur tÄ dienÄ nežadėjo važiuoti, sakė, kad turi metalo laužo pirkėjÄ . Jis pastebėjo, kad metalo laužas iÅ¡verstas. Netoliese gyvenanti kaimynė sakė ryte mačiusi kieme automobilių. Grįžęs prie brolio namo, išėmė vienÄ lango stiklÄ ir įlipęs į vidų pamatė, kad guli žmogus apmestas skudurais.

Buvo visas Å¡altas. Pamatė, kad jo kojos suriÅ¡tos lipnia juosta. Atvykus greitajai medicinos pagalbai jis matė, kad brolis visas sudaužytas, kruvinas. KÅ«nas buvo užmestas skudurais nuo galvos daugiau kaip puse kÅ«no (t. 9, b. l. 22 – 23). Liudytojas L. Č. parodė, kad nužudytojo brolis V. K. paskambino policijos budėtojui ir pasakė, kad rado savo brolį gulintį lovoje ir įtaria, kad jis gali bÅ«ti negyvas. Kartu su kolega E. V. nuvyko į įvykio vietÄ . Atvykus, nužudytojo brolis paaiÅ¡kino, kad rado nukentėjusįjį gulintį lovoje, brolis buvo suriÅ¡tas ir uždengtas.

Ä®lipę į vidų pro langÄ pamatė, kad žmogus uždengtas. Nukentėjusiajam ant galvos buvo užmautas maiÅ¡as ir apvyniotas lipnia juosta. Atvykę medikai konstatavo mirtį, jie maiÅ¡Ä , buvusį ant nužudytojo galvos, Å¡iek tiek pakėlė, tačiau visai nenuėmė, taip pat nenuėmė visų skudurų nuo nužudytojo (t. 55 – 56). Liudytoja R. S. parodė, kad dirba VÅ¡Ä® Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotyje felčere. Atvykus praneÅ¡ime nurodytu adresu, namo durys buvo užrakintos.

Policija išėmė langÄ , įlipo per langÄ apžiÅ«rėti. Nukentėjusysis gulėjo lovoje suriÅ¡tom rankom, kojom, skudurais uždengta galva. Nudengus skudurus, ant galvos buvo baltas maiÅ¡as. MaiÅ¡as buvo kaip plastiko (cukrus tokiuose maiÅ¡uose laikomas), viduje celofanas, iÅ¡ virÅ¡aus pintas. MaiÅ¡as buvo apvyniotas lipnia juosta. Tam, kad pažiÅ«rėti pulsÄ , ji kažkÄ nuėmė, užkiÅ¡o rankÄ ir pažiÅ«rėjo. PirÅ¡tai sunkiai lindo (t. 9, b. l. 77 – 78). IÅ¡ 2008 m. liepos 1 d. ir 2008 m. liepos 2 d.

įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad A. K. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio Guobų k., Kazlų Rūdos sav., kambaryje esančioje kušetėje, rastas A. K. K. lavonas – guli ant dešinio šono, labiau kniūbsčias, kojos basos, su viršutiniais rūbais. Rankos ir kojos surištos, galva uždengta skudurais. Ant galvos ir po galva šviesiai žalios spalvos guminis lietpaltis. Lavonui ant galvos uždėtas celofaninis maišas, kurio kraštas apvyniotas lipnia juosta. Rankos sukryžiuotos priekyje, ant viršaus daug eilių apvyniota marga kaproninė virvutė, kuria surištos ir kojos.

Kojos per kelius apvyniotos pilka lipnia juosta. Abi rankos suveržtos tvirtinimo juostele ant lipnios juostos. Sodybos pievoje, prie betoninių sijų rasta vieta, neapaugusi žole kur stovėjęs sunkvežimis ZIL. Pietų kryptimi aptikta vilkimo žymės bei iÅ¡versta didelė krÅ«va Å¡iukÅ¡lių (t. 1, b. l. 15 – 51, 57 – 86).Nuteistųjų R. M. , E. D. parodymus apie tai, kad įvykio metu smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo naudojamas elektroÅ¡okas, revolveris, virvės, lipni juosta, pirÅ¡tinės ir kiti daiktai, patvirtina aukščiau minėti apžiÅ«ros protokolai bei kratos protokole užfiksuota informacija iÅ¡ kurios matyti, kad 2008 m. liepos 26 d. atliekant kratÄ R.

M. gyvenamosiose patalpose be kitų daiktų rasti: raktas, elektroÅ¡okas, revolveris, marÅ¡kiniai, trejos pirÅ¡tinės, maiÅ¡ai, polietileninės skiautės, trys servetėlės. (t. 4, b. l. 146 – 149). Aplinkybę, kad nukentėjusiajam mirus R. M. užrakinęs namo duris pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos su savimi pasiimdamas raktÄ patvirtina eksperimento protokole užfiksuota informacija iÅ¡ kurios matyti, kad 2008 m. liepos 26 d., atliekant kratÄ R. M. gyvenamosiose patalpose rastas raktas atrakina A. K. K. sodybos lauko durų spynÄ (t. 4, b. l. 176–180).

Tuo tarpu iš DNR tyrimo išvadų Nr. 140-(1006)-IS1-5126 ir Nr. 140-(6341)IS1-5026 matyti, kad ant elektrošoko rasti sumaišyti dviejų asmenų biologiniai pėdsakai. Vienas iš pėdsakų paliktas R. M. . Ant revolverio nuleistuko, vamzdžio, marškinių rasta kraujo, kurio genotipas sutampa su R. M. genotipu. Ant revolverio nuleistuko skliaustelio, revolverio būgno, servetėlių, rastų pėdsakų genotipas sutampa su R. M. genotipu. Ant revolverio gaiduko ir korpuso sumaišyta dviejų asmenų biologiniai pėdsakai.

Vieno asmens genotipas sutampa su R. M. genotipu, antro asmens – su A. K. K. genotipu. Ant revolverio rankenos ir elektroÅ¡oko rankenos sumaiÅ¡yta dviejų asmenų biologiniai pėdsakai. Vieno asmens genotipas sutampa su nuteistojo R. M. genotipu (t. 5, b. l. 10– 15).Taigi, visi aukščiau paminėti nuteistųjų parodymai bei kiti aukščiau aptarti, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji R.

M. , V. M. ir E. D. įvykio metu buvo įvykio vietoje, ko iÅ¡ esmės neneigė ir patys nuteistieji. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti ir teismo posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡tirti liudytojų G. V. , G. M. , P. V. M. , V. K. , J. K. , V. R. , G. P. parodymai patvirtina nuteistųjų V. M. , E. D. ir R. M. veiksmus grobiant nukentėjusiojo A. K. K. turtÄ po jo nužudymo. Nukentėjusiojo A. K. K. mirties priežastį patvirtina teismo medicinos aktai bei specialistų parodymai. Teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. EKM 12/09(02) nustatyta, kad A.

K. K. mirties priežastimi yra uždusimas uždaroje erdvėje, susidariusioje plastikiniame maiÅ¡e, užmautame ant galvos, iÅ¡kvėpavus deguonį ir susikaupus anglies dvideginiui. Konstatuoti sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda kairiame antakyje, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame žande ir deÅ¡iniosios ausies kauÅ¡elyje (vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas), kairiosios pusės VI, VII, VIII, IX, X Å¡onkaulių lūžiai (vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas). Žaizda ir odos nubrozdinimai sukėlė skausmÄ , daugybiniai Å¡onkaulių lūžiai sutrikdė kvėpavimo funkcijÄ ir esant psichinei traumai bei Å¡irdies patologijai – kardiomiopatijai, gyvam kėlė realiÄ grėsmę gyvybei.

Visumoje sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai padaryti ne mažiau 4 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 20 – 22). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKM 62/10 (01) konstatuota, kad A. K. K. mirties priežastimi buvo uždusimas uždaroje erdvėje - susidariusioje tyrimui pateiktame sintetinio audinio maiÅ¡e, užmautame ant galvos, iÅ¡kvėpavus deguonį ir susikaupus anglies dvideginiui. A. K. K. mirtis galėjo įvykti maždaug prieÅ¡ pusę paros iki jo lavono apžiÅ«ros įvykio vietoje 2008 m. liepos 1 d., 21.40 val.

A. K. K. mirtis nuo uždusimo uždaroje erdvėje įvyko dėl veiksmų, kurių pasėkoje buvo ant nukentėjusiojo galvos užmautas sintetinės medžiagos maiÅ¡elis, kuris apvyniotas aplink kaklÄ lipnia juosta ir suriÅ¡tos nukentėjusiojo rankos, tuo pačiu atimant iÅ¡ nukentėjusiojo galimybę minėtÄ maiÅ¡elį nusimauti. Skudurų užmetimas ant nukentėjusiojo galvos su jau užmautu maiÅ¡u galėjo paspartinti mirtį nuo uždusimo, mažinant oro patekimo pro maiÅ¡elio medžiagÄ galimybę.

A. K. K. patyrė kairės pusės VI, VII, VIII, IX ir X Å¡onkaulių lūžius palei priekinę pažastinę linijÄ . Tokios lokalizacijos daugybiniai Å¡onkaulių lūžiai yra paaiÅ¡kinami trauminiu poveikiu (sudavus smÅ«gį ar spaudžiant) į krÅ«tinės lÄ stos priekinį pavirÅ¡ių kairėje pusėje, sukeliančiu krÅ«tinės lÄ stos deformacijÄ frontalinėje plokÅ¡tumoje. MuÅ¡tinė žaizda kairio antakio iÅ¡oriniame trečdalyje padaryta kontaktuojant su kietu buku pavirÅ¡iumi, galimai sudavus smÅ«gį daiktu, turinčiu briaunÄ .

Daugybiniai tarpusavyje susiliejantys odos nubrozdinimai dešinio ausies kaušelio – žando srityje padaryti kontaktuojant su šiurkščiu paviršiumi. Šonkaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymo mastu. Kiti nustatyti sužalojimai – muštinė žaizda kairiajame antakyje, odos nubrozdinimai dešiniajame žande ir dešiniosios ausies kaušelyje, tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui. Visi šie sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu, artimu laiku.

Tarp Å¡ių mechaninių sužalojimų ir mirties, tiesioginio priežastinio ryÅ¡io nėra. Nustatyti sužalojimai yra padaryti trim trauminiais poveikiais/smÅ«giais: į kairio antakio sritį daiktu, turinčiu briaunÄ (pvz. elektroÅ¡oko aparato ar dujinio revolverio korpusu), į krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę pvz. prispaudžiant ar suduodant smÅ«gį koja, į veido deÅ¡inę pusę, kontaktuojant su Å¡ia sritimi Å¡iurkščiam pavirÅ¡iui. Sužalojimų, bÅ«dingų elektroÅ¡oko aparato (elektros srovės) poveikiui nekonstatuota.

A. K. K. lavono apžiūros duomenys įvykio vietoje (lavonas rastas gulintis ant nugaros, ant galvos užmautu prigludusiu sintetinio audinio maišu, kuris kaklo srityje apvyniotas lipnia juosta; lavono rankos ir kojos surištos tarpusavyje), lavono tyrimo duomenys nurodo, kad mirtis galėjo įvykti dėl uždusimo uždaroje erdvėje. Laikas, reikalingas uždusimui uždaroje erdvėje (maiše užmautame ant galvos) vertinamas minutėmis. A. K. K. sirgo pirmine padidėjusio kraujospūdžio ir išemine širdies liga su išemine kardiomiopatija.

Dėl Å¡ių ligų esant deguonies trÅ«kumui galėjo sutrikti organizmo kompensacinės galimybės. Todėl galima teigti, kad Å¡ie susirgimai galėjo turėti netiesioginę įtakÄ mirčiai. Nėra objektyvių medicininių duomenų, kurie rodytų, kad A. K. K. smÅ«gių sudavimo metu, rankų ir kojų suriÅ¡imo metu, maiÅ¡o užmovimo ant galvos metu, pan., turėjo bÅ«ti be sÄ monės. A. K. K. nustatyti mechaniniai sužalojimai nepaneigia galimybės, kad po jų gavimo nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sÄ moningas.

Nėra objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad po mirties iki lavono apžiÅ«ros įvykio vietoje jo kÅ«no padėtis buvo keičiama (t. 9, b. l. 119 – 133).Taigi pastarieji ekspertizės aktai patvirtina, kad nukentėjusiojo A. K. K. mirtis buvo smurtinė. Ekspertas A. C. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino suraÅ¡ytÄ ekspertizės aktÄ ir parodė, kad nukentėjusysis A. K. K. mirė nuo uždusimo erdvėje per keletÄ minučių didelėse kančiose, poveikyje deguonies iÅ¡kvėpavimo.

Ä®takos galėjo turėti ir ant galvos užmesti skudurai, tačiau praktikoje uždÅ«stama ir neužveržus maiÅ¡o (t. 9, b. l. 76 – 77).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, aukščiau aptarti bei kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji R. M. , V. M. ir E. D. , veikdami organizuota grupe, itin žiauriai dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, tyčia nužudė nukentėjusįjį A. K. K. , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose, kÄ apeliaciniuose skunduose nepagrįstai ginčija nuteistieji E. D. ir V.

M. .Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Byloje aukščiau paminėtais ekspertizės aktais nustatyta, kad nukentėjusiojo A. K. K. mirtis įvyko nuo uždusimo erdvėje, kadangi ant jo galvos buvo uždėtas maiÅ¡as, kuris buvo kliÅ«tis jam kvėpuoti.

Nustačius tokiÄ nukentėjusiojo mirties priežastį, kvalifikuojant nuteistųjų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , itin svarbios tampa paminėto maiÅ¡o uždėjimo ant nukentėjusiojo galvos aplinkybės. Kaip matyti iÅ¡ nuteistųjų duotų parodymų, Å¡ioje dalyje jie nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s. Nuteistasis R. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu kai jis grįžo nuo automobilio pasidėjęs ginklÄ ir apsirišęs kraujuojančiÄ rankÄ , maiÅ¡as jau buvo uždėtas nukentėjusiajam ant galvos, jis nematė kas maiÅ¡Ä uždėjo, tai padaryti galėjo ir V.

M. ir E. D. (t. 5, b. l. 73 – 80, 85 – 86, 93 – 97, 98 – 101). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad maiÅ¡Ä atsinešė ir A. K. K. ant galvos uždėjo V. M. , maiÅ¡as buvo apvyniotas lipnia juosta, tačiau kas aplink kaklÄ apriÅ¡o juostÄ , nepamena (t. 8, b. l. 145 – 146). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme R. M. parodė, kad nematė, kas uždėjo maiÅ¡Ä nukentėjusiajam ant galvos, tačiau matė, kaip pro jį praėjo V. M. su maiÅ¡u rankose, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad maiÅ¡Ä uždėjo bÅ«tent V.

M. (t. 10, b. l. 122 – 128). Nuteistasis E. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis užgulė nukentėjusiojo kojas, o R. M. su V. M. suriÅ¡o rankas, be to V. M. ant nukentėjusiojo galvos uždėjo maiÅ¡Ä (t. 7, b. l. 110 – 115). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. D. parodė, kad nematė kas uždėjo nukentėjusiajam maiÅ¡Ä ant galvos (t. 9, b. l. 18 – 23). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. D. parodė, kad tuo metu kai jis ėjo link maÅ¡inos R.

M. iÅ¡ po striukės iÅ¡sitraukė maiÅ¡Ä , be to jis prasilenkė su V. M. , kuris ėjo link nukentėjusiojo (t. 10, b. l. 129). Nuteistasis V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad kitų nuteistųjų pakviestas nuėjo į kiemÄ ir pamatė, kad A. K. K. guli ant žemės, rankos ir kojos suriÅ¡tos, ant galvos uždėtas maiÅ¡as (t. 6, b. l. 89 – 91). AnalogiÅ¡kus parodymus Å¡is nuteistasis davė ir apklausiamas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 8, b. l. 143 – 144, t. 10, b. l. 131 - 135).

Jau anksčiau konstatavus, kad nuteistųjų E. D. ir V. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai vertintini, kaip patikimesni, kolegija remiasi ta jų dalimi, kuri sutampa su nuteistojo R. M. parodymais, kurie esminėse detalėse yra nuoseklÅ«s visose proceso stadijose. Taigi vertinant paminėtus nuteistųjų parodymus dėl maiÅ¡o ant nukentėjusiojo galvos uždėjimo, nuteistųjų R. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai bei E. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai duoda pagrindÄ spręsti, kad maiÅ¡Ä nukentėjusiajam A.

K. K. ant galvos užmovė V. M. . Tuo tarpu, byloje nėra konkrečių ir aiÅ¡kių parodymų, kad maiÅ¡Ä nukentėjusiajam ant galvos bÅ«tų dėjęs R. M. ar E. D. . Kartu atmetami ir E. D. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai, kad maiÅ¡Ä iÅ¡ striukės iÅ¡sitraukė R. M. , nes tokių parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. Juolab, kad pagal bylos aplinkybes, t. y. pagal R. M. nuoseklius parodymus bei nuteistųjų V. M. ir E. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, bÅ«tent V.

M. buvo suinteresuotas, kad jo nepamatytų nukentėjusysis. Nors nuteistasis V. M. ir neigia uždėjęs nukentėjusiajam maiÅ¡Ä ant galvos, tačiau tai vertintina kaip siekimas Å¡velninti savo teisinę padėtį. Kolegijos manymu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad kuris nors iÅ¡ nuteistųjų peržengė bendrininkų susitarimo ribas ir tuo remiantis nustatyti byloje vykdytojo ekscesÄ , kÄ nepagrįstai apeliaciniuose skunduose teigia nuteistieji E. D. ir V. M. , tvirtindami, kad bÅ«tent R. M. veiksmai sukėlė nukentėjusiojo mirtį, nes bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiojo mirtį lėmė visų trijų bendrininkų veiksmai.

Esant susitarimui visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vienÄ BK specialiosios dalies straipsnį. Jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas ar atliktas veiksmas, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyčiÄ nužudyti arba neapibrėžtÄ tyčiÄ , kuri apima ir gyvybės atėmimÄ , tai pagal BK 129 straipsnį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai ar atlikti veiksmai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese.

Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčiÄ nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai. Be to, nebÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ jų padarytų mirtinus sužalojimus, o pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti ne tik sutrikdant sveikatÄ , bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis. Tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis yra ne nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių ar jo atžvilgiu atliktų veiksmų visuma, bet konkretÅ«s vieno asmens smÅ«giai ar atlikti veiksmai, teismas turi vadovautis ne tik iÅ¡vada, kas sudavė mirtinÄ smÅ«gį ar padarė veiksmÄ dėl kurio mirė nukentėjusysis, bet ir atsižvelgti į susitarimo tarp bendrininkų buvimÄ , jo turinį, taip pat į tai, kad bendrininkai nusikaltimo padarymo metu turi galimybę koreguoti susitarimo ribas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl, įrodinėjant susitarimo buvimÄ , nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-485/2008, 2K-456/2008, 2K-523/2009 ir kt., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punktas).

Kolegija atmeta nuteistųjų E. D. ir V. M. apeliacinių skundų argumentÄ , kad nebuvo susitarimo ir jie neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusįjį, nes jų susitarimas buvo padaryti plėšimÄ apsvaiginant nukentėjusįjį elektroÅ¡oku ir jį suriÅ¡ant. Atkreiptinas dėmesys, kad subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis - kaltė, yra susijęs su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, todėl veikÄ padariusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininkų parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Taigi, vien tai, kad patys nuteistieji tvirtina, jog nebuvo susitarę ir neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusįjį, negali bÅ«ti pagrindu, kad jie neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti nukentėjusįjį A. K. K. . IÅ¡ties, vertinant tik nuteistųjų parodymus lyg ir bÅ«tų galima manyti, kad jų susitarimas buvo padaryti plėšimÄ apsvaiginant nukentėjusįjį elektroÅ¡oku ir jį suriÅ¡ant. Tačiau vertinant nuteistųjų parodymus kartu su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis akivaizdu, kad jų susitarimo ribos priklausė nuo nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimo lygio, nuteistieji numatė keitimosi, vystymosi galimybę.

Taigi apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad susitarimas pagrobti svetimÄ turtÄ apėmė bet kokio smurto, tame tarpe ir pavojingo gyvybei, panaudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Kaip nustatyta iÅ¡ nuteistųjų E. D. ir R. M. parodymų, nepavykus jų pirminiam planui, t. y. nesuveikus elektroÅ¡okui, jie ėmė naudoti fizinį smurtÄ , tiek R. M. , tiek E. D. sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius rankomis, kojomis į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis (galvÄ , krÅ«tinę), taip pat panaudojo su savimi turėtus specialius įrankius (elektroÅ¡okÄ , Å¡aunamÄ jį ginklÄ ).

Remiantis nuteistojo R. M. parodymais bei E. D. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, jų vartojamÄ nukentėjusiojo atžvilgiu smurtÄ matė ir nuteistasis V. M. , kuris taip pat vėliau priėjęs sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam A. K. K. . Jau vien Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad suduodami smÅ«gius rankomis, kojomis ir įrankiais nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis, nuteistieji R. M. , E. D. ir V. M. suvokė, kad jų susitarimo ribos apima ir gyvybės atėmimo nukentėjusiajam galimybę, tačiau nė vienas tam neprieÅ¡taravo ir toliau gana intensyviai vartojo smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y.

E. D. ir R. M. riÅ¡ant nukentėjusiojo kojas ir rankas, V. M. taip pat sudavė nukentėjusiajam kelis smÅ«gius, uždėjo ant galvos plastikinį maiÅ¡Ä bei jį apvyniojo lipnia juosta kaklo srityje, R. M. dar ir per uždėtÄ maiÅ¡Ä smÅ«giavo nukentėjusiajam į galvÄ . Pastarosios aplinkybės leidžia spręsti, kad visi trys nuteistieji smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį ir pritarė vienas kito veiksmams konkliudentiniais veiksmais, vienas kito nestabdė ir nedraudė atlikti smurtinius veiksmus.

Būtent tokias smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybes patvirtina nuteistojo R. M. parodymai, taip pat E. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl atmetami nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu jis nesmurtavo ir ant galvos neuždėjo maišo. Aplinkybės, kad V. M. smurtavo prieš nukentėjusįjį nepaneigia ir jo skunde nurodytas faktas, jog ant daiktų, paimtų pas R. M. , rasti tik pastarojo ir nukentėjusiojo pėdsakai, o V. M. pėdsakų nerasta.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. M. kontaktavo su nukentėjusiuoju suduodamas jam keletÄ smÅ«gių rankomis, uždėdamas maiÅ¡Ä ant galvos bei neÅ¡damas jį į namÄ , taigi jis pas R. M. rastų daiktų nenaudojo, todėl logiÅ¡ka, kad ant jų nėra likę jo pėdsakų. Paminėtos aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad nuteistųjų tyčios turinys buvo gerokai platesnis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-446/2010).

Kaip jau minėta, įvykio metu prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo smurtaujama rankomis, kojomis, įrankiais (elektroÅ¡oku, pistoletu), smÅ«giai buvo suduodami gana intensyviai, į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas (galvÄ , krÅ«tinę), galiausiai visų trijų nuteistųjų pastangomis nukentėjusiajam ant galvos buvo užmautas plastikinis maiÅ¡as ir aplink kaklÄ užveržtas lipnia juosta, rankos suriÅ¡tos ir pririÅ¡tos prie kojų, kad nukentėjusysis negalėtų nusiimti maiÅ¡o nuo galvos, nuo to ir įvyko nukentėjusiojo mirtis.

Dalyvavusiųjų nusikaltime skaičius prieÅ¡ senyvo amžiaus nukentėjusįjį, suduotų smÅ«gių intensyvumas ir lokalizacija, žalojimui panaudotos priemonės (elektroÅ¡okas, Å¡aunamasis ginklas, kojos bei rankos), nuteistųjų elgesys po nusikalstamos veikos (pavartojus smurtÄ ) padarymo nenuimant maiÅ¡o nuo galvos ir nesudarant galimybės jam laisvai kvėpuoti, dar nuteistajam R. M. ir per uždėtÄ maiÅ¡Ä suduodant smÅ«gius nukentėjusiajam A. K. K. į galvÄ , nors jo pasiprieÅ¡inimas buvo palaužtas ir jis negalėjo sutrukdyti tęsti plėšimÄ , rodo, kad nuteistiesiems buvo priimtinos kilusios jų bendrų veiksmų pasekmės, t. y. gyvybės atėmimas.

Maža to, nuteistųjų elgesys jau žinant, kad nukentėjusysis A. K. K. yra miręs ir grobiant jo turtÄ , tik patvirtina iÅ¡vadÄ , kad jų tyčia apėmė ir nukentėjusiojo A. K. K. gyvybės atėmimÄ . Nors nuteistasis E. D. apeliaciniame skunde tvirtino, kad sužinojęs, kad nukentėjusysis miręs, atsisakė toliau grobti metalo lauÅ¾Ä , tačiau toks jo argumentas atmetamas. Kaip matyti iÅ¡ paties E. D. , taip pat V. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, nuteistasis R. M. jiems apie nukentėjusiojo mirtį pranešė dar tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau jie vis tiek dar vyko į įvykio vietÄ tęsti nusikalstamÄ veikÄ .

BÅ«tent tai patvirtino ir nuteistasis R. M. . Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistųjų kaltės formÄ â€“ tyčiÄ , tačiau suklydo nustatydamas, jos rūšį ir nepagrįstai konstatavo, kad nuteistieji veikė netiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, tokie trijų suaugusių, psichiÅ¡kai sveikų ir pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties turinčių asmenų veiksmai neabejotinai leidžia spręsti, kad jie suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , suprato, kad savo veika kelia pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai bet ir gyvybei, numatė, kad tokie padariniai gali atsirasti, ir jų nedetalizuodami vienodai norėjo bet kurių iÅ¡ jų (sveikatos sutrikdymo ar mirties) atsiradimo, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia.Taigi darytina iÅ¡vada, kad bendrais veiksmais uždėdami nukentėjusiajam plastikinį maiÅ¡Ä ant galvos bei jį suriÅ¡dami R.

M. , V. M. ir E. D. visi kartu dalyvavo nukentėjusiojo A. K. K. gyvybės atėmimo procese ir todėl visi yra atsakingi už jo mirtį.Atmetamas nuteistojo E. D. apeliacinio skundo argumentas, kad jis liepė R. M. nuimti nukentėjusiajam nuo galvos maiÅ¡Ä ir iÅ¡ kambario pasiÅ¡alino tik Å¡iam pažadėjus tai padaryti, todėl galima teigti, jog nukentėjusiojo mirties jis nesiekė ir nenorėjo bei nesuprato, kad ji gali įvykti. Nors tokiÄ aplinkybę nuteistasis E. D. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, tačiau jos nepatvirtino nuteistasis R.

M. teigdamas, kad apie maiÅ¡o nuėmimÄ kalbos nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimÄ apklaustas R. M. taip pat teigė, kad negirdėjo iÅ¡ E. D. tokio nurodymo (t. 10, b. l. 128). Pastebėtina ir tai, kad pats nuteistasis E. D. nesiėmė jokių veiksmų, kad nukentėjusiajam bÅ«tų nuimtas maiÅ¡as nuo galvos, nors niekas jam nedraudė tai padaryti. Tokias aplinkybes patvirtino ir jis pats apklausiant apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 10, b. l. 128 – 131).

Nuteistasis V. M. taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad nebuvo jokio pokalbio apie maiÅ¡o nuėmimÄ (t. 10, b. l. 134). Kartu atmetami nuteistųjų E. D. ir V. M. apeliacinių skundų argumentai, kad bÅ«tent nuteistojo R. M. veiksmai nulėmė nukentėjusiojo mirtį, nes jis užmetė ant nukentėjusiojo galvos skudurus. Visų pirma, kolegija konstatuoja, kad byloje nėra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatyta, kuris iÅ¡ nuteistųjų užmetė ant nukentėjusiojo skudurus, kadangi Å¡ioje dalyje nuteistųjų parodymai prieÅ¡taringi.

Antra, aukščiau paminėtu ekspertizės aktu nustatyta, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko nuo uždusimo uždaroje erdvėje - susidariusioje tyrimui pateiktame sintetinio audinio maiÅ¡e, užmautame ant galvos, iÅ¡kvėpavus deguonį ir susikaupus anglies dvideginiui, dėl veiksmų, kurių pasėkoje buvo ant nukentėjusiojo galvos užmautas sintetinės medžiagos maiÅ¡elis, kuris apvyniotas aplink kaklÄ lipnia juosta ir suriÅ¡tos nukentėjusiojo rankos, tuo pačiu atimant iÅ¡ nukentėjusiojo galimybę minėtÄ maiÅ¡elį nusimauti.

Skudurų užmetimas ant nukentėjusiojo galvos su jau užmautu maiÅ¡u galėjo paspartinti mirtį nuo uždusimo, mažinant oro patekimo pro maiÅ¡elio medžiagÄ galimybę (t. 9, b. l. 119 – 133). Taigi, skudurai galėjo tik paspartinti mirtį, tačiau nebuvo pagrindinė mirties priežastis. Pastebėtina ir tai, kad teismo posėdyje ekspertas A. C. parodė, jog praktikoje uždÅ«stama ir neužveržus maiÅ¡o (t. 9, b. l. 77). Nepagrįstai nuteistasis E. D. nurodo, kad ant nukentėjusiojo galvos uždėtas maiÅ¡as nebuvo lipnia juosta užklijuotas sandariai, t. y. tarp maiÅ¡o ir kaklo buvo tarpas, per kurį galėjo patekti oro, todėl, jei nebÅ«tų užmesti skudurai ant galvos, nukentėjusiojo mirtis galėjo ir neįvykti.

Tokį apeliacinio skundo argumentÄ paneigia liudytojos R. S. parodymai, kuri parodė, jog tam, kad pažiÅ«rėti pulsÄ , ji užkiÅ¡o rankÄ ir pažiÅ«rėjo, pirÅ¡tai sunkiai lindo (t. 9, b. l. 77 – 78). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nuteistųjų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Vadovaujantis 2004 m. birželio 18 d. LAT nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ Nr. 46 17 punktu, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.

Kankinimas - tai tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kančioms. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų ir tai kaltininkai suvokia. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKM 62/10 (01) matyti, kad A.

K. K. mirties priežastimi buvo uždusimas uždaroje erdvėje - susidariusioje tyrimui pateiktame sintetinio audinio maiÅ¡e, užmautame ant galvos, iÅ¡kvėpavus deguonį ir susikaupus anglies dvideginiui. A. K. K. mirtis nuo uždusimo uždaroje erdvėje įvyko dėl veiksmų, kurių pasėkoje buvo ant nukentėjusiojo galvos užmautas sintetinės medžiagos maiÅ¡elis, kuris apvyniotas aplink kaklÄ lipnia juosta ir suriÅ¡tos nukentėjusiojo rankos, tuo pačiu atimant iÅ¡ nukentėjusiojo galimybę minėtÄ maiÅ¡elį nusimauti.

Skudurų užmetimas ant nukentėjusiojo galvos su jau užmautu maiÅ¡u galėjo paspartinti mirtį nuo uždusimo, mažinant oro patekimo pro maiÅ¡elio medžiagÄ galimybę (t. 9, b. l. 119 – 133). Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertas A. C. parodė, kad žmogaus uždusimo intervalas 5 – 8 minutės, kada iÅ¡kvėpuojamas deguonis ir susikaupia anglies dvideginis, kuris sukelia dideles kančias, nes angliarÅ«gÅ¡tė dirgina kvėpavimo takus gleivinėje (t. 9, b. l. 76 – 77).

Nuteistieji E. D. ir V. M. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad dėl nužudymÄ kvalifikuojančio požymio – itin žiauriai, jie buvo pripažinti kaltais tik po eksperto parodymų, tačiau Å¡io požymio (kančių pojūčio) nustatymas nėra teismo medicinos eksperto kompetencija. Kolegija iÅ¡ dalies sutinka su tokiu nuteistųjų apeliacinių skundų argumentu. IÅ¡ties, BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto nužudymÄ kvalifikuojančio požymio nustatymas yra teismo prerogatyva vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ .

Tačiau kolegija mano, kad apygardos teismas šį nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį nustatė pagrįstai. Pagal aukščiau minėtÄ teismo medicinos ekspertizės aktÄ , nukentėjusiojo mirtis nuo uždusimo erdvėje įvyko per 5 – 8 minutes, ekspertas paaiÅ¡kino, kad tokia mirtis sukelia didelį skausmÄ , be to parodė, kad lūžę Å¡onkauliai nukentėjusiajam papildomai apsunkino kvėpavimÄ . Taigi ekspertas nukentėjusiojo bÅ«senÄ iÅ¡ esmės įvertino medicininiu požiÅ«riu, kÄ nepagrįstai ginčija nuteistieji V.

M. ir E. D. . Kolegijos manymu, įvertinus Å¡iuos duomenis kartu su ta aplinkybe, kad nukentėjusysis dėl suriÅ¡tų rankų ir kojų visÄ nurodytÄ laikotarpį iki mirties, jusdamas deguonies stygių buvo bejėgiÅ¡kumo bÅ«senoje negalėdamas nusiimti nuo galvos trukdančio kvėpuoti maiÅ¡o, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistieji nukentėjusįjį nužudė itin žiauriai. Kartu kolegija mano, kad tokiu bÅ«du atimdami gyvybę nukentėjusiajam, nuteistieji bÅ«dami suaugę, normalaus protinio iÅ¡sivystymo (kÄ patvirtina gana racionalus nusikalstamų veikų planavimas), negalėjo nesuvokti itin žiauraus gyvybės atėmimo bÅ«do.

Dėl Å¡ių aplinkybių, kolegija atmeta nuteistųjų E. D. ir V. M. apeliacinių skundų argumentÄ , kad jų veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .Taip pat atmetamas nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos teismas nepagrįstai nustatė, jog nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarė organizuota grupe. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iÅ¡ bendrininkavimo formų. Tokia bendrininkavimo forma yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytus faktus V. M. suorganizuota grupė kurioje dalyvavo E. D. ir R. M. , atitinka baudžiamojo įstatymo keliamus reikalavimus organizuotai grupei tiek pagal reikalaujamÄ minimalų joje dalyvaujančių asmenų skaičių, tiek pagal grupės tikslus daryti nusikaltimus, tiek pagal pasiskirstymo užduotimis ar vaidmenimis reikalavimus. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų, V. M. iniciavo nusikalstamas veikas, pasiÅ«lydamas jas daryti R. M. bei E. D. .

PrieÅ¡ darydami nusikalstamas veikas, jie įsigijo tam bÅ«tinas priemones (elektroÅ¡okÄ , Å¡aunamÄ jį ginklÄ , virves, maiÅ¡Ä ir kt.), pasiskirstė vaidmenimis, nuteistieji R. M. ir E. D. turėjo neutralizuoti nukentėjusįjį, vėliau E. D. turėjo stebėti teritorijÄ . V. M. vaidmuo buvo transporto metalo iÅ¡vežimui organizavimas bei metalo laužo pardavimas, kÄ patvirtina liudytojų G. V. , G. M. , P. V. M. , V. K. , J. K. , V. R. , G. P. parodymai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, gana aiÅ¡kiai buvo suplanuoti nuteistųjų veiksmai nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimui įveikti ir turtui užvaldyti, taip patvirtina ir įvykio metu panaudotos priemonės, kurias nuteistieji pasiruošė iÅ¡ anksto.

Dėl paminėtų aplinkybių apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji R. M. , E. D. ir V. M. nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe.Kadangi nuteistieji R. M. , V. M. ir E. D. nukentėjusiojo A. K. K. plėšimÄ padarė panaudodami Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir veikdami organizuota grupe, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Kartu atmetamas nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentas, kad teismui jį pripažinus kaltu padarius nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.) jis neturėjo bÅ«ti nuteistas ir už plėšimÄ .

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. siekdamas gauti iÅ¡ to turtinės naudos, įgyti teisę į turtÄ arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , kai savanaudiÅ¡kos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu (kasacinės bylos Nr. 2K-361/2006, 2K-7-576/2006).

Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų nuteistųjų parodymų, jų iÅ¡ankstinis susitarimas buvo panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei elektroÅ¡okÄ padaryti plėšimÄ , tai apklausų metu patvirtino visi nuteistieji, to jie neneigia ir apeliaciniuose skunduose. Pradėjus daryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuteistieji siekdami palaužti nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ jį bendrais veiksmais nužudė, kas iÅ¡samiai aptarta apygardos teismo nuosprendyje bei aukščiau Å¡ioje nutartyje. Pagal teismų praktikÄ nužudymai, padaryti plėšimo metu, kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir atitinkamas BK 180 straipsnio dalis priklausomai nuo kvalifikuojamųjų požymių, jei tokios veikos padarytos dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (kasacinės nutartys Nr. 2K-356/2009, Nr. 2K-210/2009 ir kt.).

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, nagrinėjamu atveju byloje pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. K. nužudytas kvalifikuoto plėšimo metu, abi Å¡ios nusikalstamos veikos padarytos iÅ¡ esmės tais pačiais veiksmais, todėl pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir BK 180 straipsnio 3 dalį, kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių Nuteistasis E. D. apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas be pagrindo nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi, kadangi jis prisipažino dėl padaryto plėšimo, o dėl nužudymo neprisipažino, nes Å¡ios nusikalstamos veikos nepadarė.

Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas teisingai pripažinęs jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimÄ padarius BK 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje (du epizodai), 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl jų padarymo, be pagrindo Å¡ios aplinkybės nenustatė dalyje dėl nužudymo, kadangi jis visiÅ¡kai prisipažino kokiais veiksmais prisidėjo prie A. K. K. nužudymo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tuo tarpu nukentėjusysis V.

K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skirdamas bausmę ir atsižvelgdamas į tai, jog R. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kurie padėjo operatyviai atskleisti nusikalstamos veikos padarymÄ , paneigė nuosprendžio dalį, kuria dalyje dėl nužudymo nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tame tarpe ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir padėjimo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Juolab, kad parodymus jis davė verčiamas surinktų įrodymų.BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Pripažįstant Å¡iÄ aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos.

Kaltininko prisipažinimas yra bÅ«tina nuoÅ¡irdaus gailėjimosi iÅ¡raiÅ¡ka. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius. Pažymėtina, kad nuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ .

Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nors dalis E. D. parodymų ir atitinka objektyviÄ tiesÄ , tačiau Å¡is nuteistasis duodamas parodymus nebuvo nuoseklus, juos proceso eigoje keitė, tokiu bÅ«du bandydamas klaidinti teismÄ . Net ir pripažindamas dalį byloje nustatytų aplinkybių, savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme menkino siekdamas Å¡velninti savo teisinę padėtį.

Kolegijos manymu dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , net ir dalyje dėl plėšimo. Tuo tarpu nuteistasis R. M. dalyje dėl plėšimo, taip pat dėl kitų (Å¡velnesnių) jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, davė iÅ¡ esmės nuoseklius parodymus, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nuo pirmos apklausos jis dalyje dėl plėšimo davė iÅ¡ esmės nuoseklius parodymus, dar neatlikus jo namuose kratos, jis nurodė, kokie nusikaltimo metu naudoti daiktai yra jo namuose, nurodė bendrininkus, taip pat pripažino, kad nežinant kitiems bendrininkams pagrobė nukentėjusiojo pinigus, nors apie tai nebuvo surinkta jokių įrodymų, taip pat pripažino ir faktines ginklo bei Å¡audmenų laikymo ir įgijimo aplinkybes, bei su disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusias aplinkybes, ir kt.

Kolegijos manymu, Å¡ių aplinkybių pakanka spręsti, kad R. M. prisipažino padaręs dalį inkriminuotų nusikalstamų veikų (iÅ¡skyrus nužudymÄ ) nepriverstas surinktų įrodymų, kÄ nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia nukentėjusysis V. K. . Norint konstatuoti Å¡iÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis R. M. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose atsiprašė nukentėjusiojo, jo elgesys teismo posėdžiuose leidžia spręsti, kad jis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir iÅ¡ties gailisi.

Visgi, dalyje dėl nužudymo nėra pagrindo pripažinti, jog R. M. prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaip matyti, jis nors ir nurodė iÅ¡ esmės nuoseklias ir neprieÅ¡taringas faktines įvykio aplinkybes, visgi apklausose dėl nužudymo, pradžioje teigė nieko nežudęs, vėliau teigė prisipažįstantis iÅ¡ dalies ir neigė turėjęs tyčiÄ Å¾udyti. Todėl Å¡ioje dalyje apygardos teismas prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Kartu kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria jis skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog R.

M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kurie padėjo operatyviai atskleisti nusikalstamos veikos padarymÄ , nėra prieÅ¡taringa. Nukentėjusysis teisingai pastebėjo, kad teismas dalyje dėl nužudymo nenustatė nuteistojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tame tarpe ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir padėjimo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau pastebėtina, kad teismas atsižvelgdamas į tai, kad R.

M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kurie padėjo operatyviai atskleisti nusikalstamos veikos padarymÄ , Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės nesiejo su BK 59 straipsnyje iÅ¡dėstytomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o vertino tai greičiau kaip asmenybę po nusikalstamos veikos padarymo charakterizuojančius duomenis. Kolegijos manymu, tai atitinka BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie turi bÅ«ti vertinami skiriant kaltinamajam bausmę. Dėl nuteistiesiems R.

M. , V. M. ir E. D. skirtų bausmių Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.NežiÅ«rint į tai, kad Kauno apygardos teismas dėl kai kurių bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių pasisakė tik lakoniÅ¡kai, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems R.

M. , V. M. ir E. D. už jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas bausmes, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos ar per Å¡velnios, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų bei nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose. Tiek BK 180 straipsnio 3 dalies, tiek ir BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra Å¡eÅ¡eri metai, o BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra keturiolika metų laisvės atėmimo.

Apygardos teismas pagrįstai už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistiesiems V. M. , E. D. ir R. M. skyrė realias laisvės atėmimo bausmes, kadangi nenustatyta jokių iÅ¡imtinių sÄ lygų jiems skirti Å¡velnesnes, negu įstatymo numatytos, bausmes. Skirdamas bausmę nuteistajam V. M. teismas teisingai įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ . Teismas atsižvelgė į tai, kad V. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama sunkių, kita labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo nusikalstamos veikos padarytos esant sutapčiai, vienos iÅ¡ nusikalstamų veikų sukeltos neatstatomos pasekmės – žmogaus mirtis. Darant nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus gyvybei pasirinktas itin žiaurus jos darymo bÅ«das, bei panaudoti itin žmogaus gyvybei pavojingi įrankiai bei priemonės. Pastarosios aplinkybės leidžia spręsti apie itin aukÅ¡tÄ nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo lygį. V. M. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepakankamai įvertino tai, kad jis veikÄ padarė netiesiogine tyčia, kuri yra mažiau pavojinga nei tiesioginė.

Tačiau kolegijai konstatavus, kad veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, nėra pagrindo remiantis minėtu nuteistojo apeliacinio skundo argumentu Å¡velninti jam bausmę. Ä®statymas reikalauja skiriant nuteistajam bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis V. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl žemų savanaudiÅ¡kų paskatų, kas nėra palanku nuteistajam. Apygardos teismas skirdamas bausmę V. M. pagrįstai nustatė bei įvertino ir tai, kad jis buvo vienas aktyviausių organizuotos grupės narių.

PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia V. M. , jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo antraeilis, jis atliko vienÄ pagrindinių vaidmenų organizuotos grupės veikloje – buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, be to, prisidėjo prie naudojamo smurto uždėdamas nukentėjusiajam maiÅ¡Ä ant galvos, iÅ¡karto po smurto panaudojimo iÅ¡vyko tik dėl to, kad reikėjo organizuoti metalo laužo iÅ¡vežimÄ , kÄ jis ir darė. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad abi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos.

Kartu teismas pagrįstai įvertino, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Teismas tinkamai įvertino nuteistojo V. M. asmenybę, atsižvelgdamas į tai, kad jis praeityje teistas, tame tarpe ir už plėšimÄ (t. 7, b. l. 47 – 51), daug kartų baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 12 – 31), kas rodo, kad veikos nebuvo atsitiktinės, o buvo nuteistojo prieÅ¡ingo įstatymams gyvenimo bÅ«do pasekmė.

Taigi iÅ¡ esmės atsižvelgta į nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Byloje praktiÅ¡kai nenustatyta nuteistajam V. M. teisiÅ¡kai palankių aplinkybių, kurios leistų Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Tuo tarpu aukščiau minėtos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, juolab, kad teismas teisingai pastebėjo, jog nužudymo epizode nustatyti du veikÄ kvalifikuojantys požymiai, o plėšimo epizode taip pat nustatyta Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojančių požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, arba nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų bÅ«ti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Dėl šių aplinkybių kolegija mano, kad apygardos teismas pagrįstai nuteistajam V. M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskyrė aštuonerių metų, o pagal BK 129 straipsnio 2 dalį – šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmes, kurios yra griežtesnės, negu šių BK straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Tokios bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežtos.Kartu konstatuotina, kad apygardos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrindamas iš dalies sudedant nuteistajam V.

M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus paskirtas laisvės atėmimo bausmes bei paskirdamas subendrintÄ devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę ir Å¡iÄ bausmę vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, apėmimo bÅ«du, subendrindamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei paskirdamas V. M. galutinę subendrintÄ devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė.Skirdamas bausmę nuteistajam E. D. teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama sunkių, kita labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Pastebėtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos padarytos esant sutapčiai, viena nusikalstama veika sukeltos neatstatomos pasekmės – žmogaus mirtis. Darant nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus gyvybei pasirinktas itin žiaurus jos darymo bÅ«das, bei panaudoti itin žmogaus gyvybei pavojingi įrankiai bei priemonės. Pastarosios aplinkybės leidžia spręsti apie itin aukÅ¡tÄ nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo lygį. Tokiu bÅ«du teismas tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ .

Be to, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti , kad E. D. buvo aktyvus nusikalstamų veikų padaryme, ypatingai atliekant smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat atimant jam galimybę prieÅ¡intis ir jį suriÅ¡ant. Taigi nuteistojo E. D. vaidmuo nebuvo antraeilis. Kartu pagrįstai atsižvelgta, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo E. D. asmenybę, kÄ nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis.

Jis praeityje teistas tris kartus, tame tarpe ir už plėšimÄ (t. 8, b. l. 29 – 31), baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 12 – 31), inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui. Å ios aplinkybės rodo, kad veikos nebuvo atsitiktinės. Taigi teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės bei pateikta charakteristika, kad pataisos namuose jis charakterizuojamas teigiamai, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, nelaikytina pagrindu Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino nuteistojo asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu, bei netrukus po veikos padarymo, kuriÄ nėra pagrindo pripažinti teigiama. Tuo tarpu nuteistojo pateikta charakteristika, kad jį jau pripažinus kaltu ir jam atliekant bausmę jis charakterizuojamas teigiamai, gali bÅ«ti reikÅ¡minga tik sprendžiant jo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ , klausimÄ . Kolegijos manymu, byloje iÅ¡ esmės nenustatyta nuteistajam E. D. teisiÅ¡kai palankių aplinkybių, kurios leistų Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Tuo tarpu aukščiau paminėtos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, juolab, kad teismas teisingai pastebėjo, jog nužudymo epizode nustatyti du veikÄ kvalifikuojantys požymiai, o plėšimo epizode taip pat nustatyta Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojančių požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, arba nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų bÅ«ti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Dėl Å¡ių aplinkybių kolegija mano, kad apygardos teismas pagrįstai nuteistajam E. D. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskyrė aÅ¡tuonerių metų, o pagal BK 129 straipsnio 2 dalį – Å¡eÅ¡iolikos metų laisvės atėmimo bausmes, kurios yra griežtesnės, negu Å¡ių BK straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Tokios bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiÅ¡kiai per griežtos.Apygardos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrindamas iÅ¡ dalies sudedant nuteistajam E. D. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus paskirtas laisvės atėmimo bausmes bei paskirdamas subendrintÄ devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę ir Å¡iÄ bausmę vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, iÅ¡ dalies sudedant subendrindamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei paskirdamas E. D. galutinę subendrintÄ dvideÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė.Skirdamas bausmę nuteistajam R.

M. teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog jis padarė penkias nusikalstamas veikas – vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , du apysunkius nusikaltimus, vienÄ sunkų ir vienÄ labai sunkų nusikaltimus, kolegija nuomone, kartu atsižvelgus ir į tai, kad dvi nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu, kurių viena sukėlė neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, teisingai įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas. Kartu atsižvelgta, kad dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje (du epizodai), 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose padarė organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.).

Be to, teismas tinkamai įvertino nuteistojo R. M. asmenybę, atsižvelgdamas į tai, kad jis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, taigi įvertintas nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnis, kuris yra iÅ¡ esmės Å¡iam nuteistajam palankus. Taip pat kolegija mano, kad ta aplinkybė, jog nuteistasis R. M. visose proceso stadijose davė iÅ¡ esmės nuoseklius parodymus, kurie padėjo operatyviai atskleisti nusikalstamÄ veikÄ , taip pat pagrįstai įvertinta kaip teisiÅ¡kai palanki nuteistajam, nežiÅ«rint į tai, kad Å¡ios aplinkybės teismas tiesiogiai neįvardino atsakomybę lengvinančia.

Atmetamas nukentėjusiojo V. K. skundo argumentas, kad teismas pripažindamas, jog nuteistasis R. M. davė nuoseklius parodymus ir taip padėjo atskleisti nusikalstamÄ veikÄ , paneigė savo motyvus, kuriais nenustatė Å¡io nuteistojo veiksmuose atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kolegijos manymu, Å¡io nuteistojo pagalbÄ tyrimui duodant nuoseklius parodymus teismas vertino, kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis po nusikalstamos veikos padarymo. Nukentėjusysis V. K. apeliaciniame skunde teigdamas, kad skirdamas bausmę R.

M. teismas neįvertino, jog nužudymo epizode nustatyti du veikÄ kvalifikuojantys požymiai, kas paprastai lemia didesnės laisvės atėmimo bausmės, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis skyrimÄ . Visgi kolegijos manymu, tai nėra imperatyvi įstatymo nuostata, tuo tarpu aukščiau aptartos nuteistajam R. M. teisiÅ¡kai palankios aplinkybės individualizuojant nuteistajam skiriamÄ bausmę, nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbios sprendžiant laisvės atėmimo bausmės proporcingumo klausimÄ . Todėl nukentėjusiojo skunde nurodytos aplinkybė dėl veikÄ kvalifikuojančių požymių kiekio, Å¡iuo atveju vertinat jÄ visumoje su kitomis aplinkybėmis, nelaikytina pagrindu nuteistajam R.

M. griežtinti bausmę. Nepagrįstas nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas, kad R. M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį bausmė paskirta pažeidžiant BK 41, 54, 58 straipsnių reikalavimus. Kolegijos manymu, Å¡ioje dalyje, greta kitų nuteistajam palankių aplinkybių, nustatyta ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, kas vadovaujantis BK 61 straipsniu pagrįstai leidžia nuteistajam skirti įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Å iuo atveju vien tai, kad R. M. bendrininkams nežinant, pagrobė seife buvusius 7000 litų, negali bÅ«ti pagrindu griežtinti jam bausmę.Tuo tarpu BK 58 straipsnio 2 dalies nuostata, kad organizuotos grupės nariams paprastai skiriama griežtesnė bausmė nei bendrininkų grupės nariams, taip pat nėra imperatyvi ir taikoma įvertinus Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių visumÄ . Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde suteikia iÅ¡skirtinį vaidmenį bÅ«tent R. M. vaidmeniui nusikalstamos veikos padaryme, tačiau kolegija konstatuoja, kad aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais nustatyta, kad nors R.

M. ir buvo gana aktyvus smurtaujant prieš nukentėjusįjį, tačiau iniciatorius buvo V. M. , ne mažiau aktyvus buvo ir E. D. . Taigi R. M. vaidmuo inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme nebuvo išskirtinai pavojingesnis nei kitų nuteistųjų. Nuteistojo vaidmens nusikalstamos veikos padaryme nedaro reikšmingesniu ir nukentėjusiojo skunde nurodomas faktas, kad R. M. likus vienam su A. K. K. , šis nuteistasis turėjo galimybę išsaugoti nukentėjusiajam gyvybę, tačiau to nepadarė. Vertinant visus tris nuteistuosius, kaip vykdytojus, nėra pagrindo konstatuoti jog kažkuris iš jų buvo išimtinai aktyvus nusikalstamos veikos padaryme, juolab, kad nustatyta, jog nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kažkurio vieno nuteistojo, o jų visų veiksmai.   Dėl aukščiau aptartų aplinkybių kolegija mano, kad apygardos teismas nepažeisdamas BK 41, 54 ir 58 straipsnių reikalavimų, pagrįstai nuteistajam R.

M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskyrė Å¡eÅ¡erių metų, o pagal BK 129 straipsnio 2 dalį – keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmes, kurios yra lygios Å¡ių BK straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams. Tokios bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiÅ¡kiai per griežtos ar per Å¡velnios. Å ias bausmes nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų subendrino su bausmėmis paskirtomis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 259 straipsnio 2 dalį ir pagrįstai jam paskyrė galutinę subendrintÄ penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.Nuteistasis R.

M. skunde teigia, kad teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių ir paskyrė jam per griežtÄ , prieÅ¡taraujančiÄ BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui, bausmę.BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.).

Kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ esmės į visas bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimui reikÅ¡mingas aplinkybes apygardos teismas atsižvelgė ir teisingas jas įvertinęs paskyrė nuteistajam R. M. teisingÄ bausmę. Tuo tarpu jo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis davė nuoseklius parodymus, nesunaikino daiktinių įrodymų, jo teigimu norėjo pats atvykti į policijÄ ir prisipažinti, nelaikytinos iÅ¡imtinėmis ir leidžiančiomis jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Juolab, kad iÅ¡ esmės į visas Å¡ias aplinkybes apygardos teismas atsižvelgė skirdamas Å¡iam nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, lygias BK 180 straipsnio 3 dalies ir BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams.Atmetamas nukentėjusiojo V. K. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pakankamai neįvertino to, kad Å¡ioje byloje R. M. pripažintas kaltu padaręs net penkis nusikaltimus, be to, neatsižvelgė, kad skiriant bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymÄ , bausmės dydžio neturėtų nulemti formali nuteistojo charakteristika, juolab, kad bÅ«tina įvertinti, jog R.

M. nusikalto pats bÅ«damas policijos pareigÅ«nu ir turėjęs pareigÄ saugoti asmenis nuo nusikaltimų. Pastebėtina, kad iÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio matyti, jog R. M. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį Å¡eÅ¡eriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus keturiolikai metų laisvės atėmimo, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto 9 mm kalibro „Makarov" tipo Å¡ovinių laikymo) vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto savadarbių Å¡audmenų laikymo) vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dvideÅ¡imčiai parų areÅ¡to.

Å ios bausmės subendrintos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir nuteistajam R. M. paskirta galutinė subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi už kiekvienÄ inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistajam R. M. paskirtos bausmės, kurios subendrintos, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis padarė net penkias nusikalstamas veikas. Tuo tarpu nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas, kad bausmės dydžio neturėtų nulemti formali nuteistojo charakteristika, nes bÅ«tina įvertinti, jog R.

M. nusikalto pats bÅ«damas policijos pareigÅ«nu ir turėjęs pareigÄ saugoti asmenis nuo nusikaltimų, nepagrįstas. Pastebėtina, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltininko asmenybę. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , vertinant kaltininko asmenybę atsižvelgiama į požymius apibÅ«dinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo. Kaip jau minėta R. M. iki nusikalstamos veikos padarymo charakterizuojamas teigiamai, iÅ¡ esmės teigiamai jis charakterizuojamas ir po veikos padarymo, įvertinus jo parodymų nuoseklumÄ padedant iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ .

Å ios aplinkybės nelaikytinos formalia charakteristika, kÄ nepagrįstai tvirtina nukentėjusysis, jos svarbios vertinant visų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumÄ ir su kitomis aplinkybėmis yra teisiÅ¡kai palankios nuteistajam R. M. . Tuo tarpu tas faktas, kad nuteistasis nusikalto bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, negali bÅ«ti pagrindu jam griežtinti bausmę, žvelgiant iÅ¡ lygybės prieÅ¡ įstatymÄ pozicijos.  Dėl civilinio ieÅ¡kinio Atmetami nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentai, kad apygardos teismo iÅ¡ jo bei kitų nuteistųjų solidariai priteista nukentėjusiajam V.

K. 150 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė, neatitinkanti turtinės padėties bei prieÅ¡tarauja protingumo principui. Be to, atsižvelgus į tai, kad inkriminuoto nužudymo itin žiauriai dėl savanaudiÅ¡kų paskatų jis nepadarė, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje turėtų bÅ«ti atmestas.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.).

Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismo nuosprendžiu bei Å¡ia nutartimi nustatyta, kad nukentėjusiojo A. K. K. mirties priežastis buvo nuteistųjų R. M. , V. M. ir E. D. nusikalstami veiksmai. Taigi Å¡ioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas nužudytojo brolis V. K. įgijo teisę iÅ¡ asmenų kaltų dėl brolio nužudymo reikalauti turtinės bei neturtinės žalos bei bylinėjimosi atlyginimo, kÄ nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis V. M. . IÅ¡ byloje esančio nukentėjusiojo ieÅ¡kinio matyti, kad nukentėjusysis reikalavo iÅ¡ nuteistųjų R.

M. , V. M. ir E. D. solidariai priteisti 16 783 litų turtinei ir 150 000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 1190 litų teisinės pagalbos išlaidų. Apygardos teismas ieškinį tenkino visiškai. Nuteistasis V. M. neginčija nuosprendžio dalies, kuria iš visų trijų nuteistųjų solidariai priteistas turtinės žalos atlyginimas bei advokato atstovavimo išlaidos, tačiau mano, kad nepagrįstai tenkinta civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ji neatitinka jo turtinės padėties bei protingumo kriterijaus.  Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Taigi nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde nurodoma nuteistųjų turtinė padėtis yra tik vienas iÅ¡ kriterijų į kuriuos turi atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pastebėtina, kad tai nėra lemiamas kriterijus, juolab, kad visi nuteistieji yra gana jauno amžiaus, darbingi. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. patyrė dvasinį skausmÄ , emocinę depresijÄ dėl artimo žmogaus netekties, jis nebeteko bendravimo galimybės su broliu su kuriuo jį siejo tamprÅ«s ryÅ¡iai ir su kuriuo nuolat bendravo, bylos duomenimis net ir įvykio iÅ¡vakarėse.

Atsižvelgus į tai, kad aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusiojo atžvilgiu padarė bÅ«tent nuteistieji V. M. , R. M. ir E. D. , kad jų padaryta nusikalstama veika sukėlė ypatingÄ Å¾alÄ , t. y. žmogaus mirtį, taip pat vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pagrįstai iÅ¡ visų trijų nuteistųjų solidariai priteisė neturtinei žalai atlyginti 150 000 litų. Tokia suma nėra aiÅ¡kiai per didelė, ji esmingai nevirÅ¡ija teismų praktikoje už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas priteisiamų sumų dydžių, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo.Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistųjų R. M. , V. M. ir E. D. bei nukentėjusiojo V. K. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                                      Violeta Ražinskaitė                                                                               Linas Å iukÅ¡ta                   Â