2025-06-04 Nr. AB-9704-3-61-3-07441-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Individualių gyvenamųjų namų ir butų savininkų bendrijos „Gulbinų namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Individualių gyvenamųjų namų ir butų savininkų bendrijos „Gulbinų namai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl nurodymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-06-04 Nr. AB-9704-3-61-3-07441-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Individualių gyvenamųjų namų ir butų savininkų bendrija „Gulbinų namai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. gegužės 31 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-100819 (toliau – ir Nurodymas) ir įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui nurašytus (išieškotus) pinigus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-248-789/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07441-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 12.6.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Beatos Martišienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Individualių gyvenamųjų namų ir butų savininkų bendrijos „Gulbinų namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Individualių gyvenamųjų namų ir butų savininkų bendrijos „Gulbinų namai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl nurodymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Individualių gyvenamųjų namų ir butų savininkų bendrija „Gulbinų namai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. gegužės 31 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-100819 (toliau – ir Nurodymas) ir įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui nurašytus (išieškotus) pinigus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad VMI 2023 m. gegužės 31 d. Nurodymu nurodė nurašyti 6 259,53 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrijos sąskaitų. Skundžiamas Nurodymas yra neteisėtas, nes pareiškėjas neturi mokestinės nepriemokos, yra sumokėjęs mokesčius, o atsakovas neteisingai aiškina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-550-811/2023, antrą kartą nurodydamas sumokėti jau sumokėtą mokestį.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. AS-184 nustatė, kad, Bendrijai neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, ji pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.13 punktu, buvo paskaičiuota 53 828 Eur mokėtina mokesčio suma didesniu tarifu už 2018–2020 metus.
4. Pareiškėjas teikė VMI deklaracijas apie mokestį už sunaudotą vandenį (Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracija KIT708) ir mokėjo mokesčius. Ginčo laikotarpiu (2018–2020 metais) pareiškėjas deklaravo ir sumokėjo 5 383 Eur. Pareiškėjas neturėjo gręžinio leidimo, todėl Aplinkos apsaugos departamentas, vadovaudamasis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, šiam mokesčiui taikė koeficientą 10 ir paskaičiavo 53 828 Eur mokestį (5 383 Eur deklaruotas mokestis × 10 koeficientas). Atsižvelgiat į tai, kad pareiškėjas jau buvo sumokėjęs 5 383 Eur mokestį, pagal Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. AS-184 pareiškėjas turėtų faktiškai mokėti ne sprendime nurodytą 53 828 Eur sumą, bet likusią nesumokėtą 48 445 Eur sumą, nes Aplinkos apsaugos departamentas nustatė tik mokesčio dydį, be ne mokesčio skolą. Deklaracijose mokestis yra apvalinimas iki Eur, todėl nors faktiškai mokėtinas mokestis buvo 5 382,80 Eur, suapvalinus uždeklaruota ir sumokėta buvo 5 383 Eur.
5. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2021 m. lapkričio 24 d. skundu, prašydamas pakeisti Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. AS-184 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria Bendrijai patvirtintas mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2018–2020 metus padidintu tarifu 53 828 Eur, sumažinant mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2018–2020 metus iki 8 074,20 Eur (5 382,80 Eur sumokėtas mokestis ir 2 691,40 Eur padidintas tarifas). Nagrinėjant 2021 m. lapkričio 24 d. skundą byloje nekilo ginčas, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 5 383 Eur deklaruotą mokestį.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-550-811/2023 patenkino pareiškėjo skundą ir pakeitė Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. AS-184 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį – patvirtintą 53 828 Eur mokestį didesniu tarifu už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius sumažino iki 8 074,20 Eur. Vilniaus apygardos administracinis teismas mokėtiną mokestį padidino 50 procentų, t. y. taikė 0,5 koeficientą, o vienas iš mokesčio sumažinimo motyvų buvo tas, kad mokestis deklaruotas ir sumokėtas.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 d. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-550-811/2023 nenustatė mokesčio nepriemokos dydžio, teismas nustatė tik mokesčio dydį. Išnagrinėtoje administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas skolos klausimas, buvo sprendžiamas tik mokesčio dydžio klausimas. Todėl 2023 m. sausio 20 d. sprendimu nebuvo nustatyta papildomai mokėtina mokesčio suma, bet buvo nustatytas 8 074,20 Eur mokesčio dydis, įskaitant ir sumokėtą 5 382,80 Eur mokesčio dalį, todėl pareiškėjas turėjo sumokėti tik papildomą 0,5 tarifu padidintą 2 691,40 Eur mokesčio dalį.
8. Pareiškėjas 2023 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 2 691,40 Eur papildomą 0,5 tarifu padidintą mokesčio dalį. Atsakovas VMI pripažįsta faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas deklaravo ir sumokėjo 5 383 Eur mokestį už 2018–2020 metus, o taip pat 2023 m. kovo 24 d. papildomai sumokėjo 2 691,40 Eur, taigi nėra ginčo, kad faktiškai sumokėta 8 074,20 Eur.
9. VMI 2023 m. balandžio mėn. raštu Nr. (7.1Mr)46 nurodė, kad, VMI Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – ir MAIS) turimais duomenimis, 2023 m. balandžio 11 d. Bendrija skolinga biudžetui Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 5 382,80 Eur ir 1 199,75 Eur šio mokesčio delspinigių. Atsakovas antrą kartą reikalauja sumokėti jau sumokėtą mokestį ir dar apskaičiavo delspinigius nuo jo. Tokio dydžio mokestį pareiškėjas turėtų sumokėti, jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-550-811/2023 būtų taikęs tarifą 1,5 (150 procentų), tačiau iš teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas mokestį padidino tik 50 procentų (0,5 tarifu). Pareiškėjas neturi informacijos kodėl skundžiamu Nurodymu išieškoma mokesčio suma yra sumažinta iki 4 594,78 Eur, o ne 5 382,80 Eur, tačiau pareiškėjas turėjo mokesčio permoką, todėl tikėtinai atsakovas atliko įskaitymą.
10. Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-550-811/2023, pareiškėjas turėjo sumokėti 8 074,20 Eur mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2018–2020 metus. Pareiškėjas sumokėjo šį mokestį, tačiau atsakovas VMI neteisingai aiškina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-550-811/2023 ir nurodo sumokėti antrą kartą dar iki ginčo dėl mokesčio dydžio sumokėtą 5 382,80 Eur mokestį. Toks nurodymas negali būti teisėtas, todėl turi būti panaikintas.
11. Atsakovas VMI nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
12. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokestį už valstybinius gamtos išteklius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą; tai, ar mokestis už valstybinius gamtos išteklius teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas, patikrina, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia tik Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pagal mokesčio mokėtojų pateiktas deklaracijas bei Aplinkos ministerijos ar jų įgaliotų institucijų tikrinimo dokumentus kontroliuoja, ar laiku sumokamas mokestis, išieško nesumokėtą mokestį ir su juo susijusias sumas. VMI ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos keičiasi mokesčiui už valstybinius gamtos išteklius administruoti reikalinga informacija (Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 8 str. 1 ir 4 d.).
13. Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. rugsėjo 20 d. atliko pareiškėjo patikrinimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėjas 2018–2020 metų I–IV ketvirčiais vykdė gamtos išteklių gavybą, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį bei Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.13 punktą, todėl, vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2, 3 dalimis, pareiškėjui paskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu už be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius už 2018–2020 m. mokestinius laikotarpius, iš viso 53 828 Eur.
14. Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. AS-184, kuriuo patvirtino 2021 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo aktą Nr. (7.8)-PA-4975. Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui buvo taikytas didesnis mokesčio tarifas, apskaičiuotas 53 828 Eur mokėtinas mokestis už valstybinius gamtos išteklius už be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius už 2018–2020 metų mokestinius laikotarpius. Pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. AS-184 dėl 2021 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akto Nr. (7.8)-PA-4975 tvirtinimo, prašydamas pakeisti jį, sumažinant pareiškėjui patvirtintą 53 828 Eur mokestį iki 8 074,20 Eur.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-550-811/2023 patenkino pareiškėjo skundą, sumažino 53 828 Eur mokestį didesniu tarifu už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius iki 8 074,20 Eur.
16. VMI 2023 m. kovo 8 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento raštą dėl informacijos pateikimo Nr. G-2962, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu patvirtintą 53 828 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius sumažino iki 8 074,20 Eur. Aplinkos apsaugos departamentas minėtame rašte aiškiai nurodė, kad pareiškėjui yra sumažintas mokestis už valstybinius gamtos išteklius už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius, mokestis sumažintas iki 8 074,20 Eur.
17. Pareiškėjo teiginys, jog nebuvo apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius už be leidimo išgautą gėlo požeminio vandens kiekį, yra nepagrįstas. VMI neturi teisės kvestionuoti Aplinkos apsaugos departamento teikiamų duomenų, todėl, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos departamento 2023 m. kovo 8 d. raštu pateiktą informaciją, MAIS 2023 m. kovo 11 d. buvo apskaitytas Aplinkos apsaugos departamento pareiškėjui priskaičiuotas 8 074,20 Eur mokestis už valstybinius gamtos išteklius už be leidimo išgautą gėlo požeminio vandens kiekį už 2018–2020 m. laikotarpį, kurio mokėjimo terminas buvo 2021 m. lapkričio 19 d. Pareiškėjo 2023 m. kovo 24 d. atlikta įmoka 2 691,40 Eur įskaityta prievolei pagal minėtą Aplinkos apsaugos departamento sprendimą Nr. AS-184.
18. MVGIĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad mokestis už valstybinius gamtos išteklius sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Vadovaujantis MAĮ 40 straipsnio 1 punkto nuostatomis, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Nesumokėjus mokestinių prievolių, jos yra priverstinai išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. 2023 m. gegužės 3 d. MAIS duomenimis pareiškėjas buvo skolingas biudžetui 6 218,36 Eur, iš jų: 4 989,78 Eur pagal Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. AS-184 ir 1 228,58 Eur delspinigių. 2023 m. gegužės 6 d. VMI parengė ir paskelbė Mano VMI raginimą Nr. (23.31-08) 464-4707, kuriame nurodyta per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti 6 218,36 Eur sumą. Pareiškėjo atstovė J. Z. susipažino su minėtu raginimu Mano VMI portale.
19. 2023 m. gegužės 16 d. Bendrija įmokos kodu 1001 sumokėjo 395 Eur, kurie buvo įskaityti raginime nurodytai nepriemokai dengti.
20. Kadangi per raginime nurodytą terminą visa mokestinė nepriemoka nebuvo sumokėta, 2023 m. gegužės 31 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-100819 6 259,53 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudaro: 4 594,78 Eur valstybinių gamtos išteklių mokestis pagal Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. AS-184, 1 271,73 Eur šio mokesčio delspinigiai, 393,00 Eur valstybinių gamtos išteklių mokestis (už 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. kovo 31 d. laikotarpį), 0,02 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių delspinigiai. Dėl Nurodyme esančios 393,02 Eur mokestinės nepriemokos 2023 m. gegužės 16 d. buvo parengtas pranešimas, kuris Mano VMI buvo paskelbtas 2023 m. gegužės 16 d., perskaitytas portale 2023 m. gegužės 16 d., su kuriuo susipažino Bendrijos atstovė J. Z..
21. Prie Nurodymo pridėtoje Prievolių ataskaitos lentelėje aiškiai nurodytos prievolės ir jų susidarymo laikotarpis.
22. Ginčijamas Nurodymas priimtas MAĮ 33 straipsnio 8 punkto pagrindu, pagal kurį mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą reglamentuoja MAĮ V skyriaus penktasis skirsnis. Nurodyto įstatymo 105 straipsnio reglamentuojamas mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimas. Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnyje, kuriame nustatyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai, 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma, duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų).
23. Pagal Elektroninio deklaravimo sistemos pateiktas Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas (KIT708) už 2018–2020 m., pareiškėjo deklaruotos prievolės MAIS užregistruotos ir apmokėtos. Už 2018–2020 m. deklaruota iš viso 5 383 Eur, sumokėta už 2018–2020 m. 5 383 Eur. VMI neginčija, kad pareiškėjo deklaruotos prievolės pagal pateiktas deklaracijas (KIT708) yra apmokėtos, nėra ginčo šiuo klausimu.
24. Aplinkos apsaugos departamentas 2023 m. kovo 8 d. pateikė VMI teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą, kuriuo teismas sumažino pareiškėjui Aplinkos apsaugos departamento sprendime Nr. AS-184 apskaičiuotą sumą – patvirtintą 53 828 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius iki 8 074,20 Eur.
25. Teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjui yra sumažintas Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. sausio 22 d. sprendimu AS-184 priskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius ne pagal mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą pateiktas deklaracijas (KIT708), o būtent už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius.
26. Teismo sprendime nėra nurodyta, kad 5 383 Eur iš 8 074,20 Eur jau yra sumokėta. Mokestį už valstybinius gamtos išteklius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, kuri taip pat patikrina, ar mokestis už valstybinius gamtos išteklius teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos tik kontroliuoja, ar laiku sumokamas mokestis, išieško nesumokėtą mokestį ir su juo susijusias sumas.
27. Mokestį už valstybinius gamtos išteklius pareiškėjui apskaičiavo ir VMI kontrolei pateikė Aplinkos apsaugos departamentas, todėl, sprendžiant klausimą dėl mokesčio apskaičiavimo pagrįstumo, Aplinkos apsaugos departamentas, o ne VMI turėtų būti traukiamas atsakovu.
28. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami: už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį. MAĮ 97 straipsnio 1 dalyje įvardinta delspinigių skaičiavimo pradžia, t. y. delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o, mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Vadovaujantis MAĮ 99 straipsnio nuostatomis, delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. MAĮ 8 straipsnis įtvirtinta, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (MAĮ 40 str. 1 p.). Taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs (MAĮ 7 str.).
29. Mokesčių administratorius vadovavosi nustatytu reglamentavimu, elgėsi atsakingai bei nepažeidė mokesčių mokėtojo teisių. Bendrijai nesumokėjus mokestinės nepriemokos per Raginime nustatytą terminą (o taip pat ir pranešime apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą), VMI, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi, teisėtai ir pagrįstai ėmėsi priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų MAĮ nustatyta tvarka ir priėmė ginčijamą Nurodymą.
II. 30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu atmetė Bendrijos skundą.
31. Teismas nustatė, kad:
31.1. Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. rugsėjo 20 d. atliko pareiškėjo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2018–2020 m. I–IV ketvirčiais vykdė gamtos išteklių gavybą, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilinius) ir ertmes, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį bei Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.13 p.
31.2. Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2, 3 dalimis, Pareiškėjui paskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu už be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius už 2018–2020 m. mokestinius laikotarpius, iš viso 53 828 Eur. Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. AS-184, kuriuo patvirtino 2021 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo aktą Nr.(7.8)-PA-4975.
31.3. Pareiškėjas apskundė Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.
31.4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-550-811/2023 patenkino pareiškėjo skundą. Teismo sprendimu patvirtintas 53 828 Eur mokestis didesniu tarifu už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius sumažintas iki 8 074,20 Eur.
31.5. VMI 2023 m. kovo 8 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento raštą dėl informacijos pateikimo Nr. G-2962, kuriame nurodyta, kad teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu patvirtintą 53 828 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius sumažino iki 8 074,20 Eur. VMI, atsižvelgdama į Aplinkos apsaugos departamento 2023 m. kovo 8 d. pateiktus duomenis, VMI Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje (MAIS) 2023 m. kovo 11 d. apskaitė Aplinkos apsaugos departamento pareiškėjo priskaičiuotą 8 074,20 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius už be leidimo išgautą gėlo požeminio vandens kiekį už 2018–2020 m., kurio mokėjimo terminas buvo 2021 m. lapkričio 19 d.
31.6. Pareiškėjas atliko 2691,40 Eur įmoką 2023 m. kovo 24 d., kurią VMI įskaitė prievolei pagal Aplinkos apsaugos departamento sprendimą. Teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjui yra sumažintas Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. AS-184 priskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius ne pagal mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą pateiktas deklaracijas (KIT708), bet už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius.
31.7. 2023 m. gegužės 3 d. MAIS duomenimis, pareiškėjas skolingas biudžetui 6 218,36 Eur (4 989,78 Eur pagal Aplinkos apsaugos departamento sprendimą ir 1 228,58 Eur delspinigių). 2023 m. gegužės 6 d. VMI surašė ir paskelbė Mano VMI raginimą Nr. (23.31-08) 464-4707, kuriame nurodė pareiškėjui per 20 d. nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti 6 218,36 Eur. 2023 m. gegužės 16 d. pareiškėjas sumokėjo 395 Eur (kodas 1001), kurie buvo įskaityti raginime nurodytai nepriemokai dengti. Per raginime nurodytą terminą nesumokėjus mokestinės nepriemokos, 2023 m. gegužės 31 d. VMI priėmė ginčijamą Nurodymą nurašyti iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų), 6 259,53 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudaro: 4 594,78 Eur valstybinių gamtos išteklių mokestis pagal Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimą; 1 271,73 Eur šio mokesčio delspinigiai; 393 Eur valstybinių gamtos išteklių mokestis (už 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. kovo 31 d. laikotarpį), 0,02 Eur mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių delspinigių.
31.8. Dėl Nurodyme esančios 393,02 Eur mokestinės nepriemokos VMI parengė 2023 m. gegužės 16 d. pranešimą, kurį paskelbė Mano VMI, su juo susipažino pareiškėjos atstovė J. Z.. Prie ginčijamo Nurodymo pateikta Prievolių ataskaita, kurioje nurodytas prievolės tipas, įmokos kodas, mokestiniai laikotarpiai, deklaracijos pateikimo / patikrinimo akto data, prievolės suma, delspinigių suma, iš viso bendra suma sudaro 6 259,53 Eur. Iš Prievolių ataskaitos prie Nurodymo matyti, kad pareiškėjo didesnio tarifo valstybinių gamtos išteklių mokestis sudaro 4 594,78 Eur, delspinigiai – 1271,73 Eur, valstybinių gamtos išteklių mokestis – 393 Eur.
40. Mokestį už valstybinius gamtos išteklius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, kuri patikrina, ar mokestis už valstybinius gamtos išteklius teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas (MAĮ 16 str. 1 d.).VMI kontroliuoja, ar laiku sumokamas mokestis, išieško nesumokėtą mokestį ir su juo susijusias sumas (MVGIĮ 8 str. 1ir 4 d.). MVGIĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad mokestis už valstybinius gamtos išteklius sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. MAĮ 40 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Nesumokėjus mokestinių prievolių, jos priverstinai išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami: už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą (MAĮ 97 str. 1 d.). Kaip numatyta MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje, delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalies nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o, mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, - ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. MAĮ 8 straipsnyje nurodyta, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (MAĮ 40 str. 1 p.).
41. Teismo vertinimu, pareiškėjas nesumokėjo mokestinės nepriemokos per VMI raginime nustatytą terminą, nereagavo į pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą, todėl VMI, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi, ėmėsi priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų MAĮ nustatyta tvarka ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Nurodymą. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
42. Atmetus skundą, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.
III. 43. Bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VMI 2023 m. gegužės 31 d. Nurodymą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo VMI 628 Eur bylos nagrinėjimo išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 375 Eur bylos nagrinėjimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
44. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą iš esmės analogiškais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas skundžiamu sprendimu nurodė, kad, MAIS duomenimis, pareiškėjas skolingas biudžetui 6 218,36 Eur. Teismas atmetė skundą, nevertindamas, ar VMI teisingai įvedė šiuos duomenis. VMI, 2023 m. kovo 11 d. apskaitydama pareiškėjui priskaičiuotą 8 074,20 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius už be leidimo išgautą gėlo požeminio vandens kiekį, turėjo įvertinti jau už 2018–2020 m. deklaruotą ir sumokėtą 5 382,80 Eur mokestį ir nurodyti sumokėti tik padidintą tarifą.
40. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
41. Atsakovas nurodo, kad VMI 2023 m. kovo 8 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento raštą dėl informacijos pateikimo Nr. G-2962, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu patvirtintą 53 828,00 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius sumažino iki 8 074,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad VMI neturi teisės kvestionuoti Aplinkos apsaugos departamento teikiamų duomenų, VMI MAIS 2023 m. kovo 11 d. pagrįstai apskaitė Aplinkos apsaugos departamento pareiškėjui priskaičiuotą 8 074,20 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius už be leidimo išgautą gėlo požeminio vandens kiekį už 2018–2020 m. laikotarpį, kurio mokėjimo terminas buvo 2021 m. lapkričio 19 d.
42. VMI, apskaitydama prievoles MAIS, vadovavosi Aplinkos apsaugos departamento raštu dėl informacijos pateikimo Nr. G-2962, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjui yra sumažintas mokestis už valstybinius gamtos išteklius už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius, mokestis sumažintas iki 8 074,20 Eur. Taigi, Aplinkos apsaugos departamentui pateikus informaciją, kad pareiškėjui yra priskaičiuotas mokestis už tai, kad jis išgavo gėlo požeminio vandens kiekius be leidimo, VMI pagrįstai apskaitė prievoles MAIS.
43. Aplinkos apsaugos departamentui 2023 m. kovo 8 d. teikiant informaciją VMI, buvo žinomos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo priėmimo aplinkybės, t. y. tai, kad vienas iš mokesčio sumažinimo motyvų buvo tas, kad mokestis pagal pateiktas mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas (KIT708) už 2018–2020 m. yra sumokėtas.
44. Pagal Elektroninio deklaravimo sistemos pateiktas Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas (KIT708) už 2018–2020 m., pareiškėjo deklaruotos prievolės MAIS užregistruotos ir apmokėtos. Už 2018–2020 m. deklaruota iš viso 5 383 Eur, sumokėta už 2018–2020 m. 5 383 Eur. VMI neginčija, kad pareiškėjo deklaruotos prievolės pagal pateiktas deklaracijas (KIT708) yra apmokėtos, nėra ginčo šiuo klausimu.
45. 2023 m. kovo 8 d. Aplinkos apsaugos departamentas pateikė VMI Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą, kuriuo teismas sumažino pareiškėjui Aplinkos apsaugos departamento sprendime Nr. AS-184 apskaičiuotą sumą – patvirtintą 53 828 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius iki 8 074,20 Eur.
46. VMI nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad VMI reikalauja sumokėti tą patį mokestį antrą kartą, nes teismo 2023 m. sausio 30 sprendimu pareiškėjui yra sumažintas Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimu AS-184 priskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius ne pagal mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą pateiktas deklaracijas (KIT708), o būtent priskaičiuotas mokestis už be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius.
47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendime nėra nurodyta, kad 53 83,00 Eur iš 8 074,20 Eur jau yra sumokėta.
48. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, pareiškėjui nesumokėjus mokestinės nepriemokos per VMI raginime nustatytą terminą, nereagavus į pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą, VMI, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi, ėmėsi priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų MAĮ nustatyta tvarka ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Nurodymą, kurio panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo.
49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamentas neturi kompetencijos vertinti atsakovo VMI priimamų sprendimų teisėtumo. Atsižvelgdamas į tai, prašo nagrinėti apeliacinį skundą ir priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 50. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl VMI 2023 m. gegužės 31 d. nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-100819 ir prašymo įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui nurašytas (išieškotas) pinigines sumas, teisėtumo ir pagrįstumo.
51. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas nesumokėjo mokestinės nepriemokos per VMI raginime nustatytą terminą, nereagavo į pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą, todėl VMI ėmėsi priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų MAĮ nustatyta tvarka ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Nurodymą.
52. Pareiškėjas apeliaciniame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teigia, kad VMI, 2023 m. kovo 11 d. apskaitydama pareiškėjui priskaičiuotą 8 074,20 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius už be leidimo išgautą gėlo požeminio vandens kiekį, turėjo įvertinti jau už 2018–2020 m. deklaruotą ir sumokėtą 5 382,80 Eur mokestį ir nurodyti sumokėti tik padidintą tarifą.
53. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. rugsėjo 20 d. atliko pareiškėjo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2018–2020 m. I–IV ketvirčiais vykdė gamtos išteklių gavybą, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilinius) ir ertmes, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį bei Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.13 papunktį.
54. Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2, 3 dalimis, pareiškėjui paskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu už be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius už 2018–2020 m. mokestinius laikotarpius, iš viso 53 828 Eur. Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. AS-184, kuriuo patvirtino 2021 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo aktą Nr.(7.8)-PA-4975.
55. Pareiškėjas apskundė Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.
56. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-550-811/2023 patenkino pareiškėjo skundą. Teismo sprendimu patvirtintas 53 828 Eur mokestis didesniu tarifu už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius sumažintas iki 8 074,20 Eur.
57. VMI 2023 m. kovo 8 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento raštą dėl informacijos pateikimo Nr. G-2962, kuriame nurodyta, kad teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu patvirtintą 53 828 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius sumažino iki 8 074,20 Eur. VMI, atsižvelgdama į Aplinkos apsaugos departamento 2023 m. kovo 8 d. pateiktus duomenis, MAIS 2023 m. kovo 11 d. apskaitė Aplinkos apsaugos departamento pareiškėjo priskaičiuotą 8 074,20 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius už be leidimo išgautą gėlo požeminio vandens kiekį už 2018–2020 m., kurio mokėjimo terminas buvo 2021 m. lapkričio 19 d.
58. Pareiškėjas 2023 m. kovo 24 d. atliko 2 691,40 Eur įmoką, kurią VMI įskaitė prievolei pagal Aplinkos apsaugos departamento sprendimą. Teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjui buvo sumažintas Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. AS-184 priskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius nuo 53 828 Eur iki 8 074,20 Eur (šią sumą sudaro 5 382,80 Eur mokesčio dydis, kurį pareiškėjas deklaravo, ir 2 691,40 Eur papildoma mokesčio dalis padidintu tarifu). Nagrinėjant pareiškėjo 2021 m. lapkričio 24 d. skundą, byloje nekilo ginčas, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 5 383 Eur deklaruotą mokestį.
59. Pagal Elektroninio deklaravimo sistemos pateiktas Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas (KIT708) už 2018–2020 m., pareiškėjo deklaruotos prievolės MAIS užregistruotos ir apmokėtos. Už 2018–2020 m. deklaruota iš viso 5 383 Eur, sumokėta už 2018–2020 m. 5 383 Eur. VMI neginčija, kad pareiškėjo deklaruotos prievolės pagal pateiktas deklaracijas (KIT708) yra apmokėtos, nėra ginčo šiuo klausimu.
60. Ginčijamu Nurodymu nuspręsta nurašyti 6 259,53 Eur mokestinę nepriemoką ir pareiškėjo sąskaitų. Iš prie Nurodymo pridėtos Prievolių ataskaitos matyti, kad joje nurodyti skirtingi prievolės tipai, mokestiniai laikotarpiai, prievolių ir delspinigių sumos. Atsakovas VMI paaiškino, kad Nurodyme apskaičiuotą 6 259,53 Eur mokestinę nepriemoką sudaro: 4 594,78 Eur valstybinių gamtos išteklių mokestis pagal Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. AS-184, 1 271,73 Eur šio mokesčio delspinigiai, 393,00 Eur valstybinių gamtos išteklių mokestis (už 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. kovo 31 d. laikotarpį), 0,02 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių delspinigiai.
40. Pagal MAĮ 2 straipsnio 11 dalį, mokesčio nepriemoka apibrėžiama kaip mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 str. 20 d.). Mokestinė prievolė pasibaigia, be kita ko, kai mokestinė prievolė yra įvykdoma (MAĮ 93 str. 1 d. 1 p.). Vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo būdų – mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimas (MAĮ 82 str. 1 p.).
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas MAĮ nuostatas, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad 8 074,20 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius už be leidimo išgautą gėlo požeminio vandens kiekį už 2018–2020 m. suma, kurią pareiškėjas jau yra sumokėjęs pagal 2018–2020 m. deklaracijas, yra nesumokėta. Taigi pripažintina, jog pareiškėjas jau yra įvykdęs jam Vilniaus apygardos administracinis teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimu nustatytą mokestinę prievolę, todėl įvykdyta prievolė negalėjo ir negali būti laikoma mokestine nepriemoka ginčui aktualių mokesčių įstatymų nuostatų taikymo prasme. Priešingas šios individualios situacijos vertinimas ne tik lemtų nepagrįstą pareiškėjo dvigubą apmokestinimą (t. y. reikalavimą dar kartą sumokėti tas sumas, kurias pareiškėjas jau yra sumokėjęs į valstybės biudžetą), bet ir akivaizdžiai būtų nesuderinamas su mokestiniuose teisiniuose santykiuose taikomais teisingumo ir protingumo kriterijais, kuriais savo veikloje privalo vadovautis ir mokesčių administratorius (MAĮ 8 str. 3 d.).
42. Priimant Nurodymą ir apskaičiuojant 4 594,78 Eur valstybinių gamtos išteklių mokesčio nepriemoką ir 1 271,73 Eur šio mokesčio delspinigius, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 5 383 Eur valstybinių gamtos išteklių mokesčius pagal Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijas KIT708, teiktas 2018–2020 metais, ir 2 691,40 Eur padidintą mokesčio dalį, kurią jis sumokėjo, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-550-811/2023, kuriuo teismas pakeitė Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. AS-184 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį – patvirtintą 53 828 Eur mokestį didesniu tarifu už 2018–2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius sumažino iki 8 074,20 Eur (2023 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymas). Taigi Nurodymo dalis, kuria apskaičiuota mokestinė prievolė – 4 594,78 Eur valstybinių gamtos išteklių mokesčio nepriemoka ir 1 271,73 Eur šio mokesčio delspinigiai, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
32. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė panaikinti visą Nurodymą, t. y. ir kitas jo dalis, kuriose nustatytos prievolės – 393,00 Eur valstybinių gamtos išteklių mokestis (už 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. kovo 31 d. laikotarpį), 0,02 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių delspinigiai. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 16 d. (t. y. iki Nurodymo priėmimo) įmokos kodu 1001 sumokėjo 395 Eur. Taigi minėtos Nurodyme nurodytos prievolės buvo įvykdytos, todėl Nurodymo dalis dėl šių prievolių naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
33. Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, t. y. įskaitant ir jo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui nurašytus (išieškotus) pinigus.
34. Pagal MAĮ 87 straipsnio 5 dalį, mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka po permokėtų mokesčių sumų įskaitymo šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti Nurodymą, pareiškėjas galės pasinaudoti MAĮ 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise teikti prašymą dėl permokėtų mokesčių sumų grąžinimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas teikė mokesčių administratoriui prašymą grąžinti permokėtas mokesčių sumas ir šis prašymas buvo spręstas. Taigi šiuo atveju nėra nustatyta, kad yra kilęs ginčas tarp mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) ir mokesčių administratoriaus dėl permokėtų mokesčių sumų grąžinimo (negrąžinimo). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui nurašytus (išieškotus) pinigus netenkinamas.
35. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, patenkinant pareiškėjo skundą iš dalies, panaikinant Nurodymą ir atmetant kitą pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui nurašytus (išieškotus) pinigus.
43. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
44. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
45. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
46. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
47. Pareiškėjas prašo atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas pirmosios instancijos teisme (605 Eur už skundo parengimą). Prie bylinėjimosi išlaidų taip pat priskirtinas žyminis mokestis. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl, atsižvelgus į byloje keliamus teisinius klausimus, bylos apimtį ir sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, į tai, kad tenkinta pareiškėjo skundo dalis dėl Nurodymo panaikinimo (netenkinta skundo dalis dėl piniginių sumų grąžinimo), pareiškėjui iš atsakovo priteisina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suma.
49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat suformavo prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 363 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Byloje taip pat pateikti įrodymai apie pareiškėjo sumokėtą 12 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Nurodytos išlaidos pagrįstos įrodymais, neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteisina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, suma.
50. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Individualių gyvenamųjų namų ir butų savininkų bendrijos „Gulbinų namai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo Individualių gyvenamųjų namų ir butų savininkų bendrijos „Gulbinų namai“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gegužės 31 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-100819.
Kitą pareiškėjo Individualių gyvenamųjų namų ir butų savininkų bendrijos „Gulbinų namai“ skundo dalį atmesti.
Priteisti pareiškėjui Individualių gyvenamųjų namų ir butų savininkų bendrijai „Gulbinų namai“ iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė
Beata Martišienė
Milda Vainienė