2013-02-28 Nr. AB-246-3-63-3-00292-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-394/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00292-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. B. skundu (b. l. 31–33) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 17SD-(14.17.31.)-542, kuriuo atsisakyta įtraukti pareiškėją į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą; 2) įpareigoti atsakovą įtraukti pareiškėją į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą.

Skunde paaiškino, kad yra žemę dirbantis ūkininkas ir įstatymo nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui 2004 m. lapkričio 10 d pateikė prašymą „Dėl valstybinės žemės pirkimo“ (toliau – ir Prašymas Nr. 1), kuriuo prašė parduoti 300 ha valstybinės žemės Midverių, Dėkintų ir kituose kaimuose, Ž. Naumiesčio seniūnijoje, Šilutės rajone. Vykdant Degučių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo suformuoti ir vėliau 2011 m. vasario 24 pirkimo-pardavimo sutartimis parduoti 241,92 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Nurodė, kad atsakovo 2012 m. vasario 22 d. įsakymu paskelbus Degučių vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2012 m. sausio 6 d. prašymu (toliau – ir Prašymas Nr.

2) kreipėsi į Tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyrių ir išreiškė pageidavimą dalyvauti naujai rengiamame Degučių vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte – įsigyti likusį iki įstatymo leidžiamos ribos (300 ha) žemės ūkio paskirties žemės plotą. Teigė, kad Degučių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto apimama teritorija ribojasi su anksčiau įsigytais žemės sklypais, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pareiškėjas turi pirmumo teisę įsigyti besiribojančią žemę.

Nurodė, kad Tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyrius atsisakė tenkinti prašymą įtraukti pareiškėją į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pagal anksčiau rengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą pardavus 241,92 ha ploto žemės sklypus, Prašymo Nr. 1 nagrinėjimo administracinė procedūra buvo užbaigta. Aiškino, kad parengus ir patvirtinus Degučių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą buvo užbaigta konkretaus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo administracinė procedūra, bet ne Prašymo Nr. 1 nagrinėjimo administracinė procedūra.

Teigė, kad pateikdamas prašymą išreiškė aiškią valią įsigyti 300 ha žemės ūkio paskirties žemės – t. y. visą maksimalų leidžiamą fiziniams asmenims nuosavybės teise turėti žemės ūkio paskirties žemės plotą, o mažesnio ploto (241,92 ha) žemės sklypų pasirinkimas anksčiau rengtame Degučių vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo nulemtas objektyvių galimybių – veiklai tinkamos žemės buvimu toje teritorijoje bei galimybe eilės tvarka su kitais pretendentais pasirinkti pageidaujamus žemės plotus.

Taip pat nurodė, kad ne visi laisvos valstybinės žemės fondo plotai buvo įtraukti į Ž. Naumiesčio seniūnijos kadastrinėse vietovėse vykusius žemės reformos žemėtvarkos projektus, nebuvo įtraukti labiausiai dominę su valdomu žemės sklypu besiribojantys žemės plotai, kuriuos turėtų teisę įsigyti aukštesne už kitus pretendentus eile. Teigė, kad atsisakant nagrinėti Prašymą Nr. 1 dėl valstybinės žemės pardavimo, užkertamas kelias realizuoti Žemės reformos įstatymu suteiktą teisę (įskaitant pirmumo teisę) įsigyti pageidaujamą, veiklai būtinai reikalingą, su jau turimais žemės plotais besiribojančią, žemę.

Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ 3 punktas negali būti pagrindas atsisakyti įtraukti jį į pretendentų įsigyti žemę sąrašą, nes prašymas įsigyti 300 ha ploto žemės buvo pateiktas dar 2004 m.

Atsakovas Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 48–50) nurodė, kad administracinė procedūra dėl pretendentų pateiktų prašymų nagrinėjimo buvo užbaigta įsakymu patvirtinus parengtą kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Mano, kad jeigu patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte numatomas parduoti žemės sklypas yra mažesnio ploto negu nurodyta prašyme, darytina išvada, kad pretendentą tenkino pasirinkto ploto žemės sklypas, jis neketino įsigyti didesnio žemės ploto ir tai patvirtina, kad administracinė procedūra pagal pateiktus prašymus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės yra baigta. Nurodė, kad pagal Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – ir Aprašas), žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimas – vieša procedūra, todėl visi suinteresuoti asmenys turėjo galimybę susipažinti su parengto projekto sprendiniais ir pateikti savo pastabas bei pretenzijas. Jeigu pretendentai minėtais laikotarpiais, t. y. paskelbus apie pradedamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jau parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu, prašymo parduoti nuomojamus iš valstybės žemės sklypus ir pretenzijų dėl parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių nepateikė, darytina išvada, kad pretendentai žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpiu neturėjo ketinimų pirkti daugiau valstybinės žemės sklypų arba nuomojamų iš valstybės žemės sklypų. Teigė, kad įvertinus tai, jog pareiškėjas projekto rengimo metu nereiškė pretenzijų dėl mažesnio ploto suprojektavimo, buvo pagrįstai nustatyta, kad administracinė procedūra pagal pareiškėjo Prašymą Nr. 1 yra baigta ir pareiškėjas pagrįstai neįtrauktas į Degučių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, paskelbto 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275, pretendentų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje 1 dalyje nustatytas eiles, sąrašą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 17SD-(14.17.31.)-542 ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą įtraukti jį į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo pagrindu ir priimti sprendimą; kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 6 d. pateikė prašymą įtraukti jį į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo Šilutės rajone pretendentų sąrašus pagal 2004 m. pateiktą Prašymą Nr. 1, nes pagal šį prašymą įsigijo tik dalį žemės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2004 m. pateikė bendro pobūdžio, nesusietą su planuojama teritorija, prašymą, kuriuo prašė suformuoti ir parduoti maksimaliai leistiną kiekį – 300 ha valstybinės žemės sklypą (-us), esančius Midverių, Dirkintų ir kituose kaimuose Ž.

Naumiesčio seniūnijoje, Šilutės rajone. Teismas nustatė, kad Prašymas Nr. 1 vykdymui nukreiptas įrašius rezoliuciją: „spręsti neviršijant maksimaliai galimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės ploto“. Pareiškėjas, pagal šį prašymą, rengiant Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą, Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 13.6-2556 buvo įtrauktas į asmenų, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės (miško) sklypus, pirkti nuomoti iš laisvo valstybinio žemės fondo žemės sklypus, sąrašo 116 eilutę.

Šiame sąraše fiksuota visų asmenų prašymų pateikimo data. Prašymai įtrauktų į šį sąrašą asmenų pateikti nuo 1998 m. iki 2006 m. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 4-7190-(1.3.) patvirtintas asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybinės žemės pirkimui, Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pildymo projekte, sąrašas (toliau – ir Sąrašas Nr.

1) bei sąrašas asmenų, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo (toliau – ir Sąrašas Nr. 2). Pareiškėjas įtrauktas į Sąrašo Nr. 1 eilutę Nr.

30. Teismas pažymėjo, kad nors pagal Sąrašą Nr. 1 pareiškėjui suprojektuota tik dalis prašytos parduoti žemės – 242,4 ha bendro ploto žemės sklypų, į Sąrašą Nr. 2, nepatenkinto Prašymo Nr. 1 ir nesuprojektuotų sklypų dalimi (57,6 ha), pareiškėjas neįtrauktas, t. y. pareiškėjas šioje dalyje neišbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę, sąrašo. Pirkimo-pardavimo sutartimis pareiškėjui parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, viso – 241,9262 ha. Teismas akcentavo, kad atsakovas, išsprendęs dalį pareiškėjo Prašymo Nr. 1, dėl kitos šio prašymo dalies sprendimo (teigiamo ar neigiamo) nepriėmė.

Teismas nustatė, kad atsakovas atsisakymą įtraukti pareiškėją į pageidaujamą sąrašą pagal Prašymą Nr. 1 grindė Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.) 85.4 punktu, numatančiu, kad patvirtinus žemėtvarkos projektą, administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo laikoma baigta, jeigu šie pretendentai buvo įtraukti į pretendentų sąrašą ir jų prašymai buvo nagrinėjami šios Metodikos nustatyta tvarka. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo Prašymas Nr. 1 yra bendro pobūdžio ir nesusietas su jokia konkrečia kadastro vietove, todėl vien dėl šios faktinės aplinkybės atsakovo argumentas negali būti pripažintas pagrįstu.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Metodikos redakcijoje, galiojusioje nuo 2003 m. lapkričio 29 d. iki 2006 m. balandžio 26 d., t. y. Prašymo Nr. 1 pateikimo ir nagrinėjimo metu, tokios nuostatos nebuvo. Atsižvelgęs į šios redakcijos Metodikos 23.1 punktą, teismas padarė išvadą, kad buvo įtvirtintas piliečių prašymų nagrinėjimo tęstinumo principas. Metodikos 23.1 punkte buvo įtvirtinta projekto autoriaus pareiga žemėtvarkos projekto parengiamųjų darbų etape išnagrinėti prašymus gauti žemę ir parengti pretendentų sąrašą, vadovaujantis tęstiniais, nuolat tikslinamais – apskrities viršininko kas 3 mėnesiai tvirtinamais piliečių, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti žemę, sąrašais.

Teismas vertino, kad pareiškėjo Prašymo Nr. 1 aktualumo tęstinumą patvirtina ir kitos Metodikos nuostatos: Metodikos (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) 28.1.1 punkte buvo nustatyta, kad projekto autorius, išnagrinėjęs iš žemėtvarkos skyriaus gautus prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, <...> parengia pretendentų sąrašą <...>. Taip pat į sąrašą įtraukiami pretendentai, kurie neatvyko dalyvauti projektuojant žemės sklypus arba atsisakė jiems suprojektuotų žemės sklypų rengiant anksčiau patvirtintą žemėtvarkos projektą, jei jie raštu nenurodė, kad pageidauja, jog jų prašymas būtų nagrinėjamas rengiant tos pačios seniūnijos kitos kadastro vietovės žemėtvarkos projektą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Prašymu Nr. 1 išreiškė valią pirkti žemę Ž. Naumiesčio seniūnijos teritorijoje, neišskiriant konkrečių kadastro vietovių.

Teismas pažymėjo ir tai, kad aptarto pobūdžio prašymų nuolatinumo, aktualumo tęstinumą akivaizdžiai patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (redakcija, galiojusi Prašymo Nr. 1 pateikimo metu nuo 2002 m. balandžio 20 iki 2005 m. gegužės 27 d.) 9.3 punkto nuostatos. Teismas pabrėžė, kad priešingas aiškinimas iš esmės paneigtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo 3 punkto paskirtį ir tikslus – nustatyti, kad įsigaliojus šiam nutarimui prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Teismas taip pat vadovavosi gero administravimo principu, kuris įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikęs Prašymą Nr. 1 ir jame išreiškęs aiškią savo valią – pageidavimą įsigyti maksimaliai leistiną – 300 ha ploto žemės sklypą (-us) Ž. Naumiesčio seniūnijos teritorijoje, pagrįstai tikėjosi šio prašymo pagrindu dalyvauti ne viename rengiamame žemėtvarkos projekte, iki įsigis maksimaliai leistiną žemės kiekį.

Atsižvelgę į nustatytą prašymų nagrinėjimo tęstinumą, į tai, kad atsakovas Prašymo Nr. 1 dalies neišnagrinėjo ir jokio sprendimo nepriėmė, sistemiškai įvertinęs aptartas teisės norminių aktų nuostatas, teismas konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė įtraukti pareiškėją į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą, todėl nutarė panaikinti skundžiamą Tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 17SD-(14.17.31.)-542.

Dėl išvestinio pareiškėjo reikalavimo, teismas pažymėjo, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą, neatitiktu teismo kompetencijos ribų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje. Esant šioms aplinkybėms, įvertinęs šiame sprendime aptartais įstatymais ir kitais teisės norminiais aktais atsakovui suteiktą kompetenciją, būtinus atlikti veiksmus, teismas nutarė pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti iš dalies – įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą įtraukti jį į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą, pagal 2004 m. pateiktą prašymą ir priimti sprendimą.

III. Atsakovas Tarnyba padavė apeliacinį skundą (b. l. 128–130), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė tęstinumo principą. Vadovaujasi Metodikos 23.1 punktu (redakcija nuo 2003 m. lapkričio 29 d. iki 2006 m. balandžio 25 d.) bei 28.1.1 punktu (redakcija nuo 2006 m. balandžio 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 14 d.) ir aiškina, kad tam, jog būtų tęsiama piliečio prašymo nagrinėjimo procedūra kitame žemėtvarkos projekte, Metodika (redakcijos iki 2008 m. rugpjūčio 14 d.) numatė esminę sąlygą – asmuo turi išreikšti pageidavimą kad jo prašymas vėl būtų nagrinėjamas, rengiant projekto papildymą. Akcentuoja, kad pareiškėjas tokį pageidavimą išreiškė tik 2012 m. sausio 6 d. prašymu, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo vadovautis negaliojančiomis Metodikos nuostatomis.

2. Mano, kad Metodikos 28.1.1 punkto (redakcija nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) nuostata, negalėjo būti taikoma, nes pareiškėjas projektuojant sklypus buvo atvykęs ir nebuvo pareiškęs jokio atsisakymo nuo jam suprojektuotų žemės sklypų.

3. Pažymi, kad tęstinumas negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą. Teigia, kad būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas beveik 6 metus neišreiškė pageidavimo toliau pretenduoti įsigyti valstybinės žemės. Paaiškina, kad 2009 metais buvo rengiamas Degučių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, apie kurį buvo skelbta viešai, tačiau pareiškėjas neišreiškė valios dalyvauti šio projekto rengime, taip pat nereiškė pretenzijų, kad nebuvo įtrauktas į pretendentų sąrašą.

4. Nurodo, kad pareiškėjo 2012 m. sausio 6 d. prašymas buvo pagrįstai atmestas, nes nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja Metodikos redakcija nenumatė prašymų nagrinėjimo tęstinumo. Paaiškina, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Metodikos redakcijos 85 punkte numatyta, kad patvirtinus žemėtvarkos projektą administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus toje kadastrinėje vietovėje nagrinėjimo laikoma baigta, jeigu šie pretendentai buvo įtraukti į pretendentų sąrašą ir jų prašymai buvo nagrinėjami šios Metodikos nustatyta tvarka. Pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas Metodikos nustatyta tvarka, jis buvo įtrauktas į pretendentų sąrašą buvo susiprojektavęs žemės sklypus ir vėliau juos įsigijo.

5. Teigia, kad teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėjo prašymas nebuvo susietas su konkrečia kadastro vietove. Paaiškina, kad Prašyme Nr. 1 buvo nurodyta konkreti seniūnija, t. y. Žemaičių Naumiesčio. Šioje seniūnijoje yra dvi kadastrinės vietovės Grigališkės ir Degučių. Pareiškėjo prašymas buvo susietas su konkrečia kadastro vietove, nes jis buvo įtrauktas į pretendentų sąrašą Degučių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte. Dėl tokio susiejimo su kadastrine vietove pareiškėjas niekada nebuvo pareiškęs pretenzijų.

Pareiškėjas V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 150–152) su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymi, kad tai, jog pagal anksčiau galiojusias Metodikos nuostatas pareiškėjas turėjo teisę prašyti, jog Prašymas Nr. 1 būtų nagrinėjamas ir kituose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, reiškia ne teisės aktų galiojimą atgal, o įstatymo galiojimo metu įgytos teisės realizavimą ir po įstatymo nuostatų pasikeitimo. Aiškina, kad pateikdamas Prašymą Nr. 2 realizavo savo pagal anksčiau galiojusias įstatymo nuostatas įgytą teisę. Nurodo, kad papildomą prašymą pateikė tik 2012 m. sausio 6 d., nes 2009 m. rengiamame Degučių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto papildyme jokie su pareiškėjo turimais sklypais besiribojantys ir jį dominantys žemės plotai į projektuojamos laisvos valstybinės žemės fondą nebuvo įtraukti, o jokie kiti žemės reformos žemėtvarkos projektai Prašyme Nr. 1 nurodytose kitose vietovėse (Midverių, Dėkintų ir kituose kaimuose, Ž. Naumiesčio seniūnijoje, Šilutės rajone), nevyko. Teigia, kad atsakovas nepagrįstai vadovaujasi 2012 m. sausio 1 d. redakcijos Metodikos 85 punktu, nes ši teisės norma netaikytina sprendžiant 2004 metais paduoto Prašymo Nr. 1 patenkinimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės dalyvauti 2012 m. vasario 22 d. inicijuoto Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procese ir įsigyti žemės sklypus, kurie ribojasi su jo nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, kai jo prašymas įsigyti žemės buvo pateiktas rengiant ankstesnį tos pačios kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu atsakovo sprendimu buvo apribota jo, kaip gretimo žemės savininko, pirmumo teisė įsigyti su jo žemės sklypais besiribojančius žemės sklypus. Atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjas negalėjo įgyvendinti teisės įsigyti su jam priklausančia žeme besiribojančius žemės sklypus, argumentuoja tuo, kad 2012 m. vasario 22 d. Tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275 buvo inicijuotas naujo Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procesas ir pareiškėjas turėjo pateikti naują prašymą.

Nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas V. B. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą „Dėl valstybinės žemės pirkimo“ (b. l. 11), kuriame išreiškė valią įsigyti 300 ha valstybinės žemės, esančios Midverių, Diekintų ir kituose kaimuose, Ž. Naumiesčio seniūnijoje, Šilutės rajone. 2006 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2556 (b. l.

61) buvo patvirtintas Suvestinis asmenų, kurie pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises suteikiant lygiaverčius sklypus, pirkti ir nuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Degučių kadastro vietovėje sąrašas (b. l. 62–65), į kurį kaip 14 eilės pretendentas 116 pozicija buvo įtrauktas pareiškėjas V. B. pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą siekiantis įsigyti 292,39 ha žemės (b. l. 64). 2006 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-6045 (b. l. 68–69) buvo patvirtintas Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas.

Šio įsakymo 2 punktu nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 13.6-2556 „Dėl suvestinio asmenų sąrašo patvirtinimo Degučių kadastro vietovėje, Šilutės rajone“ nuo 92 iki 149 pozicijos įskaitytinai įvardintiems asmenims, parengti sprendiniai bus tvirtinami vėliau, atsižvelgiant į priimtus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Kaip buvo pažymėta, į Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 13.6-2556 patvirtintą suvestinį asmenų sąrašą, pareiškėjas buvo įtrauktas 116 pozicija. 2008 m. spalio 21 d.

Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-7190-(1.3) (b. l.

76) buvo patvirtintas Asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybinės žemės pirkimui, Degučių kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projekto papildymo projekte, sąrašas (b. l. 77–80), į kurį įtrauktas ir pareiškėjas V. B., nurodant, kad jam suprojektuoti 7 žemės sklypai, kurių bendras plotas 242,40 ha (31,50 ha + 60,60 ha + 47,80 ha + 14,00 ha + 12,20 ha + 29,60 ha + 8,60 ha + 38,10 ha). 2011 m. vasario 24 d. sudarytomis sutartimis (b. l. 83–106) pareiškėjui buvo parduoti 42,2112 ha, 46,0610 ha, 14,0525 ha, 47,4907 ha, 60,6144 ha, 31,4964 ha (viso – 241,9262 ha) žemės sklypai Degučių kadastro vietovėje.

Byloje nėra ginčo, kad į dalį 2012 m. vasario 22 d. Tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275 pradėto rengti Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos patenka žemės sklypai, kurie ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise jau priklausančia žeme. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eiles, 1 dalies 13 punkte numatyta, kad tryliktąja eile parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu.

Žemės reformos žemėtvarkos projekto 8 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju, ginčo žemės sklypai pardavimui formuojami rengiant Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, todėl aktualios teisės aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos projektų rengimo tvarką, nuostatos.

Ginčo teisinius santykius be Žemės reformos įstatymo reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia byloje taikytinos nurodytų teisės aktų redakcijos klausimą.

Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tuo tarpu procesiniams veiksmams taikytinos procesinės nuostatos, galiojančios procesinių veiksmų atlikimo metu, jeigu nenustatyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju aktualios teisės nuostatos, taikytinos 2004 m. lapkričio 10 d. paduotam pareiškėjo prašymui nagrinėti. Pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. paduotas prašymas iš dalies buvo patenkintas 2008 m. spalio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-7190-(1.3) patvirtinus Asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybinės žemės pirkimui, Degučių kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projekto papildymo projekte, sąrašą ir 2011 m. vasario 24 d. sudarius žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgusi į tęstinį teisinių santykių pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakant į klausimą, ar patvirtinus Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo užbaigtas 2004 m. lapkričio 10 d. pareiškėjo pateikto prašymo nagrinėjimas, taikytina šio žemėtvarkos projekto patvirtinimo metu galiojusi teisės normų redakcija (Metodikos – 2008 m. rugpjūčio 7 d. redakcija, Aprašo – 2007 m. rugpjūčio 29 d. redakcija). O sprendžiant, ar į 2004 m. lapkričio 10 d. pateiktą prašymą turėjo būti atsižvelgta rengiant 2012 m. vasario 22 d. inicijuotą Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, būtina vadovautis teisės nuostatomis, galiojusiomis šio žemėtvarkos projekto rengimo metu (Metodikos – 2011 m. gruodžio 16 d. redakcija, Aprašo – 2012 m. sausio 11 d. redakcija).

Įvertinusi byloje taikytinų teisės normų redakcijas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad bylai aktualios bei esminės nuostatos yra vienodos visose bylai aktualiose teisės aktų redakcijose bei teisės aktų redakcijose, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

Asmenų prašymas suprojektuoti pageidaujamą įsigyti žemės sklypą yra vienas iš dokumentų, būtinų siekiant dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projekto rengime (2008 m. Metodikos 7 p., 2011 m. Metodikos 10 p.). Nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar kiekvieną kartą rengiant atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektą yra būtina pateikti naują prašymą.

2008 m. spalio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-7190-(1.3) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 13.6-6045 „Dėl Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ pakeitimo“ buvo patvirtinta Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalis, kurioje suprojektuoti parduotini žemės sklypai. Šiuo įsakymu buvo patvirtintas asmenų, kuriems suprojektuoti parduotini žemės sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašas ir šiame sąraše buvo numatyta pareiškėjui parduoti 242,40 ha žemės ūkio paskirties žemės (parduota 241,9262 ha).Taigi, ką teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ankstesniame ginčo teritorijos planavimo procese buvo tenkintas ne visas pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymas, nes nebuvo priimtas sprendimas dėl 57,60 ha pardavimo. Pažymėtina, kad nebuvo priimtas sprendimas, kuriuo būtų atsisakyta tenkinti likusią pareiškėjo prašymo dalį, vadinasi dalis pareiškėjo prašymo ankstesniame žemėtvarkos projekto rengimo procese liko neišnagrinėta.

2008 m. Metodikos 6 punkte inter alia buvo numatyta, kad kai patvirtinus kadastro vietovės žemėtvarkos projektą kadastro vietovėje lieka laisvos valstybinės žemės, žemėtvarkos skyrius parenka ir pateikia apskrities viršininkui tvirtinti teritoriją kitam žemėtvarkos projektui rengti. Iš esmės analogiška nuostata įvirtinta ir 2011 m. Metodikos 9 punkte. Vienas iš žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo etapų (darbų stadijų) yra žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai (2008 m. Metodikos 10.2 p., 2011 m. Metodikos 13.1 p.). Šiame etape apskrities viršininkas (šiuo metu Tarnybos vadovas) priima įsakymą dėl atitinkamos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo, kuriuo iš esmės yra inicijuojamas tokio teritorijų planavimo dokumento rengimo procesas (2008 m. Metodikos 22 p., 2011 m. Metodikos 25 p.). 2008 m. Metodikos 22 punkte buvo numatyta, kad apskrities viršininko įsakymu, be kitų duomenų (teritorijos, parinktos žemėtvarkos projektui rengti, ploto ir ribų, laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio ploto ir kt.) patvirtinamas ne trumpesnis kaip 10 dienų terminas nuo 2008 m. Metodikos 23.2.1 punkte nustatytos informacijos paskelbimo, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui (2008 m. Metodikos 22.6 p.). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir 2011 m. Metodikos 26.6 punkte.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atitinkamoje teritorijoje parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą ir likus laisvos valstybinės žemės yra rengiamas naujas žemėtvarkos projektas, kuriuo yra iš esmės papildomas ankstesnis teritorijų planavimo dokumentas bei sistemiškai aiškindama 2008 m. Metodikos 22.6 punkto bei 2011 m. Metodikos 26.6 punkto nuostatą kartu su kitomis Metodikos bei Aprašo nuostatomis, daro išvadą, kad nustatant aptariamoje Metodikos nuostatoje numatytą terminą prašymams pateikti, yra sudaroma galimybė naujai pradedamo rengti žemėtvarkos projekto procese dalyvauti asmenims, kurie ankščiau nebuvo išreiškę valios dalyvauti tokiame procese, t. y. nedalyvavo rengiant ankstesnį tos pačios teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Taip pat teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą.

Atsižvelgusi į bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, gero viešo administravimo, protingumo bei teisingumo principus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, organizuodamas naujojo Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą, turėjo pareigą įsitikinti, ar pareiškėjas, kuris ankstesnio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procese buvo išreiškęs valią įsigyti valstybinės žemės, tačiau jo prašymas buvo tenkintas nevisa apimtimi, bei kurio žemė ribojasi su žeme, kurią naujai rengiamu žemės reformos žemėtvarkos projektu ketinama parduoti (turi pirmumo teisę), nepakeitė savo valios ir siekia įsigyti 2004 m. lapkričio 10 d. prašyme nurodytą žemę. Tik pareiškėjui aiškiai išreiškus valią nebedalyvauti naujame ginčo kadastrinės vietovės planavimo procese, atsakovas turėjo teisę nebesvarstyti pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pakeitęs savo valią dėl 300 ha valstybinės žemės įsigijimo. Be to, 2012 m. sausio 6 d. pareiškėjas Tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriui buvo pateikęs prašymą, kuriuo patvirtino 2004 m. lapkričio 10 d. pateiktame prašyme išreikštą valią dėl siekiamos įsigyti žemės kiekio ir vietos. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš esmės analogiškai aptartas teisės aktų nuostatas esant panašioms faktinėms aplinkybėms aiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. administracinėje byloje Nr. A438-1835/2012 priimtoje nutartyje.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2004 m. lapkričio 10 d. pareiškėjo prašymo dalis, kuri liko neišnagrinėta (nebuvo patenkinta ar atsisakyta ją tenkinti), turėjo būti nagrinėjama rengiant naująjį Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Nagrinėjamu atveju nėra svarbu tai, kad pareiškėjas nedalyvavo 2009 metais rengiant Degučių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą. Kaip akcentavo pareiškėjas, rengiant nurodytą žemėtvarkos projekto papildymą, nebuvo planuojama jį dominanti teritorija. Be to, tai, kad rengiant 2009 metų ginčo kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pareiškėjui nebuvo formuojami žemės sklypai, nereiškia, kad ir rengiant nurodytą žemėtvarkos projekto papildymą, neturėjo būti nagrinėjamas pareiškėjo 2004 metais paduotas prašymas.

Taip pat atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad prašymų nagrinėjimo tęstinumas nenumatytas šiuo metu galiojančioje Metodikos redakcijoje. Atsakovas remiasi šiuo metu galiojančios Metodikos redakcijos 85 punktu, nustatančiu, kad žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 2 savaites nuo žemėtvarkos projekto dokumentacijos bylos gavimo patikrina žemėtvarkos projektą ir parengia išvadą dėl žemėtvarkos projekto tinkamumo; šios išvados dėl žemėtvarkos projekto tinkamumo parengimo data laikoma žemėtvarkos projekto rengimo pabaigos data. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ši teisės norma apibrėžia žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo datą, tačiau šia teisės norma nėra reglamentuotas prašymų įsigyti žemės reformos žemėtvarkos projektu projektuojamų žemės sklypų nagrinėjimo tvarka ir procedūros. Pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai sutapatina žemės reformos žemėtvarkos projekto pabaigą su prašymo dalyvauti rengiamame žemėtvarkos projekte išnagrinėjimu, kai toks prašymas patenkinamas ne visa apimtimi.

Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, jog 2012 m. vasario 22 d. pradėjus rengti naująjį Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, turėjo būti nagrinėjamas ir pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. pateiktas prašymas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė