2020-08-19 Nr. CB-9120-2-08-3-00853-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3953

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00853-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2020 m. rugpjūčio 7 d. gautu pareiškėjo V. J. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. J. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Pareiškėjo V. J. kasaciniame skunde nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus būsto neliečiamumo principas, užtikrinantis žmogaus būsto saugumą nuo pašalinių įsibrovimo ir kitas asmens konstitucines teises ir laisves: teisę į privatumą, nuosavybę ir kt. Bylą nagrinėję teismai padarė proceso teisės pažeidimą, nevertinę, kad antstoliui neturint teismo išduoto vykdomojo rašto, bet kokie antstolio veiksmai yra draudžiami. Pareiškėjo nuomone, teismai nepagrįstai netenkino jo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta ar CPK 615 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nenumatyta, kuo remiantis teismas sprendžia ar leisti antstoliui įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas prieš jo valią, atitinka Konstitucijos 24 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pareiškėjas nurodo, kad teismai, nepaisydami viešojo intereso nagrinėjamoje byloje egzistavimo, į bylos nagrinėjimą neįtraukė prokuroro. Pareiškėjas pažymi, kad nesuderintas antstolio atvykimas pažeidė CPK 769 straipsnio 2 dalies nuostatas ir užkirto kelią pareiškėjui pasinaudoti konstitucine teise į gynybą ir advokato turėjimą, tačiau teismai į šį pažeidimą nereagavo. Pareiškėjo nuomone, įstatymas nedraudžia pareiškėjui, pateikusiam skundą CPK XXXI skyriaus tvarka, kelti ir kitokius reikalavimus, pvz., reikalauti, kad teismas paskirtų antstoliui baudą. Antstoliui turi būti taikomas veiklos teisėtumo principas, todėl CPK 585 straipsnio 2 dalis, taikant analogiją, aiškintina plečiamai, kaip suteikianti teisę skirti baudas ne tik asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimų, bet ir antstoliui už neteisėtų reikalavimų davimą ar kitokių neteisėtų veiksmų atlikimą. Be to, pagal CPK 616 straipsnio 1 ir 2 dalis, vykdymo procese nustatytais atvejais kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba areštu. Teismams nebuvo pagrindo atmesti reikalavimą skirti antstoliui baudą po tris šimtus eurų už kiekvieną dieną dėl jo neteisėtų veiksmų, tačiau teismai nesprendė dėl antstolio nubaudimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmes.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. išsamiais teisiniais argumentais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys