2018-12-12 Nr. AB-22840-3-61-3-01078-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2612-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01078-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti po 70 Eur už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą dieną neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, jog jo reikalavimui ieškinio senatis netaikytina. Pareiškėjas paaiškino, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2014 m. gruodžio 30 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis, pažeidusiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį: kamerose trūko gryno oro, netiekiamas karštas vanduo, tualetas nevisiškai atskirtas nuo likusios kameros dalies. Dušu buvo galima naudotis tik 15 min. per savaitę, duše nėra atskiro persirengimo kambario, vienoje patalpoje tekdavo persirengti ir maudytis. Lukiškių TI-K buvo draudžiama: turėti asmeninį kompiuterį su savimi 24 val. ir juo naudotis; ilgalaikiai pasimatymai, dėl to nutrūko socialiniai ryšiai; giminėms ir draugams perduoti pareiškėjui maistą iš laisvės; išvykti į namus (pareiškėjui nė karto neleista). Pasivaikščiojimai vykdavo kartą per parą po 1 valandą, tokia praktika, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą Antrosios ataskaitos CPT/Inf(92)3 (toliau – ir Ataskaita CPT/Inf(92)3) nuostatoms ir Konvencijos 3 straipsniui. Pareiškėjas tvirtino, kad jam privalėjo būti užtikrinta ne mažiau nei 4 kv. m gyvenamojo ploto (atskaičius baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą), uždaras tualetas, ventiliacija, šildymas, kaloringas maistas, parazitų nebuvimas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, taip pat iš pareiškėjo priteisti 1,26 Eur dokumentinės medžiagos rengimo išlaidoms atlyginti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas kamerose kartais atitiko reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su įmone, pagal kurią vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus resursus, bet atsakovas pažymėjo, jog suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą. Atsakovas tvirtino, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Tam, kad metalinis tinklas ant langų būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įrengtos vidinės metalinės grotos. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m, asmens privatumui užtikrinti daugumos gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose yra įrengtos užuolaidos arba atskiros kabinos su durimis.

Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose įrengtos pertvaros (1,6 m aukščio, 1,2 pločio). Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems užtikrina teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, tam yra įrengti kiemeliai.

Dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją, taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius. Atsakovas akcentavo, jog, vadovaujantis Ataskaitos CPT/Inf(92)3 48 punktu, vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore pripažintinas pakankamu. Pareiškėjo minima 8 valandų per dieną rekomendacija įtvirtinta 47 punkte ir taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Atsakovas teigė, kad galimybė perduoti maistą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatyme nėra įtvirtinta.

Dėl galimybės gauti pasimatymus atsakovas apžvelgė tam aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo savavališkai keisti teisės aktus, jis vadovaujasi galiojančiomis teisės normomis. Teisės aktai taip pat nenumato galimybės suimtiesiems ir nuteistiesiems naudotis kompiuteriu 24 valandas per parą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, jis neįrodė visų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 29 d. nutraukė, pareiškėjo R. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 020 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis į teismą dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7744-208/2014, kuriame už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. pareiškėjui priteisė 200 Lt (57,92 Eur) neturtinės žalos atlyginimą, o 2015 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4500-281/2015 už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. liepos 29 d. – 250 Eur. Šie teismo sprendimai yra įsiteisėję. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė nutraukti administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K 2014 m. liepos 1–29 d.

7. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių TI-K kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, todėl nagrinėjamoje byloje vadovautinasi būtent šia norma. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d., tuo laikotarpiu kamerose laikomiems asmenims ploto trūko iš viso 114 parų. Teismas pareiškėjo teiginius, jog kalinimas tokiomis sąlygomis jam padarė įvairių nepatogumų, laikė įrodytais.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Teismas, kompleksiškai įvertinęs duomenis apie higienos sąlygas Lukiškių TI-K, priėjo išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai įvertino ir smulkesnius pažeidimus, be kita ko, nevisišką sanitarinio mazgo atitvėrimą. Pareiškėjo nusiskundimai dėl oro temperatūros, drėgmės, vėdinimo, pelėsio, apšvietos, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, nepaleidimo laisvėn, kompiuterio naudojimosi sąlygų, pasivaikščiojimų aplinkybių, dušų buvo pripažinti nepagrįstais. Teismas, vertindamas pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į nustatytų pažeidimų mastą ir trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog dėl Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala, taip pat į pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu Lietuvoje egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo sąlygas, ir nusprendė pareiškėjui priteisti 1 020 Eur sumą. Teismas nurodė besiremiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 dienas netinkamo kalinimo buvo priteista 1 500 Eur suma.

III. 9. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, priteisti adekvatų ir teisingą, didesnį neturtinės žalos atlyginimą.

10. Pareiškėjas teigia, kad teismas jam priteisė mažesnę sumą neturtinei žalai atlyginti nei priteisia Europos Žmogaus Teisių Teismas, tai motyvuodamas maža minimalia mėnesine alga Lietuvoje. Toks argumentas, jo nuomone, yra diskriminacinio pobūdžio, pažeidžia ne tik tautinės lygybės principą, bet ir asmenų, gaunančių mažas pajamas, ir asmenų, gaunančių dideles pajamas, lygybės principą, yra nesuderinamas su Konvencijos 14 straipsniu. Be to, vadovaujantis Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvoje nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis yra neteisėtas. Pareiškėjas pažymi, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas kameroje yra reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo atžvilgiu padaryto pažeidimo trukmė yra pakankamai ilga, todėl jo patirta žala yra daug didesnė nei asmenų, kurių teisės buvo pažeistos trumpiau. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo, atsižvelgiant į jo motyvus ir naują teismų praktiką, iš naujo nustatyti aplinkybių visumą ir priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Atsakovas apžvelgia ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti ir tai, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą ar kitus nepatogumus, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei jos atlyginimo dydžio. Atsakovo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, jo skundas yra atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad byla dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K 2014 m. liepos 1–29 d. yra nutrauktina, pareiškėjui 114 dienų nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, ginčo laikotarpiu jam neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis, kameroje Nr. 174, kurioje pareiškėjas praleido daugiausiai laiko, taip pat kameroje Nr. 109 įėjimas į sanitarinį mazgą buvo atitvertas užuolaidomis, šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, bet byloje nėra duomenų, kad įėjimas į sanitarinį mazgą kameroje Nr. 265, kurioje pareiškėjas laikytas 10 dienų, buvo kaip nors atitvertas), tačiau pareiškėjo pretenzijos dėl oro temperatūros, drėgmės, vėdinimo, pelėsio, apšvietos, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, nepaleidimo laisvėn, kompiuterio naudojimosi sąlygų, pasivaikščiojimų aplinkybių, dušų yra abstrakčios, bendro pobūdžio ir nepagrįstos.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nekelia ginčo dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie jo kalinimo sąlygas, bet nesutinka su jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, tvirtindamas, kad jam priteista suma yra mažesnė nei Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisiamos sumos, o pirmosios instancijos teismas neįvertino jo atžvilgiu padaryto pažeidimo trukmės. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas, t. y. dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

16. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad, ginčo laikotarpiu pareiškėjui 114 dienų nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, 10 dienų – privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

17. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jis savo kalinimo sąlygas laikė nežmonišku elgesiu, plačiau savo patirtų neigiamų išgyvenimų nedetalizavo. Byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas yra gan aktyvus ir gynė savo teises dėl netinkamų kalinimo sąlygų ankstesniais laikotarpiai. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

18. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Lukiškių TI-K padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (per 4,5 mėnesių trukmės ginčo laikotarpį pareiškėjui 114 dienų teko nuo 1,97 kv. m iki 2,65 kv. m gyvenamojo ploto (neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto), 10 dienų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu; tokie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis – 1 020 Eur – laikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų (nutarties 8 p.) akivaizdu, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į pareiškėjo atžvilgiu padaryto pažeidimo trukmę, todėl šie argumentai atmetami.

19. Pareiškėjas tvirtina, kad jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra mažesnis nei yra priteisiamas Europos Žmogaus Teisių Teismo panašiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas šio savo teiginio apeliaciniame skunde plačiau nedetalizuoja, bet skunde buvo atkreipęs dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), kurioje, pareiškėjo teigimu, buvo vertintos tokios pat kalinimo sąlygos kaip ir jo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuoroda į vieną Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą savaime neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, nesuderinamą su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, juolab kad pareiškėjo minimoje byloje nustatytos aplinkybės nėra visiškai tapačios šioje byloje nagrinėjamam atvejui. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad, pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas 2008 m. lapkričio 18 d. sprendime byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) už laikymą Lukiškių TI-K apie 3 metus netinkamomis sąlygomis (minimalaus gyvenamojo ploto ir privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas (Konvencijos 3 str. pažeidimas), korespondencijos cenzūra (Konvencijos 8 str. pažeidimas)) asmeniui priteisė 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2015 m. gruodžio 8 d. sprendime byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 40828/12 ir kt.) už laikymą Lukiškių TI-K 608 dienas netinkamomis sąlygomis (neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir tinkamos higienos sąlygos, 201 dieną laikytas su anksčiau teistais asmenimis, 99 dienas laikytas su rūkančiais asmenimis (Konvencijos 3 str. pažeidimas)) V. T. priteisė 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Remiantis šiomis aplinkybėmis, apeliacinio skundo teiginiai apie nesivadovavimą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nacionalinių teismų diskriminaciją dėl valstybėje esančių ekonominių sąlygų yra atmetami.

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė