2018-02-21 Nr. BB-1253-1-01-1-09123-2017-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-39-222/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09123-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. M. (H. M.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Nustatytas 6 mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – trejiems metams (BK 68 straipsnis) ir konfiskuotas H. M. priklausantis automobilis „Nissan Patrol“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnis).

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nutartis, kuria, iš dalies tenkinant nuteistojo H. M. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytas 12 mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta 50 MGL (1883 Eur) bauda. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. H. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 24 d., apie 14.05 val., Vilniuje, Laisvės pr. ir Narbuto g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Patrol“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės, t. y. 3,59 promilės, alkoholio.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis H. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nutarties dalis dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo: sumažinti paskirtos bausmės (baudos) dydį; sutrumpinti draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą iki vienerių metų; netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

2.1. Kasatorius skunde nurodo, kad teismai, spręsdami skirtinos bausmės klausimą, apsiribojo formaliu BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių išvardijimu ir vertinimu, pažeidė bausmės individualizavimo, proporcingumo principus, netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nesilaikė BK 41, 54, 61, 62, 75 straipsnių nuostatų. Dėl to nebuvo įgyvendinta baudžiamojo įstatymo paskirtis, teisingumo principas ir paskirta neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, pernelyg griežta bausmė. Teismai nevertino jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, neatsižvelgė į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į tai, kad UAB „V“, kurioje jis dirba nuo 1990 metų, ir gyvenamojoje vietoje apibūdinamas teigiamai, gyvena su senyvo amžiaus sergančiais tėvais, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vykdė paskirtą kardomąją priemonę, nuo 2017 m. vasario 24 d. iki šiol nevairuoja. Be to, jo pajamas sudaro tik 615 Eur darbo užmokestis, dėl to neturi galimybės sumokėti teismo paskirtą baudą per nustatytą terminą, jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo (išskyrus automobilį) turto neturi, turi įsipareigojimų kreditoriams. Teismai nesivadovavo teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-68/2013, 2K-479/2014, 2K-88-942/2015) ir nevertino aplinkybių, kad jis aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams (geranoriškai davė kraują, nurodė įvykio aplinkybes, priežastis), taip pat teismui (sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-372-942/2015).

2.2. Teismas netinkamai taikė BK 68 straipsnį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, būtina įvertinti ne tik prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą. Ši priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padaro šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-541-511/2015, 2K-125-699/2017, 2K-25-489/2017). Be to, pažeistos ir BK 67 straipsnio nuostatos, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Teismai, tiek skirdami baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatydami jos trukmę, neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios nurodytos kasaciniame skunde pirmiau aptariant bausmės paskyrimo klausimą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kasatorius nurodo ir tai, kad teisę vairuoti jis įgijo 1987 m., šiurkščių KET pažeidimų nėra padaręs, nusikalto dėl streso, t. y. dėl itin sunkios motinos būklės. Teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, nes dirba šaltkalviu-vairuotoju, gyvena kaime su senyvo amžiaus ligotais tėvais, iki artimiausios autobusų stotelės 6 kilometrai. Dėl jo veiksmų jokia žala nepadaryta. Kasatoriaus nuomone, įvertinus visas aplinkybes akivaizdu, kad trejų metų trukmės baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nepagrįstai.

2.3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nurodydami būtinumą taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę (automobilio konfiskavimą), nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią transporto priemonių konfiskavimas, padarius BK 281 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, niekada nebuvo taikomas. Teismai neatsižvelgė į nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, dispoziciją, ignoravo BK 281 straipsnio 10 dalį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik tada, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklės pažeidžiamos vairuojant BK 281 straipsnio 10 dalyje išvardytas transporto priemones. Teismai ignoravo įstatymo nuostatą, kad transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas, o pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei teismų praktiką (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015) automobilio konfiskavimas laikytinas kaip prieštaraujantis baudžiamajam įstatymui. Be to, ši priemonė perteklinė, neatitinka siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžanti jį (kasatorių) akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, neadekvati, neproporcinga teisės pažeidimui poveikio priemonė. Teismai nesilaikė proporcingumo principo tarp viešojo intereso poreikių ir jo (kasatoriaus) teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, esminių BPK pažeidimų nepadarė.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius tokius pačius prašymus buvo pateikęs ir apeliaciniame skunde, kuris iš dalies buvo patenkintas. Nustatydamas H. M. 12 mėnesių terminą, per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda, apeliacinės instancijos teismas ne tik atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, bet ir pažymėjo, kad bauda yra švelniausia BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, be to, paskirtos baudos dydis 10 kartų mažesnis už maksimalų. Skirdami tokio dydžio baudą teismai įvertino visas aplinkybes. Nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad nuteistasis aktyviais veiksmais padėjo pareigūnams: davė kraujo tyrimui, nurodė įvykio aplinkybes, nes ir privalėjo vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus, t. y., kilus abejonių dėl sveikatos būklės vairuojant transporto priemones, pasitikrinti blaivumą. Be to, įvykio aplinkybės buvo pakankamai aiškios ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ar aplinkybių dėl alkoholio vartojimo paaiškinimas negali būti pripažįstamas dar viena papildoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe – padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką. Todėl pagrindo mažinti paskirtą bausmę (baudą) nėra.

3.2. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. H. M. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (kraujyje rasta 3,59 promilės alkoholio), tokios būsenos transporto priemonės vairavimas laikytinas šiurkščiu KET pažeidimu. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas nereikalauja, kad būtų nustatytas sistemingas KET pažeidimas. Įvertinus, kad H. M. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimą, jo nurodytos priežastys negali būti laikomos esminėmis, leidžiančiomis sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

3.3. Teismai pagrįstai pripažino, kad H. M. priklausantis automobilis atitinka BK 72 straipsnyje nurodytus konfiskuotino turto požymius. Kasatorius, būdamas neblaivus, automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką. Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – galimą dubliavimą su paskirta bausme bauda ir šios poveikio priemonės suderinamumą su kita baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialiąja teise, yra konstatavęs, kad savo esme ir turiniu baudžiamojo poveikio priemonės labai panašios, tačiau netapačios bausmėms, nes skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo pagrindai ir pan. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Dėl to, nors nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja jo nuosavybės teisę ir turi nubaudimo elementų, tačiau turto konfiskavimo skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo, nedubliuoja paskirtos bausmės baudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-699/2018). Bausmė ir paskirtos kelios baudžiamojo poveikio priemonės yra tarpusavyje suderinamos ir paskirtos pagrįstai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo H. M. kasacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus (nuosprendį ir nutartį) teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Dėl bausmės (baudos) dydžio

5. Kasatorius H. M. pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, už kurią numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nuteistajam parinkta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Pagal BK 47 straipsnio nuostatas šios piniginės bausmės dydis, nustatomas už nesunkų nusikaltimą, t. y. už tokį nusikaltimą, kurį padarė H. M., yra iki 500 MGL dydžio (t. y. iki 19 000 Eur). H. M. paskirta 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda, t. y. jos dydis nustatytas žymiai mažesnis, nei galima maksimali riba, numatyta įstatymo sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju skiriant bausmę (parenkant jos rūšį ir nustatant dydį), laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, buvo įvertintos visos aplinkybės, reikšmingos šio klausimo išsprendimui, iš jų ir tos aplinkybės, kurias kasaciniame skunde nurodo nuteistasis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo H. M. apeliacinį skundą tikrindamas bylą, atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą, jo turtinę padėtį, nustatė ilgesnį terminą, per kurį nuteistasis turėtų sumokėti paskirtą baudą. Taigi kasatoriaus argumentai dėl neteisingos bausmės paskyrimo prieštarauja bylos medžiagai ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui.

5.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skiriant nuteistajam H. M. bausmę, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes (nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį, kaltininko asmenybę ir kitas), kaip tai nustatyta BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse – bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose, taip pat vadovaujantis BK 41 straipsnyje įtvirtintomis bausmės paskirties nuostatomis. Taigi, BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimo klausimus, pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus darytina išvada, kad švelninti H. M. paskirtą bausmę, t. y. sumažinti jos dydį, nėra teisinio pagrindo (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 straipsnis)

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju H. M., vairavusiam transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje rasta 3,59 prom. etilo alkoholio, t. y. sunkus girtumas, uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.

6.1. Pažymėtina, kad nuteistasis, nesutikdamas su teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminu ir prašydamas jį sutrumpinti, kasaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas H. M. argumentus išnagrinėjo ir priimtoje nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl juos atmeta ir kuo remdamasis daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones trejiems metams yra pagrįstas ir teisingas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, vertindami nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės naudotis teise vairuoti transporto priemones (darbinė veikla, atstumas nuo gyvenamosios vietos iki viešojo transporto stotelės), laikėsi nuostatos, kad nuteistojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai, nes H. M., būdamas sunkaus girtumo, kai kraujyje alkoholio koncentracija daugiau nei dvigubai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, sąmoningai elgėsi neatsakingai, mieste vairuodamas automobilį kėlė pavojų aplinkiniams. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakant dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo, atkreiptas dėmesys į tai, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 prom.) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 5, 9 dalys).

6.2. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvados dėl BK 68 straipsnyje numatyto uždraudimo naudotis specialia teise taikymo motyvuotos, paremtos bylos aplinkybių viseto vertinimu, daryti kitokias išvadas nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

7. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad H. M. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – vairavo jam priklausantį automobilį „Nissan Patrol“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – sunkaus girtumo laipsnio, kai kraujyje buvo 3,59 prom. alkoholio, taikytas BK 72 straipsnis – kaip nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuotas minėtas automobilis. Nuteistasis H. M., prašydamas netaikyti turto konfiskavimo, kasaciniame skunde (pakartodamas esminius apeliacinio skundo argumentus) nurodo apie BK 281 straipsnio 10 dalies nuostatų pažeidimą, proporcingumo principo nesilaikymą ir apskritai vertina šią priemonę kaip prieštaraujančią baudžiamajam įstatymui bei nepagrįstai jį varžančią.

7.1. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme panašios su bausmėmis, tačiau netapačios, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nedraudžia skirti daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę – pavyzdžiui, uždraudimą vairuoti transporto priemones ir automobilio konfiskavimą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 6 dalis).

7.2. Byloje nustatytos ir teismų sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad H. M. priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimas taikytas teisėtai, tinkamai aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas ir jų taikymo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018). Pažymėtina, kad automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, vairavimas esant neblaiviam, t. y. tyčinis nusikaltimas, už kurį nuteistas H. M., kelia grėsmę eismo saugumui, aplinkinių sveikatai ar gyvybei, turtui, juolab kai vairuotojas buvo tokios būsenos – sunkaus girtumo. Konfiskuotas automobilis atitinka pirmiau nurodytus konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys), be to, yra viena iš kelių transporto priemonių, nurodytų BK 281 straipsnio 10 dalyje, kuria ir naudojosi nuteistasis darydamas nusikaltimą. Be to, priešingai nei teigia kasatorius, nagrinėjamu atveju taikyti automobilio konfiskavimą teismas privalėjo (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į pirmiau minėtas bylos aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeisti teisingumo, proporcingumo principai. Tai, kad turto (automobilio) konfiskavimas suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja minėtiems principams.

7.3. Taigi nagrinėjamoje byloje nuteistajam H. M. priklausančio automobilio konfiskavimas taikytas pagrįstai, esant BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems pagrindams.

8. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, ši nutartis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis su padarytais pakeitimais paliktini galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo H. M. kasacinį skundą.

Teisėjai Sigita Bieliauskienė

Eligijus Gladutis

Dalia Bajerčiūtė