2017-01-24 Nr. AB-1783-3-61-3-02706-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė

byla Nr. eA-424-575/2017

Teisminio

proceso Nr. 3-61-3-02706-2015-6

Procesinio

sprendimo kategorija 29.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS

TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo

Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno

Sutkevičiaus,

sekretoriaujant G. K.,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui A.

B.,

atsakovo atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

pareiškėjo ŽŪB „Žemelė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui

ŽŪB „Žemelė“ dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo

panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas ŽŪB

„Žemelė“ ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau

ir – Agentūra) 2012 m. vasario 1 d. pasirašė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus

2007-2013 metų veiksmų programos Antrosios prioritetinės krypties

„Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų

perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos

į akvakultūros įmones“ paramos sutartį Nr. 2AKV1-2-11-04 (toliau – ir Paramos

sutartis) (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK)

byla, b. l. 155–165).

Pareiškėjas 2014

m. balandžio 28 d. Agentūrai pateikė Investicinių veiksmų programos priemonių

mokėjimo prašymą Nr. 4 (toliau – Mokėjimo prašymas), prašydamas išmokėti 825

192 Lt (239 165,89 Eur) dydžio paramos sumą (VAGK byla, b. l. 34–42).

Agentūros

užsakymu UAB „Civitta“ 2014 m. lapkričio 28 d. parengė Ekspertinio konsultavimo

ataskaitą Nr. C-45 (toliau – Ataskaita Nr. C-45), kurioje vertino kartu su

Mokėjimo prašymu iki 2014 m. lapkričio 24 d. pateiktus dokumentus ir nurodė,

kad darbų pagal rangos sutartį Nr. 13/10-22/01 kaina neviršija rinkos kainų,

skaičiuojamoji kaina nustatyta remiantis technine dokumentacija, netikrinant

faktiškai atliktų darbų kokybės ir jų atitikimo techniniam projektui (VAGK

byla, b. l. 216–219).

Agentūros

užsakymu UAB „Civitta“, papildomai įvertinusi po Ataskaitos Nr. C-45 pareiškėjo

pateiktus raštą „Dėl techninio projekto koregavimo“ ir prie jo pridėtus

dokumentus (VAGK byla, b. l. 194–198) bei daugiasluoksnių plokščių

techninės specifikacijos ir atitikties deklaraciją (VAGK byla, b. l. 199–202),

2015 m. vasario 11 d. parengė raštą Nr. 2 prie Ataskaitos Nr. C-45 (toliau –

Raštas prie Ataskaitos Nr. C-45), kuriame Agentūrai pateikė konsultaciją dėl

investicijų į stogo ir lauko sienų apšiltinimą išlaidų vertės atitikimo rinkos

vertei, ir, be kita ko, nurodė, kad stogo su apšiltinimu įrengimo statybos

darbų vertė, kuri pagal sutartį su UAB „Deglas“ sudaro 242 753,92 Lt (70 306,39

Eur) be PVM, rinkos kainą, kuri sudaro 176 045,35 Lt (50 986,25 Eur) be PVM,

viršija 66 708,57 Lt (19 320,13 Eur), o lauko sienų su apšiltinimu įrengimo

statybos darbų vertė, kuri pagal sutartį su UAB „Deglas“ sudaro 107 704,08 Lt

(31 193,25 Eur) be PVM, rinkos kainą, kuri sudaro 99 488,98 Lt (28 814 Eur) be

PVM, viršija 8 215,10 Lt (2 379,25 Eur) (VAGK byla, b. l. 191–192).

UAB „Civitta“

2015 m. vasario 12 d. parengė Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-79/2

(toliau – Ataskaita Nr. C-79/2), kurioje nurodė, kad stogo su apšiltinimu

įrengimo statybos darbų vertė, kuri pagal sutartį su UAB „Deglas“ sudaro 242

753,92 Lt (70 306,39 Eur) be PVM, rinkos kainą, kuri sudaro 193 433,89 Lt (56

022,32 Eur) be PVM, viršija 49 320,03 Lt (14 284,07 Eur), o lauko sienų su

apšiltinimu įrengimo statybos darbų vertė, kuri pagal sutartį su UAB „Deglas“

sudaro 107 704,08 Lt (31 193,25 Eur) be PVM, rinkos kainą, kuri sudaro 99

488,98 Lt (28 814 Eur) be PVM, viršija 8 215,10 Lt (2 379,25 Eur) (VAGK byla,

b. l. 190).

Agentūra,

išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. balandžio 28 d. pateiktą mokėjimo prašymą

2015 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-(2858) (toliau – ir Sprendimas),

kuriuo nuspręsta suteikti 230 352,00 Eur paramos sumą vietoj prašytos 238

992,12 Eur paramos sumos, t. y. nesuteikiama 8 640,12 Eur paramos suma stogo

įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų (toliau

– darbai) įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Sprendime nurodoma, kad agentūra

patikrino ar Mokėjimo prašyme pateiktos išlaidos yra pagrįstos ir atliko

išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Atlikus

ekspertizę nustatyta, kad 1 671 kvadratinių metrų stogo įrengimo ir apšiltinimo

darbų vertė (kuri pagal rangovo UAB „Deglas“ pateiktą lokalinę sąmatą Nr. S009

yra 242 753,92 Lt be pridėtinės vertės mokesčio) yra 193 433,89 Lt be

pridėtinės vertės mokesčio ir rinkos kainą viršija 49 320,03 Lt (14 284,07

Eur). 720 kvadratinių metrų lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų vertė

(kuri pagal rangovo UAB „Deglas“ pateiktą lokalinę sąmatą Nr. S009 yra 107

704,08 Lt be pridėtinės vertės mokesčio) yra 99 488,98 Lt be pridėtinės vertės

mokesčio ir rinkos kainą viršija 8 215,10 Lt (2 379,25 Eur). Kadangi išlaidos,

viršijančios nustatytas rinkos kainas, nebuvo būtinos įsigyjant darbus, jos

negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti.

Taip pat,

Sprendime nurodoma, kad Mokėjimo prašyme pagal PVM sąskaitas faktūras

deklaruota iš viso 217 987,00 Lt išlaidų už 1 463 kvadratinių metrų stogo

įrengimo ir apšiltinimo darbus. Atsižvelgiant į nustatytą rinkos kainą ir

proporcingai perskaičiavus pagal atliktų darbų kiekį pripažįstama tinkama

kompensuoti 169 355,94 Lt (49 048,87 Eur) stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų

įsigijimo išlaidų suma (1 463 kv. m atliktas darbų kiekis * 193 433, 89 Lt

nustatyta stogo įrengimo su apšiltinimu darbų rinkos kaina / 1 671 kv. m

numatyti lokalinėje sąmatoje Nr. S009 = 169 355,94 Lt). Pripažinta

netinkama 48 631,06 Lt stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų įsigijimo išlaidų

suma (217 897,00 Lt 1 463 kvadratinių metrų stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų

įsigijimo išlaidos – 169 355,94 Lt pripažinta tinkama išlaidų suma = 48 631,06

Lt), nesuteikiama 29 178,64 Lt (8 450,71 Eur) (48 631,06 Lt * 60 proc. paramos

intensyvumas – 29 178,64 Lt) paramos suma.

Taip pat,

Sprendime nurodoma, kad Mokėjimo prašyme pagal PVM sąskaitas faktūras

deklaruota iš viso 83 860,00 Lt išlaidų už 599 kvadratinių metrų lauko sienų

apšiltinimo bei apdailos darbus. Atsižvelgiant į nustatytą rinkos kainą ir

proporcingai perskaičiavus pagal atliktų darbų kiekį, pripažįstama tinkama

kompensuoti 82 769,30 Lt (23 971,65 Eur) lauko sienų apšiltinimo bei apdailos

darbų įsigijimo išlaidų suma (599 kv. m atliktas darbų kiekis * 99 488,98 Lt

nustatyta lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų rinkos kaina / 720 kv. m

numatyti lokalinėje sąmatoje Nr. S009 = 82 769,30 Lt). Pripažįstama

netinkama finansuoti 1 090,70 Lt lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų

įsigijimo išlaidų suma (83 860,00 Lt, 599 kvadratinių metrų lauko sienų

apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidos – 82 769,30 Lt pripažinta

tinkama išlaidų suma = 1 090,70 Lt), nesuteikiama 654,42 Lt (189,53 Eur) (1

090,70 Lt * 60 proc. paramos intensyvumas = 654,42 Lt) paramos suma.

Sprendime

galutinai nuspręsta nesuteikti iš viso 8 640,24 Eur (8 450,71 Eur – 189,53 Eur

= 8 640,24 Eur) paramos sumos. Pareiškėjai skirta paramos suma pagal

pateiktą Mokėjimo prašymą yra 230 351,86 Eur ir 0,14 Eur, nes tinkamų

finansuoti išlaidų suma apvalinama iki sveikųjų skaičių. Iš viso suteikiama 230

352,00 Eur (230 351,86 Eur + 0,14 Eur) paramos suma.

ŽŪB „Žemelė“ nesutikdama

su šiuo sprendimu pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ­– ir VAGK), kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2015 m. balandžio

21 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-150(AG-95/01-2014) (VAGK byla, b. l. 221–225).

VAGK nusprendė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio

ministerijos 2015 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. BR6-(2858). VAGK nurodė, kad UAB

„Civitta“ 2015 m. vasario 11 d. parengtas raštas Nr. 2 pagal savo turinį yra

nauja ataskaita, tokio tipo dokumentas nėra numatytas Administravimo

taisyklėse, iš jo nėra aiški užduotis ekspertams. Agentūros 2015 m. kovo 3 d.

sprendime Nr. BR6-(2858) kai kurių nurodytų sumų pagrindimas nėra aiškus.

II. Nacionalinė

mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui skundą, kuriuo

prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr.

3R-150(AG-95/01-2014). Skunde Agentūra nurodė, kad, įvertinusi pareiškėjo 2014 m. balandžio 28 d. pateiktą mokėjimo

prašymą, nustatė, jog rangovo nurodyta 1 671 kv. m stogo įrengimo ir apšiltinimo

darbų vertė, taip pat 720 kv.

m lauko

sienų apšiltinimo ir apdailos darbų vertė viršijo rinkos kainą. Išlaidos,

viršijančios rinkos kainas, nebuvo būtinos įsigyjant darbus, todėl jos negali būti

laikomos tinkamomis kompensuoti. Tai Agentūra nustatė, remdamasi UAB „Civitta“

kainų ekspertize, atlikta pagal su Agentūra sudarytą ekspertinio konsultavimo

sutartį. VAGK nepagrįstai nesivadovavo ekspertų išvadomis, kuriomis remiasi

Agentūra, bei neatsižvelgė į tai, kad buvo pateiktos ne tik ekspertų išvados,

bet ir aiškinamieji raštai, kuriuose aiškiai nurodyta, kokie dokumentai buvo

vertinami.

Pareiškėjas

atsiliepimu prašė Agentūros skundą atmesti. Nurodė, kad VAGK, išnagrinėjusi

pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti Agentūros 2015 m. kovo 3 d. sprendimą Nr.

BR6-2858(12.4). Agentūra skunde teismui nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių VAGK

sprendimas turėtų būti panaikintas. Agentūros Sprendimas neatitinka Viešojo

administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, jame nėra

nurodyti konkretūs įrodymai, pagrindžiantys nurodytų aplinkybių egzistavimą.

Minėtame sprendime nurodyta, kad ekspertizės metu nustatyta darbų rinkos kaina,

tačiau tai pagrindžiantys įrodymai pareiškėjai nepateikti. Atliktas ekspertinis

vertinimas yra informacinio, konsultacinio pobūdžio, vertintinas tik kaip

prielaida, todėl juridinės galios neturi. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad

ginčo darbų pirkimas buvo vykdomas 2013 m. gegužės mėnesį, o ekspertinis

kainos vertinimas atliktas 2015 m. vasario mėnesį, t. y. ne darbų įsigijimo

momentu. Todėl šie duomenys nėra pakankamai patikimi ir tikslūs. Nagrinėjamu

atveju taip pat nėra aišku, kokį pažeidimą padarė pareiškėjas, kokio teisės

akto nuostatą pažeidė. Nesant priežastinio ryšio tarp pareiškėjo (ne)veikimo ir

pasekmių dėl įsigytų darbų kainos, Agentūra negali vadovautis prielaidomis ir

neteisėtai bei nepagrįstai taikyti sankcijas.

Vilniaus apygardos

administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu nusprendė atsakovo

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą patenkinti

ir panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 21

d. sprendimą Nr. 3R-150(AG-95/01-2014).

Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 patvirtintas

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos

administravimo taisykles (toliau – ir Administravimo taisyklės), padarė išvadą,

kad Agentūra, vertindama Mokėjimo prašyme nurodytų stogo įrengimo bei

apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidų

pagrįstumą, galėjo atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę;

įvertinusi tokios ekspertizės rezultatus, galėjo jais vadovautis ir priimti

tokiais rezultatais grindžiamą galutinį sprendimą dėl šių išlaidų tinkamumo

finansuoti; Agentūra, gavusi jos užsakytos ekspertizės rezultatus ir

nustačiusi, kad stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei

apdailos darbų įsigijimo išlaidų kaina, pareiškėjui atlikus jos pirkimus, yra

nepagrįstai didelė ir viršija didžiausią rinkos kainą tokiems darbams atlikti,

atitinkamai šiuo pagrindu galėjo sumažinti pareiškėjui išmokamos paramos dydį.

Teismas pasisakydamas dėl VAGK sprendime

Nr. 3R-150(AG-95/01-2014) atlikto ataskaitų Nr. C-45 ir C-79/2, bei rašto prie

ataskaitos Nr. C-45 vertinimo, pažymėjo, kad Agentūra, gavusi pareiškėjo

Mokėjimo prašymą ir jo vertinimo metu – papildomus dokumentus, pateikė užsakymą

UAB „Civitta“ atlikti išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę dėl Paramos

sutarties pagrindu pareiškėjo padarytų investicijų. UAB „Civitta“ ekspertai

tokią ekspertizę atliko ir pateikė ekspertinio konsultavimo ataskaitas – 2014

m. lapkričio 28 d. ataskaitą Nr. C-45, 2015 m. vasario 11 d. raštą prie

ataskaitos Nr. C-45, 2015 m. vasario 12 d. ataskaitą Nr. C-79/2, kuriose buvo

vertinamos Paramos sutarties pagrindu pareiškėjo padarytos investicijos ir

atliktos išlaidos, jų pagrįstumas ir tai, ar šios investicijos atitinka rinkos

kainas, buvo remiamasi statybų skaičiuojamosios kainos nustatymo

rekomendacijomis, visose jose buvo nagrinėjami pareiškėjo pateikti ir kiti

tokio pobūdžio ekspertinei išvadai teikti reikšmingi dokumentai, be kita ko,

susiję su stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei

apdailos darbų įsigijimo išlaidų pagrįstumo apskaičiavimu.

Teismas įvertinęs UAB „Civitta“

parengtų ekspertinių konsultacijų (ataskaitos Nr. C-45, rašto prie Ataskaitos

Nr. C-45, ataskaitos Nr. C-79/2) turinį, konstatavo, kad visos jos yra

susijusios ir laikytinos vienos ekspertinės konsultacijos neatskiriamomis

dalimis. Teismo nuomone, faktas, kad ataskaita Nr. C-45 parengta anksčiau nei

raštas prie ataskaitos Nr. C-45 ir ataskaita Nr. C-79/2, nereiškia, kad Agentūros

užsakymu buvo atliekamos kelios savarankiškos ekspertizės. Tai, kad UAB

„Civitta“ šias ekspertinio konsultavimo ataskaitas parengė skirtingu laiku

nulėmė nuo Agentūros valios nepriklausiusi aplinkybė, kad keli Mokėjimo prašymo

vertinimui reikšmingi dokumentai – pareiškėjo pateiktas raštas „Dėl techninio

projekto koregavimo“ ir prie jo pridėti dokumentai bei daugiasluoksnių plokščių

techninės specifikacijos ir atitikties deklaracija – ekspertiniam vertinimui

buvo pateikti jau po to, kai buvo surašyta ataskaita Nr. C-45, t. y. po 2014 m.

lapkričio 28 d., tačiau Agentūrai dar nepriėmus sprendimo dėl pareiškėjo

Mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų kompensavimo. Nurodytos aplinkybės

patvirtina, kad Agentūra, vertindama pareiškėjo Mokėjimo prašymą ir priimdama

Sprendimą dėl paramos mažinimo pareiškėjui, pagrįstai, šias ekspertines

konsultacijas ir dokumentus, kuriais remiantis jos buvo grindžiamos, vertino

sistemiškai.

Teismas nurodė, kad

administravimo taisyklėse nėra nurodyta, kaip turi būti įvardijamos Agentūros užsakymu

atlikus ekspertizę surašytos ekspertų išvados, taip pat šiose taisyklėse nėra

imperatyviai nurodyta, kokia konkreti informacija tokiose ekspertų išvadose

turi būti pateikta. Teismo nuomone, ekspertinio konsultavimo ataskaitos

(ataskaita Nr. C-45 bei raštas prie ataskaitos Nr. C-45 ir ataskaita Nr.

C-79/2), jų turinį ir prie jų pridėtus dokumentus vertinant sistemiškai, yra

pakankamai motyvuotos, iš jų aiški ekspertams iškelta užduotis, ekspertizės

atlikimo pagrindai ir išvados. Vadinasi, Agentūra, vertindama pareiškėjo

Mokėjimo prašymą, prie jo pridėtus dokumentus ir atsižvelgdama į UAB „Civitta“

parengtas ekspertines konsultacijas, galėjo susidaryti pakankamai aiškią

nuomonę apie šiam prašymui aktualią stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko

sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidų rinkos kainą ir

pareiškėjo teiktų apmokėjimui išlaidų pagrįstumą.

Teismas pasisakydamas dėl VAGK

sprendimo Nr. 3R-150(AG-95/01-2014) motyvų, kad Agentūra netinkamai pagrindė

paramos dydžio sumažinimą, nurodė, kad nei Administravimo taisyklėse, nei

kituose teisės aktuose nėra imperatyviai nurodoma, kad Agentūra, priimdama

tokio pobūdžio sprendimus, pačiuose tokio pobūdžio sprendimuose privalo

identifikuoti jos užsakymu ekspertinę išvadą pateikusius ekspertus, vertinti jų

kvalifikaciją ir (arba) kitas su ekspertiniu vertinimu susijusias detales,

smulkiai aptarinėti ekspertinėse konsultacijose išdėstytus argumentus, todėl

Agentūros sprendimas, kuriame paminėta informacija nenurodyta, teismo nuomone,

savaime nėra ir negali būti vertinamas kaip nemotyvuotas ar neužtikrinantis

asmenų, kuriems toks sprendimas skirtas, teisių. Agentūra visą su ekspertiniu

vertinimu susijusią medžiagą pateikė VAGK ir teismui, tokiu būdu sudarydama

visas galimybes pareiškėjui pateikti argumentus, paneigiančius Agentūros

nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo Mokėjimo prašyme pateiktu stogo

įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų

įsigijimo išlaidų vertinimu.

Teismas vertindamas pareiškėjo

abejones, kad Agentūros sprendimas Nr. BR6-2858(12.4) galimai yra nepagrįstas

dar ir dėl to, kad ginčo darbų pirkimas buvo vykdomas 2013 m. gegužės mėnesį, o

ekspertinis kainos vertinimas atliktas 2015 m. vasario mėnesį, pažymėjo, kad

kaip matyti iš sprendimo Nr. BR6-2858(12.4) turinio, apskaičiuojant

nesuteikiamos paramos sumą stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų

apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidoms kompensuoti (8 640,12 Eur),

buvo pritaikytas 60 proc. paramos intensyvumo koeficientas. Byloje nėra jokių

duomenų, leidžiančių teigti, jog šiuo konkrečiu atveju pritaikytas 60 proc.

paramos intensyvumo koeficientas yra nepagrįstas, teismas nemato pagrindo

konstatuoti, kad Agentūra sprendime Nr. BR6-2858(12.4) pareiškėjo nurodytų

aplinkybių nevertino ar įvertino netinkamai. Tai, jog ginčo darbų pirkimas buvo

vykdomas 2013 m. gegužės mėnesį savaime nepaneigė Agentūros teisės šiuo

konkrečiu atveju po kelių metų vertinant Mokėjimo prašymą užsakyti išlaidų

skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.

Teismo vertinimu, gavęs ir

nustatyta tvarka apskundęs šį Agentūros sprendimą, pareiškėjas galėjo

įrodinėti, kad šie paskaičiavimai nėra pagrįsti, ypač įvertinus tai, kad

Agentūra ginčo nagrinėjimo metu VAGK pateikė visus, su Agentūros užsakymu UAB

„Civitta“ ekspertų atliktu išlaidų skaičiuojamųjų kainų vertinimu susijusius

dokumentus, šie dokumentai ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo žinomi.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad Agentūra pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į

gynybą ir savo argumentų išdėstymą. VAGK netinkamai įvertino faktinę ir teisinę

situaciją, todėl jos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr.

3R-150(AG-95/01-2014) naikintinas.

III. Pareiškėjas ŽŪB

„Žemelė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą, pareiškėjo skundą patenkinti, įpareigoti

Agentūrą išmokėti pareiškėjui 8 640,12 Eur, t. y. kompensuoti visą prašomą

paramos sumą pagal Mokėjimo prašymą.

Apeliantas

nurodo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu

Nr. 3D-339 patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų

programos administravimo taisyklių 1301 punkte nustatyti atvejai ir

sąlygos, kuomet ir kokia sankcija gali būti taikoma. Šių taisyklių 1301.1.7.

papunktyje numatyta, kad jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad

prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra

nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės

išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai.

Ekspertams nebuvo formuluojama užduotis nustatyti didžiausią rinkos kainą.

Ekspertai nustatinėjo vidutinę rinkos kainą. Ekspertinė konsultacija atlikta

tik dėl dalies įsigytos investicijos, o ne dėl visų fermos kapitalinio remonto

darbų. Agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8

straipsnio reikalavimų. Akte nėra pateikta konkrečių įrodymų, pažeidimas nėra

pagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėjas, nesutinkantis su Agentūros

nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo

tinkamumo paramai gauti. Nesuprantamas teismo sprendime nurodytas susietumas

tarp dviejų skirtingų institutų, t. y. „60 proc. paramos intensyvumo taikymo“

instituto su „skirtingo laiko įsigyjant darbus ir atliekant ekspertinę

konsultaciją“ institutu. Agentūros ginčijame sprendime nėra nurodyta konkreti

teisės akto norma, kurią pažeidė pareiškėjas. Ekspertų išvadoje pateikti

duomenys yra abejotini, netikslūs, nepatikimi.

Atsiliepimu į

apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio

ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti galioti.

Atsakovas

nurodo, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 5 punktu, tinkamos

finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos

būtinos išlaidos, kurios gali būti apmokamos programos projektams finansuoti

skirtomis lėšomis, kai yra pagrįstos dokumentų originalais arba (jei tai

neįmanoma) oficialiai patvirtintomis jų kopijomis. Minėtų taisyklių 7.7 p.

įpareigoja Agentūrą tikrinti paramos paraiškose bei mokėjimo prašymuose

pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos

tinkamumą finansuoti, užtikrinti, kad visi patikrinimai, nustatyti ES ir

Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti. Atitinkami

reikalavimai nustatyti ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų

veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus

vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“

priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“

įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-299 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus

2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra,

žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir

rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros

įmones“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo

taisyklių), 17 punkte, kuriame numatyta, kad, „rengdamas projektą, pareiškėjas

gali numatyti visas išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios ir būtinos

projektui įgyvendinti, tačiau paramos lėšomis bus bendrai finansuojamos tik

tinkamos finansuoti projekto išlaidos neviršijant nustatyto paramos dydžio ir

intensyvumo“, bei 18.1 papunktyje, kuriame numatyta, kad tinkamomis finansuoti

pripažįstamos išlaidos, kurios yra „būtinos ir tiesiogiai susijusios su

projekto vykdymu bei patirtos nuo 2007 m. sausio 1 d.“ Ginčas turi būti

nagrinėjamas ir remiantis 2012 m. vasario 1 d. paramos sutartimi Nr.

2AKV1-2-11-04, kurios nuostatos yra privalomos tiek pareiškėjui, tiek

Agentūrai. Paramos sutarties 4.1 p. įtvirtinta, kad „išmokant paramos lėšas

paramos gavėjui finansuojamos tik tos projekto išlaidos, kurios yra būtinos

projektui vykdyti, tiesiogiai susijusios su projekto vykdymu bei patirtos nuo

2007 m. sausio 1 d. ir projekto įgyvendinimo metu, kaip tai numatyta sutarties

5.1 punkte“. Agentūros sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus,

todėl yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti. Agentūros sprendime

aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės

aplinkybės bei išvardinti konkretūs pažeisti teisės aktai, jų punktai bei

pažeistos Paramos sutarties nuostatos. Ataskaitoje Nr. C-45 yra aiškiai

nurodyta, kad teikiant ekspertinio vertinimo ataskaitą remiamasi statybų

skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis 2013 m. kovo mėn. Todėl

negalima konstatuoti, kad Agentūra rėmėsi netinkamo laikotarpio kainomis.

Agentūros sprendimas motyvuojamas tuo, kad stogo įrengimo bei apšiltinimo ir

lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidų kaina, pareiškėjui

atlikus jos pirkimus, yra nepagrįstai didelė ir viršija didžiausią rinkos kainą

tokiems darbams atlikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ši administracinė byla apeliacine

tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų

teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija)

(toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla

apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas

(Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029

pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pareiškėjas ŽŪB „Žemelė“ ir

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 1 d.

pasirašytoje paramos sutartyje Nr. 2AKV1-2-11-04 nurodė, kad sutartį sudaro

vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų

programos administravimo taisyklėmis patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 ir Lietuvos žuvininkystės

sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties

„Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų

perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos

į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-299.

Sutarties pasirašymo metu (2012

m. vasario 1 d.) galiojusiose Administravimo taisyklėse buvo numatyta, kokios

institucijos administruoja programą, jų kompetencija, paramos paraiškų priėmimo

ir vertinimo taisyklės, paramos skyrimo ir lėšų išmokėjimo tvarka, kontrolės ir

priežiūros mechanizmai, apibrėžta kas yra sankcija. Administravimo taisyklių 5

p. buvo nustatyta, kad sankcija yra pareiškėjui ar paramos gavėjui taikomas

paramos dydžio sumažinimas, paramos sutarties nutraukimas, jeigu ji pasirašoma,

paramos teikimo nutraukimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos

sumos, apribojimo teikti paramos paraiškas nustatymas ir (arba) kitos poveikio

priemonės už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir

(arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, o 117 p. buvo numatyta, kad sankcijos,

taikomos už pažeidimus, susijusius su veiksmų programos įgyvendinimu,

nustatomos įgyvendinimo taisyklėse, atsižvelgiant į konkrečios priemonės

specifiką.

Įgyvendinimo taisyklėse, galiojusiose

sutarties pasirašymo metu buvo nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant ar

pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos taikyti sankcijos – paramos

dydžio sumažinimas, paramos sutarties nutraukimas ir (arba) paramos grąžinimas,

kai išmokėta dalis ar visa paramos suma (77 p.); paramos dydžio sumažinimas

taikomas: jeigu Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų

neatitinkančių išlaidų; pavėluotai pateikus mokėjimo prašymą (terminas

nurodomas paramos sutartyje), išskyrus Taisyklių 79.1 punktą, bet ne vėliau

kaip per 20 darbo dienų nuo paramos sutartyje nustatyto termino pabaigos,

paramos suma mažinama 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (ši sankcija

netaikoma, kai mokėjimo prašymas pateikiamas pavėluotai dėl nenugalimos jėgos

(force majeure) aplinkybių; jeigu projekto išlaidos patiriamos nesilaikant šių

Taisyklių 52 punkte nurodytos tvarkos (78 p.).

Iš šių taisyklių akivaizdu, kad

Paramos sutarties pasirašymo metu egzistavo kompleksinis reguliavimas viešosios

teisės srityse, įskaitant ir sankcijų sistemą ir pagrindus.

Paminėti teisės aktai laikui

bėgant buvo keičiami ir Agentūros skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2015 m.

kovo 3 d.) galiojusių Administravimo taisyklių 121 p. buvo nustatyta, kad sankcijos,

taikomos už pažeidimus, nustatomos įgyvendinimo taisyklėse, atsižvelgiant į

konkrečios priemonės specifiką, ir šiose taisyklėse. Administravimo taisyklių VI1

skyriuje, buvo numatyta detali sankcijų sistema - paramos sumažinimas,

paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas, jų skyrimo

pagrindai, tame tarpe ir apelianto nurodytas – 1301.1.7. punktas – jeigu

Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina

paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui

išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos

kainos konkrečiai investicijai.

Agentūros skundžiamo sprendimo

priėmimo metu (2015 m. kovo 3 d.) galiojusioje Įgyvendinimo taisyklių redakcijoje

aukščiau paminėtos nuostatos susijusios su sankcijų taikymu išliko nepakitę.

Iš to seka, kad teisės aktuose ir

skundžiamo Agentūros sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta išsami sankcijų

taikymo sistema paramos gavėjui nesilaikant ar pažeidžiant paramos sutarties

sąlygas, bei tų sankcijų skyrimo pagrindai.

Teismas, įvertinęs Agentūros 2015

m. kovo 3 d. priimtą sprendimą Nr. BR6-(2858) ir jos paaiškinimus duotus

teismui, konstatuoja, kad Agentūra vertino, kad paramos sutartis ir teisės

aktai pažeisti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad bendrovės

skundžiamas sprendimas reiškia tai, kad jai pritaikyta sankcija – paramos

sumažinimas, bet Agentūra 2015 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-(2858) ir nenurodė

kokias konkrečias, aukščiau paminėtas teisės normas susijusias su sankcijų

rūšimis ir pagrindais ji taikė. Skundžiamame sprendime paminėtas terminas

„nesuteikiama paramos suma“, nors sankcija turėtų būti vadinama „paramos

sumažinimu“, be to, nėra nurodyta už kokį pažeidimą iš išvardintų

Administravimo taisyklių VI1 skyriuje ar Įgyvendinimo taisyklėse ši

sankcija yra skiriama. Toks Agentūros sprendimo turinys yra ydingas. Iš

Agentūros paaiškinimų seka, kad ji Paramos sutartį aiškina daugiau iš civilinės

teisės pozicijos, nors ši sutartis yra sudaryta viešosios teisės reguliavimo

srityje, administracinės teisės normų pagrindu, sutarties vykdymo bei

pasibaigimo teisinį režimą nustato administracinės teisės normos, o šalys

sutarties sąlygų pasirinkti negali, t. y. ginčo sutartis yra administracinė

sutartis ir kartu dvišalis administracinis aktas.

Šioje byloje pareiškėjas gina

savo teisę gauti visą paramos sumą. Teismas spręsdamas šios teisės gynybos

klausimus, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

įsakymuose gausu prieštaravimų – sankcijų sistemos nurodytos Administravimo

taisyklėse ir Įgyvendinimo taisyklėse (skundžiamo akto priėmimo metu

galiojusiose redakcijose) nesutampa ir nėra suderintos; iš Įgyvendinimo

taisyklių 17 ir 18.1 punktų ir Administravimo taisyklių 5.22 punkto seka, kad

finansuojamos tik būtinos išlaidos, kas akivaizdžiai prieštarauja

Administravimo taisyklių 1301.1.7. punktui nustatančiam paramos

sumažinimą tik viršijus didžiausią rinkos kainą ir t.t.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos

109 straipsnis nustato, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad

teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats

sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas;

konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą

teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia,

tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu

nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas

teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia

Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m.

gruodžio 19 d. nutarimai). Taigi, teismas šioje byloje privalo priimti teisingą

teismo sprendimą.

Teismo vertinimu, esant

prieštaringiems teisės aktams ir situacijai, kurioje susiklosčiusiuose

teisiniuose santykiuose valstybė yra akivaizdžiai stipresnė už pavienį asmenį, nėra

teisinga, kai prieštaringi teisės aktai yra taikomi ir kartu administracinė

sutartis yra aiškinama tokiu būdu, kad specialus reglamentavimas dėl sankcijų

netenka prasmės ir privačiam asmeniui galutinai tenka visos neigiamos pasekmės.

Konstitucijoje įtvirtintas

teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi

būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią

įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi

pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise. Šis principas reiškia ir tai, kad

jeigu valdžios institucija nustatė savo veiklą ribojančias taisykles ir tuo

pačiu asmens teises apsaugančias taisykles – (sankcijų sistemą ir jų pagrindus)

– tai ir pati turi jų laikytis. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad Agentūra

taikydama sankcijas turi vadovautis specialiomis teisės normomis dėl sankcijų,

jas nurodant ir pagrindžiant savo administraciniuose sprendimuose.

Teismas taip pat pažymi, kad

paskutinės normos nustatančios sankcijas yra įtvirtintos Administravimo

taisyklių VI1 skyriuje, o pareiškėjo veika ir nustatytos aplinkybės

labiausiai atitinka šių taisyklių 1301.1.7. punktą, nustatantį,

kad, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar

darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos

gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios

rinkos kainos konkrečiai investicijai. Bet skundžiamame sprendime nėra nurodyta

ir teismui nėra pateikti įrodymai apie faktines aplinkybes su kurių buvimu

galimas šios sankcijos taikymas – t. y. kokia didžiausia rinkos kaina šios

byloje ginčijamai investicijai. Todėl byloje ginčijamas 2015 m. kovo 3 d.

priimtas sprendimas Nr. BR6-(2858) yra nepagrįstas.

Apeliantas teigia, kad ekspertų

išvadoje pateikti duomenys yra abejotini, netikslūs, nepatikimi. Skundžiamame

sprendime nurodoma, kad Agentūra atliko išlaidų skaičiuojamąją ekspertizę,

Administravimo taisyklių 1301.1.7. punkte taip pat minima

ekspertizės išvada, t. y. visuose juose yra naudojami terminai ekspertas,

ekspertizė. Dabartinėje lietuvių kalboje žodis ekspertas suprantamas kaip mokslo,

meno ir kt. sričių žinovas, kviečiamas atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialiųjų

žinių, o ekspertizė - klausimo, reikalaujančio specialiųjų žinių, tyrimas ir

sprendimas.

ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse,

be kita ko, nustatyta, kad aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai

išspręsti, gali būti nustatomos ekspertų išvadomis, bet sutinkamai su to paties

įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi jokie įrodymai teismui neturi iš anksto

nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,

pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu,

vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Iš bylos medžiagos seka, kad agentūra

savo sprendimą grindė UAB „Civitta“ „Ekspertinio konsultavimo ataskaita“ Nr.

C-45, raštu Nr. 2 prie Ataskaitos Nr. C-45 ir „Ekspertinio konsultavimo

ataskaita“ Nr. C-79/2. Susipažinus su šiais dokumentais akivaizdu, kad juose

nėra jokių duomenų, kad UAB „Civitta“ būtų kokių nors specialiųjų žinių

turėtoja. Nurodoma, kad užduotį atliko UAB „Civitta“ ekspertai, bet nėra

nurodyta jų nei vardų, nei pavardžių, neaiškus išsilavinimas ir ekspertinė

patirtis, nėra ekspertų parašų. UAB „Civitta“ dokumente Nr. C-45 ir rašte Nr. 2

prie Ataskaitos Nr. C-45 nurodoma, kad remiamasi 2013 m. spalio mėnesio

statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, kas tai per

rekomendacijos ir kiek jomis galima pasitikėti neaišku. Ekspertų galutinių

išvadų, kad stogo su apšiltinimu įrengimo statybos darbų vertė rinkos kainą

viršija 49 320,03 Lt (14 284,07 Eur), o lauko sienų su apšiltinimu

įrengimo statybos darbų vertė rinkos kainą viršija 8 215,10 Lt (2 379,25 Eur) patikrinti

neįmanoma, kadangi ekspertų dokumentuose nėra aprašyta detali tyrimo eiga ir

kaip gautos išvados neaišku. Tokie dokumentai, teismo nuomone, nėra tinkami

paneigti rinkos kainai įtvirtintai pareiškėjo sutartyse su darbus atlikusia

įmone.

Remiantis tuo, kas išdėstyta,

konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės

normas ir iš dalies klaidingai vertino įrodymus, priėmė nepagrįstą bei neteisingą

procesinį sprendimą, dėl ko apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas

sprendimas panaikinamas. Teismas pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą

išmokėti trūkstamą paramos sumą patenkinti negali, kadangi nėra išaiškintos

visos administraciniam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, be to, dėl

valdžių padalijimo principo įtvirtinto Konstitucijoje teismas šios bylos atveju

viešojo administravimo vykdyti negali.

Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo ŽŪB

„Žemelė“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir

priimti naują sprendimą – atsakovo Nacionalinės

mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas

Piličiauskas

Veslava

Ruskan

Arūnas

Sutkevičius