2019-06-05 Nr. AB-12451-3-63-3-01297-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-937-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01297-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 12.18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) padavė teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 155,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava, rinkliava) už turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas Klaipėdos RATC. Vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, pagal kuriuos jis yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

II. 3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – priteisė iš atsakovo pareiškėjui 155,22 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.

4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų. Vadovaujantis Nuostatais, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

5. Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2003 m. kovo 24 d. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį daiktą, jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimus sumokėti vietinę rinkliavą. 2017 m. spalio 9 d. pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1514 patvirtina, kad atsakovo turimas vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra 155,22 Eur.

6. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pateiktą įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y. ginčo laikotarpiu aptariamu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoju, ar tinkamai įvykdė pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą, teismas tenkino pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 155,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

III. 7. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti Klaipėdos RATC sprendimo atisakyti priimti jo teiktas 2015 ir 2016 m. komunalinių atliekų deklaracijas pagrįstumą.

8. Atsakovas nurodo, kad apie šios administracinės bylos nagrinėjimą sužinojo tik po priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl to neturėjo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme ir ginti savo teises. Todėl pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės pateikti ir įrodymus dėl galimybės mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamą atliekų kiekį, nors atliekų kiekį buvo deklaravęs, o jo deklaracijas buvo atsisakyta priimti nepagrįstai. Dėl šios priežasties ši byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta nevisapusiškai ir neteisingai.

9. Pareiškėjas Klaipėdos RATC atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

10. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Nuostatų 17 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai turėjo teisę deklaruoti komunalinių atliekų kiekį. Tačiau tuo atveju, kai atliekų turėtojas pasirenka rinkliavos mokėjimo būdą pagal faktiškai turėtus (deklaruojamus) atliekų kiekius, tarp jo ir rinkliavos administratoriaus atsiranda specialūs teisiniai santykiai, kuriuose Klaipėdos RATC gali priimti sprendimą nepriimti iš atliekų turėtojo jo pateiktos deklaracijos. Todėl atsakovas, nesutikęs su rinkliavos administratoriaus sprendimu (sprendimais) nepriimti jo teiktų komunalinių atliekų deklaracijų už 2015 ir 2016 m., galėjo juos skųsti teismui. Pagal turimus duomenis atsakovas (apeliantas) nėra skundęs pareiškėjo sprendimų atsisakyti priimti deklaracijas.

11. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Klaipėdos RATC jau yra kreipęsis į teismą dėl vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2738-386/2015 įsiskolinimas buvo priteistas. Minėtoje byloje atsakovas taip pat teikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindė tais pačiais argumentais, jog Klaipėdos RATC nepriima jo teikiamų deklaracijų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-319-143/2017 išsamiai išaiškino, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo susidariusią vietinės rinkliavos skolą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme nėra susijęs su būtinumu patikrinti Klaipėdos RATC sprendimų nepriimti atsakovo pateiktų deklaracijų teisėtumą ir pagrįstumą, nes tai yra (galėjo būti) kitų administracinių bylų nagrinėjimo dalykas. Todėl atsakovo argumentai dėl pareiškėjo tariamai padarytų pažeidimų, sprendžiant jo pateiktų deklaracijų priėmimo klausimą, nagrinėjimai bylai nėra reikšmingi. Tuo pagrindu darytina išvada, kad atsakovui žinoma Klaipėdos RATC priimamų sprendimų apskundimo tvarka ir pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 155,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

13. Atsakovas, grįsdamas savo apeliacinį skundą, nurodo šiuos du argumentus: 1) negalėjo tinkamai apginti savo teisių teisme, nes apie administracinės bylos nagrinėjimą sužinojo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo; 2) pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės pateikti įrodymus apie galimybę mokėti rinkliavą pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Atsakovo nuomone, šie jo argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

14. Dėl pirmojo atsakovo argumento pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas siuntė atsakovui pareiškėjo prašymo dėl rinkliavos priteisimo su priedais nuorašus ir šaukimą į teismo posėdį žinomu paskutiniu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bet minėti dokumentai pašto siunta grįžo atsakovui neįteikti. Teismas siekė išsiaiškinti ir atsakovo darbo vietą, tačiau, išanalizavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, nenustatė, kad atsakovas būtų kur nors dirbęs. Atsakovui minėti dokumentai buvo išsiųsti ir jo nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šie procesiniai dokumentai pašto siunta taip pat grįžo neįteikti. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 72 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai prašymą dėl rinkliavos priteisimo su priedais ir šaukimą į teismo posėdį atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu. Pats atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių paaiškinimų, kodėl neatsiėmė pašte jam siųstų minėtų procesinių dokumentų, o šioje administracinėje byloje aktyviai pradėjo veikti (t. y. padavė apeliacinį skundą) tik gavęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą, kuris buvo siųstas tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini).

15. Įvertinus šios nutarties 14 punkte nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, informavęs atsakovą apie pareiškėjo pateiktą prašymą dėl rinkliavos priteisimo ir teismo posėdį, kuriame nagrinėtas minėto prašymo pagrįstumas, viešo paskelbimo būdu, veikė tinkamai, atsakovo procesinių teisių dalyvauti bylos nagrinėjime ir ginti savo teises teisme nepažeidė.

16. Dėl antrojo atsakovo argumento pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, šios bylos ginčo dalykas nėra Klaipėdos RATC sprendimų atsisakyti priimti atsakovo komunalinių atliekų deklaracijas už 2015 m. ir 2016 m. teisėtumas ir pagrįstumas. Nenustatyta, kad atsakovas pastaruosius Klaipėdos RATC sprendimus būtų skundęs teismui. Šiuos aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog Klaipėdos RATC sprendimas atsisakyti priimti atliekų turėtojo komunalinių atliekų deklaraciją (priimtas vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) laikytinas ABTĮ tvarka skundžiamu atskiru administraciniu sprendimu, o administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo susidariusią vietinės rinkliavos skolą) ABTĮ taikymo prasme nėra susijęs su būtinumu patikrinti pareiškėjo sprendimų nepriimti atsakovo jam pateiktų deklaracijų teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-319-143/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1084-502/2018). Todėl atsakovo argumentai dėl jo pateiktų komunalinių atliekų deklaracijų reikšmės jam apskaičiuojant vietinę rinkliavą už 2015 m. ir 2016 m. bei dėl nepagrįstų Klaipėdos RATC sprendimų atsisakyti jas priimti nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi, o apeliacinio skundo reikalavimas įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti Klaipėdos RATC sprendimo(-ų) atisakyti priimti jo teiktas 2015 m. ir 2016 m. komunalinių atliekų deklaracijas pagrįstumą, nevertinamas.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo kitų argumentų, kuriais būtų ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta nuostata, konstatuodama, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, detaliau dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo nebepasisako.

18. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius