2019-06-05 Nr. AB-12452-3-62-3-01168-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1024-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-01168-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 12.18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. U. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Alytaus RATC) padavė teismui prašymą, kurio prašė priteisti iš atsakovo 199,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava, rinkliava) įsiskolinimą. Taip pat prašė priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus RATC yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – Nuostatai) 15 ir 16 punktus Alytaus RATC yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi naudojasi nuosavybės teise turimais nekilnojamojo turto objektais, esančiais Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nėra sumokėjęs Alytaus RATC susidariusio 199,92 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas vadovaujantis Nuostatų nustatyta tvarka. Atsakovas įspėjimus dėl skolos, susidariusios dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, ignoravo.

3. Atsakovas atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir neturtinės žalos atlyginimą.

4. Atsakovas nurodė, kad niekas negali įpareigoti mokėti rinkliavą už tai, kuo jis nesinaudoja. Atsakovui jokios komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nėra teikiamos ir jis komunalinių atliekų neturi. Alytaus RATC nurodytuose nekilnojamojo turto objektuose jis negyvena, tik sandėliuoja pašarus ir laiko gyvulius.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – priteisė iš atsakovo pareiškėjui 199,92 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso du nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš byloje pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 199,92 Eur įsiskolinimas.

7. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 straipsniu, siekdamas padėti atsakovui įgyvendinti jo procesines teises, 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu siūlė pateikti teisiškai reikšmingus duomenis (rašytinius įrodymus), patvirtinančius, jog jis prašyme nurodomais nekilnojamojo turto objektais, už kuriuos jam yra paskaičiuota ir prašoma priteisti vietinė rinkliava, nesinaudoja. Atsakovas pateikė AB „Eso“ informaciją apie apmokėtą elektros energiją ir apmokėtus rodmenis adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir Alytaus seniūnijos seniūno 2017 m. spalio 24 d. pažymą Nr. (1.21)R5-56. Tačiau, teismo vertinimu, šie pateikti įrodymai nepaneigia apskaičiuoto mokesčio, jo dydžio. Taip pat neginčijamai nepatvirtina reikšmingos aplinkybės, kad atsakovas negali būti pripažintas atliekų turėtoju ir nėra vietinės rinkliavos mokėtojas, nes nesinaudojo (nesinaudoja) nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ar tai, kad šis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, o atsakovas objektyviai negalėjo naudotis šiuo turtu, atitinkamai sukaupti ir turėti komunalinių atliekų. Priešingai, pats atsakovas pripažino, kad jam nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose jis laiko ir prižiūri gyvulius. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovui, kaip vietinės rinkliavos mokėtojui Nuostatų prasme, ginčo laikotarpiu kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Aplinkybė, kad atsakovas nuolatinai gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tuo pagrindu pareiškėjo prašymas tenkintinas.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina jo patirtas 38,12 Eur išlaidas dėl advokatės parengto prašymo, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ir administracinėse bylose. Tačiau teismas vertino, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina iki 15 Eur.

III. 9. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) priteisti solidariai iš pareiškėjo Alytaus RATC ir Alytaus rajono savivaldybės 1 806 Eur bylinėjimosi išlaidų ir turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti solidariai iš pareiškėjo Alytaus RATC ir Alytaus rajono savivaldybės 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Atsakovas nurodo, kad teismas nenagrinėjo jo atsiliepime nurodytų aplinkybių. Atsakovas ir jo sutuoktinė jokių atliekų nesukaupė. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, bet ir Lietuvos Respublikos konstitucijos 7, 29, 46 straipsnius, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 199,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. priteisimo.

12. Teismas skundžiamu sprendimu patenkino Alytaus RATC prašymą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 199,92 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą panaikinti, kadangi ginčo laikotarpiu jis jokių atliekų ginčo objektuose nesukaupė, t. y. komunalinių paslaugų surinkimo ir tvarkymo paslauga nesinaudojo, todėl nėra laikytinas atliekų turėtoju. Be to, atsakovo teigimu, teismas neįsigilino į jo atsiliepime išdėstytus argumentus (aplinkybes).

14. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys Alytaus rajono savivaldybėje, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kadangi pagal Nuostatų 5 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) atliekų turėtojai yra visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Teismas skundžiamame sprendime taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pareiškėjui nesumokėjo 199,92 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

15. Pabrėžtina, kad teismas išsamiai ir pagrįstai pasisakė dėl atsakovo dėstomų teiginių, susijusių su pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekartoja, o pažymi tik tai, kad Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1 ir 2 punktų, Nuostatų 4, 5 ir 8 punktų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Toks reglamentavimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstamas tinkamu ir leidžiamu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2146-756/2016).

16. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas (žr. šios nutarties 7 punktą), šioje byloje atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kurie leistų daryti išvadą, kad ginčijamu laikotarpiu jam disponuojant ginčo nekilnojamuoju turtu jokių komunalinių atliekų nesusidarė (negalėjo susidaryti), nepaisant to, kad atsakovas atsisakė atliekų konteinerių. Atsakovas atitiko visus norminiame teisės akte (Nuostatuose) nustatytus vietinės rinkliavos mokėtojo požymius, jis turėjo (turi) bendrą pareigą mokėti aptariamą vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas.

17. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų pagrindinių pareiškėjo prašyme ir atsakovo atsiliepime į prašymą išdėstytų argumentų (aplinkybių), o tai, kad, atsakovo nuomone, dėl dalies jo atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodytų argumentų (aplinkybių) teismas nepasisakė, tai savaime nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Atsakovui neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui iš jo priteisimo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, detaliau dėl minėtos teismo sprendimo dalies nebepasisako.

19. Šios bylos nagrinėjimo dalyką (ginčo ribas) apibrėžė pareiškėjas, pateikdamas prašymą, dėl rinkliavos įsiskolinimo priteisimo, o atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to teisėjų kolegija jų nevertina šioje administracinėje byloje.

20. Dėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pabrėžtina, kad, nesant pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, nėra pagrindo jam priteisti ir bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

21. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šios nutarties 10 punkte nurodytų teisės aktų nuostatų nepažeidė, o, priešingai, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes (įrodymus), teisingai pritaikęs teisės aktų normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. U. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius