32870af6-e451-49ae-8d2c-e6cceb69cc4c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-9676-142/2015    Proceso Nr. 3-61-3-00564-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. P. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,n u s t a t ė :S. P. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2015 m. sausio 22 d. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–9), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Nr. 1D-9183(11);

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, dėl Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pensija) dalį – 3 828,08 Eur (13 217,60 Lt);

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį 2 172,85 Eur (7 502,40 Lt);

4) sustabdyti bylÄ , kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) iÅ¡nagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumÄ .2015 m. sausio 29 d. teismo nutartimi skundÄ atsisakyta priimti (b. l. 17–19). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2015 m. birželio 10 d. nutartimi panaikino minėtos nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ priteisti 2012 m. sausio 1 d.

– 2013 m. gruodžio 31 d. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį (b. l. 35–39). KitÄ teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties dalį LVAT paliko nepakeistÄ . 2015 m. birželio 19 d. teismo nutartimi pareiÅ¡kėjo skundas buvo priimtas, atsižvelgiant į LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartį, t. y. dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (b. l. 41–42).PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

Pažymi, kad pensijos sumažinimu buvo pažeisti teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių principai, nepagrįstai ribojama konstitucinė teisė į nuosavybę.PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. 2015 m. rugsėjo 21 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 67–68).VRM atsiliepime nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka (b. l. 51). VRM nurodo, kad pensija pagal Laikino įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pareiÅ¡kėjui buvo mažinta teisėtai, nes nebuvo pripažinta, kad minėta norma prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).

Dėl pareiÅ¡kėjo pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, VRM pažymi, kad Å¡is pensijos perskaičiavimas jau yra įvykdytas.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – VSDFV Utenos skyrius), atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 45–50). Atsiliepime VSDFV Utenos skyrius dėl ginčo esmės nurodo, kad Laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsniai Konstitucinio Teismo buvo pripažinti neprieÅ¡taraujantys Konstitucijai, todėl VRM sprendimas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui mažesnę valstybinę pensijÄ nei paskirtoji atitiko tuo metu galiojančio Laikinojo įstatymo minėtas nuostatas ir buvo pagrįstas.

Pažymi, kad neiÅ¡mokėtų pagal LaikinÄ jį įstatymÄ valstybinių pensijų dalių priteisimas sukeltų papildomÄ finansinę naÅ¡tÄ Lietuvos valstybės biudžetui. Skundo tenkinimo atveju, praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ iki 2016 m. gruodžio 31 d.Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – SPT) pateikė su ginču susijusiÄ medžiagÄ (b. l. 53–62), atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teismo posėdyje atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 66).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės kilo dėl pareiÅ¡kėjo pensijos sumažinimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nagrinėjamas ginčo laikotarpis – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiÅ¡kimo valstybinę pensijÄ mokančiai institucijai procedÅ«ra. LVAT pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos.

Administracinių teismų praktikoje Å¡io pobÅ«džio ginčams bendrÄ ja tvarka taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas. LVAT yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiÅ¡kėjas privalo pagrįsti, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas – t. y.

į teismÄ kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingÄ subjektÄ ir Å¡iam subjektui nepatenkinus reikalavimo.SPT 2014 m. gruodžio 1 d. pažymos (b. l. 12–13) duomenimis byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuota (ir mokama) pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta pensija. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį sumažinta (vietoje 982,41 Lt/mėn. mokant 826,11 Lt/mėn.) pensija, o 2012 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais pareiÅ¡kėjui buvo mokama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas sumažinta pensija.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. lapkričio 11 d. praÅ¡ymu kreipėsi į VRM (b. l. 58), praÅ¡ydamas kompensuoti pensijos nepriemokÄ . VRM pareiÅ¡kėjui atsakė 2014 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu Nr. 1D-9183(11), nurodydama pareiÅ¡kėjui, kad neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ (b. l. 10–11). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas yra įgijęs teisę reikalauti neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo. Nagrinėjamoje byloje bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas pagrįstai reikalauja iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, jog Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d.

įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ ), 2 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d.

įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartÄ pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , iÅ¡dėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakcijÄ , Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta pensijų perskaičiavimo tvarka pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo bÅ«ti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais Å¡io įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d.

įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas), kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Nagrinėjamoje byloje vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ ginčo laikotarpiu, aktualus taip pat ir Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymÄ , Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieÅ¡taravo Konstitucijai ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymÄ , Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieÅ¡taravo Konstitucijai.

Vienas pareiÅ¡kėjo skundo argumentų taip pat buvo tai, kad nustatytas teisinis reguliavimas, be kita ko, reiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo diskriminavimÄ . Šį skundo argumentÄ pareiÅ¡kėjas grindė, nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsnį, elgesys su asmeniu, kai socialinės padėties pagrindu jam taikomos mažiau palankios sÄ lygos, nei panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra, buvo ar bÅ«tų taikomos kitam asmeniui, yra laikoma tiesiogine diskriminacija. Å iuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime padarė iÅ¡vadÄ , kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokiÄ , nei kitų socialinių iÅ¡mokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), Å¡ių pensijų prigimtį ir pobÅ«dį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad VRM teisėtai ir pagrįstai ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui skaičiavo ir mokėjo pensijÄ , vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, todėl pareiÅ¡kėjui priteisti dėl minėtos nuostatos taikymo ginčo laikotarpiu susidariusiÄ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį nėra teisinio pagrindo.

Å ios iÅ¡vados teisingumÄ taip pat patvirtina tai, kad pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos dydis (982,41 Lt per mėnesį), pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kaip minėta, sumažėjo iki 826,11 Lt per mėnesį, t. y. 156,30 Lt/mėn., arba 15,91 proc. (b. l. 12–13), t. y. nevirÅ¡ijo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime numatytos susidarius ypatingai situacijai leistinos ribos (ne daugiau 20 proc.). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės visÄ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, kuri susidarė pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atmetamas kaip nepagrįstas.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas taip pat skunde teismo prašė priteisti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, kuri susidarė pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

SPT 2014 m. gruodžio 1 d. pažymos (b. l. 12–13) duomenimis nustatyta, kad ši pensijos nepriemoka ginčo laikotarpiu yra 3 304,40 Lt (957,02 Eur).Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad tam tikrÄ darbÄ dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos perskaičiuojamos taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindė Konstitucinio Teismo jurisprudencija inter alia 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriame buvo konstatuota, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iÅ¡kilus bÅ«tinybei laikinai mažinti paskirtas mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimÄ , negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija, bÅ«tent dėl to bÅ«tų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios Valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ. Å is Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d.

Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai asmens teisių pažeidimo pasekmių nepaÅ¡alina. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta nebuvo. Å is turtinis praradimas pripažintinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai paÅ¡alinti. LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kitose analogiÅ¡kose bylose konstatuota, kad įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimÄ Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu bÅ«du, neteisėtai apribojo asmenų teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio valstybinę pensijÄ , o Å¡io ribojimo tiesioginė pasekmė – valstybinės pensijos nepriemoka.

Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principÄ , jeigu iÅ¡imtis bÅ«tų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebÅ«tų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. Tai bÅ«tų nesuderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir ABTÄ® 4 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Taigi, nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o Laikinojo įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo (toliau – Konstitucinio Teismo įstatymas) 72 straipsnio 4 dalies prasme.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasmę. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT administracinės bylos Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55/2004). Darytina iÅ¡vada, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme VRM valinis sprendimas perskaičiuoti ir mokėti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., taip pat tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo.

Å ios teisės nepaneigia ir tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, nustatantis sumažintų pensijų kompensavimo tvarkÄ ir numatantis, kad valstybinių pensijų kompensuojamos sumos bus iÅ¡mokamos 2016–2018 metais. PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas prieÅ¡tarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui.

Pagal Konstitucijos 6 straipsnį, Konstitucija yra vientisas bei tiesiogiai taikomas aktas ir kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. PareiÅ¡kėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus sureguliuojančio, įstatymo priėmimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo turtinė teisė buvo pažeista, jo pensijÄ perskaičiavus pagal ginčo laikotarpiu galiojusias nuostatas, kurios vėliau buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

PareiÅ¡kėjas manydamas, kad jam taikoma teisės norma pažeidžia KonstitucijÄ , dėl pensijos dalies iÅ¡mokėjimo ir į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , ir į teismÄ galėjo kreiptis iÅ¡ esmės bet kada, t. y. nelaukdamas, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinsiantis kompensavimo mechanizmÄ . Tuo labiau kad, galimybė ginti pensijų mokėjimo klausimais pažeistas teises yra saistoma atitinkamų terminų. Taigi, pareiÅ¡kėjo pažeistos teisės gynimas teisme taip pat nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, inter alia specialaus, kompensavimo klausimus sureguliuojančio, įstatymo priėmimo.

Veiksmingas asmenų teisių gynimas būtų su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiškas pašalinimas, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų taikymo, priteisimas. Pareiškėjo valstybinės pensijos mažinimas pagal ginčo laikotarpiu galiojusį Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nėra pateisinamas, neišmokėta valstybinės pensijos dalis, t. y. 957,02 Eur (3 304,40 Lt), pareiškėjui turi būti išmokėta.Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d.

įsigaliojusio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (2014 m. liepos 10 d. įstatymo Nr. XII-996 redakcija), VRM paskirtas pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pareiškėjai paskirtos valstybinės pensijos mokėjimo funkcija yra pavesta VSDFV Utenos skyriui (VSDFV direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. V-464). 2014 m. liepos 10 d.

įstatymo XII-996 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybines pensijas, Vidaus reikalų ministerijos paskirtas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, moka VSDFV įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Nurodytų teisės normų nustatytas naujas pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo administravimas reiÅ¡kia, kad Å¡ių pensijų mokėjimo administravimo funkcija be jokių iÅ¡imčių perėjo VSDFV Utenos skyriui. Savo ruožtu tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent Å¡i institucija nurodytai pensijai mokėti valstybės skiriamo finansavimo prasme tampa atsakinga už jo panaudojimÄ pagal paskirtį nepriklausomai nuo to, ar toks finansavimas bus nukreiptas į dar nemokėtų pensijų mokėjimÄ , ar bus (pagal teismų priimtus sprendimus turės bÅ«ti) nukreiptas į iki 2015 m. sausio 1 d. susidariusių neiÅ¡mokėtų pensijų įsiskolinimų padengimÄ (LVAT 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-177/2014).

Todėl neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Utenos skyriaus. VSDFV Utenos skyriaus praÅ¡ymas teismo sprendimo įvykdymÄ atidėti iki 2016 m. gruodžio 31 d. tenkinamas iÅ¡ dalies, teismo sprendimo įvykdymÄ atidedant iki 2016 m. birželio 30 d.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais ir 127 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo S. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, pareiÅ¡kėjo S. P. naudai 957,02 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 02 ct) pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu pripažinto Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio (imtinai).Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo S. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo sprendimo įvykdymÄ atidėti iki 2016 m. birželio 30 d.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                          Arūnas Kaminskas                                                                            Margarita Stambrauskaitė          Halina Zaikauskaitė